Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-983-730/2015

Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-08110-2014-8)

2015 m. liepos 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Izitas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei UAB „Izitas“ dėl sumokėto avanso priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-18 priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškovės S. B. reikalavimai buvo visiškai patenkinti. Atsakovė UAB „Izitas“ pateikė prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Atsakovė prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu, kad byla apeliacinėje instancijoje būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2012-05-23 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2012/05-23/VBLN-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti 19 sklypų lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų paklojimo su įvadais ir išvadais, buitinių nuotekų įrenginių sumontavimo, gręžinio su nameliu padarymo, statybinio kelio padarymo, paklotų tinklų išpildomosios nuotraukos padarymo, tinklų atidavimo vertinti valstybinei komisijai ir įregistravimo Registrų centre bei projektų padarymo statybos darbus, o ieškovė – sumokėti atsakovei 260 000,00 Lt už susitartus darbus. Ieškovė atsakovei sumokėjo: pagal 2012-05-23 kasos pajamų orderį 50 000,00 Lt, pagal 2012-07-19 kasos pajamų orderį 80 000,00 Lt, pagal 2012-06-28 kasos pajamų orderį 30 000,00 Lt, pagal 2013-05-29 kasos pajamų orderį 10 000,00 Lt, t. y. iš viso 170 000,00 Lt sumą. Pagal Sutartį atsakovė darbus įsipareigojo atlikti per 60 darbo dienų, pradėdama po 10 dienų nuo avansinio mokėjimo gavimo projekto darymui, užsakymui, supirkimui ir transportavimui. Atsakovei nereaguojant į jai 2014-01-09, 2014-01-24 siųstas pretenzijas, 2014-03-07 ieškovė raštu informavo atsakovę dėl sutarties nutraukimo (b. l. 16). 2014-07-08 pareiškimu ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės atliktus darbus priima vienašališkai, surašė 2014-07-08 vienašalį perdavimo aktą, kuriuo iš atsakovės priėmė darbų už 30 698,20 Lt kainą (b. l. 24–25).

Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Kartu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vadovaujantis CK 6.671 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties 1 punkto, šalys susitarė dėl 19 sklypų lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų paklojimo su įvadais ir išvadais, buitinių nuotekų valymo įrenginių sumontavimo, gręžinio su nameliu padarymo bei statybinio kelio padarymo, paklotų tinklų išpildomosios nuotraukos padarymo, tinklų atidavimo vertinti valstybinei komisijai ir įregistravimo Registrų centre bei projekto padarymo. Sutarties 2.1 punkte numatyta, jog darbai užbaigiami per 60 darbo dienų, neįskaitant dokumentacijos tvarkymo. Darbo pradžia numatyta po 10 dienų nuo avansinio apmokėjimo gavimo. Ieškovė įsipareigojo prieš darbų pradžią atsakovei sumokėti 50 000,00 Lt avansą (Sutarties 5.1 punktas).

Iš byloje esančių kasos pajamų orderio kvitų nustatyta, jog ieškovė avansinį 50 000,00 Lt mokėjimą atsakovei atliko 2012-05-23. Vadovaujantis Sutarties 2.1 punkto nuostatomis, atsakovė darbus turėjo pradėti 2012-06-02 ir užbaigti per 60 dienų. Kaip nustatyta, vienašalis perdavimo aktas ieškovės pasirašytas 2014-07-08, vadinasi, atsakovė darbų Sutartyje nustatytu terminu neatliko.

Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog Sutartimi sutartų darbų pradžia nusitęsė net iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, kadangi ieškovė nepateikė leidimų statybai, projekto ir nebuvo sudarytos sąlygos patekti į statybos objektą, nes darbus atlikti trukdė kiti rangovai, kurie atliko elektros tinklų įrengimo, dujotiekio darbus. CK 6.691 straipsnyje nurodyta, jog statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2014).

Sutarties 3.1 punkte šalys numatė ieškovės įsipareigojimus – suteikti galimybę rangovui laisvai patekti į darbų objektą (3.1.3 punktas), pateikti statybos leidimą (jei jis reikalingas) (3.1.2 punktas). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jos įrodinėjamas aplinkybes, jog atsakovei nebuvo galimybės patekti į darbų atlikimo vietą. Pažymėtina ir tai, jog Sutarties 9.1 punktas numato, jog šalis, negalinti vykdyti sutarties, privalo nedelsiant apie tai pranešti kitai šaliai. Įrodymų, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl esančių kliūčių patekti į objektą, byloje nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad buvo sudarytos kliūtys vykdyti Sutartį nustatyta tvarka ir terminais.

Pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, jog pagal šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2012/05/23/VBLN-1 numatytus darbus atsakovė įvykdė tinkamai. Šalių sudarytos Sutarties 4 punkte reglamentuota atliktų darbų priėmimo-perdavimo tvarka, pagal kurią atliktų darbų priėmimo aktas peržiūrimas ir pasirašomas per 5 darbo dienas nuo akto gavimo. Nepareiškus pastabų ir pretenzijų raštu (nepateikus defektų akto) per 7 darbo dienas, konstatuojama, kad atlikti darbai yra priimti užsakovo.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kokius konkrečius darbus atliko, kokias medžiagas panaudojo. Kodėl neperdavė atliktų darbų pagal Sutartyje nustatytą tvarką, negalėjo paaiškinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė su 2014-01-09 pretenzija, 2014-01-24 pretenzija kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pabaigti visus statybos darbus pagal 2012-05-23 statybos rangos sutartį ir reikalavo perduoti atliktus darbus bei visą dokumentaciją. Atsakovei nereaguojant į ieškovės pretenzijas, ieškovė 2014-03-07 pranešė atsakovei apie vienašalį Sutarties nutraukimą nuo 2014-03-07.

Kaip matyti iš byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų, atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, atsakovė į pareikštas pretenzijas vykdyti sutartį neatsakė, reikalavimo perduoti atliktus darbus ir dokumentaciją nevykdė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė pažeidė prievolę tinkamai vykdyti pareigas pagal sutartį, nesilaikė pareigos bendradarbiauti su kita sutarties šalimi dėl sutarties vykdymo ir kilusių nesutarimų pašalinimo, Sutarties vienašalio nutraukimo neginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl jis sukelia teisines pasekmes – galimybę ieškovei reikalauti grąžinti sumokėtą avansą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog neaišku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog kelias, vandentiekio sistema, lietaus nuotekų tinklai, buitinių nuotekų tinklai įrengti netinkamai.

Kaip nustatyta, ieškovė 2014-04-01 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 04-01 su UAB „Dvaro keliai“. UAB „Dvaro keliai“ paruošė 2014-04-02 pažymą, iš kurios matyti, jog atsakovė vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų darbų neužbaigė, o pradėti darbai atlikti ne pagal supaprastintą statybos projektą Nr. GVIV-13.045; norint ištaisyti situaciją, reikia vamzdžius demontuoti ir įrengti iš naujo; gręžinio namelis pastatytas be pamatų, UAB „Dvaro keliai“ rekomendavo namelį nugriauti ir pastatyti iš naujo; kelią būtina įrengti iš naujo, priešgaisrinį tvenkinį reikia pagilinti ir paplatinti, sutvarkyti šlaitus. Papildomai pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad atsakovė Sutartimi numatytus darbus atliko netinkamai, patvirtina ir byloje esantys UAB „Dvaro keliai“ atliktų darbų aktai, iš kurių matyti, jog UAB „Dvaro keliai“ tęsia atsakovės nebaigtus ar netinkamai atliktus darbus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovės atstovas įrodinėjo, jog sutartyje numatyti darbai buvo atlikti tinkamai, turėjo pareigą tai įrodyti. Iš byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovė būtų įrodžiusi priešingas aplinkybes, nei nurodyta UAB „Dvaro keliai“ pažymoje, patvirtinančius jog darbai atlikti tinkamai. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas siūlė šalims teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kurios metu būtų nustatyta atsakovės atliktų darbų kokybė ir mastas, tačiau šalys tokia teise nepasinaudojo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, tačiau atsakovė teise rinkti įrodymus nesinaudojo.

Byloje esantys 2012-05-23, 2012-07-19, 2012-06-28, 2013-05-29 kasos pajamų orderiai patvirtina, jog ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 170 000,00 Lt, iš vienašalio perdavimo akto matyti, jog ieškovė pagal UAB „Dvaro keliai“ pateiktą pažymą bei lokalinę sąmatą priėmė tokius atsakovės atliktus darbus: vandens gręžinį, siurblinės namelio statybą, priešgaisrinio tvenkinio kasimą, iš viso darbų už 30 698,20 Lt. Atsakovė neginčijo vienašaliame atliktų darbų perdavimo akte nurodytos priimtų darbų kainos.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė neįrodė, kad Sutartimi sutartus darbus įvykdė tinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovės naudai 139 301,80 Lt / 40 344,59 Eur sumą.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įrodymų apie šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą.