Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-347-1170/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-09
Bylos Nr.
1-347-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33737-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
D. Š.
Nukentėjusysis
B. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-347-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33737-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Antriulaitienei, Aušrai Zakarkienei,kaltinamajam D. Š. (D. Š.),nukentėjusiajai B. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, - jis, 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie miegančios sugyventinės B. B. be priežasties abiejų rankų kumščiais nemažiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajai B. B. į veido, kairės rankos, dešinės kojos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas D. Š. dėl kaltės neprisipažino. Pastarasis parodė, kad įvykis buvo penktadienį, o sumušimas, kuriuo jis yra kaltinamas įvyko antradienį, taip negalėjo nutikti, kadangi tą dieną dirbo, darbo vietoje tikrinamas blaivumas kiekvieną dieną. Su nukentėjusiąja jie yra sugyventiniai, kartu gyvena nuo 2019 m. Prieš šį įvykį pasitaikydavo konfliktų tarpusavyje, policijos pareigūnai prieš šį įvykį nebuvo kviesti. 2022 m. rugsėjo 2 d. jo gyvenamosios vietos adresu buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, jis nežino dėl kokių priežasčių, buvo išgėręs, šio įvykio neprisimena. Minėtą dieną jis vartojo alkoholį, išgėrė degtinės butelį ir nuėjo miegoti, tuo metu sugyventinės namuose nebuvo, ji dirbo. Jis nesuprato, kodėl buvo iškviesta greitoji pagalba, po to atvyko policijos pareigūnai. Dėl nukentėjusiosios sužalojimų kaltinamasis parodė, kad nežino kokia jų kilmė. Sugyventinės oda labai jautri, kraujosruvos atsirado ant jos kūno ne dėl jo kaltės. Dėl nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaltinamasis parodė, kad nežino iš kur atsirado parodymai dėl smurto 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 2022 m. rugpjūčio 30 d. Tomis dienomis jis nenaudojo smurto sugyventinės atžvilgiu, tai buvo žodinis konfliktas. Kaltinamasis taip pat papildė, kad alkoholį jis vartoja kas savaitę, dėl 2022 m. rugsėjo 3 d. užfiksuoto greitosios medicininės pagalbos iškvietimo jis pamena, kad buvo atvykę medikai, jis buvo kitame kambaryje, tačiau neatsimena kokią iškvietimo priežastį nurodė atvykę medikai. Jis buvo kitame kambaryje, nematė kaip nukentėjusioji bendravo su medikais. Alkoholį vartoja 1 kartą per savaitę, išgėrus (duomenys neskelbtini), tai jis daro būdamas vienas namuose. Niekada negalvojo apie tai, kaip jo elgesys keičiasi išgėrus alkoholio. Jis pastebėjo sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno po to, kai buvo iškviesti medikai. Jie kalbėjo apie šį įvykį, nukentėjusioji buvo susierzinusi, jokios išvados nepadarė. Kaltinamojo teigimu, susižaloti ji galėjo užkliuvusi namuose, pati. Smurto nukentėjusiosios atžvilgiu jis nenaudojo, sužalojimų ant veido nematė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta B. B. parodė, kad kaltinamasis jai trenkė ir šio įvykio jis neatsiminė. Ji iškvietė medikus, galvojo, kad (duomenys neskelbtini). Viskas vyko tą pačią dieną, kuomet buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis sunkiai tramdo emocijas, dėl to ji jo nekaltina. Nukentėjusiosios teigimu, smurtas jos atžvilgiu buvo panaudotas kelias dienas prieš iškviečiant greitąją medicinos pagalbą – šeštadienį. Jis jai sudavė į veidą ir tą pačią dieną, kuomet buvo iškviesti medikai. Kaltinamasis pats nenorėdamas sudavė jai į veidą, ji pajautė fizinį skausmą, jis to neatsimena. Daugiau ikiteisminių tyrimų dėl smurto jos atžvilgiu pradėta nebuvo. Ji kvietė greitąją medicinos pagalbą tam, kad kaltinamasis būtų (duomenys neskelbtini). Ji nenorėjo kviesti policijos pareigūnų, buvo išgėrusi šampano, jautėsi blaivi. Nukentėjusioji taip pat detalizavo, kad jai buvo suduota į veidą, buvo atsiradusios kraujosruvos, apie tai niekam nepasakojo. Atvykę medikai, matė kraujosruvas ant veido ir kūno, kaltinamasis nieko neatsiminė. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis tampa agresyvus išgėręs, jos atžvilgiu smurtavo kelis kartus. Ji bijo dėl savo saugumo, kadangi kaltinamasis išgėręs tampa priekabus, o ji stengiasi jį nuraminti. Jos oda yra jautri, tačiau kraujosruvos ant veido ir kojų atsirado nuo kaltinamojo smurto. Sugyventinis nesikreipė į gydymo įstaigą dėl alkoholio vartojimo. Ji atleidžia kaltinamajam dėl smurto jos atžvilgiu. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes bijojo, kad smurtas ir vėl pasikartos. Tą naktį, kuomet buvo iškviesti medikai, kaltinamasis galimai būtų smurtavęs prieš ją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. T. parodė, kad pamena, jog buvo iškviesti medikai, jie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. Jis nepamena kokie sužalojimai buvo ant nukentėjusiosios kūno. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis atėjęs į kambarį sugyventinei sudavė kelis smūgius. Kartu liudytojas patvirtino byloje esančius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis buvo neblaivus, sulaikius jį pradėjo pildyti dokumentus. Liudytojas nurodė, kad neprisimena ar nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, atrodė pasimetusi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. L. parodė, kad įvykio detalių neprisimena. Jis tik prisimena įvykio dalyvius iš išvaizdos, daugiau detalių nepamena. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnai kviečia policijos pareigūnus, kadangi smurto atveju tai yra privaloma. Nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi. Liudytojui pateikus įvykio vietos apžiūros protokolą su fotonuotraukomis, pastarasis parodė, kad nepamena bute buvusio vyro, greičiausiai jo tuo metu nebuvo. Liudytojui peržiūrėjus jam pateiktą vaizdo įrašą, pastarasis parodė, kad prisimena, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji rodė prieš kelias dienas atsiradusias kraujosruvas. Daugiau detalių apie įvykį turėtų būti įvykio vietos protokole.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad neatsimena šio įvykio. Jie policiją kviečia atvejais, kuomet yra smurtaujama, tikslios iškvietimo priežasties nepamena. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, liudytojas parodė, kad pirmame vaizdo įraše neatpažįsta kaltinamojo. Neprisimena vaizdo įraše užfiksuoto įvykio. Kartu liudytojas detalizavo, kad atsimena, jog įvykio metu kvietė pareigūnus, tačiau neprisimena asmenų pavardžių, kitų detalių. Darbo pamainos metu didžioji dalis iškvietimų gaunama iš neblaivių asmenų. Jis patvirtino, kad skambino bendruoju pagalbos numeriu, nurodė pareigūnams vaizdo įraše minėtą adresą. Sunku atpažinti kaltinamąjį, praėjo daug laiko. Jis dažnai vyksta į iškvietimus dėl smurto. Tais atvejais, kuomet nurodoma, kad buvo smurtaujama, visada kviečiami policijos pareigūnai. Jis nepamena sužalojimų, kuriuos matė iškvietimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. Š. parodė, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 29 d. grįžo iš darbo apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė B. B. tuo metu buvo namuose. Jokių konfliktų tą vakarą tarp jų nebuvo. Apie 22.00 val. nuėjo miegoti, nes apie 04.00 val. keliasi į darbą. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 17.20 val. grįžo iš darbo, sugyventinė tuo metu buvo darbe, nes dirba slenkančiu grafiku. Grįžęs namo, pamatė ant stalo gulintį raštelį, kurį parašė sugyventinė. Jame buvo nurodyta, kad ,,jeigu prisigers, tai aš tau to neatleisiu“. Nekreipęs į raštelį dėmesio, atidarė 0,7 litro butelį degtines ir vienas visą išgėrė. Kelintą valandą nuėjo miegoti pasakyti negali, nes buvo labai girtas, bet sugyventinės dar namuose nebuvo. Ji iš darbo grįžta apie 23.00 val. Pabudęs, kelintą tiksliai valandą nežino, bet jau buvo tamsu, pamatė, kad bute yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavus policijos pareigūnams, buvo sulaikytas, kaip suprato dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei 2022 m. rugpjūčio 30 d., nors tą dieną, jokių net žodinių konfliktų tarp jų nebuvo. Niekada nėra smurtavęs prieš savo sugyventinę, dėl kokių priežasčių ji iškvietė policijos pareigūnus nežino. D. Š. taip pat papildė, kad B. B. yra jo sugyventinė, gyvena kartu 3 metus jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu B. B. nėra deklaruota. Butas yra dviejų kambarių. Jis prisipažįsta, kad kartais pavartoja alkoholinių gėrimų, dažniausiai penktadieniais, tačiau B. jis niekada nemušė, prieš ją nesmurtavo. Kodėl B. ant jo pasakė, kad jis ją mušė kumščiais 2022 m. rugpjūčio 30 d., jis nežino ir nesupranta. Jis tikrai to nedarė. Iš kur pas B. buvo mėlynės jis pasakyti negali, tačiau tikrai ne dėl jo veiksmų jos atžvilgiu. Gal ji pati kur susitrenkė, nežino. Jis dirba UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), darbą pradeda kiekvieną dieną 7 val. ryte. Prieš pradedant darbą visada tikrina jų blaivumą. Todėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. jis negalėjo būti girtas, nes kitaip darbe būtų nustatytas jo girtumas. Jo manymu, B. B. pasakė, kad jis ją sumušė, nes buvo ant jo pikta, kad buvo išgėręs. Iš kur pas ją ant rankos bei kojos buvo mėlynės jis neįsivaizduoja (b. l. 92-93, 103, 122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. B. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), miegojo savo kambaryje, tuomet atėjo jos sugyventinis D. Š. į kambarį, kuriame ji miegojo, ir nieko nesakęs pradėjo ją mušti su abejomis rankomis į veidą, sumušė kairę ranką, koją, sudavė smūgius mažiausiai 5 kartus, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą. D. sakė „baik, nemušk manęs“, tada jis pradėjo vaikščioti po visą butą, ji nuėjo į vonią ir užsidarė. Jis atėjęs prie vonios durų pradėjo jas trankyti, laužyti, bandė atidaryti, keikėsi rusiškai „aš tave užmušiu ir papjausiu“. Jam nepavykus atidaryti durų jis nuėjo į savo kambarį ir užmigo. Tada ji atidariusi vonios duris nuėjo į savo kambarį. Nukentėjusioji kartu papildė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jos sugyventiniui D. Š. Ji su D. Š. gyvena kartu nuo 2019 metų, veda bendrą ūkį. Nori paaiškinti, kad įvykio dieną ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą savo sugyventiniui D. Š., nes jis buvo girtas ir elgėsi neadekvačiai. Pastarasis dažnai vartoja alkoholį, ne kartą jos pats prašė kad jam padėtų (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną kai kvietė greitąją medicinos pagalbą D. Š. jos nemušė ir kitaip prieš ją nesmurtavo. Ji iškvietė greitąją tam, kad greitoji jį išvežtų į (duomenys neskelbtini) ir gydytų (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi greitoji medicinos pagalbą iškvietė policijos pareigūnus, nors ji jų neprašė policijos kviesti. Pati ji policijos nekvietė. Greitosios medicinos pagalbos medikai iškvietė policiją dėl to, kad pas ją ant kojos pamatė mėlynę. Jiems pasakė, kad prieš 3-4 dienas buvo konfliktais tarp jos ir D. Š., ir konflikto metu jie susistumdė, dėl ko ir atsirado mėlynės. Jos oda yra labai jautri ir dėl kiekvieno stipresnio suėmimo ar prisilietimo atsiranda mėlynės. Jos klausė, ar ji kvietė tada policiją ir greitąją kai buvo konfliktas ir susistumdymas, atsakė kad nieko nekvietė, nes pretenzijų neturėjo D. Š. Ji nenorėjo, kad pareigūnai pradėtų šį ikiteisminį tyrimą, sakė pareigūnams, kad ji nieko blogo nenori linkėti D., o nori kad jį tiesiog išvežtų į ligoninę gydytis, tačiau medikai jo nevežė, kai paaiškino dėl to, kad jis yra girtas. Pareigūnai vis tiek pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ji D. Š. pretenzijų neturi, ji pas jį gyvena bute, jis jai padeda tiek buityje, tiek finansiškai, ji serga (duomenys neskelbtini). Jis dirba, padeda finansiškai. Ji jam nenori nieko blogo, nenori kad jis prarastų darbą, kad jį pasodintų į kalėjimą. Ji neturi jam pretenzijų ir nori, kad ikiteisminį tyrimą nutrauktų, nes nenorėjo išvis kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Ji su jai duota užduotimi kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Ji, kai kvietė greitąją medicinos pagalbą, pati buvo neblaivi, pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivi. Su drauge išgėrė butelį šampano, todėl buvo neblaivi. Ji neprisimena, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojams sakytų, kad D. Š. ją puolė prieš kelias dienas su peiliu, to nebuvo, jos D. Š. su peiliu niekada nepuolė. Jei taip ir sakė, tai to neprisimena. O jei taip ir pasakė, mano dėl to, kad buvo išgėrusi ir norėjo pagąsdinti D. Š. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ji jam pretenzijų neturi, jo atžvilgiu jokių ieškinių nereikš. D. Š. niekada prieš ją nesmurtavo, ji niekada nekvietė anksčiau policijos. Ir dabar kvietė greitąją, manė jam suleis kokių vaistų ir tuo viskas pasibaigs. D. Š. ją rūpinasi, yra rūpestingas, jai padeda. Labai prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ji nenori nieko blogo D. Š. (b. l. 18, 43-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. T. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistu. 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo kartu su specialistu T. L. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris. Atvykus nurodytu adresu, kelinta tai buvo valanda neprisimena, naktis jei neklysta, juos pasitiko greitosios medicininės pagalbos medikai. Medikai jiems paaiškino, kad moteris yra sumušta prie kelias dienas, kad ją sumušė jo sugyventinis. Tuomet pabendravus su moteriške, kaip buvo nustatyta tai B. B., jį paaiškino, kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą tam, kad jos sugyventinį medikai išvežtų į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tuomet moters paklausė, ką jos sugyventinis darė būtent kvietimo dieną. Jį paaiškino, kad būtent tą dieną jis nieko jai nepadarė, kaip ji išsireiškė- „nespėjo“. Kad prieš 4-5 dienas jos sugyventinis priėjo prie jos miegančios ir nieko nepasakęs pradėjo ją daužyti kumščiais, sudavė į galvos, rankos ir kojos sritį. Kaip nurodė sudavė apie 5 smūgius. Taip pat moteriškė parodė vietas kur matėsi mėlynės. Mėlynės kiek atsimena buvo ant rankos, kojos, ant veido sužalojimų nesimatė. Moteriškė buvo paklausta, ar tada kai ją sumušė ji kvietė policiją, tačiau moteris atsakė, kad nekvietė. Pati moteris įvykio dieną buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas, mėtėsi parodymuose. Buvo patikrintas jos blaivumas ir nustatytas beveik 2 promilių girtumas. Moteris bendraudama buvo susijaudinusi, daugiau jos būsenos apibūdinti šiai dienai negali. Moters buvo paklausta, ar ji nori rašyti pareiškimą dėl to, kad jos sugyventinis prieš kelias dienas ją sumušė. Moteris atsakė, kad ji nori, kad jos sugyventinį išvežtų į ligoninę gydytis (duomenys neskelbtini). Moteriai buvo paaiškinta, kad jie, kaip pareigūnai, jo neveš į ligoninę. Moteris nelabai suvokė, kodėl jie atvažiavo išvis, nes ji kvietė tik greitąją medicinos pagalbą. Nežiūrint į tai, kad moteris nenorėjo rašyti pareiškimo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal faktą, kadangi ant jos kūno matėsi ryškios mėlynės ir ji pati teigė, kad prieš 4-5 dienas jos sugyventinis ją mušė. Tuomet sugyventinis, kaip buvo nustatyta, tai D. Š., buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą išsiaiškinti visų aplinkybių. D. Š. irgi buvo neblaivus, tačiau elgėsi ramiai (b. l. 49-52).

BIRT žiuryklės 2022 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, 2022 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate įregistruotas įvykis, jog Greitosios medicinos pagalbos Nr. 0820 brigada atvyko į kvietimą nes vyrui galimai (duomenys neskelbtini), pabendravus su pranešėja jie sužinojo, kad vyras neblaivus ją mušė, puolė peiliu. Greitosios medicinos pagalbos brigada išvežti vyrą į ligoninę negali, kadangi jis neblaivus, bet palikti pranešėją su vyru nenori. Lauks. Pranešėjo skambučio data ir laikas 2022 m. rugsėjo 3 d., 03.20 val. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja B. B., kuri paaiškino, kad prieš 5 dienas ją sumušė jos sugyventinis D. Š. Šiandieną atvykusi Greitosios medicinos pagalba moterį apžiūrėjo, suteikė pagalbą vietoje. Šiandieną B. B. bijo, kad pasikartos vėl tas pats, sugyventinis gali pradėti ją vėl mušti. Dėl smurto artimoje aplinkoje supildytas 5/1. Sulaikytas D. Š. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių (b. l. 6-13).

2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys šviesios spalvos. Tik užėjus į butą, dešinėje pusėje yra koridorius, o priešais yra kambarys, kuriame įvyko įvykis. Kambaryje kairėje pusėje yra matoma drabužių spinta ir lova. Einant koridoriumi, kairėje pusėje yra tualetas, toliau – didysis kambarys ir virtuvė. Girtuokliavimo požymių nenustatyta. Apžiūros metu kartu užfiksuotos ant B. B. kojos bei rankos esančios kraujosruvos (b. l. 18-30).

Nukentėjusiajai B. B. 2022 m. rugsėjo 3 d. paskirta užduotis kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą Vilniaus skyrių, tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. (1.11)-SD-01-1059 matyti, kad B. B. į jų įstaigą nesikreipė (b. l. 34-36, 39).

Iš alkotesterio Nr. 7410 duomenų matyti, kad B. B. nustatytas 1,94 prom. neblaivumas (b. l. 40).

Iš greitosios medicinos pagalbos 2022 m. rugsėjo 3 d. kvietimo kortelės matyti, kad buvo užfiksuotas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Priežastis – asmuo pavarde Š. vartoja alkoholį, (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57).

Bendrojo pagalbos centro 2022 m. rugsėjo 3 d. garso įrašo 2022 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus apžiūrą nustatyta: garso įrašo pavadinimas „BPC skambu io ra as (ID 92053902861, skambu io prad ia 2022-09-03 03 20 54)“. Garso įrašo trukmė 1 minutė 57 sekundės. Minėtame garso įraše girdime: Bendrojo pagalbos centro darbuotojas (toliau BPC darbuotoja): 112 klausau jūsų. Pranešėjas: labas vakaras. BPC darbuotojas: labą vakarą. Pranešėjas: mes gavom kvietimą.. ai čia ne iš jūsų centro.. palaukit ponia aš noriu pasikalbėti su pareigūnais...čia mus iškvietė (duomenys neskelbtini) gatvėje, greitoji čia trukdo 0820 (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mus iškvietė kad išvežti į (duomenys neskelbtini), tai puolė su peiliu moterį, ir ji rodo mėlynes ant savo kūno, ir jis girtas, (duomenys neskelbtini) neima, norėtumėm policijos. BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini). Pranešėja: butas (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas. BPC darbuotojas: dabar kalbėjote apie moterį o paskui vyras tapo, tai aš nelabai supratau situacijos. Pranešėjas: moteris iškvietė, kad vyrą išvežtų į (duomenys neskelbtini), kad jam (duomenys neskelbtini), o atvykus.. atrodo abu čia neblaivūs, bet tegul išsiaiškina pareigūnai. BPC darbuotojas: jinai sako, kad ją muša jisai? Pranešėjas: taip, kad ją muša jisai sako, ir mėlynes man rodė, ir parodė peilį, kad su peiliu puolė. BPC darbuotojas: supratau, lauksit, jūs busit vietoje? Pranešėjas: palauksime aišku. BPC darbuotojas: koksai kodas laiptinėje? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: kelinta brigada? Pranešėjas: kas? BPC darbuotojas: kelinta brigada? Pranešėjas: 0820. BPC darbuotojas: jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: R. R. BPC darbuotojas: R.? Pranešėjas: R. BPC darbuotojas: perduodu informaciją, laukite. Pranešėjas: laukiam (b. l. 60-62).

2022 m. rugsėjo 3 d. body kameros 1728 (BOF1EC619800) vaizdo ir garso įrašų 2022 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas - 2022_0903_034020_028. Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 03:39:26. Vaizdo įrašo trukmė - 05:55. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Ieško laiptinės. Užeina į laiptinę. Toliau užeina į butą. GMP darbuotojas: iškvietė ponia, kad (duomenys neskelbtini), radome gulinti lovoje, jis neblaivus akivaizdžiai, ponia rodė mėlynes ant savo kūno, ir peilį rodė, kad ją puolė su peiliu, todėl jūs išvietėm. Pareigūnas: kas atsitiko, kas per konfliktas pas jūs buvo su vyru?. B. B.: ne čia ne šiandien buvo, vakar. Pareigūnas: vakar?. B. B.: jo. Pareigūnas: o buvo kviesta policija?. B. B.: ne. Pareigūnas: čia jūsų vyras? B. B.: jo. Pareigūnas: supratau, bendrą ūkį vedat? B. B.: jo. Pareigūnas: dėl ko pas jūs įvyko konfliktas? B. B.: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: o galit parodyt kur pas jus...ką jis padarė? B. B.: nu galiu, jeigu jums reikia, žiūrėkit (rodo ant rankos mėlynę). Pareigūnas: o kaip čia jis taip sugebėjo? B. B.: nežinau..va, va (rodo toliau). Pareigūnas: o už ką?. B. B.: nežinau, (duomenys neskelbtini). Kažkas sako: Senos turbūt. B. B.: kaip senos, trys dienos (rėkia). Pareigūnas: kas šiandieną įvyko? B. B.: šiandiena ne, va aš jums rodau (vėl rodo ant rankos mėlynę), ir veide buvo va čia vo (rodo) ką toliau sako nesigirdi. Pareigūnas: pareiškimą norite rašyti? B. B.: aš nenoriu nieko rašyti, aš noriu kad jį paimtų ir biški (nesuprantamas žodis), aš nieko prieš jį neturiu, aš noriu, kad jį pagydytumėt, ir neima, aš norėjau į ligoninę ir neima jo. Pareigūnas: jūs dokumentą turite kokį, pateikite? B. B.: aš noriu kad jį pagydytų (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: suraskite dokumentus. B. B.: policija negydo, policija veža. Pareigūnas: kas su žmona buvo, kas per konfliktai?. D. Š.: nežinau (toliau nesigirdi ką sako). Pareigūnas: sugyventinė, kiek laiko jūs gyvenate kartu? D. Š.: (nesigirdi ką sako). Pareigūnas: nuo 19 metų. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas - 2022_0903_034521_029. Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 03:45:20. Vaizdo įrašo trukmė - 05:00. Pareigūnai tikrina dokumentus. B. B.: sako rusų kalba: aš noriu kad tave išgydytų, aš nieko blogo tau nenoriu. Pareigūnas: fizinį skausmą patyrėte? B. B.: kiekvieną šeštadienį, sekmadienį. Toliau ką sako nesigirdi, taip pat kažką sako D. Š. nesigirdi ką. Pareigūnai klausia B. B. kur ji gyvena, ji atsako, kad pas D. Š. Klausia kur deklaruota, nieko neatsako. Pareigūnai sako D. Š., kad jis su jais praeis iki tarnybinio automobilio. D. Š. ruošiasi, rengiasi. B. B.: vyrai aš nenoriu kad jį (nesigirdi), aš noriu kad ji pagydytų. Pareigūnas: gerai, taip ir bus. B. B. verkia, vis sako, kad D. Š. reikia gydytis. D. Š. rengiasi, ima daiktus. Pareigūnai su D. Š. kalba rusų kalba, ką galima su savimi imti ko negalima. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas - 2022_0903_035020_030. Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 03:50:19. Vaizdo įrašo trukmė - 05:00. Pareigūnai toliau bendrauja su D. Š. rusų kalba. D. Š. surenka daiktus ir pareigūnai jį nuveda iki tarnybinio automobilio. Įsodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnai grįžta į butą, aiškina B. B., kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad jos sugyventinis D. Š. prieš ją naudojo smurtą. Tikrina B. B. blaivumą. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas - 2022_0903_035519_031. Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 03:55:19. Vaizdo įrašo trukmė - 05:00. Pareigūnai toliau tikrina B. B. blaivumą, kadangi negali įpūsti, prašo jos neišsidirbinėti, nes jei nepavyks prilygins prie sunkaus girtumo. B. B. sako, kad jai vienodai. Galiausiai nustato 1,94 promilės girtumą. Aiškina B. B. kad pildys dokumentus, pradės ikiteisminį tyrimą. B. B. nesupranta, kodėl pradeda ikiteisminį tyrimą, kodėl jo neveža gydytis. Toliau vyksta diskusija tarp pareigūnų ir B. B. Pareigūnas: tai šiandien jis smurtavo prieš jus? B. B.: taip, jis pasakė. Pareigūnas: ką šiandien darė būtent? B. B. pradeda pasakoti apie tai kaip kas atėjo iš darbo. Pareigūnas: kur trenkė kaip trenkė? . B. B.: ką trenkė, nespėjo, aš pro duris išbėgau. Pareigūnas: nespėjo? , B. B.: nespėjo šiandien. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas - 2022_0903_040019_032 Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 04:00:17. Vaizdo įrašo trukmė - 05:00. B. B. pasakoja pareigūnams kad D. Š. yra (duomenys neskelbtini) ir debilas. Pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą, fotografuoja B. B. mėlynes. B. B. pasako, kad ją mušė prieš 3 dienas. Pareigūnai paklausiai ar tai buvo rugsėjo 1 dieną, į ką B. B. atsakė, kad taip. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas - 2022_0903_041333_034. Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 04:11:33. Vaizdo įrašo trukmė - 07:00. Pareigūnas daro laiptinės, buto, įvykio vietos nuotraukas. Kitas pareigūnas pildo procesinius dokumentus, atlieka B. B. apklausą. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas - 2022_0903_041833_035. Vaizdo įrašo data - 2022-09-03 04:18:32. Vaizdo įrašo trukmė - 04:23. Pareigūnas toliau pildo procesinius dokumentus, atlieka B. B. apklausą. Įrašo pabaiga (b. l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad D. Š. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent - 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie miegančios sugyventinės B. B. be priežasties abiejų rankų kumščiais nemažiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajai B. B. į veido, kairės rankos, dešinės kojos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, vaizdo įrašai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, nurodęs, kad jokio fizinio smurto savo sugyventinės atžvilgiu nenaudojo, tačiau pastarojo baudžiamojo proceso metu iškeltą versiją paneigia tiek kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso metu pateikti parodymai, tiek ir rašytinės bylos medžiaga. Galiausiai, šios kaltinamojo versijos nepatvirtina ir paties kaltinamojo pateiktų parodymų nenuoseklumas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. grįžo iš darbo apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė B. B. tuo metu buvo namuose. Jokių konfliktų tą vakarą tarp jų nebuvo. Apie 22.00 val. nuėjo miegoti, nes apie 04.00 val. keliasi į darbą. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 17.20 val. grįžo iš darbo, sugyventinė tuo metu buvo darbe, nes dirba slenkančiu grafiku. Grįžęs jis atidarė 0,7 litro butelį degtinės ir vienas visą išgėrė, vėliau nuėjo miegoti. Pabudęs, kelintą tiksliai valandą nežino, bet jau buvo tamsu, pamatė, kad bute yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavus policijos pareigūnams, buvo sulaikytas, kaip suprato dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei 2022 m. rugpjūčio 30 d., nors tą dieną, jokių net žodinių konfliktų tarp jų nebuvo. Tuo tarpu apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. Š. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d.- 2022 m. rugpjūčio 30 d. jokio smurto sugyventinės atžvilgiu nenaudojo, tai buvo tik žodinis konfliktas. Sugretinus šiuos kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktus parodymus, matyti, kad D. Š., paaiškindamas, 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 2022 m. rugpjūčio 30 d. įvykius, nors ir nurodė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau pateikė skirtingas įvykių dinamikos versijas. Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, kad minėtą dieną jokios tarp jo ir su sugyventinės įvykusios konfliktinės situacijos nebuvo. Antai, tarp jų nebuvo nei žodinio, nei fizinio konflikto. Tuo tarpu, apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis nors ir nepripažino, kad B. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau nurodė, kad būtent 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarp jo ir jo sugyventinės buvo žodinis konfliktas. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus vertina kritiškai.

Nukentėjusioji, policijos pareigūnams 2022 m. rugsėjo 3 d. atvykus į įvykio vietą, parodė, kad prieš 5 dienas ją sumušė kaltinamasis D. Š., todėl ji, bijodama, kad situacija ir vėl pasikartos, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tikėdamasi, kad ši kaltinamąjį išveš gydymui (b. l. 6-13). Fizinio smurto panaudojimo aplinkybę nukentėjusioji B. B. patvirtino ir vėlesnės, ikiteisminiame tyrime įvykusios apklausos metu. Pastaroji parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), miegojo savo kambaryje, tuomet atėjo jos sugyventinis D. Š. į kambarį, kuriame ji miegojo, ir nieko nesakęs pradėjo ją mušti su abejomis rankomis į veidą, sumušė kairę ranką, koją, sudavė smūgius mažiausiai 5 kartus, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą. D. sakė „baik, nemušk manęs“, tada jis pradėjo vaikščioti po visą butą, ji nuėjo į vonią ir užsidarė. Jis atėjęs prie vonios durų pradėjo jas trankyti, laužyti, bandė atidaryti, keikėsi rusiškai „aš tave užmušiu ir papjausiu“ (b. l. 18, 43-46). Pabrėžtina, jog nukentėjusiosios bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti parodymai ženkliai nesiskyrė nuo pastarosios ikiteisminio tyrimo stadijoje užfiksuotų parodymų, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir pripažinti juos nepatikimais. Pažymėtina ir tai, kad teismas pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl to, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimo metu ji buvo neblaivi, neturi, kadangi tiek iškvietimo metu, tiek vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose jos pateikti parodymai ženkliai nesiskyrė. Priešingai, nukentėjusioji visų jos atliktų apklausų metu tvirtino, kad kaltinamasis kelias dienas prieš pagalbos iškvietimą, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. B. parodė, kad smurtas jos atžvilgiu buvo panaudotas kelias dienas prieš iškviečiant greitąją medicinos pagalbą – šeštadienį. Atvykę medikai matė kraujosruvas ant jos veido ir kūno, o kaltinamasis nieko neatsiminė. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis tampa agresyvus išgėręs, jos atžvilgiu smurtavo kelis kartus. Ji bijo dėl savo saugumo, kadangi kaltinamasis išgėręs tampa priekabus, o ji stengiasi jį nuraminti. B. B. taip pat papildė, kad kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes bijojo, kad smurtas ir vėl pasikartos. Tą naktį, kuomet buvo iškviesti medikai, kaltinamasis galimai būtų smurtavęs prieš ją. Kartotinai pabrėžtina, jog nors kaltinamoji bylos nagrinėjimo teisme metu tam tikras aplinkybes, susijusias su kaltinamojo jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto laikotarpiu, nurodė skirtingas nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, paklausta teismo dėl šių skirtingų aplinkybių nurodymo, pastaroji galiausiai patvirtino, kad kaltinamasis D. Š. visus fizinio smurto panaudojimo veiksmus jos atžvilgiu atliko prieš penkias dienas iki greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, bet ne iškvietimo metu. Teismas pabrėžia, kad pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nėra, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs bei esminėse detalėse atitiko kitus byloje surinktus įrodymus.

Teismas, prieš aptardamas kitus byloje surinktus ir įrodymais teismo pripažintus duomenis, kuriais yra paneigiama kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateikta įvykių versiją, pabrėžia, kad teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Anksčiau teismo aptarti nukentėjusiosios įvykio metu pateikti paaiškinimai, atitinkantys ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų turinį, yra užfiksuoti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašuose, kurių turinys yra aptartas 2022 m. rugsėjo 3 d. Body kameros 1728 (BOF1EC619800) vaizdo įrašų 2022 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis. Be to, nukentėjusiosios parodymus bei pastarosios poziciją, pateiktą atvykus policijos pareigūnams, patvirtino liudytojais apklausti, pagal greitosios medicinos pagalbos iškvietimą atvykę policijos pareigūnai T. T. bei T. L. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas T. T. parodė, kad nukentėjusioji juos informavo, kad kaltinamasis D. Š. pastarosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jis taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. T. parodė, kad pagal greitosios medicinos pagalbos iškvietimą atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko greitosios medicininės pagalbos medikai. Medikai jiems paaiškino, kad moteris yra sumušta prieš kelias dienas, kad ją sumušė jos sugyventinis. Tuomet pabendravus su moteriške, kaip buvo nustatyta tai B. B., jį paaiškino, kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą tam, kad jos sugyventinį medikai išvežtų į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tuomet moters paklausė, ką jos sugyventinis darė būtent kvietimo dieną. Jį paaiškino, kad būtent tą dieną jis nieko jai nepadarė, kaip ji išsireiškė - „nespėjo“. Kad prieš 4-5 dienas jos sugyventinis priėjo prie jos miegančios ir nieko nepasakęs pradėjo ją daužyti kumščiais, sudavė į galvos, rankos ir kojos sritį. Kaip nurodė sudavė apie 5 smūgius. Taip pat moteriškė parodė vietas kur matėsi mėlynės. Mėlynės kiek atsimena buvo ant rankos, kojos, ant veido sužalojimų nesimatė (b. l. 49-52). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas kartu su liudytoju T. T. iškvietimo metu dalyvavęs policijos pareigūnas T. L., peržiūrėjęs anksčiau aptartų vaizdo įrašų turinį, patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji policijos pareigūnams rodė patirtus sužalojimus ir minėti sužalojimai atrodė, kad buvo kelių dienų senumo. Pabrėžtina, jog pastarųjų baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį taip pat atitinka ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojo R. R. 2022 m. rugsėjo 3 d. užfiksuoto skambučio bendrajam pagalbos centrui turinys. Aptariamame garso įraše užfiksuota, kad greitosios medicinos pagalbos vairuotojas kviečia į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus, kadangi moteris ant savo kūno parodė mėlynes, kurios atsirado dėl prieš kelias dienas jos atžvilgiu sugyventinio atliktų smurtinių veiksmų (b. l. 60-62).

Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog nors baudžiamojo proceso metu apklausti liudytojai tiesiogiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto nematė, taip pat šis konfliktas jokia vaizdo ar garso medžiaga nebuvo užfiksuotas, tačiau nukentėjusiosios tiek greitosios medicinos pagalbos iškvietimo metu pateikti paaiškinimai, sutampantys ir su jos policijos pareigūnams pateiktais paaiškinimais, tiek jos vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti parodymai, kurie atitinka ir anksčiau aptartų liudytojų parodymų turinį, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad B. B. apkalba kaltinamąjį ir siekia iškraipyti objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių turinį. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios B. B. pateikti paaiškinimai buvo logiški, atitiko jos patirtų ir policijos pareigūnų Body kamerą užfiksuotų sužalojimo pobūdį bei lokaciją. Be to, nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. greitosios medicinos pagalbos darbuotojus iškvietė su tikslu kaltinamajam D. Š. garantuoti gydymą. Ji neplanavo kviesti policijos pareigūnų ir nenorėjo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastarosios teigimu, jos tikslas, besikreipiant į bendrosios pagalbos centrą, buvo užtikrinti kaltinamojo sveikatos būklės pagerėjimą ir tokiu būdu užkirsti kelią kartotiniam fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu kaltinamoji nuosekliai tvirtino, kad atleido kaltinamajam, prašė jam baudžiamosios atsakomybės netaikyti ir informuota apie jai tenkančią teisę pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

Teismas, apibendrinęs nuosprendyje aptartus ir išanalizuotus įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis D. Š. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą jam inkriminuotu būdu ir vietoje. Teismas taip net neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto B. B. patyrė fizinį skausmą. Šią aplinkybę viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino nukentėjusioji, ją patvirtina ir byloje esantys atvykusių pareigūnų Body kamerų įrašai ir juose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti ant nukentėjusiosios kūno esantys sužalojimai, taip pat liudytojų apklaustų policijos pareigūnų T. T. bei T. L. parodymai bei bendrojo pagalbos centro 2022 m. rugsėjo 3 d. garso įrašo turinys, iš kurių matyti, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimo metu nukentėjusioji B. B. apeliavo į skausmo pojūtį dėl atsiradusių sužalojimų ir dėl patirtų sužalojimų lokacijos bei pobūdžio jis galėjo atsirasti.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę, anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, jog būtent 2022 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamojo D. Š. nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai atsiradusias mėlynes galėjo sąlygoti jos savarankiškas susitrenkimas, tačiau kartotinai pabrėžtina, jog minėtos kaltinamojo pozicijos nepatvirtino jokie, anksčiau nuosprendyje aptarti įrodymai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo sukelti ne kaltinamojo veiksmais, o kitų priežasčių. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. smurtinius veiksmus panaudojo savo sugyventinės, nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu, o būtent – savo šeimos nario atžvilgiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. Š. bei nukentėjusioji B. B. nurodė, kad juos sieja artimi santykiai – jie nuo 2019 metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje bei BPK 38 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, anksčiau minėtą teismų praktiką bei aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, kaltinamojo D. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip smurto panaudojimą savo šeimos nario atžvilgiu.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis D. Š. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie miegančios sugyventinės B. B. be priežasties abiejų rankų kumščiais nemažiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajai B. B. į veido, kairės rankos, dešinės kojos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas D. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą (įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai) ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, namuose – aplinkoje, kurioje asmuo turi jaustis saugus ir neliečiamas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. Š. dirba UAB „Duomenys neskelbtini“, administracine tvarka nebaustas (b. l. 123). Nors šiuo metu kaltinamasis yra neteistas – pastarojo teistumas yra išnykęs, tačiau iš D. Š. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022 m. spalio 6 d. išrašo matyti, kad pastarasis buvo teistas už analogiškos, BK 140 straipsnio 1 bei 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu D. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei 140 straipsnio 2 dalyje. Pabrėžtina ir tai, jog kaltinamojo atžvilgiu ne kartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamų veikų, kurie vėliau buvo nutraukti pastarąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu kaltinamojo D. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindais – susitaikius su nukentėjusiuoju. Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. spalio 3 d. nutarimu kaltinamajam ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindais – susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 124-126). Tai reiškia, kad nors kaltinamojo atžvilgiu nebuvo priimami apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau D. Š. buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 bei 2 dalyse.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį D. Š. charakterizuojantys, duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padarinys. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant praeityje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimtų teismų sprendimų, įskaitant ir pastarajam suteiktą teismo pasitikėjimą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po praeityje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jų pagrindu paskirtų, su laisvės atėmimu susijusių bausmių atlikimo, išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį D. Š. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais.

Teismo vertinimu, vienerių metų ir dviejų mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamojo D. Š. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

D. Š. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (sugyventinę), fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią pastarasis privalės įvykdyti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kaltinamasis D. Š., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., 04.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d., 10.39 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 79-86).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., 04.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d., 10.39 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti klausimai

Kaltinamajam D. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 96-97).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo bei garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu D. Š. skirtini: 1) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalį, į paskirtą bausmę įskaityti D. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., 04.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d., 10.39 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. Š. poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė