Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-57-798/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-20
Bylos Nr.: e2A-57-798/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01228-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: V. K., V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.16Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą, padarytą pacientui

Civilinė byla Nr. e2A-57-798/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01228-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3 482,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad dukrai S. L. nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ligoninė) neužtikrino reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovės dukra mirė ligoninėje dėl diagnostikos ir taikyto gydymo, pacientei taikomos slaugos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo (neveikimo), t. y. nediagnozavimo, negydymo esant indikacijoms, nesurengus konsiliumo, pacientei esant kritinėje būklėje, nuo 2020 m. gruodžio 21 d. neperkėlus į aukštesnio lygio ligoninę – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas arba VšĮ Universitetinę ligoninę Santaros klinikas.

3. Ieškovės dukra S. L., kuri Vokietijoje gyveno 23 metus, atvykusi pas ieškovę 2020 m. gruodžio 6 d. į svečius, susirgo 2020 m. gruodžio 9 d. Ieškovė sirgo namuose 11 dienų, o dukra sirgo – 8 dienas ir neįtarė, kad gali būti COVID-19 liga. Ieškovė ir dukra 2020 m. gruodžio 11 d. atliko COVID-19 testus, kurie buvo teigiami. Kelis kartus kvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP), bet buvo pasakyta, kad nėra vietų ligoninėje. Į ligoninę ieškovė ir dukra buvo paguldytos 2020 m. gruodžio 16 d. Po trijų parų S. L. sveikata pablogėjo ir ją perkėlė į nepritaikytą reanimacijai palatą, sąlygos buvo blogos, trūko oro, liga progresavo, atsisakė inkstai, nebuvo tikslinama diagnozė. Ieškovė eidavo lankyti dukros ir rasdavo ją verkiančią, nes palatoje būdavo labai tvanku, radiatoriai labai karšti, šilumos negalėdavo sumažinti, ūžė aparatai, kurie buvo sugedę, tačiau niekas į tai nereagavo.

4. Gydytojai lankė ligonius tik kartą per dieną ir labai trumpam, ligonio neapžiūrint ir išlaikant atstumą. Šventinėmis ir nedarbo dienomis dukra nebūdavo apžiūrima. Dėl to nebuvo laiku imtasi priemonių, nes ligai progresuojant, kaip rodė pasikeitę tyrimų duomenys, niekas nesiėmė skubių priemonių.

5. 2020 m. gruodžio 26 d. ieškovė buvo išleista namo, o gydytojas dėl dukros būklės sakė, kad ji stabili. Užėjusi pas dukrą ieškovė pamatė, kad jos abi kojos ištinusios, oda pratrūkusi ir iš jos tiesiog „varvėjo limfa“. Prašė slaugytojų apie tai pranešti gydytojams. Grįžusi namo ieškovė skambindavo į ligoninę pasiteirauti apie ligonės būklę, tačiau niekas neatsiliepdavo.

6. 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovei paskambino gydytoja ir pasakė, kad reikia pasiimti vyro brolį iš ligoninės, tačiau nieko nesakė apie dukrą. Mirus dukrai, nebuvo pranešta apie mirtį, o informuoti pašaliniai asmenys, kurie pasirašė pranešime apie mirtį. Kadangi gydytoja skambino, reiškia personalas žinojo ieškovės telefono numerį.

7. Mirus dukrai, nebuvo daroma autopsija mirties priežasčiai nustatyti, nors ieškovė prašė atlikti dukros skrodimą, tačiau jis nebuvo atliktas. Remiantis pašalinio asmens (sesers vyro) raštišku sutikimu, pacientė buvo skubiai kremuota. Gautame dokumente „Paciento pomirtinio tyrimo akte“ dėl atsisakymo atlikti autopsiją yra pasirašęs N. Š., kuris nėra nei artimas S. L. giminaitis, nei šeimos narys.

8. Epikrizėje yra nurodytos S. L. gretutinės ligos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovės žiniomis, S. L. plaučių ligomis nėra sirgusi. Be to, nurodyta, jog S. L. karščiavo, tačiau nėra duomenų apie temperatūros pokyčius. Taip pat nėra duomenų, kad plaučiai blogos būklės, nors 2020 m. gruodžio 17 d. daryta plaučių nuotrauka, kurioje pokyčiai plaučiuose nežymūs. 2020 m. gruodžio 17 d. S. L. organizmo būklė buvo pakankamai gera, tačiau kraujo plazmos baltymo (CRB) tyrimo metu nustatytas padidėjimas rodė prasidėjusią bakterinę infekciją.

9. 2020 m. gruodžio 21 d. buvo pakeisti antibiotikai, nes infekcija išplito, tą parodė CRB tolimesnis didėjimas. 2020 m. gruodžio 23 d. S. L. būklė dar pablogėjo, tačiau jokie tyrimai nebuvo atlikti, o gydymas nebuvo keistas. 2020 m. gruodžio 27 d. atliktuose tyrimuose nustatytas ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, kurį buvo būtina skubiai ir nedelsiant gydyti, tačiau gydytojai nieko nedarė.

10. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro 880 Eur – išlaidos už kapo tvarkymą, 2 495 Eur – išlaidos advokatams už suteiktas teisines paslaugas iki bylos iškėlimo, 33,89 Eur – pašto išlaidos, 32,89 Eur – išlaidos notarui, 2,32 Eur – išlaidos kanceliarinėms prekėms, 6,84 Eur – išlaidos už medicininių dokumentų kopijas, 31,32 Eur – išlaidos kurui.

11. Neturtinė žala vertinama 100 000 Eur, nes dėl dukros mirties ieškovė patyrė ir nuolat patiria dvasinį sukrėtimą ir bejėgiškumo jausmą. Jai iki šiol neduoda ramybės tai, kad dukros mirties buvo galima išvengti. Po dukros mirties teko naudoti gydytojo išrašytus vaistus, tačiau ieškovė jaučiasi sužlugdyta.

12. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) nepagrįstai pasitelkė ekspertę gydytoją anesteziologę-reanimatologę J. B., medicininėje infekcinio susirgimo, kuris komplikavosi plaučių ir inkstų funkcijos nepakankamumu, diagnostikos ir gydymo byloje. Gydytoja J. B. yra (duomenys neskelbtini) anesteziologijos sektoriaus vadovė, kuri specializuojasi anesteziologijoje otorinolaringologijoje ir vaikų chirurgijoje. Ši gydytoja nėra nei plaučių, nei infekcinio susirgimo diagnostikos gydytoja.

13. Pacientės mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinta jokiais objektyviais medicininių įrašų bei tyrimų duomenimis. Labiau tikėtina, kad mirė nuo hiponatriemijos ir hemolizinio ureminio sindromo, nes smegenų veikla buvo užblokuota ir sustojo širdis. Tuo tarpu ligoninės gydytojų teigimu, ligonė sirgo virusine, bet ne bakterine pneumonija, tačiau ekspertė nenurodė, kodėl virusinės pneumonijos gydymui buvo skirti antibiotikai nuo pirmos gydymo dienos, žinodama, kad antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinės pneumonijos gydymui.

14. Pacientei nepagrįstai buvo skirtas vaistas „Deksametazonas“, nepaisant to, kad nebuvo jokių medicininių ar laboratorinių rodmenų apie padidintą ligonės imuninės veiklos reakciją į virusą, kurią reiktų slopinti gliukokortikoidais. Būtent „Deksametazonas“ skatina ir sukėlė pacientei bakterinės infekcijos plitimą.

15. Surinkti duomenys patvirtina, kad S. L. nebuvo taikyta tinkama gydymo praktika, tai sąlygojo letalią ligos baigtį. Šiuo pagrindu negalima patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime padarytų išvadų, kad buvo neišvengiama žala. Šios žalos buvo galima išvengti, jei būtų taikoma savalaikė diagnozė ir tinkamas gydymas.

16. Medikai suprato klaidas ir stengėsi jas paslėpti, taisydami dokumentus bei atsisakydami atlikti skrodimą. Ekspertė nepastebėjo akivaizdaus fakto, kad 2020 m. gruodžio 25 d. medicininis įrašas yra suklastotas. Šiame įraše aptariami tyrimai, kurie nebuvo atlikti nurodytą dieną. Šių tyrimų atsakymai gauti tik 2020 m. gruodžio 27 d. 00 val. 32 min., tačiau šių tyrimų pagrindu 2020 m. gruodžio 25 d. buvo pakeistas gydymas ir paskirtas vaistas „Lasix“. Nepaisant to, ekspertė liudijo, kad klaidų nepadaryta. Ekspertė nepastebėjo, kad vaistų paskyrimo lape yra akivaizdūs klastojimo požymiai – vienas 2020 m. gruodžio 25 d. paskirtas vaistas (2020 m. gruodžio 27 d. tyrimo pagrindu) yra įrašytas pirmuoju numeriu, o antras vaistas – penktuoju numeriu (paliekant 3 eilutes vaistams, kurie bus leisti 2020 m. gruodžio 28 d. prieš klinikinę mirtį). Tačiau ekspertė teigė – jokių klaidų nepadaryta.

17. Medikų uždelsti atlikti tyrimai, uždelstas ligonės perkėlimas į Kauno klinikas ir netinkamas gydymas lėmė, kad ligonė mirė nuo ligos, nuo kurios ji galėjo pasveikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas neturi pagrindo analizuoti (duomenys neskelbtini) ligoninės neteisėtų veiksmų, nes Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ) nereikalauja nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar pacientei S. L. atsiradusi žala (pacientės mirtis) buvo neišvengiama, ar teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei S. L. ir atsiradusią žalą (pacientės mirtį) sieja priežastinis ryšys.

20. Teismas pažymėjo, kad į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka, ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) ligoninėje įrašų medicininiuose dokumentuose (ne)klastojimo fakto nustatymas. Dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, kuri tiriama ikiteisminio tyrimo institucijų (pareigūnų) ir nustatoma baudžiamojo proceso tvarka teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą. Ieškovė nurodė, kad siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, tačiau nesėkmingai (nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – 1 t., b. l. 52-61; Kauno apygardos teismo nutartis – 1 t., b. l. 62-67). Žala dėl paciento mirties yra atlyginama specialaus įstatymo pagrindu, nustačius, kad žala sukelta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o šios žalos buvo galima išvengti. Įrašai medicininiuose dokumentuose tik atspindi teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savaime įrašų medicininiuose dokumentuose neatlikimas ar netinkamas atlikimas žalos pacientui nesukelia. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos ieškovei dėl pacientės S. L. mirties, atlyginimo, todėl aplinkybės, susijusios su (ne)tinkamu medicininių dokumentų pildymu, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pasekmėmis, iš kurių kildinamas ieškinio reikalavimas – pacientės mirtimi ir jos sukelta turtine ir neturtine žala ieškovei. Dėl to konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės ir argumentai yra teisiškai nereikšmingi, o teismas, atitinkamai, dėl jų plačiau nepasisako.

21. Autopsijos neatlikimas nėra žalos pacientui atsiradimo pagrindas. Be to, pagal teisės aktų reikalavimus, ekstremaliosios situacijos metu mirusiesiems, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, autopsijos nebuvo atliekamos.

22. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pacientės medicininio mirties liudijimo atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams, todėl jis pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Jame nurodyti duomenys, tai pat nurodyta mirties priežastis, laikomi įrodytais, iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

23. Vertindamas pacientei S. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ne)tinkamumą, (ne)savalaikiškumą ir (ne)kokybę teismas atsižvelgia ne tik į medicininių dokumentų įrašus, tačiau ir į teismo ekspertų išvadas, byloje apklaustų liudytojų, turinčių specialių medicinos srities žinių, parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad galima teigti, jog žala pacientės S. L. sveikatai (letalinė išeitis – mirtis) buvo neišvengiama, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

24. Pirma, pacientė S. L. buvo hospitalizuota 2020 m. gruodžio 16 d. jai nustačius COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją). Pačios pacientės hospitalizavimo metu pateikta informacija – ji serga (duomenys neskelbtini) (galimai remisijoje) ir (duomenys neskelbtini), šios gretutinės ligos sudarė pagrindą pacientę S. L. gydyti kaip padidintos rizikos asmenį dėl turimų plaučių ligų. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su medicininiuose dokumentuose nurodytomis jos dukters gretutinėmis ligomis, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovės dukra daugiau kaip 20 metų gyveno užsienio valstybėje – Vokietijoje, pati ieškovė pripažino, kad dukra ne visuomet jai viską pasakydavo, taip saugodama mamos sveikatą, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti medicininiais įrašais, kurie padaryti hospitalizavimo pradžioje, kai pacientė S. L. buvo sąmoninga, pati vaikščiojo ir iš jos pačios ši informacija buvo gauta.

25. Antra, apklausti liudytojai – gydytojai, tiesiogiai dirbę su COVID-19 liga sergančiais pacientais (J. B., V. K.), teismo paskirtas ekspertas M. Š., nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnuo buvo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos pikas, kai vyravo itin agresyvi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) Delta forma. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo nauja liga, kurios eiga buvo nenuspėjama ir neprognozuojama, mirtingumas nuo šios ligos 2020 m. gruodžio mėnesį buvo itin didelis. Lietuvoje galiojančios gydymo rekomendacijos atitiko tuo metu pasaulyje taikomai geriausiai medicinos praktikai.

26. Trečia, pacientė S. L. gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje remiantis COVID-19 ligos gydymo gairėmis bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu „Dėl vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo aprašu“. Šią išvadą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) patikrinimo ataskaita (3 t., b. l. 14-35), Akreditavimo tarnybos ir Komisijos pasitelktų ekspertų V. K. ir J. B. išvados, šių asmenų parodymai teisme juos apklausiant liudytojais, bei teismo ekspertizės akto išvados.

27. Ketvirta, nors Akreditavimo tarnybos bei teismo ekspertų nustatyta, kad pacientei S. L. laboratoriniai tyrimai 2020 m. gruodžio 21 d. – 2020 m. gruodžio 26 d. turėjo būti kartojami dinamikoje (tai nebuvo padaryta), tačiau šių tyrimų neatlikimas neturėjo įtakos pacientės letalinei išeičiai (mirčiai). Kaip 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdyje išsamiai paaiškino teismo paskirtas ekspertas M. Š., neatlikti laboratoriniai tyrimai nelemia paciento mirties, sprendimas dėl paciento būklės yra kompleksinis, vertinama būklės dinamika, tada skiriami laboratoriniai tyrimai, pacientei S. L. buvo taikytas tinkamas gydymas, vaistų paskyrimas buvo tinkamas, antibiotiko pakeitimas („Cefuroksimas“ buvo pakeistas į „Meropenemą“) nepaėmus kraujo pasėlio taip pat davė rezultatų, nes sumažėjo CRB, tačiau dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) didelio agresyvumo, pacientės gretutinių ligų, liga komplikavosi į abipusį plaučių uždegimą, ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą, progresuojantį kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumą, todėl pacientė mirė iškart po intubacijos. Pacientės S. L. mirtį nulėmė sunki COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, letalinės išeities (mirties) nebuvo galima išvengti. Tokias pačias išvadas dėl pacientės S. L. gydymo taktikos teisingumo patvirtino liudytojas V. K. (Akreditavimo tarnybos pasitelktas ekspertas), J. B. (Komisijos pasitelkta ekspertė), parodę, be kita ko, kad pacientei buvo skirtas tuo metu visas prieinamas gydymas, teisingai paskirti medikamentai „Remdesvir“, „Dexametazonas“, intubacijos metu paskirti įprasti medikamentai „Propofolis“, „Tracrium“, troboembolijų profilaktikai – „Zibor“, šlapimo išsiskyrimo skatinimui – „Lasex“, šių medikamentų skyrimas nelėmė pacientės mirties. Iš pacientės S. L. būklės aprašymo medicininiuose dokumentuose matyti, kad COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pacientei buvo sunkios eigos, sukėlė daugybinį vidaus organų pažeidimą, iš pacientei atlikto feritino lygio tyrimo matyti, kad prognozė buvo labai bloga. Ieškovės nurodytų kraujo, skreplių pasėlių paėmimas, plaučių rentgenogramos atlikimas nebūtų pakeitęs gydymo taktikos ir nulėmę kitokią ligos išeitį. Vertindami kojų edemas (patinimus) kaip inkstų nepakankamumo požymį tiek ekspertas M. Š., tiek liudytojai J. B. ir V. K. nurodė, kad visoms kritinėms būklėms yra būdingos edemos (patinimai), todėl pacientės edemos kojose nebūtinai reiškė inkstų nepakankamumą, o indikacijos ekstrinei hemodializei atsirado 2020 m. gruodžio 28 d., kada pacientė buvo ruošiama transportuoti į (duomenys neskelbtini) hemodializei atlikti, anksčiau atlikti hemodializės nebuvo būtina. Ieškovės teiginiai dėl medikamento „Deksametazono“ nepagrįsto skyrimo, o paskyrus per ilgo vartojimo, taip pat paneigti byloje surinktais įrodymais – teismo ekspertai ir liudytojai J. B. ir V. K. vienareikšmiškai patvirtino, kad šio vaisto skyrimas buvo būtinas, atitiko koronaviruso infekcijos gydymo schemą, o tai, kad buvo vartojamas keletą dienų ilgiau nei 10 dienų, nelėmė pacientės būklės blogėjimo ar jos letalinės išeities (mirties). Vien tai, kad ieškovė abejojo paskirto gydymo teisingumu nurodydama, kad ji tuo pačiu metu taip pat buvo gydoma ligoninėje, nuolat ėjo pažiūrėti dukters būklės ir matė, kad ji nebuvo tinkamai gydyta, vertintina kaip subjektyvūs ieškovės teiginiai, kurie nepasitvirtino nagrinėjamoje byloje.

28. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė nesutinka su teismo ekspertų išvadomis apie paskirto gydymo taktikos teisingumą ir pacientės letalinės išeities (mirties) neišvengiamumą, nesudaro pagrindo teismui abejoti nei teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumu, nei byloje liudytojais apklaustų specialių žinių turinčių asmenų – J. B. ir V. K., parodymų patikimumu. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, padarytomis klausimais, į kuriuos teismo ekspertams pakako duomenų atsakyti ir į kuriuos išvadoje buvo atsakyta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės užsakymu parengtos E. V. ir P. P. išvados nepaneigia byloje atliktos teismo ekspertizės išvados pagrįstumo. COVID-19 liga, sukelta koronaviruso infekcijos, 2020 m. buvo nauja, gydytojams nežinoma liga, todėl buvo itin sunku prognozuoti ligos eigą, gydymo gairės pasauliniu mastu buvo naujos, Lietuvoje jos nesiskyrė nuo visuotinai taikytų gydymo taktikų, todėl šiuo atveju teismas laiko labiau patikimais įrodymais šia liga sirgusių pacientų gydymą praktikoje taikiusių gydytojų (liudytojų) J. B. ir V. K. parodymus bei teismo ekspertizės išvadą, kurią taip pat rengė ir praktiškai COVID-19 ligą gydę (duomenys neskelbtini) gydytojai. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kuriais remdamasi ji kritiškai vertino ekspertizės išvadas, grindžiami prielaidomis, subjektyvia ieškovės nuomone dėl medicininių diagnozių ir gydymo būdų bei ieškovės samdytų asmenų, praktiškai negydžiusių pacientų, sirgusių COVID-19 liga, išvadomis, nepatvirtinti bylos medžiagos viseto.

29. Teismas priėjo prie išvados, kad pacientės S. L. mirtis (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo nulemta sunkios formos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir pacientės turimų gretutinių ligų, o ne netinkamai suteiktų ir / ar laiku nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, netinkamai parinktos gydymo taktikos, netinkamai skirtų medikamentų, neatliktų pacientės apžiūrų, t. y. nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. (duomenys neskelbtini) ligoninėje pacientei S. L. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo pacientės mirties priežastimi, nes pacientei S. L. taikytas gydymas buvo tinkamas ir atitiko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, o pacientės letalinė išeitis (mirtis) buvo neišvengiama dėl sunkios COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) formos.

30. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Apeliaciniame skunde ieškovė V. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Ieškovė ir jos dukra S. L. užsikrėtė tuo pačiu COVID-19 virusu, nes kontaktavo viena su kita. Todėl tai buvo ta pati viruso atmaina ir ligos eiga bei pasekmės turėjo būti panašios, kadangi ieškovė yra garbaus amžiaus bei turi ir šalutinių ligų. Todėl ekspertų išreikštas teiginys, kad S. L. mirtis buvo neišvengiama, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes tokiu atveju ir ieškovės turėjo laukti mirtis, kaip ir jos dukters. Pažymėjo, kad negalima remtis tik nepagrįstu klinikiniais duomenimis įrašu medicininiuose dokumentuose, kad S. L. sirgo astma bei inkstų ligomis, nes ieškovė taip pat turi ligų, dėl kurių jos ligos eiga turėjo baigtis mirtimi. Taigi, išvada, kad pacientės mirtis buvo neišvengiama, yra nepagrįsta.

31.2. Teismas rėmėsi tik ekspertizės akto išvada ir neanalizavo tiriamosios akto dalies. Be to, teismas visiškai neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų dėl pacientės S. L. gydymo eigos, nors, kad eksperto išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal tas pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t. y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

31.3. Byloje apklaustų liudytojų ir ekspertų parodymų visuma rodo, kad ekspertai byloje negalėjo paaiškinti, kas yra gydymo trūkumas ir selektyviai tikrino, ar gydymas galėjo atitikti rekomendacijas.

31.4. Nors deontologinės ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad pacientes lėtinės plaučių ligos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) galėjo turėti įtakos pacientės būklei, tačiau medicininiuose dokumentuose nėra aprašyta klinikinių požymių, patvirtinančių, kad S. L. turėjo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) bei nėra aprašyta pasireiškimo požymių S. L. ligos metu. Todėl teiginys nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

31.5. Gydymo metu nebuvo imtas bakterinis pasėlis. Kraujo pasėlio paėmimas yra rekomenduojamas esant hospitalinei pneumonijai, tačiau sprendimas skirti plataus veikimo spektro antibiotiką „Meropenemą“, neatlikus kraujo pasėlio, buvo tinkamas, nes pasėlio auginimas ir sukėlėjo nustatymas užima pora – keletą dienų laiko. Gydytojai priėmė greitus sprendimus, atsižvelgdami į klinikinę situaciją.

31.6. 2020 m. gruodžio 23 d. nustačius, kad ligonės būklė sunki, nebuvo daromi medicininiai tyrimai tam, kad nustatyti pakitimus S. L. organizme ir tinkamai pritaikyti gydymą.

31.7. „Deksametazono“ ilgas taikymas nebuvo pagrįstas medicininiais duomenimis. Išvadoje yra teigiama, kad 2020 m. gruodžio 21 d., nustačius bakterinės infekcijos išplitimą, toliau nereikėjo tęsti 2020 m. gruodžio 16 d. paskirto hormono „Deksametazono“ vartojimą, kuris slopina imuninę sistemą ir todėl skatina bakterinės infekcijos plitimą. 2020 m. gruodžio 21 d. nebuvo duomenų apie per didelį ligonės imuninės sistemos aktyvumą, citolinų audrą dėl COVID-19 ligos, kuriuos reiktų slopinti „Deksametazonu“.

31.8. Nėra duomenų, kad būtų stebimas šlapimo išsiskyrimas bei vaistų Lasix poveikis ligonei S. L. Akte yra nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 25 d. 15.56 val. buvo paskirtas ir suleistas du kartus iki paros pabaigos diuretikas „Lasix“ po 80 mg. Ligos istorijos įrašuose nėra motyvuojama, kodėl per tokį sąlyginai trumpą laiko tarpą reikėjo suleisti tokią dozę diuretiko. Po diuretiko paskyrimo iki pacientės mirties sekimo lapuose diurezė nebuvo fiksuojama, skysčių balanso vertinimo nėra. Nesant diurezės duomenų, skysčių balanso sekimo lapuose nėra žinoma, pagal kokius parametrus gydytojai vertino „Lasix“ efektyvumą.

31.9. Nebuvo atlikta autopsija, nors ieškovė ir prašė ją atlikti. Ieškovei gydymo įstaiga apribojo teisę žinoti tikrą dukters S. L. mirties priežastį. S. L. mirties metu nebuvo galiojančių teisės aktų, draudžiančių atlikti autopsiją. Buvo tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos, kad „lavonų mirusių nuo COVID-19 skrodimas griežtai nerekomenduojamas. Jei skrodimas neišvengiamas, autopsiją atliekantys darbuotojai turi dėvėti vienkartinį neperšlampamą chalatą su ilgomis rankovėmis, daleles filtruojantį respiratorių FFP2 arba FFP3, veido skydelį arba akinius, nuo įsipjovimų apsaugančias pirštines arba dvejas nesterilias pirštines, apsauginę avalynę (aulinius batus). Skrodimo metu rekomenduojamos aerozolio susidarymo mažinimo priemonės“. Pažymėjo ir tai, kad dukra mirė ne nuo COVID-19, kadangi prieš mirtį darytas testas, buvo neigiamas.

Atsiliepimas

32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendime išsamiai atliko įrodymų vertinimą. Byloje esantys duomenys buvo vertinami neatsiejamai kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. EDM 1(35)/2024 (01) išvadomis, o tai patvirtina visa sprendimo 21–32 punktuose išskirta „Dėl pacientei S. L. padarytos žalos (ne)išvengiamumo“ įrodymų vertinimo dalis. Pažymėjo, kad teismas sprendime neišskyrė išimtinai vieno ar kelių liudytojais teismo posėdžiuose apklaustų gydytojų teiktų paaiškinimų ar rašytinio įrodymo, kadangi visi argumentai dėl pacientės sveikatai padarytos žalos neišvengiamumo yra išsamiai pagrįsti skirtingų įrodymų visuma.

32.2. Be to, pati apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde jos dukrai S. L. netinkamai teiktas (nekokybiškas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas įrodinėja, be kita ko, specialių žinių turinčių asmenų išvadomis – išskirtinai E. V. ir P. P. išvada, kurie byloje buvo apklausti liudytojais. Ieškovė šių gydytojų parodymams suteikė didžiausią įrodomąją reikšmę civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė laikosi tokios pačios pozicijos, kokią apskųstame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas.

32.3. Teismas motyvuotai įgyvendino savo pareigą pašalinti prieštaringą informaciją bei nustatyti, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Teismas sprendime motyvuotai išdėstė savo įsitikinimą, kad labiau patikimais įrodymais laiko šia liga sirgusių pacientų gydymą praktikoje taikiusių gydytojų (liudytojų) parodymus bei Valstybinės teismo medicinos atliktą Ekspertizės išvadą, kurią taip pat rengė ir praktiškai COVID-19 ligą gydę (duomenys neskelbtini) gydytojai. Svarbu tai, kad nė vienas apklaustas gydytojas liudytojų apklausose nepateikė nuomonės, prieštaraujančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos atliktos deontologinės ekspertizės išvadoms.

32.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti klinikiniai požymiai, patvirtinantys, jog pacientė turėjo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), neaprašyti šių ligų pasireiškimo požymiai gydymo metu. Atsakovės manymu, tai nėra teisingi teiginiai ir juos paneigia pacientės ligos istorijos dienyno įrašo ligoninėje duomenys.

32.5. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad pacientė daugiau nei 20 metų gyveno Vokietijoje, kurioje jai įprastai ir buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – dėl šios priežasties ligoninės ligos istorijoje nebuvo jokių ankstesnių duomenų apie pacientės sveikatos būklę. Nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog apie minėtas pacientės gretutines ligas ji nežinojo, tai nepaneigia pacientės į gydymo įstaigą pirmą atvykimo dieną medicininiame dokumente anamnezėje įrašytos informacijos.

32.6. Ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl „Deksametazono“ paneigia teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo 27–30 punktuose išdėstyti argumentai, todėl pakartotinai šiame atsiliepime neaptariami.

32.7. Teisme vykusiuose teismo posėdžiuose liudytojų apklausos metu nė vienas gydytojas, išskyrus E. V., nepateikė prieštaringos išvados dėl medikamento „Deksametazono“ skyrimo pagrįstumo. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad tuo metu paskelbti teisės aktai dėl COVID-19 sergančiųjų pacientų gydymo gairių būtų nereikšmingi ar gydytojai turėję jomis nesivadovauti. Taigi, šioje civilinėje byloje liudytojai – gydytojai vieningai pripažino, kad nebuvo įmanoma iš anksto numatyti COVID -19 ligos eigos, komplikacijų ar pacientų išeičių – liga buvo nauja ir nenuspėjama.

32.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. lapkričio 5 d. paskelbtose rekomendacijose „Dėl mirusiųjų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) palaikų ir šarvojimo“, numatyta, kad lavonų, mirusių nuo COVID-19 ligos, skrodimas griežtai nerekomenduojamas. Nepaisant to, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio aktas, pacientės gydymo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, patvirtino griežtą jo režimą, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimo grėsmei visoje šalyje. Kadangi pacientė ligoninėje gydyta nuo COVID-19 ligos infekcijos ir jos sukeltų simptomų, gydymo įstaiga vadovavosi pirmiau minėtomis rekomendacijomis bei neatliko autopsijos. Šių rekomendacijų reikšmę patvirtino ir civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose dalyvavę liudytojai – gydytojai, dirbę asmens sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 ligos plitimo metu. Be to, tokios pozicijos laikėsi ir Akreditavimo tarnybos specialistai, ataskaitoje cituodami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

32.9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar šiuo atveju teismas neturėjo pakeisti tinkama atsakove ligoninę, kadangi ieškovė kėlė klausimą dėl gydytojų kaltės. Vadovaujantis tuo, teismas turėjo išaiškinti ieškovei teisę pakeisti tinkamą atsakovę bei bylą nagrinėti visa apimtimi, sprendžiant dėl pacientę gydžiusių gydytojų kaltės. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pažymėjo, kad tai visiškai prieštarauja PTŽSAĮ nuostatoms ir nėra teisiškai pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama šią civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

35. Byloje nustatyta, kad pacientė S. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), 23 metus nuolat gyvenusi užsienio valstybėje (Vokietijoje), 2020 m. gruodžio 6 d. atvyko pas ieškovę, savo motiną, kuriai buvo sutrikusi sveikata – ieškovė buvo susižeidusi ranką bei jautė peršalimo simptomus. Ieškovė sirgo namuose, jos dukra S. L. pradėjo sirgti 2020 m. gruodžio 9 d., neįtarė, kad gali būti COVID-19 liga. Pacientei S. L. COVID-19 ligos diagnostinis Polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 11 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Diagnostikos laboratorijoje“; atsakymas – virusas rastas (2 t., b. l. 183).

36. 2020 m. gruodžio 16 d. pacientė S. L., serganti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), būklei negerėjant, kvietėsi GMP, kartu su motina (ieškove) 22.47 val. buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, iš kurio tiek pacientė S. L., tiek ieškovė paguldytos į COVID-19 skyrių. 2020 m. gruodžio 16 d. pacientei S. L. atvykus į ligoninę GMP, pacientė buvo sąmoninga, pati vaikščiojo, remiantis pacientės paaiškinimais į jos ligos istoriją surinkti duomenys, kad S. L. turi lėtinių ligų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarytas gydymo ir tyrimų planas. Atvykus į ligoninės priėmimo skyrių, pacientė buvo apžiūrėta gydytojos V. V., nustatyta, kad pacientės būklė vidutinio sunkumo, hemodinamika stabili, auskultuojant palučių apatinėse dalyse drėgni karkalai.

37. Pacientė S. L. gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje remiantis COVID-19 ligos gydymo gairėmis bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu „Dėl vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo aprašu.

38. 2020 m. gruodžio 17 d. 8.00 val. išliekant nepakankamai saturacijai, dusuliui, teikiant 12-151/min per kaukę su rezervuaru deguonį, pacientė S. L., esanti rizikos grupėje dėl plaučių ligų, perkelta į intensyvios terapijos palatą, bei pradėta neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) per kaukę. Subjektyviai pacientė jautėsi geriau. 2020 m. gruodžio 18 d. ligos istorijoje fiksuota, kad pacientė S. L. dūsta, silpna, tačiau taikant neinvazinę DPV, jaučiasi geriau, hemodinamika stabili, rekomenduota naudoti inhaliatorių su beta mimetikais dusulio epizodų metu bei tęsti inhaliuojamus kortikosteroidus. Pacientei, kad nenuvargtų, rekomenduota pakeitinėti režimus iš neinvazinės DPV į spontaninį kvėpavimą per deguonies kaukę su rezervuaru.

39. 2020 m. gruodžio 18 d. 11.00 val. gydytoja V. V. apžiūrėjo pacientę, fiksuoti nusiskundimai – dūsta, silpna, tačiau, taikant neinvazinę DPV, jaučiasi geriau, karščiavimas subfebrilus, hemodinamiškai stabili, rekomenduota tęsti gydymą kaip paskirta. Pacientė intensyvios terapijos palatoje gydoma ir stebima buvo 2020 m. gruodžio 17 d., o nuo 2020 m. gruodžio 19 d. pacientė perkelta į reanimacinę palatą.2020 m. gruodžio 19 d. 22.40 val. palatoje pacientę S. L. konsultavo gydytoja anesteziologė – reanimatologė A. Č.

40. 2020 m. gruodžio 21 d. 13.31 val. pacientę S. L. konsultavo gydytoja V. V., pacientei taikomas paskirtas gydymas bei neinvazinė DPV, kaitaliojant su deguonies kauke su rezervuaru. Esant neigiamai dinamikai laboratoriniuose tyrimuose, pakeistas antibakterinis gydymas.

41. 2020 m. gruodžio 23 d. 9.00 val. pacientės būklė gydytojo G. R. fiksuota kaip labai sunki dėl abipusės masyvios pneumonijos, progresuojančio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Numatoma šventiniu laikotarpiu pakartoti tyrimus. Ligos istorijoje pažymėta, kad pacientė nuo invazinės DPV griežtai atsisako. Diurezė pakankama. Tęsiamas gydymas.

42. 2020 m. gruodžio 25 d. 15.56 val. gydytojo G. R. fiksuota pacientės būklė kaip labai sunki, dėl abipusės masyvios pneumonijos, progresuojančio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Numatoma tyrimus kartoti 12.28 d. ir spręsti klausimą dėl hemodializės bei perkėlimo į (duomenys neskelbtini).

43. Pakartojus tyrimus 2020 m. gruodžio 28 d. 9.00 val. stebima neigiama dinamika. 17.00 val. pacientė ruošiama perkėlimui į (duomenys neskelbtini), reikalinga intubacija ir reikia pradėti taikyti invazinę DPV. Ligos istorijoje fiksuota, kad pacientė sutiko su invazine dirbtine plaučių ventiliacija intubuojant. Prieš intubaciją pacientės hemodinamika stabili. Iškviesta į pagalbą budinti anesteziologė – reanimatologė A. Č., ligonei išpunktuota ir kateterizuota v. subclavia sin., nes numatytas pacientės slopinimas transportavimo metu, atlikti indentifikavimo mėginiai, suleista anestezijai naudojami preparatai. Po intubacijos staiga pacientei pradėjo kristi AKS iki 40/0 mmHg, retėjo širdies veikla iki asistolijos. Pradėtas gaivinimas pagal asistolijos algoritmą, gaivinimas tęstas 20 min., atsako į gaivinimą negauta, elektrokardiograma fiksuoja asistoliją, gaivinimas nutrauktas, pacientei konstatuota mirtis.

44. Ieškovė buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje iki 2020 m. gruodžio 26 d., kada buvo išrašyta iš ligoninės namo.

45. Pacientę S. L. (duomenys neskelbtini) ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų rašytiniai paaiškinimai teikti Komisijai – 2 t., b. l. 94-100; (duomenys neskelbtini) ligoninės neplaninio audito S. L. teiktų paslaugų išvada – 2 t., b. l. 102-103.

46. Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. T4-285-(1.34) „Dėl pacientei S. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (3 t., b. l. 11-13) nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 16 d. – 2020 m. gruodžio 28 d. pacientei S. L. (duomenys neskelbtini) ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: pirminė pacientės apžiūra 2020 m. gruodžio 16 d. dokumentuota lakoniškai; neužtikrinta, kad pacientė 2020 m. gruodžio 17 d. ją perkėlus į intensyvios terapijos palatą bei pradėjus skirti neinvazinę DPV per kaukę, laiku būtų apžiūrėta gydytojo anesteziologo-reanimatologo; neužtikrinta, kad nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 12.41 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 22.00 val. būtų sekami pacientės, kurios būklė vertinta kaip labai sunki, laboratoriniai tyrimai dinamikoje; neužtikrinta, kad pacientės pomirtinio tyrimo aktas būtų tinkamai užpildytas. Prie šio įsakymo pridėtoje patikrinimo ataskaitoje (3 t., b. l. 14-35), be pirmiau minėtų pacientei S. L. (duomenys neskelbtini) ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, nurodyta, kad pacientei paskirtas gydymas atitiko COVID-19 ligos diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo 27 punkte nurodytus gydymo metodus, skirtus pacientams, kuriems diagnozuota COVID-19 liga.

47. Pacientės S. L. medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad tiesioginė pacientės mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – COVID-19 liga, virusas nustatytas, tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 41).

48. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisija 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendime nusprendė, kad ieškovės nurodyta žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų, tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientė sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, todėl nepatenkino prašymo atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą (2 t., b. l. 78-92). Komisija buvo pasitelkusi ekspertę gydytoją anesteziologę-reanimatologę dr. J. B., kuri pateikė Komisijai savo išvadą dėl S. L. teiktų paslaugų (2 t., b. l. 165-169).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

49. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą ieškovė argumentuoja pageidavimu duoti paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui žodžiu.

50. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

51. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasirengimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko keliuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje šalys dalyvavo ir joms buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir apklausti liudytojai, tarp jų – ir S. L. gydę gydytojai. Apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktais žodiniais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti ieškovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo

52. 2025 m. vasario 24 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

54. Ieškovė rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, rašytiniais paaiškinimais yra pildomi apeliacinio skundo argumentai, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus.

Dėl S. L. padarytos žalos (ne)išvengiamumo

55. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala atlyginama, jeigu komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai).

57. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 34 punktas).

58. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama; vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 38 punktas).

59. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apeliantės pareikšto ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar paciento mirtis vertintina kaip žala PTŽSAĮ prasme, jeigu taip – ar ji atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar vertintina kaip neišvengiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto „Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos“ aprašo 9.2.2.1 papunktį, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

60. Taigi, kaip jau nurodyta, ligoninės veiksmai vertintini tuo aspektu, ar jos specialistų teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį, ar jas teikiant buvo padaryta žalos paciento sveikatai (gyvybei).

61. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ekspertizės akto išvadoms, o ne kitiems byloje esantiems įrodymams, kuriais rėmėsi ieškovė (pavyzdžiui, E. V. ir P. P. išvados). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

62. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 20 punkte yra aiškiai nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą vadovavosi visais byloje surinktais įrodymais, įskaitant ir teismo ekspertizės aktu. Taip pat teismas, vertindamas pacientei S. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ne)tinkamumą, (ne)savalaikiškumą ir (ne)kokybę, atsižvelgė į medicininių dokumentų įrašus, į teismo ekspertų išvadas, byloje apklaustų liudytojų, turinčių specialių medicinos srities žinių, parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. Todėl negalima nuspręsti, kad teismas išskirtinai byloje rėmėsi vien tik ekspertizės išvada, ignoruodamas kitus, byloje esančius, įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesivadovauti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

63. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertindamas pacientei suteiktų paslaugų kiekybinį ir kokybinį lygį, teismas atsižvelgė į byloje esančius įgaliotų institucijų pagal suteiktą kompetenciją pateiktus vertinamuosius duomenis. Gydymo įstaigos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę iš esmės įvertino ir Komisija, neteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos – šios bylos ieškovės – prašymą dėl žalos atlyginimo.

64. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visomis pateiktomis byloje išvadomis ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, pažymi, kad ekspertų išvados išplaukia iš atlikto išsamaus bylos medžiagos ir medicininių dokumentų tyrimo. Jos yra pateiktos retrospektyviai įvertinus visus gydytojų veiksmus ir nėra prieštaringos. Ieškovė kritikuodama atliktą teismo ekspertizę, nepateikia argumentų, kuri dalis teismo ekspertizės išvadų prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aiškiai neidentifikuoja, kokios gydytojų padarytos gydymo klaidos neįvertintos teismo ekspertizę atlikusios komisijos, kokios aplinkybės nulėmė neteisingą teismo ekspertų išvadą. Akcentuodama ekspertizės ir kitų specialistų išvadų netinkamumą, ieškovė esminės ekspertų išvados, kad pacientei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį, pagrįstumo nepaneigė.

65. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

66. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, konstatuotina, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog ligoninėje pacientei buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

67. Pažymėtina ir tai, kad duomenis apie tai, jog pacientė serga (duomenys neskelbtini) (gal būt remisijoje) ir (duomenys neskelbtini), pateikė pati pacientė S. L., todėl ji gali būti vertintina kaip padidintos rizikos asmuo dėl turimų plaučių ligų. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, kad dėl dokumentų pildymo netikslumų gydymo taktika, procesas buvo netinkamas. Duomenis apie sveikatos būklę buvo gauti tiesiogiai iš S. L. tuo metu, kai ji buvo sąmoninga ir aiškiai suvokė kokią informaciją teikia medikams. Šias faktines aplinkybes patvirtina pacientės S. L. ligos istorijos dienyno įrašo ligoninėje duomenys. 2020 m. gruodžio 16 d. 22.47 val. pirmą pacientės apžiūrą COVID-19 skyriuje atliko vidaus ligų gydytoja V. V., kuri nurodė: lydinčios ligos: (duomenys neskelbtini), remisija, (duomenys neskelbtini). Ši gydytoja liudytojų apklausos metu teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pacientų anamnezė yra surenkama išklausius jų žodinius nusiskundimus ir informaciją apie asmens sveikatos būklę. Taigi, ligoninės gydytoja, neturėdama medicininių duomenų apie ankstesnę pacientės sveikatos būklę ar ligas, objektyviai neturėjo galimybės patikrinti, ar informacija, kurią pateikia pacientė apie savo sveikatos būklę, yra teisinga, ar klaidinga.

68. Minėta, kad apeliantė siekia, jog nagrinėjamas ginčas būtų sprendžiamas išskirtinai pagal E. V. ir P. P. išvadas. Visgi, būtina pažymėti ir tai, kad pats gydytojas E. V. teismo posėdyje patvirtino, jog jis nuo 2020 m. neužsiima gydytojo praktika, nėra gydęs COVID-19 liga sergančių pacientų, kuri nagrinėjamu laikotarpiu buvo nauja ir nenuspėjama. Be to, gydytojas E. V. yra hematologas, diagnozuojantis ir gydantis su krauju bei kraujo komponentais susijusius sutrikimus. P. P. taip pat patvirtino, kad neteko gydyti pacientų sergančių COVID-19 liga, terapinio gydytojo darbo nedirba.

69. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojų apklausos metu nė vienas gydytojas, išskyrus E. V., nepateikė priešingos išvados dėl medikamento „Deksametazono“ skyrimo pagrįstumo. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad tuo metu paskelbti teisės aktai dėl COVID-19 sergančiųjų pacientų gydymo gairių būtų nereikšmingi ar gydytojai galėjo tomis rekomendacijomis nesivadovauti.

70. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad pacientei neturėjo būti skiriamas vaistas „Deksametazonas“, kadangi jis skatina infekcinės bakterijos plitimą. Vis tik, apeliantės nuomonę paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnyboje atliktos ekspertizės akto išvados. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, koks jos manymu gydymas pacientei turėjo būti skirtas ir koks vaistas vietoje „Deksametazono“ tiko šioje situacijoje geriau, todėl pripažintina, kad dėl nurodyto vaisto apeliantės nuomonė yra subjektyvi.

71. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011), kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti.

72. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors Akreditavimo tarnybos bei teismo ekspertų nustatyta, kad pacientei S. L. laboratoriniai tyrimai 2020 m. gruodžio 21 d. – 2020 m. gruodžio 26 d. turėjo būti kartojami dinamikoje (tai nebuvo padaryta), tačiau šių tyrimų neatlikimas neturėjo įtakos pacientės letalinei išeičiai (mirčiai). Kaip 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdyje išsamiai paaiškino teismo paskirtas ekspertas M. Š., neatlikti laboratoriniai tyrimai nelemia paciento mirties, sprendimas dėl paciento būklės yra kompleksinis, vertinama būklės dinamika, tada skiriami laboratoriniai tyrimai, pacientei S. L. buvo taikytas tinkamas gydymas, vaistų paskyrimas buvo tinkamas, antibiotiko pakeitimas („Cefuroksimas“ buvo pakeistas į „Meropenemą“) nepaėmus kraujo pasėlio taip pat davė rezultatų, nes sumažėjo CRB, tačiau dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) didelio agresyvumo, pacientės gretutinių ligų, liga komplikavosi į abipusį plaučių uždegimą, ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą, progresuojantį kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumą, todėl pacientė mirė iškart po intubacijos.

73. Apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Visuma byloje esančių įrodymų rodo, kad pacientės S. L. mirtį nulėmė sunki COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, letalinės išeities (mirties) nebuvo galima išvengti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, išdėstytais sprendimo 29–31 punktuose. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, atliko detalią ir išsamią analizę apie pacientei taikytą gydymo procesą.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, pacientei S. L. tyrimų apimtis pagal tuo metu esančią situaciją buvo pakankama, tyrimai parinkti adekvačiai ir tikslingai, o instrumentiniai, kraujo klinikiniai, biochemijos ir krešumo tyrimai atlikti ir esant poreikiui pakartoti bei įvertinti teisingai. Pacientės ištyrimas, diagnostika ir būklės stebėjimas bei korekcija atsiradus pokyčiams buvo pakankamai nuoseklūs, o gydymas paskirtas remiantis COVID-19 ligos gydymo gairėmis bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu „Dėl vaikų ir suaugusiųjų COVID 19 (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo aprašu“ bei COVID-19 praktinėmis gairėmis ir slaugos rekomendacijomis. Ir nors yra pagrindas sutikti, kad pacientei tyrimai galėjo būti atliekami dažniau (tą iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai ir specialistai), tačiau vien šis trūkumas nesudaro savarankiško pagrindo ieškovės ieškinio tenkinimui.

75. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad gydytojai, neleisdami atlikti pacientės autopsijos, savo veiksmais veikė netinkamai ir sukliudė tikslios mirties priežasties nustatymui.

76. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. lapkričio 5 d. paskelbtas rekomendacijas „Dėl mirusiųjų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) palaikų ir šarvojimo“, lavonų, mirusių nuo COVID-19 ligos, skrodimas griežtai nerekomenduojamas. Tuo pat metu pacientės gydymo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi pacientė ligoninėje buvo gydyta nuo COVID-19 ligos infekcijos ir jos sukeltų simptomų, gydytojai, dirbę asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pagrįstai jomis vadovavosi bei autopsijos neatliko. Priežasčių, dėl kurių pacientei turėjo būti padaryta išimtis, šioje byloje nėra nustatyta. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, autopsija (lavono skrodimas) yra atliekama po pacientų mirties, todėl objektyviai priežastiniu ryšiu negali būti susijusi su pacientės sveikatai padaryta žala bei ligoninės teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

77. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovu šioje byloje turėjo būti ligoninė, o ne Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ieškovė teigė kelianti klausimą dėl gydytojų kaltės, todėl teismas privalėjo išaiškinti ieškovei teisę pakeisti atsakovą bei spręsti klausimą dėl gydžiusių gydytojų kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi ieškovės argumentai prieštarauja PTŽSAĮ nuostatoms, todėl yra nepagrįsti.

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2703 redakcija) nuostatų pakeitimams, buvo įtvirtintas naujasis žalos atlyginimo modelis, siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą.

79. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (jeigu reikia specialiųjų žinių, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pasitelkiama Komisija ir (arba) sveikatos priežiūros specialistas (-ai), nurodytas (-i) šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, teikęs (-ę) išvadą (-as) Komisijai), o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

80. Teismo pripažinta žala yra atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ pakeitimo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. liepos 11 d.) 2 punktu (keičiamo nutarimo 2.2. papunkčiu) įgaliojo Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo.

81. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau yra pažymėta, jog galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime neturėjo pagrindo analizuoti ieškovės nurodomų gydytojų, gydžiusių pacientę, kaltės.

82. Apibendrindama išdėstytą ir atsižvelgdama į įrodymų visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pacientei S. L. taikytas gydymas buvo tinkamas ir atitiko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, pacientės mirtis buvo nulemta sunkios COVID-19 (koronaviruso infekcijos) ligos formos ir su ja susijusiomis komplikacijomis bei turimomis gretutinėmis ligomis, buvo neišvengiama, kuri atsirado dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistai kontroliuoti negalėjo, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo užkirsti joms kelio ir žalos išvengti nebuvo galima.

83. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

84. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ginčą išsprendė teisingai. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

85. Ieškovė prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo ir paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepareiškė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAlma Urbanavičienė