Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 40N-73685443-16 pakeitimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį, 124 straipsnio 3 dalį, G. J. paskirta administracinė nuobauda - 180 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjis 21 d. 10.49 val. Telšių r. sav., kelio Šiauliai-Palanga 65,00 km, vairuodamas sunkvežimį MAN TGS 18.440 4x4H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio A11 65 km, kur vykdomi kelio darbai ir leistinas greitis ribojamas iki 50 km/h, važiavo 74 km/h greičiu, tuo viršydamas leistiną greitį 22 km/h (įvertinus paklaidą). Taip pat, lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Vairuotojas atlikdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad baigdamas lenkti jis galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, ko pasėkoje, lenkiamos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas sukti į dešinę, t. y., keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo.

2016 m. spalio 25 d. teisme gautas G. J. skundas, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki įstatyme numatyto minimumo, arba visai neskirti tokios nuobaudos pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas. Skunde nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą sutiko su pažeidimu, kad viršijo greitį ir lenkė kitą automobilį neleistinoje vietoje, tačiau nenorėjo sutikti, kad sukėlė grėsmę lenkiamam automobiliui, nes policijos automobilis tiesiog važiavo arčiau kelio vidurio ir bet kuriuo metu galėjo pasitraukti arčiau dešiniojo kelio krašto, t. y., nebūtinai tai buvo susiję su jo atliekamu lenkimo manevru. Jo įsitikinimu jokios kliūties iš priekio lenkimo metu jam nebuvo, todėl manė, kad lenkdamas niekam sutrukdyti ar sukelti kokią nors grėsmę negalėjo, todėl protokole pažymėjo tokią savo nuomonę. Tačiau dėl padaryto pažeidimo gailisi, paskirtą 180 € baudą sumokėjo. Dirba savo tėvų individualioje įmonėje vairuotoju, todėl tiek jo, tiek ir šeimos pajamos yra faktiškai gaunamos iš krovinių pervežimo tuo vilkiku, kurį jis vairavo. Teismui pateikia darbo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad vairuotojo darbas yra jo pagrindinis pajamų šaltinis. Būdamas jauno amžiaus, bei dar neturėdamas didelės darbo patirties, negalėjo susirasti darbo kitur, tik jo tėvų įmonėje. Už padarytą pažeidimą jam 5 mėnesių laikotarpiui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, todėl faktiškai lieka be pragyvenimo šaltinio. Supranta, kad pats yra atsakingas už pažeidimą, bet mano, kad nuobauda nėra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, nes jokio eismo įvykio nesukėlė. Kadangi policijos patruliuojantis automobilis važiavo keliu labai lėtai, jis deja, nutarė jį aplenkti, būdamas įsitikinęs, kad niekam pavojaus nesukels. Savo klaidą pripažino ir paskirtą baudą sumokėjo, tačiau teismo prašo įvertinti jo padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę ir lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaip numato ATPK 30 str. nuostatos. Pažymėjo, kad svarstant nuobaudos skyrimo klausimą policijoje nedalyvavo, nes dėl savo darbo pobūdžio fiziškai nespėjo grįžti iš reiso, todėl deja negalėjo duoti papildomų paaiškinimų. Mano, kad nuoširdus jo gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe. Mano, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Padarė išvadas iš tos klaidos, kad pažeidė saugaus eismo taisykles. Žinant esamą ekonominę situaciją, negalės taip greitai rasti darbo, kad ir laikino - 5 mėnesiams, kai neturės teisės vairuoti. Kitaip tariant, negalėdamas vykdyti savo pareigų - be pajamų palieka ir savo šeimą, kuri verčiasi iš to vilkiko pagalba gaunamų pajamų.

G. J. teisme palaikė skundą ir papildomai nurodė, kad kelyje Telšiai-Šiauliai apie 11 val. rugsėjo 21 d. vairavo sunkvežimį „MAN“, kuris priklausė jo tėvams, t. y. J. įmonei. Toje įmonėje jis dirba vairuotoju. Važiuodamas jis pasivijo nežymėtą policijos automobilį, o kadangi reikėjo skubėti pasikrauti asfaltą, tai pradėjo tą automobilį lenkti. Jam juos lenkiant, matė, kaip pasisuko dešiniau ir tai užskaitė kaip chuliganišką vairavimą už tai, kad jis buvo per arti pareigūnų automobilio šono. Toje vietoje buvo greičio apribojimas dėl kelio remontų, tačiau ten jau nebebuvo nei technikos, nei darbininkų. Lenkimo vietoje tas ženklas dar galiojo, todėl pripažįsta kaltę dėl greičio viršijimo. Taip pat pripažįsta, kad lenkė automobilį, kai to daryti negalėjo. Toje vietoje, kur lenkė automobilį, buvo asfaltuota kelio danga. Kai lenkimo momentu automobilio šonu susigretino su lenkiamu automobiliu, tai tas automobilis pasuko dešiniau. Jis pagalvojo, kad jis jam paliko daugiau vietos, tačiau tai buvo užskaityta, kad jis buvo per daug arti automobilio šono ir tai pavojingas važiavimas. Tuo metu jis buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Jam atrodo, kad lenkimo vietoje buvo nubrėžta kelio punktyrinė linija, taip pat buvo kelkraščio juosta. Kai jo automobilio priekabos šonas buvo prie pareigūnų tarnybinio automobilio, tai jis pasitraukė dešiniau. Tada dar nebuvo spėjęs to automobilio visiškai aplenkti. Lenkimo manevrą baigė tada, kai aplenkė policijos nežymėtą automobilį ir tai pamatė per veidrodėlį. Tada grįžo į savo eismo juostą. Paskirtą baudą jis sumokėjo, kadangi jis nepaisė kelio ženklų ir viršijo greitį – ką jis pripažįsta. Jis nepripažįsta chuliganiško vairavimo. Greitis buvo viršytas lenkimo momentu. Jis dirba tėvų individualioje įmonėje vairuotoju ir tai yra vienintelė jo darbovietė. Be to, ten yra ir vienintelis darbuotojas. Jis yra nevedęs, gyvena su tėvais, kurie nedirba. Jis vienas yra dirbantis ir išlaikantis šeimą.

Liudytojas P. Z. parodė, kad įvykis įvyko rugsėjo 21 d., kai jis dirbo su kolege G. J.. G. J. buvo fiksuotas ne vienas pažeidimas: pirmiausia buvo padarytas pažeidimas remontuojamame kelio ruože, kur buvo ribojamas greitis iki 50 km/h. Tai buvo Telšių rajone kelio Šiauliai – Palanga 65-ame kilometre. Taip pat tam kelyje buvo sustatyti laikinai kelio ženklai, kad lenkti draudžiama. Tuo metu jie patruliavo ne tarnybiniu automobiliu, nepažymėtu specialiais ženklais. Jie fiksavo važiuojančių automobilių greitį ir kitus daromus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Važiuojant nuo Telšių Šiaulių kryptimi per galinį automobilio veidrodėlį pastebėjo, kad juos lenkia sunkvežimis. Jie perjungė prietaiso matavimo kryptį į nuvažiuojančią, kadangi galima fiksuoti ir atvažiuojančias, ir nuvažiuojančias transporto priemones, tačiau rankiniu būdu reikia perjungti kryptį. Kai jis pastebėjo per galinio vaizdo veidrodį, kad juos lenkia, tai atrodo, pasakė kolegei, kad perjungtų prietaisą į nuvažiuojančias transporto priemones. Lenkimo momentu kolegė užfiksavo lenkiančio automobilio greitį. Tuo metu buvo priešpriešais atvažiuojantis automobilis, todėl sunkvežimiui lenkiant neužteko vietos, kad normaliai juos aplenktų. Kad ir nebūtų buvę kelio ženklo „lenkti draudžiama“, tai vis tiek sunkvežimio vairuotojas neįvertino atstumo iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės ir, kad nesusidurtų su ja, jis turėjo anksčiau pasitraukti į savo eismo juostą, ko pasekoje per anksti užsuko ir jis privalėjo keisti važiavimo kryptį ir pasitraukti arčiau dešiniojo krašto, t. y. beveik į kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo su sunkiasvore transporto priemone. Buvo nustatytas 74 km/h sunkvežimio greitis. Byloje esančioje nuotraukoje yra užfiksuotas asmens važiavimo greitis ir patrulinio automobilio važiavimo greitis 60 km/h. Jei prietaisas rodo, kad patrulių automobilis važiavo 60 km/h greičiu, tai reiškia, kad toks greitis ir buvo. Jei tarnybinis automobilis būtų greitį viršijęs, tai vis tiek prietaiso rodmenims tai neturėtų reikšmės, kadangi pagal generalinio komisaro nurodymus greičio limitas yra užstatomas bet kuriam kelyje 50 km/h. T. y. ten, kur leistinas greitis yra 90 km/h ir patrulių automobiliui važiuoja tokiu greičiu, tai patrulinio automobilio greitis kitų transporto priemonių greičių fiksavimui neturi jokios įtakos. Jei patrulių automobilis važiuotų 20 km/h greičiu, tai vis tiek būtų fiksuojamas ne mažesnis nei 20 km/h greitis, kadangi iki 20 km/h yra stacionarus režimas. Patrulinio automobilio greitis turi būti virš 20 km/h, kad skaitytųsi, jog automobilis yra patruliuojantis. Jie nedidino greičio, kai sunkvežimis juos pradėjo lenkti, kadangi tam nėra jokio tikslo, nes kelių eismo taisyklės draudžia tai daryti. Jis nežino iš kur pareiškėjas „ištraukė“ tokią teoriją, jog jie sakė jam, kad važiavo 50 km/h greičiu, nes jie sakė, kad leistinas greitis yra 50 km/h. Apie jų važiavimo greitį nebuvo jokios kalbos. Tarnybinio automobilio salonas yra filmuojamas. Vaizdo įrašų atminties talpa yra ribota, todėl jai užsipildžius, įrašai toliau įrašinėjami ant esamų įrašų. Su ta pačia įranga, kuria filmuojamas automobilio vidus, yra filmuojama ir išorė, todėl taip pat nėra išlikusio išorės vaizdo įrašo. Fotonuotrauka, kur fiksuotas automobilių greitis, yra stacionari ir fiksuojamas tik greitis. Greitis iki 10 km/h yra tolerancinė riba, kuri yra leidžiama vairuotojams. Nesvarbu, kokiu greičiu jie būtų važiavę, tam kelio ruože kelio ženklais buvo draudžiama lenkti. Pirmiausia pažeidimas iškilo iš to, kad sunkvežimis lenkė draudžiamam kelio ruože. Aplinkybės dėl chuliganiško vairavimo yra parašyta tarnybiniame pranešime. Nuo to momento, kai per galinį veidrodėlį pamatė, jog juos lenkia sunkvežimis, greičio jie nedidino, o važiavo tolygiai. Kadangi prietaisas rodo, jog jų greitis 60 km/h, tai reiškia, kad tokiu greičiu jie ir važiavo. Jie privalėjo pasitraukti, kad išvengtų susidūrimo su transporto priemone, kuri juos lenkė. Stabdymo nebuvo, o tiesiog jie pasitraukė į dešinę pusę. Jie važiavo važiuojamosios juostos, skirtos tai eismo krypčiai, viduriu.

Liudytoja G. J. parodė, kad įvykis įvyko rugsėjo 21 d. kelyje ,,Šiauliai – Palanga“. Tuo metu ji patruliavo kartu su P. Z. nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Patruliuojant buvo fiksuoti G. J. padaryti pažeidimai, t.y. greičio viršijimas ir lenkimas, kurio pasėkoje jie turėjo sukti į dešinę, nes buvo užkišta krovininio automobilio priekaba. Tarnybinį automobilį vairavo P. Z.. Tarnybiniame automobilyje buvo įrengta greičio matavimo įranga, kuri fiksuoja tiek atvažiuojančius automobilius, tiek nuvažiuojančius, jų greitis rodomas ekrane. Šiuo atveju automobilio važiavimo greitis buvo fiksuojamas jam nuvažiuojant, nes jis juos aplenkė. G. J. vairavo krovininį automobilį su priekaba. Toje vietoje kai buvo fiksuotas greičio viršimas, buvo apribotas greitis 50 km/h., nes buvo kelio darbai. Jie važiavo apie 60 km/h , ji fiksavo atvažiuojančius automobilius. Kolega pamatė, kad juos lenkia, todėl jis liepė jai persijungti greičio matavimo prietaisą, kad galėtų užfiksuoti automobilio važiavimo greitį. Kai juos pradėjo lenkti, žmogus neįsitikino, kad lenkti yra saugu, nes priešais atvažiavo automobilis. Jis staigiai užsuko su priekaba ir jie turėjo mestis į dešinę pusę. Ar tarnybinis automobilis buvo stabdomas dabar ji nepasakys, nes praėjo daug laiko. Greičio matavimo įranga daro fotonuotraukas. Asmens lenkimo momentu tarnybinis automobilis važiavo tolygiai, greitis nebuvo didinamas, nes kitu atveju būtų tai jautusi.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas teisme prašė palikti nutarimą nepakeistu ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 180 € bauda su specialiosios teisės atėmimu 5 mėn.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo byloje nėra, tačiau G. J. nors skunde kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų pripažino, teisme nurodė, kad su padarytu pažeidimu, numatytu LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nesutinka, nes lenkimo metu jokios kliūties iš priekio nebuvo, todėl policijos tarnybiniam automobiliui jokios grėsmės nekėlė, o kai jo automobilio priekabos šonas buvo prie pareigūnų tarnybinio automobilio, tai tarnybinis automobilis pasitraukė dešiniau, be to, patys policijos pareigūnai viršijo leistiną važiavimo greitį. Policijos pareigūnų važiavimas 60 km/h greičiu, G. J. padarytam teisės pažeidimui, numatytam LR ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, įtakos neturėjo, kadangi policijos tarnybinis automobilis fiksavo G. J. važiavimo greitį ir nustatė, kad G. J. viršijo leistiną greitį 22 km/h (įvertinus paklaidą). Be to, policijos tarnybiniame automobilyje įrengtas greičio matuoklis VIZIR Nr. 0809176 pažeidimo padarymo dieną buvo patikrintas (patikra atlikta 2016-05-31) ir patikros sertifikatas galioja iki 2017-05-31. LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Administracinėn atsakomyben traukiamo G. J. paaiškinimai, kad jo vairavimas lenkiant policijos pareigūnų tarnybinį automobilį nebuvo pavojingas vertintini kritiškai, nes yra paneigti byloje esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Liudytojai P. Z. ir G. J. teisme parodė, kad G. J. lenkdamas tarnybinį policijos automobilį neįvertino atstumo iki priešpriešai atvažiuojančio automobilio, viršijo greitį ir rikiavosi, ko pasėkoje policijos tarnybinis automobilis turėjo keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo su sunkiasvore transporto priemone. Tas pačias aplinkybes liudytojai išdėstė ir tarnybiniuose pranešimuose. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti teismo posėdžio metu, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. G. J. nurodė, kad policijos pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo, nes pagal taisyklių 9 p. Policijos įstaigos privalo užtikrinti, kad policijos patruliams vykdant savo funkcijas užfiksuoti vaizdo duomenys būtų saugomi 60 dienų. Iš 2016-11-10 Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus rašto matyti, kad 2016-09-21 vaizdo ir garso įrašo institucija negali pateikti dėl techninių galimybių, nes užsipildžius registratoriaus atminties kortelei, naujas vaizdas pradedamas fiksuoti ant esamų įrašų. Nors byloje nėra išlikęs vaizdo įrašas dėl G. J. pavojingo vairavimo, tačiau minėto asmens kaltė yra įrodyta tiek paties asmens paaiškinimais teisme, tiek liudytojų parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais byloje.

Be to, G. J. kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo pakeisti nutarimu paskirtą nuobaudą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba skirti minimalią nuobaudą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, G. J. kaltę pripažino iš dalies, todėl priimant Nutarimą, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip pažymėjo skunde pareiškėjas, priimant Nutarimą, jis nedalyvavo, todėl negalėjo duoti papildomų paaiškinimų, tačiau pateikdamas teismui skundą nurodo, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teisme dalies pareikštų kaltinimų vėl nepripažino, todėl teismas tai nelaiko atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagal asmens paaiškinimus matyti, kad asmuo savaip interpretuoja pažeidimų padarymo aplinkybes nurodydamas policijos pareigūnui galimai neteisėtus veiksmus, tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad asmens kaltė yra įrodyta teisme ištirtais įrodymais ir padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuoti, be to, policijos pareigūnų veiksmuose nėra nustatyti neteisėti veiksmai, kurie galėjo įtakoti G. J. padarytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyta, kad G. J. pažeidė KET, ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, elgėsi nepagarbiai ir neleistinai, savo veiksmais kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai pripažinti kaltais pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (nesilaikė kelio ženklų, t. y., lenkė esant kelio ženklui „lenkti draudžiama“), 124² straipsnio 1 dalį (sukėlė pavojingą situaciją, kadangi kitas automobilis turėjo keisti judėjimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo), 124 straipsnio 3 dalį (viršijo greitį),

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad G. J. paskirtos nuobaudos – baudos, didesnės už sankcijose numatytos baudos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu artimam maksimaliam terminui. Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad G. J. pažeidimo padarymo bei nuobaudos skyrimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, kadangi paskutinė nuobauda – bauda buvo paskirta 2015-11-07 administraciniu nurodymu, kurią sumokėjo 2015-11-10.

Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta, kad administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, o pagal ATPK 260¹ straipsnio 3 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, o kadangi jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad G. J. pažeidė įstatymą ir nepaskyrė jam administracinės nuobaudos, G. J. įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas baustu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog G. J. būtų padaręs kitų pažeidimų, kurie leistų manyti, kad jis pakartotinai per metus padarė tokį pat teisės pažeidimą, todėl atsižvelgiant į visą tai, iš Nutarimo šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad tokią aukščiau aprašytą teismo išvadą pagrindžia tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. N575-4446/2011), tiek šiuo metu apygardos teismų formuojama praktika administracinių teisės pažeidimų bylose (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATP-41-282/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-928-658/2014).

Eliminavus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, yra teisinis pagrindas švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal nuobaudų skyrimo taisykles turėjo būti skiriama sankcija, mažesnė nei numatytas vidurkis arba lygus sankcijos vidurkiui, teismas konstatuoja, kad Nutarimas keistinas, G. J. paskiriant mažesnio dydžio nuobaudą.

Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, galima tik ypatingais atvejais, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo darydamas administracinį teisės pažeidimą prisiima ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o žinodamas, kad toks pažeidimas gali pakenkti jo darbui ar šeimos poreikių tenkinimui, asmuo turi būti ypač suinteresuotas tokių pažeidimų nedaryti.

Įvertinus tai, jog G. J. vairuotojo pažymėjimas reikalingas tinkamai atliekant darbines funkcijas, o kaip nurodė pats pažeidėjas, ją praradus yra tikimybė, kad praras pragyvenimo šaltinį, be to, dėl to nukentės ir jo šeima, bei atsižvelgiant į G. J. asmenybę ir argumentus dėl vairuotojo pažymėjimo reikalingumo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais yra pagrindas dalinai švelninti nuobaudą. Teismas pažymi, jog skunde bei teisme nurodytas pažeidėjo aplinkybes patvirtina ir pateikti rašytiniai dokumentai. Atsižvelgus į tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, pažeidėjas netektų darbo ir prarastų pragyvenimo šaltinį, be to, šeimoje jis yra vienintelis dirbantis asmuo, prisideda prie šeimos gerbūvio, nes gyvena kartu su tėvais, įvykdė paskirtą administracinę nuobaudą – sumokėjo baudą, teismas mažina jam paskirtą baudą iki sankcijoje numatyto baudos minimumo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam terminui nei minimalus terminas, numatytas sankcijoje. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui tokia paskirta administracinė nuobauda nėra per švelni siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikytini apribojimai, jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pakeitus Institucijos nutarimą ir paskyrus mažesnę nuobaudą pažeidėjui, pastaroji nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei esamą šiuo metu jo finansinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 40N-73685443-16 ir sušvelninti G. J. paskirtas administracines nuobaudas, paskiriant G. J. už pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį - 28 Eur baudą, už pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 30 ¹ straipsnio 1 dalimi - 115 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, už pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį – 28 Eur baudą ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 40N-73685443-16 ir pašalinti iš nutarimo G. J. nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobaudą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.