Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei Z. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės Z. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys uždaroji akcinės bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinės bendrovė „Paslaugos būstui“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. A. 1981 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove Z. A., įrašo Nr. 1419 (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau – el. b. 1 t., b. l.) 3).

2. Šalys 1992 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I - 1374 įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės Z. A. vardu (el. b. 1 t., b. l. 4-5).

3. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertė nustatyta masinio vertinimo būdu yra 68 200 Eur (2021 m. sausio 7 d. VĮ „Registrų centras“ duomenys).

4. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovas kito savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (el. b. 1 t., b. l. 6).

5. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovas ir atsakovė savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (el. b. 1 t., b. l. 7-8).

6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovui nuo 2018 m. lapkričio 23 d. yra mokama senatvės pensija, kurios dydis buvo 362,41 Eur, už 2021 m. sausio mėnesį – 434,46 Eur, iki tol nuo 2018 m. gegužės mėnesio ieškovui buvo mokama netekto darbingumo pensija, paskirta ieškovui 2012 m. spalio 26 d. sprendimu (el. b. 1 t., b. l. 11-12, 13).

7. Ieškovui pirminio nedarbingumo lygio vertinimo metu 2011 m. buvo nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (el. b. 1 t., b. l. 87), nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (el. b. 1 t., b. l. 14-16), kuris nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. pakeistas į 30 procentų darbingumą, o nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki senatvės pensijos (2018 m. lapkričio 10 d.) – 40 procentų (el. b. 1 t., b. l. 17-18, 20-21, 22).

8. Ieškovui R. A. nuo 2018 m. lapkričio 11 d. nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (el. b. 1 t., b. l. 23-24).

9. Iš į bylą atsakovės pateiktų 2016 m. sausio 22 d. bei 2015 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovas nuo 2008 m. nebegyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sutuoktinė pakeitinėja spyną ir neįsileidžia į namus (el. b. 1 t., b. l. 43-44). Ieškovas į policijos įstaigą kreipėsi, nes negalėjo patekti į nurodytą butą dėl pakeistos buto spynos (el. b. 1 t., b. l. 44-50).

11. Uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“ į bylą pateikė pažymą, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, modernizavimo darbus yra preliminariai paskaičiuota 20 108,63 Eur suma (el. b. 1 t., b. l. 63). Pagal atsakovės į bylą pateiktus mokėjimo nurodymus kas mėnesį atsakovė moka 143,28 Eur kredito mokesčio bei paskaičiuotas palūkanas (el. b. 2 t., b. l. 73, 75).

12. Ieškovas R. A. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „General Financing“ pagal 2019 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 90009792446 sandoris Nr. 1, kreditorius į bylą pateikė duomenis, kad ieškovo skolos, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, yra 1055,60 Eur. Kadangi vartojimo kredito sutarties Nr. 90009792446 sandoris Nr. 1 buvo sudarytas asmeniniams poreikiams tenkinti (ši sąlyga nurodyta sutartyje), neprieštarauja, kad prievolė pagal nurodytą sandorį po santuokos nutraukimo liktų asmenine R. A. prievole (el. b. 1 t., b. l. 64, 2 t., b. l. 184-185).

13. Ieškovui už administracinės teisės nusižengimą yra paskirta bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta (el. b. 1 t., b. l. 191).

15. AB „Swedbank“ teismui pateikė duomenis, kad ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 157,74 Eur, bankas neprieštarauja, kad ieškovas įsipareigojimą kreditorei vykdytų asmeniškai (el. b. 2 t., b. l. 181, 182).

16. Pagal trečiojo asmens VMI į bylą pateiktus duomenis ieškovo R. A. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui ir antstolių kontorose išieškomas suma yra 1 550,64 Eur (el. b. 2 t., b. l. 189-190).

17. AB „Šiaulių bankas“ į bylą pateikė duomenis, kad kreditavimo sutartis su banku dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, modernizavimo yra pasirašyta administratoriaus UAB „Paslaugos būstui“, vardu visų name esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda butų savininkų naudai. Kreditavimo sutartis yra pasirašyta viso namo lygmeniu. Kiekvienas buto, esančio daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas yra laikomas naudos gavėju ir turi prievolę mokėti įmokas, kurias jiems nustato administratorius. Pagal Banko ir administratoriaus pasirašytą kreditavimo sutartį, administratorius turi santykį su butų savininkais ir yra atsakingas už butų savininkų įmokų surinkimą, mokėjimų grafikų sudarymą ir pateikimą jiems. Taip pat administratorius vykdo ir skolų išieškojimą – ragina butų savininkus vykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, prievolė pagal kreditavimo sutartį pereina naujajam buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkui kartu su butu, todėl Bankas neprieštarauja, kad finansiniai įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį būtų perleidžiami tam asmeniui, kuriam po santuokos nutraukimo priklausys butas (el. b. 3 t., b. l. 94).

18. Pagal UAB „Paslaugos būstui“ 2021 m. kovo 16 d. į bylą pateiktą pažymą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl namo modernizavimo suteiktos paskolos suma iš jos atėmus valstybės skirtą paramą yra 14 737,90 Eur, kredito likutis įvertinus 2021 m. vasario mėnesio įmoką 13811,60 Eur, atidėtos palūkanos – 422,10 Eur (el. b. 3 t., b. l. 114, 132, 2021 m. kovo 16 d. į el b. pateiktas dok. Nr. DOK-45346)).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokos nutraukimo momento

24. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-500/2010). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

25. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

27. Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje gyvena beveik trisdešimt metų, tačiau realus santuokinis šalių gyvenimas yra nutrūkęs jau ilgą laiką. Jiems gimė dvi dukros, kurios jau yra pilnametės, šalys ilgą laiką gyveno kartu, tačiau vėliau prasidėjo tarpusavio konfliktai ir nesutarimai. Atsakovės teigimu, dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu bei jo noro gyventi laisviau, jis išėjo iš namų ir apsigyveno su kita moterimi. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo savo bei liudytojų A. A. (šalių dukros) bei D. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas iš tiesų kaip teigia atsakovė konfliktiškai elgėsi savo šeimos atžvilgiu, tačiau jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimą patvirtina teismo nutarimai dėl administracinių teisės nusižengimų, už kuriuos jam paskirtos baudos dėl smulkių vagysčių ir pasirodymo neblaiviam viešose vietose (žr. sprendimo 19 punktą).

28. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus nenustatyta, kad santuoka išimtinai iširo dėl ieškovo ar atsakovės kaltės. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad nuo santuokos pradžios iki ieškovo išėjimo iš namų vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau daugmaž nuo 2005 metų šalių santykiai šeimoje pašlijo ir netgi tapo konfliktiški.

30. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bandė grįžti į namus, tačiau atsakovė jo neįsileisdavo ir pakeitė buto raktus. Atsakovė aplinkybę dėl buto raktų pakeitimo patvirtinimo, nurodė, kad ieškovas elgėsi konfliktiškai, todėl jo į butą neįsileisdavo. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo būdo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismo nuomone, abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), atsakovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito atsakovės kaltės atmestini kaip neįrodyti.

32. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. 3K-3-398/2013).

33. Šiuo atveju šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu duodamos paaiškinimus dėl gyvenimo skyrium pradžios pateikė skirtingus paaiškinimus. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovas, byloje yra svarbu nustatyti šalių gyvenimo skyrium pradžios momentą, nes jis yra svarbus sprendžiant šalių pateiktus reikalavimus dėl ieškinio senaties taikymo bei piniginių prievolių padalijimo. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir ištirtas aplinkybes, nustatyta, kad šalys kartu negyvena jau ilgą laiką bei nurodo skirtingas gyvenimo skyrium pradžios datas (2005 m. ir 2011 m.), kurios nėra sietinos su konkrečiais įvykiais. 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė teismo gyvenimo skyrium datą laikyti nuo 2008 metų, kadangi ši data nurodoma atsakovės į bylą pateiktuose policijos dokumentuose. Teismas, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. 2016 m. sausio 22 d. bei 2015 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (žr. sprendimo 19 punktą), kuriuose nagrinėjant ieškovo pareiškimą nustatyta aplinkybė, jog ieškovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebegyvena nuo 2008 m. (šias aplinkybes nurodė tiek abi šalys, tiek šalių dukra A. A. atliekamo ikiteisminio tyrimo metu) ir byloje nesant kitų objektyvių duomenų, kuriais galima būtų remtis nustatant tikslią šalių gyvenimo skyrium pradžios datą, bei patvirtinančių, jog šalys po 2008 m. toliau vedė bendrą ūkį, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu 2008 m., o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo

34. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

36. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

37. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei į aplinkybę, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė susilaukė bendrų vaikų, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „Andriekienė“. Ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo turėta pavardė – „Andriekus“ (CK 3.69 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

39. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

40. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl dalintino sutuoktinių turto balanso sudarymo

41. Tiek ieškovas patikslintame ieškinyje, tiek atsakovė patikslintame priešieškinyje prašo padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą, nurodydami, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu Veterinarijos g. 29, Klaipėdoje. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat reiškia reikalavimą šį turtą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe.

42. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

43. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuokos metu 1992 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I - 1374 įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės Z. A. vardu (žr. sprendimo 2 punktą), 2021 m. sausio 7 d. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad minėto buto vertė, nustatyta masinio vertinimo metu 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 68 200 Eur (žr. sprendimo 3 punktą). Pagal UAB „Paslaugos būstui“ į bylą pateiktą pažymą, buto, esančio Veterinarijos g. 29, Klaipėdoje, dėl namo modernizavimo suteiktos paskolos suma iš jos atėmus valstybės skirtą paramą yra 14 737,90 Eur, atsakovė bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjusi 1 454,56 Eur įmokų nuo 2020 m. balandžio iki 2020 m. vasario mėnesio įskaitytinai (žr. sprendimo 18 punktą).

44. Pažymėtina, kad dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė turto vertės nurodytos VĮ „Registrų centras“ pažymoje neginčijo, prašė ja vadovautis, papildomų duomenų į bylą neteikė.

Dėl ieškinio senaties termino instituto taikymo, reikalavimui dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

45. Atsakovė prašė, vadovaudamasi CK 3.129 straipsnio 2 dalimi, ieškinio reikalavimui dėl turto padalinimo taikyti ieškinio senatį, teigdama, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo yra taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Teismui konstatavus, kad šalys negyvena kartu nuo 2005 metų, atsakovės teigimu, nurodytas ieškinio senaties terminas yra praleistas. 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad šalių santuokinio turto padalijimui vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsniu santuokinio turto padalijimui turi būti taikomas Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kurio 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas.

47. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, tačiau 2 dalyje įtvirtinta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. CK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo kreipėsi jau įsigaliojus 2000 m. CK, tai jo reikalavimui padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą turi būti taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai. CK 3.129 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008). Remiantis CK 3.129 straipsnio norma ir jos išaiškinimais kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimui padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškinio senaties terminas netaikytinas, todėl atsakovės prašymą reikalavimui dėl ieškinio senaties termino taikymo atmeta kaip nepagrįstą ir nutraukdamas šalių santuoką toliau sprendžia santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą bei atsakovė reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine jos nuosavybe.

Dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe bei turto padalijimo

48. Byloje kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskyrimo asmeninei atsakovės nuosavybei kaip to prašo atsakovė, arba bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybių kaip to prašo ieškovas. Ginčo turtas įgytas pagal 1992 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, įregistruotas atsakovės vardu. Taigi butas įgytas po šalių santuokos sudarymo.

51. Pažymėtina, kad turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš atitinkamų įrašų – įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nurodyta taisyklė taikytina turtui, kuris registruotas galiojant 2000 m. CK, t. y. iki 2000 m. liepos 1 d., tuo tarpu iki CK įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodeksu galiojusiu nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d. (toliau – SŠK) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius vienam iš sutuoktinių, kad turtas yra asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

52. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato dvi sąlygas, būtinas įrodyti siekiant, jog turtas būtų pripažįstamas asmenine nuosavybe: 1) turtas turi būti įgytas už asmenines lėšas; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

53. Pažymėtina, kad tam, jog ginčo turtą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, būtina nustatyti ir antrą sąlygą, t. y. kad turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn.

54. Šiuo atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. sprendimo 10 punktą) ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įgytas 1992 m. rugpjūčio 26 d., todėl taikant sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, numatytą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiant į tai, jog turtas registruotas tik atsakovės vardu jis bendra tvarka turėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas butas buvo įgytas panaudojus investicinius čekius ir pinigines lėšas, tačiau atsakovė neginčija nurodytos prezumpcijos teigdama, jog ginčo turtui įgyti buvo panaudoti tik jos asmeniniai pinigai, ji dalyvavo sandorio sudaryme, todėl turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas, įgytas esant susituokus, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

56. Taip pat, teismo vertinimu, išklausius šalių paaiškinimus apie šalių santuokinį gyvenimą, teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad šalys buto įsigijimo metu savo finansinius reikalus tvarkė atskirai, o ne kartu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau - BPĮ) santuokos metu, buvo pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

57. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog privatizacijos metu nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įgytas panaudojus ne tik atsakovės, bet ir ieškovo lėšas, t.y. bendras šeimos lėšas, tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruotas atsakovės vardu.

58. Teismo vertinimu, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei vadovaujantis teisės normomis ir turto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijimo metu galiojusio SŠK nuostatomis, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad turtas buvęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, ir buvo įsigytas už atsakovės pinigines lėšas, be to, minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo metu nebuvo aiškiai išreikšta atsakovės valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

59. Įvertinus faktines aplinkybes, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1981 m. rugpjūčio 28 d., o ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. rugpjūčio 26 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojimo, spręstina, kad nagrinėjamu atveju šio sprendimo 51 ir 55 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia faktą, kad ginčo turtas negali būti pripažintas išimtinai atsakovės asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukiamas į dalintino sutuoktinių turto balansą.

60. Pagal atsakovės reikalavimus nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmenine atsakovės nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką privalu spręsti klausimą dėl jo padalijimo (CK 3.59 straipsnis).

61. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas šeimos bylose, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuoti galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito atžvilgiu ar kreditorių sąskaita. Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė, nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima. Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo būdo, pirmiausia atsižvelgiam į sutuoktinių pageidavimus, nesant sutarimo, santuokinio turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečios bylos nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinant galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir turto dalijimo natūra principą pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

62. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis).

63. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinimo asmenine nuosavybe, nurodytas turtas dalintinas lygiomis dalimis priteisiant ieškovui ir atsakovei po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jie kartu negyvena jau daug metų, atsakovė gyvena bute, yra pakeitusi buto raktus, ir toliau pageidauja likti gyventi bute, todėl esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant ateityje išvengti šalių konfliktinių situacijų, susijusių tiek su jų pačių bendravimu, tiek dėl buto naudojimosi tvarkos bei jo išlaikymo, darytina išvada, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas atsakovei pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, ieškovui priteisiant kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovė atsakydama į teismo užduotą klausimą ar turėtų galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją pažymėjo, kad turėtų galimybę, galėtų pasiskolinti atitinkamą sumą. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jos pajamų vidurkis už 2020 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo 1092,66 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų, įvertinus buto vertę laikytina, kad atsakovė turi finansines galimybes sumokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

64. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovui priteistina piniginė kompensacija lygi pusei nurodyto turto vertės, o ginčo turtas – butas natūra priteistinas atsakovei. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Vadovaujantis viešajame registre nurodytais duomenimis, nurodyto turto vertė yra 68 200 Eur, iš kurios turi būti atimama namo modernizavimui suteikta paskola, kurios likutis, įvertinus atliktas įmokas yra 14 233,70 Eur (2021 m. kovo 16 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-11932). Vadinasi buto vertė įvertinus paskolą yra 53 966,30 Eur, kuri padalinus per pusę sudaro 26 983,15 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei asmenines nuosavybės teise priteistinas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priteisiant iš atsakovės ieškovui už nurodytą turtą 26 983,15 Eur kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turtinės žalos priteisimo

68. Pažymėtina, kad ginčo santykius kvalifikuoja teismas. Teismui sprendžiant šalių reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, atsakovės reikalavimas dėl žalos priteisimo vertintinas sutuoktinių turtinių prievolių padalijimo kontekste, todėl atmestinas ieškovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo. Teismo sprendimu konstatuota, kad nuo 2008 metų šalys nebegyvena kartu ir nuo šios datos sutuoktinių turtinėms teisėms yra taikomos teisinės pasekmės. CK 3.115 straipsnyje yra nustatyta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta prašoma priteisti žala nelaikytina turtine žala bendrąja prasme, tačiau šalims nebegyvenant kartu ir atsakovei padengus šią 881,19 Eur sumą už ieškovą (už padarytus ATPK pažeidimus, bei įmoką ieškovo kreditoriui UAB „Moment Credit“ su kuriuo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 11 d., todėl ši prievolė buvo ieškovo asmeninė prievolė), atsakovės už ieškovą sumokėtų įmokų suma - 881,19 Eur laikytina atsakovės nuostoliais, kurie turi būti atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovei 881,19 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl prievolių pobūdžio

70. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

71. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu nustatyta, jog šalys nuo 2008 m. gyvena atskirai, o bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo prievolės kreditoriams UAB „General Financing“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, AB „Swedbank“ atsirado jau šalims pradėjus gyventi skyriumi, ieškovas šių prievolių pobūdžio iš esmės neginčija, jos yra susijusios su jo asmeninėmis reikmėmis arba atsirado dėl paties ieškovo padarytų administracinės teisės nusižengimų, minėtos prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

72. Kadangi šiuo teismo sprendimu atsakovei yra priteistas butas asmeninės nuosavybės teise, esantis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o su šio buto modernizavimo darbų išsimokėtinai susijusi prievolė kreditorei AB „Šiaulių bankas“ tenka šio turto savininkui, t. y. atsakovei, prievolė, susijusi su namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, renovacija, kreditorei AB „Šiaulių bankas“ pripažintina asmenine atsakovės Z. A. prievole.

73. Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi įstatymas numato pareigą kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

74. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kaip nurodyta aukščiau, vadovaujantis į bylą pateiktais UAB „Paslaugos būstui“ ir atsakovės duomenimis (2021 m. vasario 4 d. dok Nr.DOK-5280, 2021 m. vasario 18 d. dok. Nr. DOK-7585, 2021 m. kovo 16 d. dok Nr. DOK-11192) atsakovė už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio įskaitytinai yra sumokėjusi iš viso 1 454,56 Eur įmokų už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, modernizavimo paskolą. Pažymėtina, kad ieškovui kaip buto bendrasavininkui taip pat tenka prievolė mokėti šias įmokas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina ½ dalis nurodytos sumos, t. y. 727,28 Eur. Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1608,47 Eur nuostolių atlyginimo (881,19 Eur + 727,28 Eur).

Dėl ieškovo prašymo skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesu

75. Ieškovas taip pat pateikė prašymą skirti atsakovei baudą už bylos nagrinėjimo vilkinimą bei piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė praėjus pusei metų nuo priešieškinio pateikimo teismui tikslino priešieškinio reikalavimą taip pat formaliai teismo prašė atidėti teismo posėdžio datą, siekiant šalims sudaryti taikos sutartį, nors iš tiesų net neketino tartis dėl taikos sutarties sąlygų, o tik tikėjosi psichologinio spaudimo priemonėmis pasiekti sau tinkamą procesinį sprendimą. Tokiu būdu atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, veikdama sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl prašė paskirti atsakovei Z. A. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios sumos skiriant ieškovui R. A., kurio procesinis elgesys buvo tinkamas.

76. Atsakovė Z. A. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriuo nurodė prašymo netenkinti. Nurodė, kad tai yra ne ieškovo, o jo atstovės subjektyvus prašymas, nes pats ieškovas net neatvyko į teismo jo prašymu paskirtą teismo posėdį 2021 m. kovo 3 d. ir tokiu būdu tik sutrukdė teismo ir kitų proceso dalyvių laiką. Pažymėjo, kad atsakovė naudojosi CPK 377 straipsnyje numatyta tvarka pateikti procesinius dokumentus keičiančius ieškinio ir priešieškinio dalyką ar pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ieškovo argumentai, susiję su bylos vilkinimu ir piktnaudžiavimu procesu yra neįrodyti bei nepagrįsti.

77. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 377 straipsniu šeimos bylose iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą.

78. Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai. Nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki teisių pažeidimu ir siekia jas apginti. Sąžiningumas preziumuojamas, tačiau nesąžiningumą yra privalu įrodyti. Šiuo atveju pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl šalių veiksmų proceso metu, bet ir siekiant nustatyti šalių buto renovacijos paskolos valstybės suteiktos kompensacijos sumą, kuri paaiškėjo tik 2021 m. sausio 6 d. UAB „Paslaugos būstui“ pateikus teismui duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. vasario 4 d. teismo protokoline nutartimi ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Nepaisydamas šios aplinkybės, ieškovas 2021 m. kovo 3 d. ir 16 d. ieškovas neatvyko į teismo posėdžius. 2021 m. kovo 16 d. teismas atšaukė įpareigojimą dėl ieškovo dalyvavimu būtinu ir nutarė spręsti dėl baudos paskyrimo ieškovui galutiniu procesiniu sprendimu.

79. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas tiek dėl ieškovo bei atsakovės procesinių veiksmų, tiek šalims suteikiant galimybę susitarti taikiai, tiek dėl ieškovo nedalyvavimo. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas pats pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau teismui suteikus jam tokią galimybę ir net pripažinus dalyvavimą būtinu, ieškovas į 2 paskirtus teismo posėdžius neatvyko.

80. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, darytina išvada, kad dėl užsitęsusios bylos nagrinėjimo yra atsakingos abi šalys. Teismo nuomone, atsakovė siekė susitarti taikiai, teismas taip pat bandė taikyti šalis, todėl ieškovo nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesu netenkinamas (CPK 95 straipsnis). Įvertinus aukščiau išdėstytą, ieškovui už teismo įpareigojimo atvykti į teismo posėdį pripažinus jo dalyvavimą būtinu, nevykdymą bauda taip pat neskirtina (CPK 103, 106 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

81. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį bei priešieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

82. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 812 Eur žyminis mokestis, t. y. – 737 Eur už reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo + 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis).

83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

84. Byloje pateikta 2021 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovui antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje yra 1362,25 Eur (2021 m. kovo 15 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK-11669).

85. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteistas žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos proporcingos atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

86. Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismo vertinimu, yra pagrindas iš atsakovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nes atsakovė, gindamasi nuo jai santuokos nutraukimo byloje pareikštų reikalavimų, pateikė priešieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, siekė byloje su ieškovu susitarti taikiai, teikė į bylą reikalaujamus duomenis ir jų patikslinimus, susijusius su namo modernizavimo paskola.

87. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato jai suteiktos teisinės pagalbos.

88. Atsakovei pateikiant patikslintą priešieškinį 2020 m. vasario 13 d. nutartimi jai buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo. Už atsakovės priešieškinio reikalavimus turėjo būti mokamas 1568 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo + 1248 Eur už reikalavimą dėl ginčo turto priteisimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise + 225 Eur už reikalavimą atlyginti turtinę ir 20 Eur už reikalavimą atlyginti neturtinę žalą). Atsižvelgiantnt į tai, kad atsakovė priešieškiniu reiškė 4 reikalavimus (1. dėl santuokos nutraukimo; 2. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; 3. Dėl turtinės žalos priteistimo; 4. Dėl neturtinės žalos priteisimo), laikytina, kad priešieškinio reikalavimai tenkinti 25 procentais (tenkintas 1 reikalavimas iš keturių, kas atitinka 25 procentus), todėl išnagrinėjus bylą iš atsakovės valstybės naudai priteisti 75 procentai už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 1 176 Eur.

89. Atsakovės priešieškinį tenkinus iš dalies jai iš ieškovo taip pat priteistina 25 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 625 Eur ((1 500 Eur + 1 000) x 25 %)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. A. ieškinį ir atsakovės Z. A. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1981 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir Registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1419, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. A. palikti pavardę „Andriekus“, o atsakovei Z. A. pavardę – „Andriekienė“.

Pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti jį asmeninės nuosavybės teise atsakovei Z. A..

Priteisti ieškovui R. A. iš atsakovės Z. A. 26 983,15 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 15 centų) kompensaciją už nurodytą atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti atsakovei Z. A. iš ieškovo R. A. 1608,47 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuonis eurus 47 centus) nuostolių atlyginimo.

Pripažinti ieškovo R. A. prievoles kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei GF bankas (buvęs pavadinimas UAB „General Financing“) pagal 2019 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl paskirtų baudų išieškojimo bei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis R. A. prievolėmis.

Pripažinti prievolę susijusią su buto, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, modernizavimo darbų atlikimu kreditorei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ pagal 2018 m. spalio 10 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovės Z. A. prievole.

Kitus byloje pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės Z. A. valstybei 1 176 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Priteisti iš ieškovo R. A. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Z. A. naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.