Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos (baudos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Alginos NT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog gavęs avansą, susisiekė su agentūra, klausė, kas nutiko. Suprato, kad atsakovė nutraukė Sutartį. Turto vertinimą atliko tam, kad galėtų gauti finansavimą, tačiau tolesnis prašymo svarstymas neteko prasmės, nes atsakovė atsisakė parduoti Turtą. Papildomai paaiškino, jog paskolą gavo, tik iš kito banko. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog atsakovė norėjo parduoti butą. Pažymėjo, jog Sutartyje yra klaida nurodant preliminarios sutarties sudarymo datą, tiksli data 2021 m. kovo 4 d. Paaiškino, jog avansą grąžino po trijų savaičių, nurodė, jog gavo duomenis, jog ieškovas negauna paskolos butui pirkti. Papildomai paaiškino, jog 2021 m. gruodžio mėn. butą pardavė. Tvirtino, jog atliko visus jai privalomus veiksmus. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Alginos NT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymų negauta. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui (jos atstovams) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad tarp ieškovo R. U. (būsimas pirkėjas), atsakovės D. M. (būsima pardavėja), tarpininkaujant nekilnojamojo turto kompanijai UAB ,,Alginos NT“ 2021 m. kovo 4 d. (sutartyje nurodoma data – 2020 m. kovo 4 d.) Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pirkti, o atsakovė įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), už 38 000 Eur (Sutarties 1 punktas). Šalys įsipareigojo pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2021 m. balandžio 9 d. (Sutarties 3 punktas). Remiantis Sutarties 6 punktu, būsimas pirkėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 1 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į Turto kainą (Sutarties 7 punktas).

2021 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimu ieškovo sutuoktinė atsakovei pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog mokamas ,,avansas už butą (duomenys neskelbtini)“. Ieškovas 2021 m. kovo 4 d. atsakovei mokėjimo pavedimu pervedė 500 Eur (mokėjimas mobiliąja programėle).

Ieškovas 2021 m. kovo 4 d. su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė turto vertinimo sutartį Nr. KLA 21-03-12 dėl Turto rinkos vertės nustatymo. Už Turto vertinimą ieškovas sumokėjo 130 Eur.

2021 m. kovo 21 d. dviem mokėjimo pavedimais atsakovė ieškovui ir jo sutuoktinei grąžino sumokėtą avansą (500 Eur ieškovui ir 500 į ieškovo sutuoktinės sąskaitą), mokėjimo paskirtyje nurodė ,,negavo paskolos AlginaNT pavogtas mano skelbimas be mano zinios“.

Sutartyje 2021 m. kovo 25 d. atliktas trečiojo asmens UAB ,,Alginos NT“ įrašas, jog Sutartis nutraukiama dėl pardavėjos kaltės, tai yra grąžinus avansą atgal į pirkėjams, patvirtino, jog pirkėjams pretenzijų neturi; ieškovas atliko įrašą, kad nekilnojamojo turto agentūrai pretenzijų neturi.

Iš byloje pateiktų viešai skelbiamų nekilnojamojo turto skelbimų matyti, jog 2021 m. balandžio 3 d. portale aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas dėl nekilnojamojo turto (buto), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, skelbimai apie šio turto pardavimą paviešinti ir skelbiu.lt, domoplius.lt portaluose, - ieškovas teigė, jog skelbimuose nurodomas atsakovei priklausantis Turtas.

Iš byloje pateiktų el. susirašinėjimo duomenų matyti, jog ieškovas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas gauti finansavimą Turtui įsigyti – 2021 m. kovo 11 d. ieškovui atsiųstas L. B. patvirtinimas apie gautą būsto paskolos paraišką. 2021 m. kovo 24 d. ieškovo sutuoktinė bankui pranešė apie grąžintą avansą, nurodė, jog Turto pirkimo – pardavimo sandoris neįvyks, todėl prašė uždaryti prašymą dėl paskolos suteikimo. Ieškovas pateikė duomenis, jog finansavimo galimybėmis domėjimosi ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) banke, iš byloje pateikto 2021 m. kovo 19 d. – 2021 m. kovo 23 d. susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovai domėjosi paskolos gavimo galimybėmis, informavo banką apie atsakovės grąžintą avansą ir kt.

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1 130 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro 1 000 Eur bauda ir 130 Eur išlaidos Turto rinkos vertės nustatymo išlaidų. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Dėl ieškinio reikalavimų

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių (atsakomybės) taikymo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Šioje byloje nenustatyta, jog šalių sudaryta Sutartis ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis.

Pagal Sutarties 10 punktą, jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės ir (arba) jis neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jo pareiškimai bus klaidingi, tai jis įsipareigoja grąžinti avansą, sumokėti pirkėjui 1 000 Eur baudą ir agentūrai įsipareigoja sumokėti 1 000 Eur netesybų baudą. Jei sutartis neįvykdymo dėl pirkėjo kaltės ir (arba) jis neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jo pareiškimai bus klaidingi, tai avansas nėra grąžinamas ir agentūrai įsipareigoja sumokėti 1 000 Eur netesybų baudą (Sutarties 11 punktas). Tokiu būdu šalys susitarė dėl Sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmių (CPK 185 straipsnis).

Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl nustatyti sutarties pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla pažeidėjui (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Be to, nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

Nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių duomenų sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta, jog ieškovas vykdydamas Sutartį atsakovei sumokėjo šalių sutarto dydžio avansą (Sutarties 6 punktas), ėmėsi aktyvių veiksmų gauti finansavimą pagrindinei sutarčiai sudaryti, sudarė sutartį dėl Turto vertinimo. Pažymėtina, jog ieškovas įsipareigojo nupirkti Turtą, sumokėti jo kainą bei atsiskaityti su tarpininku, imtis kitų aktyvių veiksmų pagal Sutartį ieškovas neturėjo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal Sutarties 1 punktą atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui Turtą, iki 2021 m. balandžio 2 d. gauti visus reikalingus dokumentus, leidimus ar sutikimus pagrindinės sutarties sudarymui (Sutarties 2.1 punktas), pristatyti pažymą apie įsiskolinimą iš namų valdos ar bendrijos (Sutarties 2.4 punktas). Be to, Sutarties šalys įsipareigojo neplatinti informacijos apie ruošiamą sandorį ir šios sutarties galiojimo metu parduodamo Turto nereklamuoti ir nesiūlyti kitiems galimiems pirkėjams (Sutarties 12 punktas).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog iki termino pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos (2021 m. balandžio 9 d.) atsakovė 2021 m. kovo 21 d. grąžino ieškovui jo sumokėtą avansą. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, matyti, jog šiuo atveju avansas atliko tiek įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo, tiek mokėjimo funkciją (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnis, Sutarties 6 punktas). Įvertinus šalių elgesį Sutarties galiojimo laikotarpiu, tokie atsakovės veiksmai galėjo būti ieškovo suprasti kaip Sutarties atsisakymas (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą iš esmės suponuoja ir kiti atsakovės veiksmai, t. y. atsakovė, grąžinusi avansą, viešai prieinamuose šaltiniuose patalpino skelbimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo (atsakovė šių aplinkybių nepaneigė), iš kurių matyti, jog Turto kaina nurodoma didesnė, nei šalių sutarta Sutartyje (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas negalėjo įvykdyti Sutarties ir iki Sutartyje nurodyto termino sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Priešingai, bylos duomenimis, ieškovui finansavimas būstui (kitam turtui) įsigyti buvo suteiktas. Pastebėtina, jog Sutartyje šalys būsimam pirkėjui jokių įsipareigojimų iki pagrindinės pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo pateikti įrodymus apie gautą finansavimą būstui įsigyti, nenustatė (CPK 185 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

Atsakovė, atskirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, jog domėjosi, ar ieškovui buvo suteikta paskola Turtui įsigyti, tačiau gavo neigiamą atsakymą; ir po pinigų grąžinimo buvo pasiruošusi parduoti Turtą ieškovui, derino pagrindinės sutarties sudarymo pas notarą laiką, bet atsakymo negavo. Tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė neigė ieškovo pretenzijas, tačiau jokių objektyvių duomenų, suponuojančių, jog Sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės nepateikė, kaip ir duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog Sutarties nenutraukė, siekė parduoti Turtą, atliko visus būtinus veiksmus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė (CPK 185 straipsnis). Iš Sutarties turinio matyti, jog atsakovė įsipareigojo gauti pažymą apie įsiskolinimą, tačiau objektyvių duomenų, jog šiuos dokumentus turi (turėjo), byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Visumos byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste kritiškai vertintini atsakovės atstovo argumentai dėl atsakovės kaltės (ne)buvimo (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė iš ieškovo negavo kvietimo atvykti į notaro biurą sudaryti pagrindinę sutartį, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti dėl kaltės (ne)buvimo, pažymint, jog byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovė, po to, kai grąžino ieškovui avansą, atliko aktyvius veiksmus siekdama įvykdyti Sutartį, nėra pateikta, o atsakovės nurodomos aplinkybės bei teiginiai prieštarauja civilinės bylos medžiagai (CPK 178 straipsnis).

Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą). Kasacinio teismo praktikoje tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, nurodoma, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, ar ieškovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis). Visuma byloje esančių duomenų suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės jai aktyviais veiksmais parodžius, jog atsisako sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. grąžinus avansą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 4 dalis, Sutarties 6 punktas).

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 130 Eur su Sutarties vykdymu susijusias išlaidas, kurias sudaro išlaidos už Turto vertinimą. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos pagrindinės sutarties nesudarymo nukentėjusioji šalis gali ginti tikrumo, o ne lūkesčio interesą apimančius nuostolius, t. y. jos nuostoliai apima dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtas išlaidas. Būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovas patyrė išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu, taigi įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šias išlaidas tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.154 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Eur bauda pagal Sutartį ir130 Eur su Sutarties vykdymo susijusių išlaidų, iš viso 1 130 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį.

Atsakovei, remiantis 2021 m. lapkričio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1499-11345, buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Dėl suteiktos teisinės pagalbos patirtos 169 Eur išlaidos pagal 2022 vasario 25 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-1611.

Teismui tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 34 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į procesinę byloje baigtį, byloje patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės D. M. 1 130 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt eurų) skolą, 34 Eur (trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. U..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.