Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto ir eismo saugumui, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia iš chuliganiškų paskatų apvažiavo transporto priemones iš dešinės važiuodamas lėtėjimo ir greitėjimo juosta, bei staiga, nerodydamas posūkio signalų persirikiavęs į antrą eismo juostą tyčia iš chuliganiškų paskatų be reikalo staiga stabdė, dėl ko antra eismo juosta važiavęs vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstas staiga keisti važiavimo greitį (stabdyti) dėl ko stabdymo metu puspriekabėje vežtas krovinys pasislinkęs į priekį apgadino minėtą vilkiką, puspriekabę ir buvo apgadintas pats krovinys. Tokiais veiksmais A. J. pažeisdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 125, 135.4 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu nubaustas 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. liepos 14 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto ir eismo saugumui, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia iš chuliganiškų paskatų apvažiavo transporto priemones iš dešinės važiuodamas lėtėjimo ir greitėjimo juosta, bei staiga, nerodydamas posūkio signalų persirikiavęs į antrą eismo juostą tyčia iš chuliganiškų paskatų be reikalo staiga stabdė, dėl ko antra eismo juosta važiavęs vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstas staiga keisti važiavimo greitį (stabdyti) dėl ko stabdymo metu puspriekabėje vežtas krovinys pasislinkęs į priekį apgadino minėtą vilkiką, puspriekabę ir buvo apgadintas pats krovinys. Tokiu būdu pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 125, 135.4 punktų reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, A. J. išdėstytais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes) patvirtina, kad A. J. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, pažeidė KET 4, 9, 125, 135.4 punktų reikalavimų. Kad atliko kelių eismo pažeidimus nurodytus nutarime, neginčija ir pats pareiškėjas, tik jis mano, kad negalima daryti išvados, jog visa tai padarė dėl savanaudiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.

Šioje byloje liko neįrodytas kitas privalomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – chuliganiškos paskatos. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis suponuoja policijos ir teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimų, abejonių nekeliančių faktinių duomenų visuma. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo ar tuo labiau – kito asmens paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių A. J. kaltę jam inkriminuoto nusižengimo padarymu, t. y. kad jis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus būtent dėl chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra nepakankamos konstatuoti, kad A. J. vairavo chuliganiškai. Teismas, įvertinęs A. J. atliktų manevrų amplitudę ir trukmę, bei pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. A. J. veiksmus tyrusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įvertino juos kaip šiurkštų tyčinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvertinusi tik objektyvius jo požymius – atliktus ir užfiksuotus objektyvius veiksmus, bet ne subjektyviąją nusižengimo pusę, motyvus ir tikslus. Todėl teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad A. J. veikė tyčia ir chuliganiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalias sankcijoje numatytas baudą ir administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalis naikintina ir A. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl ANK 420 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir A. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos paskyrimo pagal ANK 38 straipsnį ir už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirti galutinę nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimt) Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.