Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-125-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-28
Bylos Nr.: eA-125-968/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00063-2024-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

24.4Administracinių paslaugų teikimas

Administracinė byla Nr. eA-125-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00063-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 24.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“ ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja s uždaroji akcinė bendrovė „Šviesela“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ dalį dėl atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė 2023 m. gegužės 4 d. pateikė atsakovui du prašymus: prašymą Nr. 1 dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto suderinimo ir prašymą Nr. 2 dėl įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projekto suderinimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8206-438/2023 atsakovas buvo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo įrenginio „Kino teatras XD“ projektą. Administracija Sprendimu suderino įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projektą Žemės sklype iki 2026 m. gegužės 5 d., o kito įrenginio „Kino teatras XD“ projektą atsisakė suderinti, kadangi šis įrenginio projektas neatitinka 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas) numatytų Palangos miesto centrinės dalies sprendinių, nes prašomas įrengti „Kino teatras XD“ nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą; įrenginys yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, neatitinka Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano (toliau – ir Veiklos planas) 1.7 papunkčio reikalavimų; įrenginys neatitinka Specialiojo plano 4.2 dalyje „Palangos miesto centrinė dalis“ numatytų įrenginių matmenų; įrenginys prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 dalies 8.12 papunkčiui, kadangi yra automobilio priekaba, iš kurios prekyba ir paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra draudžiamas.

2.3. Atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą ir netinkamai įgyvendino savarankiškąją funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 d.), kadangi nepagrįstai išplėtė Palangos kurhauzo pastato ir jo teritorijos apsaugos zoną ir šiam pastatui bei jo teritorijai suteikė perteklinę apsaugą, kurios nenumato teisės aktai. Atsakovas Sprendimo nemotyvavo nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Teigdamas, kad įrenginio projektas pažeidžia konkrečius paveldosauginius reikalavimus, atsakovas Sprendime nenurodė nei konkrečių paveldosauginių reikalavimų, nei konkrečių teisės normų, kurias minėtas projektas pažeidžia.

2.4. Atsakovas pateikė konstatuojamojo pobūdžio išvadą, kad įrenginys nedera prie gretimos aplinkos ir daro vizualinę estetinę taršą, tačiau nenurodė konkrečių Specialiojo plano sprendinių, nepateikė jokio faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, nenurodė konkrečių teisės normų, kurios reglamentuoja įrenginio derėjimo prie kultūros paveldo objekto ar gretimos aplinkos ir vizualinės estetinės taršos kriterijus. Taip pat nurodyta, kad įrenginio projektas pažeidžia paveldosauginius reikalavimus, tačiau jie nedetalizuoti, nenurodyta, kokius konkrečius paveldosauginius reikalavimus įrenginys pažeidžia.

2.5. Atsakovas nenurodė, kokių aplinkybių visumą vertina, taip pat nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjo aiškinamajame rašte ir žemės sklypo plane nurodytos įrenginio lokacijos specifikos, ypač dėl jo dalies įterpimo į pastato konstrukciją ir ganėtinai didelio (7,9 m atstumu) įrenginio atitraukimo nuo žemės sklypo ribos. Atsakovas apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, kad pakeista įrenginio lokacija neišsprendžia kultūros paveldo objektui daromos vizualinės estetinės taršos.

Atsiliepimas

2.6. Atsakovas nurodė, kad įrenginys neatitinka teisės aktuose numatytų matmenų reikalavimų, tačiau pareiškėjas atsakovui teikė du prašymus dėl dviejų įrenginių – „Kino teatras XD“ ir „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ – projektų suderinimo. Pareiškėjas pateikė atsakovui vieną bendrą abiejų įrenginių vizualizaciją, iš kurios matyti, jog pagal įrenginių sprendinius ir medžiagiškumą abu įrenginiai vizualiai atrodo gamyklinės komplektacijos. Pareiškėjas prašyme Nr. 1 nurodė, kad įrenginio „Kino teatras XD“ matmenys yra 6 x 2,5 x 3 m, o prašyme Nr. 2 nurodė, kad įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ matmenys yra 2,5 x 2 x 2 m. Abiejų šių įrenginių matmenys viršija Specialiojo plano 4.2 dalies 2 punkte nurodytus vieno prekybos įrenginio matmenis, kurie yra galimi 2 x 1 x 2,7 m. Tačiau vertindamas šių dviejų įrenginių projektus, atsakovas sprendė skirtingai: suderino įrenginio „Virtualus simuliatorius Stereolife rifter 360“ projektą ir laikė, kad jo matmenys, kurie yra didesni negu 2 x 1 x 2,7 m, neviršija Specialiojo plano 4.2 dalies reikalavimų, o kito įrenginio – „Kino teatras XD“ matmenis laikė neatitinkančiais Specialiojo plano 4.2 dalies reikalavimų. Sprendime atsakovas nemotyvavo, kodėl abiejų įrenginių matmenų atitiktį Specialiojo plano 4.2 papunkčiui vertino skirtingai.

2.7. Įrenginys „Kino teatras XD“ yra gamyklinės komplektacijos, kuri nurodyta išduotame naudojimosi pase. Įrenginys pagamintas įmonėje „Virtualios realybės technologijos“, jo pavadinimas „Atrakcionas stereolife optimum“ (tik pareiškėjas jį pavadino „Kino teatras XD“), nurodytos įrenginio pagrindinės techninės charakteristikos: keturios sėdimos vietos, dinaminė platforma, vizualizacijos sistema, garso sistema, spec. efektų sistemos, įtampa ir naudojamas galingumas, matmenys: 2,5 x 5,9 x 2,66 m. Įrenginio „Kino teatras XD“ projekte pareiškėjas nurodė, jog įrenginio matmenys yra 2,5 x 6 x 3 m, taigi įrenginio aukštis yra nurodytas 0,34 cm aukštesnis, nei nurodytas gamykliniame naudojimosi pase. Aukščio skirtumas susidarė dėl to, kad pareiškėjas iš anksto numatė, kad, siekdamas įrengti įrenginį vietoje, turės jį stabiliai pastatyti, suvienodinti įrenginio horizontalią padėtį ant grindinio, apsaugoti nuo drėgmės ir susikaupusio lietaus, todėl įrengs įrenginį ant 0,34 cm paaukštinimo, naudodamas trinkeles ar plytas. Įrenginio ilgis projekte yra nurodytas 6 m, o gamintojo dokumentuose – 5,9 m, tačiau šis 0,1 m skirtumas yra minimalus ir pareiškėjas, pateikdamas projektą, nurodė faktinį įrenginio ilgį, kuris 0,1 m galimai padidėjo nuo dėvėjimosi bei transportavimo.

2.8. Atsakovas nurodė, kad pagal Taisyklių 3 dalies 8.12 papunktį draudžiama prekiauti ar teikti paslaugas iš prekybai pritaikyto automobilio ar priekabos: (duomenys neskelbtini) g. <...> (išskyrus miesto švenčių metu), tačiau pagal išduotą naudojimosi pasą įrenginys „Atrakcionas stereolife optimum“ neturi ratų, todėl jis nėra transporto priemonė ar priekaba.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. prašyme dėl „Kino teatro XD“ derinimo numatytas įrenginio plotas yra 15 kv. m, matmenys: 6 m ilgis, 2,5 m plotis ir 3 m aukštis. Specialiojo plano 4.2 papunktyje numatytų maksimalių matmenų reikalavimų (2 m ilgis, 1 m plotis ir 2,7 m aukštis) įrenginys akivaizdžiai neatitinka. Specialiojo plano 3.12 papunktyje reglamentuotas maksimalus galimas prekybos paslaugos, o ne įrenginio plotas.

3.2. Specialiojo plano 4.2 papunktyje numatyta išimtis, jog maksimalių matmenų reikalavimai netaikomi, kai įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir jo parametrams negalima daryti įtakos (šaldytuvas ir pan.). Kad būtų galima taikyti išimtį, įrenginys turi atitikti dvi sąlygas: būti gamyklinės komplektacijos ir turi būti neįmanoma koreguoti įrenginio parametrų. Ši išimtis netaikoma pareiškėjo atveju, kadangi įrenginys yra priekaba, o pagal Taisyklių 8.12 papunktį, (duomenys neskelbtini) g. paslaugos teikėjui draudžiama teikti paslaugas iš prekybai pritaikyto automobilio ar priekabos. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2023 m. spalio 24 d. užfiksavo (duomenys neskelbtini) stovinčią „Kino teatras XD“ priekabą bei nustatė administracinį pažeidimą. Kitokios įrenginio vizualizacijos pareiškėjas nėra pateikęs.

3.3. Kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga yra įstatyminė savivaldybės savarankiškoji funkcija. Apsauga gali būti vykdoma ir per atitinkamų leidimų išdavimą, saugant didesnį konkrečios savivaldybės gėrį, šiuo atveju – kultūrinį paveldą. Kiekvienas prašymas derinti įrenginį yra tikrinamas ir vertinimas individualiai. Žemės sklypas, kuriame prašoma įrengti įrenginį, patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir ribojasi su Palangos kurhauzo žemės sklypu. Prašymai įrengti įrenginius aptariamame žemės sklype vertinami atsižvelgiant į Palangos kurhauzo gretimybės faktą. Įrenginio išvaizda iš esmės nedera prie Palangos kurhauzo architektūrinio stiliaus ir kuria vizualinę estetinę taršą, kadangi Palangos kurhauzas yra išskirtinės reikšmės kultūros vertybė, o savivaldybė siekia suteikti ypatingą reikšmę šiam kultūriniam objektui.

3.4. Atsižvelgiant į reikšmingų aspektų, tokių kaip įrenginio lokacija (žemės sklype šalia Palangos kurhauzo) ir išvaizda (estetiškai netinkamas, didelis įrenginys–priekaba), visumą, įrenginys nedera ir su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. T2-11 patvirtinto 2023–2025 m. strateginio veiklos plano tikslais. Pareiškėjas prašo suderinti įrenginį, kuris, remiantis Taisyklių 8.12 papunkčiu, negali būti statomas.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimo dalį dėl atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. prašymą dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto derinimo. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 383,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas netenkino.

5. Teismas nurodė, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Atsakovas Sprendime pateikė konstatuojamojo pobūdžio išvadą, kad įrenginys nedera prie gretimos aplinkos ir daro vizualinę estetinę taršą, kad yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, nurodytais Veiklos plane, pagal kurį savivaldybė siekia, jog Palangos miestas iki 2030 metų turėtų išvystytą kultūros infrastruktūrą. Tačiau nepateikė jokio faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, nenurodė konkrečių teisės normų, reglamentuojančių įrenginio derėjimo prie kultūros paveldo objekto ar gretimos aplinkos ir vizualinės estetinės taršos kriterijus, nenurodė, kokiems konkretiems Veiklos plane numatytiems tikslams ir kaip įrenginys prieštarauja, kad tiek pareiškėjui, tiek bylą nagrinėjančiam teismui būtų įmanoma patikrinti, kuo vadovaujantis ir (ar) pagrįstai atsakovas nusprendė, kad ginčo įrenginys nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą, kad iš tiesų prieštarauja Veiklos plano tikslams. Juo labiau, kad šio įrenginio darnos ir estetikos trūkumai tiesiogiai siejami su Specialiojo plano sprendinių neatitiktimi. Motyvuodamas, kad įrenginys yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, atsakovas tik abstrakčiai nurodo, kad tai prieštarautų miesto plėtros tikslui – būtų silpninamas miesto kultūrinis tapatumas, skatinama prieiga prie menkos kultūrinės vertės raiškos formų.

6. Aprašo 12.1 papunktis numato, kad įrenginių projektas nederinamas, jeigu projektas neatitinka Aprašo reikalavimų. Aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose nurodomas tik sąrašas dokumentų, kurie turi būti pateikiami siekiant suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektus. Apraše nepateikti jokie įrenginio projekto vertinimo kriterijai, susiję su vertinamo įrenginio derėjimu prie kultūros paveldo apsaugos objekto ir (ar) vizualine estetine tarša. Todėl ši Aprašo dalis yra blanketinė norma. Teismo vertinimu, Sprendimas privalėjo būti grindžiamas konkrečiomis teisės aktų normomis, kurių projektas neatitinka ar joms prieštarauja.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Sprendime nurodė, kad įrenginio projektas neatitinka Specialiojo plano sprendinių, susijusių su kultūros paveldo objekto ir gretima aplinka, ir daro vizualinę estetinę taršą, tačiau konkrečių Specialiojo plano sprendinių neįvardijo, nenurodė, kuriems teisės aktų reikalavimams negali prieštarauti teikiamų derinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų sprendiniai.

8. Sprendime taip pat nurodyta: „Specialiojo plano brėžinyje „(duomenys neskelbtini) g. sprendinių detalizacijos brėžinys“ Sprendinių reglamento 1 punkte nurodyta, kad įrenginiai, patenkantys į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos zoną, turi nepažeisti paveldosauginių reikalavimų.“ Atsakovas tik pateikė šios teisės normos citatą, bet nenurodė, kaip konkrečiai įrenginio projektas pažeidžia paveldosauginius reikalavimus siekiant kino teatrą įrengti žemės sklype, kuris patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją bei ribojasi su Palangos kurhauzo žemės sklypu.

9. Nei Specialusis planas, nei jo brėžinio sprendiniai neapibrėžia paveldosauginių reikalavimų turinio. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis numato, kad paveldosaugos reikalavimai – tai kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti. Teismas vertino, kad konkretūs paveldosauginiai reikalavimai turi būti nurodyti administraciniame akte.

10. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad įrenginys galėtų fiziškai pakenkti Palangos kurhauzo pastatui ir jo aplinkai, kad darytų fizinį poveikį, kad galėtų trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą – Palangos kurhauzą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjo aiškinamajame rašte ir žemės sklypo plane nurodytos įrenginio lokacijos specifikos, ypač dėl jo dalies įterpimo į pastato konstrukciją ir ganėtinai didelio (7,9 m atstumu) jo atitraukimo nuo žemės sklypo ribos. Savivaldybė apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad pakeista įrenginio lokacija neišsprendžia kultūros paveldo objektui daromos vizualinės estetinės taršos. Tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl būtent tokia pareiškėjo siūloma įrenginio lokacija yra negalima. Taip pat nurodė, kad įrenginys savo forma ir tūriu nedera prie gretimai esančios aplinkos, prie sutvarkyto Palangos kurhauzo pastato, tačiau aplinkos visumos nevertino, apsiribojo selektyviu ir formaliu įrenginio įvertinimu Palangos kurhauzo pastato atžvilgiu.

12. Teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytinas esminiais trūkumais, todėl teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas pareiškėjo nurodytais bei kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. prašymą dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto derinimo.

14. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 383,03 bylinėjimosi išlaidų sumą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

III.

15. Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

16.1. Pareiškėjui skunde kvestionavus Sprendime pateikiamą įrenginio kvalifikavimą remiantis Specialiojo plano nuostata, Administracija atsiliepime į skundą pateikė detalius atsikirtimus dėl Specialiojo plano nuostatų taikymo įrenginio atžvilgiu, tačiau teismas nevertino šių su matmenų neatitiktimi susijusių ir konkrečiai su Specialiojo plano 4.2 dalies taikymu susijusių Sprendime pateiktų bei atsiliepime paaiškintų teisinių argumentų. Todėl Sprendimo dalis dėl Specialiojo plano 4.2 dalies taikymo nebuvo analizuota, o šios analizės (motyvų) nebuvimas turi lemiamą reikšmę bylos baigčiai.

16.2. Pareiškėjui skunde kvestionavus Sprendime pateikiamą įrenginio kvalifikavimą remiantis Taisyklių 8.12 punktu, Administracija atsiliepime į skundą pateikė detalius atsikirtimus dėl Taisyklių taikymo ir įrenginio kvalifikavimo, tačiau teismas nevertino šių su Taisyklių 8.12 punkto taikymu susijusių Sprendime pateiktų ir atsiliepime paaiškintų teisinių argumentų. Todėl Sprendimo dalis dėl Taisyklių 8.12 punkto taikymo nebuvo analizuota, o šios analizės (motyvų) nebuvimas turi lemiamą reikšmę bylos baigčiai.

17. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad:

Šalies argumentai

17.1. Atsakovas Sprendime nevertino, jog įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir netaikė Specialiojo plano 4.2 dalies 2 punkte įtvirtintos išimties, o apeliaciniame skunde nurodo priešingai, kad vertino, jog įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir pripažįsta, kad ginčo įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir jo atžvilgiu taikytina Specialiojo plano 4.2 dalies nuostata. Teismas sprendime vertino, jog atsakovas Sprendimą formaliai nors ir grindė teisės norma (Specialiojo plano 4.2 dalimi), tačiau jos nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias įrenginys yra gamyklinės komplektacijos, jo atžvilgiu taikytina Specialiojo plano 4.2 dalies 2 punkte numatyta išimtis.

17.2. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas konkrečių teisės normų nesusiejo su objektyviais duomenimis. Nors formaliai atsakovas Sprendimą grindė konkrečia teisės norma – Taisyklių 8.12 punktu, tačiau nei Sprendime, nei byloje nepateikė įrodymų, kad gamyklinės komplektacijos įrenginys „Kino teatras XD“, pagamintas įmonėje „Virtualios realybės technologijos“, turintis naudojimosi pasą, kuriame nurodytos įrenginio pagrindinės techninės charakteristikos, turėtų būti vertinamas kaip automobilio priekaba.

17.3. Administracinį sprendimą priėmęs atsakovo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atstovas, turėjęs tikrinti (vertinti) įrenginio projektą, neatliko savarankiško įrenginio kvalifikavimo pagal Taisyklių 8.12 punktą (priekaba), o išimtinai rėmėsi Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. tarnybiniu pranešimu ir jame pateikta darbuotojo nuomone, kad Žemės sklype užfiksuota priekaba, ant kurios parašyta „XD kinas Cinema“. Prie Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinio pranešimo pridėtos įrenginio nuotraukos nepatvirtina, jog įrenginys yra priekaba, bet, priešingai, patvirtina, jog įrenginys atitinka gamintojo naudojimo pasą. Atsakovo Sprendimą šiuo klausimu lėmė niekuo nepagrįsta Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojo nuomonė dėl įrenginio kvalifikavimo.

17.4. Priekaba pagal jos apibrėžimą turi turėti ratus (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 55, 74 str.). Nei administraciniame sprendime, nei Viešosios tvarkos skyriaus tarnybiniame pranešime bei jo nuotraukose nenurodyta ir nematyti, kad įrenginys būtų priekaba, nepateikti nei šio įrenginio vertinimo kaip priekaba kriterijai, nei faktinės aplinkybės, nei motyvai. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinis pranešimas nėra administracinis sprendimas, jame nurodytos aplinkybės neturi atsakovui prejudicinės galios ir neatleidžia atsakovo nuo Aprašo 9 punkte numatytos pareigos vertinti įrenginio projektą ir jame nurodytą įrenginio vizualizaciją.

17.5. Net jeigu ginčo įrenginys ir būtų kvalifikuojamas kaip priekaba, tai toks įrenginio statusas neprieštarautų Taisyklių 8.12 punktui. Taisyklių 3.18 punktas leidžia prekybą iš prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų viešosiose vietose. Specialiojo plano 4.2 dalyje yra numatyti Laikinų statinių ir prekybos įrenginių išdėstymo tekstiniai reglamentai privatiems sklypams, esantiems Palangos miesto centrinėje dalyje, ir 3 punkte yra nurodyta, kad laikinų statinių statybos ir prekybos įrenginių reikalavimai sklypuose, kuriuose yra statiniai – kultūros paveldo objektai: draudžiama prekyba iš automobilinių priekabų. Specialiojo plano 4.2 dalies 3 punktas numato išimtį iš Taisyklių 8.12 punkto, nes draudžia prekybą iš priekabų tik tuose sklypuose, kuriuose yra statiniai – kultūros paveldo objektai. Kadangi ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra statinio – kultūros paveldo objekto, todėl tuo atveju, jeigu ginčo įrenginys būtų laikomas priekaba, toks įrenginys nepažeistų Taisyklių 8.12 punkto, nes atitiktų Specialiojo plano 4.2 dalies 3 punkto reikalavimus.

18. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 4 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už patikslinto skundo parengimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 4 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už patikslinto skundo parengimą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų už patikslinto skundo parengimą klausimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.17 punktu, kuriame įtvirtinta, kad už kitų, nei nurodyta dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), gali būti priteisiama taikant 0,1 koeficientą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4316-662/2019; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje bylos Nr. AS552-298/2012).

18.2. Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 punktai turėtų būti taikomi sistemiškai su Rekomendacijų 8.1–8.18 punktuose numatyta procesinių dokumentų įvairove, įvertinant, koks konkrečiai procesinis dokumentas pagal savo turinį buvo parengtas byloje. Rekomendacijų 8.2 punktas numato advokato išlaidų priteisimą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį (2,5 koeficientas), kas administracinėje byloje atitiktų advokato išlaidas už skundo parengimą.

18.3. Pareiškėjas byloje pateikė tik du procesinius dokumentus – 2024 m. sausio 22 d. pirminį skundą ir 2024 m. kovo 8 d. patikslintą skundą. Pirminio skundo 4 punkte pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8206-438/2023 įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. prašymus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 6 d., o pagal Administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A1-582 patvirtinto Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, pilnos sudėties laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo prašymo gavimo Administracijoje dienos arba nuo paskutinio projekto trūkstamo dokumento gavimo dienos (jei projektas buvo pildomas ar koreguojamas) patikrinamas, suderinamas ir grąžinamas prašymą pateikusiam asmeniui. Atsakovas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalėjo pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. prašymus išnagrinėti iki 2023 m. lapkričio 27 d. Tačiau atsakovas pareiškėjo prašymus beveik vieną mėnesį vėlavo išnagrinėti, išnagrinėjo 2023 m. gruodžio 22 d., apie tai pareiškėjo atstovę el. paštu informavo 2023 m. gruodžio 22 d. popietę, kuri buvo paskutinė darbo diena prieš ilgąsias Kalėdines šventines dienas. Dėl gana didelio šventinių dienų skaičiaus, įsiterpusio į skundui pateikti numatytą terminą, pareiškėjas nespėjo surinkti visų reikiamų įrodymų, reikalingų skundui parengti. Todėl pareiškėjas laiku pateikė teismui pirminį skundą dėl skundžiamo administracinio sprendimo dalies, tačiau nurodė, kad surinkęs reikiamus įrodymus, pateiks teismui patikslintą skundą. Pareiškėjas, nepraleisdamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, 2024 m. kovo 8 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kurį grindė papildomai surinktais įrodymais ir patikslintais teisiniais motyvais.

18.4. Byloje pateikus patikslintą skundą, byla toliau nagrinėjama būtent pagal patikslintą skundą ir jame nurodytus teisinius ir faktinius skundžiamo administracinio sprendimo apskundimo pagrindus. Todėl patikslintas skundas pagal jam ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies keliamus reikalavimus prilyginamas Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto skundo, o ne Rekomendacijų 8.17 punkte numatytam kito dokumento, susijusio su atstovavimu byloje, parengimui.

18.5. Nėra teisinio pagrindo laikyti, kad patikslintu skundu pareiškėjas taisė pirminio skundo trūkumus. Teismo nurodomoje LVAT praktikoje yra nurodyta priešingai negu teigiama teismo sprendime. Teismui skundžiamame sprendime nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo parengtą patikslintą skundą vertinti pagal Rekomendacijų 8.17 punktą ar kaip dokumentą, kuriuo taisomi pirmesnio skundo trūkumai.

18.6. Pareiškėjas byloje teismo prašė priteisti 1 149,50 Eur už pirminio skundo parengimą ir 4 416,50 Eur už patikslinto skundo parengimą, prašymą grindė PVM sąskaitomis–faktūromis ir apmokėjimą patvirtinančiais bankinio mokėjimo pavedimais. Patikslinto skundo parengimo išlaidos (4 416,50 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte už skundo teismui parengimą rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos už patikslinto skundo parengimą priteistinos iš atsakovo visa apimtimi.

18.7. Pareiškėjo patirtos išlaidos už patikslinto skundo parengimą yra susijusios su byla, pagrįstos, būtinos ir įvertinus patikslinto skundo turinį, apimtį, teisinio motyvavimo išsamumą, yra protingo dydžio. Atsakovas Sprendimą grindė eile norminių teisės aktų, jame nurodė net keturis savarankiškus atsisakymo suderinti įrenginių projektus faktinius ir teisinius pagrindus, pareiškėjui buvo poreikis pateikti išsamius teisinius argumentus dėl visų keturių atsisakymo pagrindų, pareiškėjas savo patikslinto skundo motyvus grindė naujai surinktais įrodymais. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, sutiko su visais pareiškėjo patikslinto skundo motyvais.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad:

19.1. Teismas teisingai vertino patikslintą skundą kaip kitą, susijusį su atstovavimu bylų procese, dokumentą pagal Rekomendacijų 8.17 punktą. Rekomendacijų 8.2 punktas apibrėžia baigtinį sąrašą procesinių dokumentų ir neįtvirtina ieškinio (skundo) tikslinimo. Dėl to, nėra pagrindo plečiamai aiškinti Rekomendacijų 8.2 punktą.

19.2. Dėl valstybinių švenčių dienų darbo dienomis, pareiškėjas prarado tik tris darbo dienas, kurių įprastą (nešventinį) mėnesį nebūtų buvę. Pareiškėjas nepagrindė, kaip trys papildomos darbo dienos būtų prisidėjusios prie pareiškėjo galimybių surinkti papildomus įrodymus. Patikslintu skundu pareiškėjas taisė savo skundo trūkumus.

Šalies argumentai

19.3. Pareiškėjo nurodytoje LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-552-298/2012 patikslinto skundo rengimas turėtų būti prilyginamas pirminio skundo rengimui tik tais atvejais, kai advokatas taiso ne savo paties rengto dokumento klaidas, o kito asmens rengto dokumento klaidas. Ši situacija iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamosios byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal šią LVAT nutartį šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos už patikslinto skundo, net ir parengto to paties advokato, turi būti atlyginamos kaip ir pirminio procesinio dokumento parengimo atveju.

19.4. Pareiškėjo patirtos išlaidos už patikslinto skundo rengimą yra ne tik neprotingo dydžio, bet ir nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (4.27 E) D3-3999 „Dėl 2022-05-05 prašymų“ dalies, kuria Administracija atsisakė suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimo dalį dėl atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. prašymą dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto derinimo. Teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 383,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundas pateikė tiek atsakovas, tiek pareiškėjas. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl Sprendimo motyvų, susijusių su įrenginio matmenimis, taip pat nevertino Sprendimo motyvų, susijusių su tuo, kad įrenginys yra priekaba ir pagal Taisyklių 8.12 punktą jo projektas negali būti derinamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų ir teigia, kad teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, turėjo priteisti pareiškėjui 4 416,50 Eur už patikslinto skundo parengimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Sprendimo ir tikrinamo teismo sprendimo turiniu, atkreipia dėmesį į tai, kad VAĮ 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, be kita ko, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui (administraciniam sprendimui) taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

26. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

27. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).

28. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

29. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad projektas dėl įrenginio „Kino teatras XD“ nederinamas, kadangi: 1) įrenginio projektas neatitinka Specialiojo plano sprendinių, kadangi prašomas įrengti „Kino teatras XD“ nedera prie kultūros paveldo objekto aplinkos ir sudaro vizualinę estetinę taršą, įrenginys savo forma ir tūriu nedera prie gretimai esančios aplinkos sutvarkymo, reikšmingos architektūros prasme kultūros paveldo saugomo Palangos Kurhauzo pastato ir sudaro vizualinę estetinę taršą; 2) įrenginys yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, neatitinka Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano 1.7 papunkčio reikalavimų, kadangi įrenginiu būtų silpninamas miesto kultūrinis tapatumas, skatinama prieiga prie menkos kultūrinės vertės raiškos formų, įrenginio buvimas šalia Palangos Kurhauzo susilpnintų aplink Palangos Kurhauzą formuojamos miesto kultūrinės ašies viziją, įrenginys trukdo pasiekti Palangos miesto savivaldybės tikslą stiprinti miesto kultūrinį tapatumą, remti aukštos vertės įvairių raiškos formų kultūros ir meno prieinamumą miesto bendruomenei ir svečiams; 3) įrenginys neatitinka Specialiojo plano 4.2 dalyje „Palangos miesto centrinė dalis“ numatytų įrenginių matmenų, nes įrenginio matmenys (6 m ilgis, 2,5 m plotis ir 3 m aukštis) viršija vieno prekybos įrenginio dydį; 4) įrenginys prieštarauja Taisyklių 3 dalies 8.12 papunkčio reikalavimams, kadangi yra automobilio priekaba, iš kurios prekyba ir paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra draudžiamas.

30. Pažymėtina, kad atsakovas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad Sprendimo dalis, kuria atsisakyta derinti projektą dėl įrenginio „Kino teatras XD“, nes įrenginys neatitinka Specialiojo plano sprendinių ir yra nesuderinamas su Palangos miesto savivaldybės tikslais, neatitinka Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano 1.7 papunkčio reikalavimų, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, argumentų. Todėl šiais aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas nepasisakė dėl likusių dviejų Sprendime nurodytų projekto nederinimo pagrindų, t. y. įrenginio projektas neatitinka Specialiojo plano 4.2 dalyje „Palangos miesto centrinė dalis“ numatytų matmenų reikalavimų ir įrenginio projektas prieštarauja Taisyklių 8.12 punktui.

32. Kaip matyti iš skundžiamo Regionų administracinio teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino šiuos atsakovo nurodytus Sprendimo motyvus ir pripažino, kad atsakovas jų nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, konkrečių teisės normų nesusiejo su objektyviais duomenimis (faktais). Taigi, nors Sprendime įvardintas įrenginio projekto neatitikimas Specialiojo plano 4.2 daliai ir Taisyklių 8.12 punktui, atsakovas šių Sprendime nurodytų teisės normų nesusiejo su objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui skunde kvestionavus Sprendime išdėstytus nesutikimo derinti įrenginio projektą argumentus, išsamūs argumentai buvo išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atitinkami paaiškinimai ir nurodomi nauji argumentai bei aplinkybės, kuriais grindžiamas Sprendimas, pateikiami ne pačiame Sprendime, o tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, negali pašalinti pirmosios instancijos teismo konstatuotų esminių aptariamos Sprendimo dalies trūkumų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šią Sprendimo dalį ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. prašymą dėl įrenginio „Kino teatras XD“ projekto derinimo.

33. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimo dalį dėl atsisakymo suderinti įrenginio „Kino teatras XD“ projektą (duomenys neskelbtini) iš esmės dėl to, kad ši Sprendimo dalis neatitinka anksčiau aptartų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir nustatyti trūkumai yra esminiai.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo nepriteista bylinėjimosi išlaidų už patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 383,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, tačiau išlaidos, patirtos dėl pareiškėjo patikslinto skundo rengimo, nebuvo priteistos.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2024 m. sausio 22 d. pateiktą skundą. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas 2024 m. kovo 8 d. pateikė Regionų administraciniam teismui patikslintą skundą. Pareiškėjas patikslintą skundą teikė vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tačiau iš pareiškėjo skunde, patikslintame skunde bei apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad patikslintas skundas buvo teikiamas ne dėl to, jog po atsakovo atsiliepimo į skundą gavimo paaiškėjo naujų aplinkybių dėl ginčijamo Sprendimo. Pareiškėjas patikslinto skundo teikimo būtinybę argumentavo nepakankamu laiko tarpu skundo dėl Sprendimo parengimui (dėl šventinių dienų sutrumpėjus skundo padavimo terminui). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nespėjo surinkti visų reikiamų įrodymų, reikalingų skundui parengti, todėl, kai surinks reikiamus įrodymus, pateiks teismui patikslintą skundą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo iniciatyva pateiktas patikslintas skundas laikytinas dokumentu, kuriuo šalinami procesinių dokumentų (šiuo atveju skundo) trūkumai, ir pagal Rekomendacijų 8.17 punktą bei LVAT praktiką šiuo aspektu išlaidos tokiems dokumentams turėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas pirminio skundo surašymui neviršijant Rekomendacijų atitinkame punkte nurodyto maksimalaus dydžio (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-298/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-944/2013). Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjas tikslina jau priimto skundo pagrindą arba dalyką, toks procesinis dokumentas paprastai įvardijamas patikslintu skundu, o atstovavimo išlaidos rengiant tokio pobūdžio patikslinimus atskirai nepriteisiamos (žr. pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1413-624/2015).

36. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirai nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų už patikslinto skundo parengimą.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovo apeliacinį skundą, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidoms (advokato pagalba parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus dydžio ir yra suderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl tokių išlaidų atlyginimas yra priteistinas pareiškėjui.

39. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 016,40 Eur už advokatės paslaugas rengiant 2024 m. rugsėjo 24 d. papildomus rašytinius paaiškinimus. Įvertinusi tai, kad pareiškėjo prašoma suma viršija apskaičiuotą maksimalų dydį, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui už minėtas paslaugas iš atsakovo priteistina 400 Eur suma.

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 368 Eur (968 + 400) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovo apeliacinį skundą.

41. Kadangi pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, todėl jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinių skundų parengimu, netenkinami (ABTĮ 40 str. 1 d.).

42. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo.

43. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-468-556/2025).

44. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-173-602/2025). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Administracijos struktūroje yra specializuotas padalinys – Juridinis ir personalo skyrius. Šiame skyriuje dirbantys valstybės tarnautojai, be kita ko, atstovauja savivaldybės institucijų interesus teisme. Nepaisant to, atsakovas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto skyriaus tarnautojus, o advokatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra suderinamos su ekonomiškumo principu, nes šioje byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai (be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuolat kreipiasi į Administraciją dėl analogiškų įrenginių projektų suderinimo), byloje buvo taikomi Palangos miesto savivaldybės tarybos, taip pat pačios Administracijos (jos direktoriaus) priimti teisės aktai, nagrinėjama byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“ ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesela“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 1 368 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis