Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pareiškėjo kaltę grindė jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus laiko pareiškėjas padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas nenustatė, todėl nuobaudą skyrė sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai I. K. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Byloje nenustatyta visuma tokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjo pavojingumą ir leistų teigti, kad paskirtoji nuobauda akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

Pažymėtina, jog I. K. padarytas pažeidimas vienas iš pavojingiausių, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nei savo paaiškinime, nei posėdžio metu pažeidėjo atstovo nurodytame pareigūno 2014-05-18 tarnybiniame pranešime apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau net ir nustačius, jog I. K. gailisi padaręs pažeidimą, tai nebūtų pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip ypatingai teigiamai charakterizuojančia pažeidėją nei vertinant atskirai, nei su kitomis aplinkybėmis. Tai būtų tik aplinkybė, lemianti nuobaudos individualizavimą sankcijos ribose. Jokių kitų aplinkybių, išimtinai teigiamai charakterizuojančių pareiškėją, ar rodančių veikos mažesnį pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė veikos pavojingumui bei akivaizdžiai per griežta priemonė pasiekti nuobaudos tikslus, nenustatyta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog I. K. už tai, kad vairuoja būdamas neblaivus baudžiamas nebe pirmą kartą. Nors tai buvo pakankamai seniai ir nuobauda nebegaliojanti, tačiau vis dėlto tai yra I. K., kaip kelių eismo dalyvį, neigiamai charakterizuojantys duomenys. Anksčiau I. K. baustas už tai, kad vairavo būdamas sunkaus girtumo būklėje, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, nepaisant to, I. K. nepasimokė – žinodamas ir būdamas patyręs tokio neteisėto veikimo pasekmes, vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, veikos pavojingumą didina ir tai, kad pažeidimas padarytas dienos metu, miesto centre, neblaivumas du kartus viršijo leistiną normą.

Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 5 punkte. Šioje normoje numatyta, jog sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jei pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau iš bylos medžiagos (b.l. 11) matosi, jog 2013-08-16 I. K. 250 Lt baudą sumokėjo už pažeidimą, numatytą ATPK 169 str., ir tai nėra tos pačios rūšies pažeidimas transporte, nes atsakomybė už jį numatyta ne ATPK Dešimtame skirsnyje (Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio ir ryšių srityje), o Dvyliktajame skirsnyje (Administraciniai teisės pažeidimai prekybos finansų, apskaitos ir statistikos srityje). Be to, apylinkės teismas visiškai nevertino, jog 250 Lt baudą už ATPK 169 str. numatytą pažeidimą I. K. sumokėjo savalaikiai įvykdydamas administracinį nurodymą, todėl sutinkamai su ATPK 260¹ straipsnio trečiąja dalimi, asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą pakeisti nutarimą, eliminuojant pirmosios instancijos teismo nustatytą sunkinančią aplinkybę.

Eliminavus sunkinančią aplinkybę konstatuojama, jog byloje nėra nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl nuobauda turi būti skiriama pagal ATPK 30 ² str. nuostatas. Įvertinus tai, jog I. K. neblaivus vairuoja automobilį jau ne pirmą kartą, jo neblaivumas daugiau kaip du kartus viršijo leistiną normą, pagrįstai galima teigti, kad paskirtoji nuobauda, t.y. tiek pagrindinė nuobauda – bauda, tiek ir specialiosios teisės atėmimas, kurios yra mažesnės, nei sankcijos vidurkis, yra adekvačios, proporcingos padaryto pažeidimo bei pažeidėjo pavojingumui, todėl nelaikytina, jog dėl nuobaudų vykdymo patiriami laikini nepatogumai yra aiškiai neproporcingi.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo patiriami nepatogumai dėl darbo, pasekmės artimiesiems, teismų praktikoje nelaikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo darydamas administracinį teisės pažeidimą prisiima ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o žinodamas, kad toks pažeidimas gali pakenkti jo darbui ar šeimos poreikių tenkinimui, asmuo turi būti ypač suinteresuotas tokių pažeidimų nedaryti.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog skunde nurodytas darbdavio 2014-06-20 raštas nepatvirtina aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, pažeidėjas netektų darbo ir prarastų pragyvenimo šaltinį, tokio atleidimo iš darbo teisėto pagrindo nenumato ir įstatymai. Darbdavys, taip gerai apibūdindamas darbuotoją ir siekdamas jį išlaikyti gali pakeisti darbo sutarties sąlygas ar darbo pobūdį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą, todėl nelaikytina, kad paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcingai pažeistų pareiškėjo šeimos interesus.

Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai, jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad I. K. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo nutarimas kitoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimą pakeisti. Pašalinti teismo nustatytą atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.