Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio, Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Marijampolės pieno konservai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovas atliko planinį UAB „Marijampolės pieno konservai“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2018 – 2020 metus ir 2021-09-29 Patikrinimo akte Nr. (7.8)-PA-5273 konstatavo, kad pareiškėja: 1. Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė Kalvarijos cecho, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 už 2018 m. II ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens kiekį, liko nedeklaruota 683 m³ kito požeminio vandens (apskaita rodo, kad buvo išgauta 19721 m³ , o deklaracijoje nurodyta 19038 m³ ); 2. Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė Kalvarijos cecho, esančio (duomenys neskelbtini) Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 Elektroninio dokumento nuorašas 2 už 2020 m. IV ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo išgauto ištekliaus (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) rūšį, nurodydamas išteklių kaip „Požeminis vanduo, fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti“, nors pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pareiškėjos veikla nėra priskiriama žemės ūkio veikloms ir taikė mažesnį mokesčio tarifą, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį, liko nedeklaruota 17322 m³ kito požeminio vandens; 3. Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė pagrindinio padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 už 2020 m. IV ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo išgauto ištekliaus (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) rūšį, nurodydamas išteklių kaip „Požeminis vanduo, fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti“, nors pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pareiškėjos veikla nėra priskiriama žemės ūkio veikloms ir taikė mažesnį mokesčio tarifą, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį, liko nedeklaruota 25837 m³ kito požeminio vandens.

Atsižvelgus į nustatytus pažeidimus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimais, už: 1. Kalvarijos cecho požeminio vandens vandenvietėje 2018 m. II ketvirtyje išgautą, bet nedeklaruotą, 683 m³ kitą požeminį vandenį, pritaikius didesnius mokesčio tarifus (padaugintus iš koeficiento 10), pareiškėjai paskaičiuotas 732 eurų valstybinių gamtos išteklių mokestis; 2. Kalvarijos cecho požeminio vandens vandenvietėje 2020 m. IV ketvirtyje išgautą, bet nedeklaruotą, 17322 m³ kitą požeminį vandenį, pritaikius didesnius mokesčio tarifus (padaugintus iš koeficiento 10), pareiškėjai paskaičiuotas 19193 eurų valstybinių gamtos išteklių mokestis; 3. Pagrindinio padalinio požeminio vandens vandenvietėje 2020 m. IV ketvirtyje išgautą, bet nedeklaruotą, 25837 m³ kitą požeminį vandenį, pritaikius didesnius mokesčio tarifus (padaugintus iš koeficiento 10), pareiškėjai paskaičiuotas 28627 eurų valstybinių gamtos išteklių mokestis. Viso paskaičiuotas 48 552 Eur (732+19193+28627) mokestis.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, pateikė rašytines pastabas. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas, 2021-11-26 sprendimu Nr. AS-212 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 48 552 Eur didesniu tarifu paskaičiuotą valstybinių gamtos išteklių mokestį, mokėtiną už nedeklaruotą kitą požeminį vandenį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis).

Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus teismas pažymi, kad Departamentas atliko planinį teminį pareiškėjos patikrinimą už 2018-2020 metus ir 2021-09-29 surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė Kalvarijos cecho, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 už 2018 m. II ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens kiekį, liko nedeklaruota 683 m³ kito požeminio vandens (apskaita rodo, kad buvo išgauta 19721 m³ , o deklaracijoje nurodyta 19038 m³ ); Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė Kalvarijos cecho, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 Elektroninio dokumento nuorašas 2 už 2020 m. IV ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo išgauto ištekliaus (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) rūšį, nurodydamas išteklių kaip „Požeminis vanduo, fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti“, nors pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pareiškėjos veikla nėra priskiriama žemės ūkio veikloms ir taikė mažesnį mokesčio tarifą, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį, liko nedeklaruota 17322 m³ kito požeminio vandens; Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė pagrindinio padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 už 2020 m. IV ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo išgauto ištekliaus (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) rūšį, nurodydamas išteklių kaip „Požeminis vanduo, fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti“, nors pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pareiškėjos veikla nėra priskiriama žemės ūkio veikloms ir taikė mažesnį mokesčio tarifą, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį, liko nedeklaruota 25837 m³ kito požeminio vandens. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimus, todėl Sprendimu, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, pritaikius didesnius mokesčio tarifus (padaugintus iš koeficiento 10), pareiškėjai paskaičiuotas viso 48 552 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, kaip ir nėra ginčo dėl išgauto požeminio vandens kiekių ir to, kad požeminis vanduo buvo išgaunamas su leidimu. Pareiškėja nekelia ginčo dėl mokesčio paskaičiuoto už Kalvarijos cecho požeminio vandens vandenvietėje 2018 m. II ketvirtyje išgautą, bet nedeklaruotą, 683 m³ kitą požeminį vandenį. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas minėtas aplinkybes pripažįsta kaip įrodytas ir dėl jų plačiau neapsisako.

Kaip jau minėta, Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė Kalvarijos cecho, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 Elektroninio dokumento nuorašas 2 už 2020 m. IV ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo išgauto ištekliaus (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) rūšį, nurodydamas išteklių kaip „Požeminis vanduo, fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti“, nors pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pareiškėjos veikla nėra priskiriama žemės ūkio veikloms ir taikė mažesnį mokesčio tarifą, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį, liko nedeklaruota 17322 m³ kito požeminio vandens; Valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingai pateikė pagrindinio padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708 už 2020 m. IV ketvirtį, tai yra klaidingai deklaravo išgauto ištekliaus (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) rūšį, nurodydamas išteklių kaip „Požeminis vanduo, fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti“, nors pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pareiškėjos veikla nėra priskiriama žemės ūkio veikloms ir taikė mažesnį mokesčio tarifą, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį, liko nedeklaruota 25837 m³ kito požeminio vandens.

Taigi matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo mažesniu 0,03 Eur tarifu, o tai reiškia, kad ji deklaravo atitinkamą kiekį kitų gamtos išteklių – požeminį vandenį fizinių ir juridinių asmenų naudojamą žemės ūkio veiklai, išskyrus požeminį vandenį, naudojamą žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti, tačiau reikiamų deklaruoti gamtos išteklių – kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo pareiškėja iš viso nedeklaravo, t. y. nedeklaravo jokio kiekio, nors turėjo pareigą deklaruoti. Kadangi netinkamo išgauto ištekliaus klasifikacijos kodo nurodymas reiškia netinkamo mokesčio tarifo taikymą (vietoje 0,10 Eur tarifo buvo pritaikytas 0,03 Eur tarifas), tai lėmė mažesnio mokėtino mokesčio apskaičiavimą ir jo sumokėjimą, dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad ji taikė klaidingą mokesčio tarifą, t. y. vietoje 0,10 Eur buvo taikomas 0,03 Eur tarifas, taigi tokiais savo veiksmais, pareiškėja pažeidė minėtos teisės normos reikalavimus ir nedeklaravo viso išgauto gamtos išteklių kiekio, dėl ko jai pagrįstai vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi buvo pritaikytas didesnis mokesčio tarifas (padaugintus iš koeficiento 10) ir paskaičiuotas viso 48 552 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis.

Remdamasis aukščiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad šioje dalyje naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti be kita ko į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja iš esmės pripažino padarytus pažeidimus, nurodė, kad jie buvo padaryti dėl žmogiškos klaidos. Tai parodo, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius. Pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis.

Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos proporcingumo taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjos finansinę situaciją, jos galimybę sumokėti finansinę sankciją ir galimas to pasekmes. Nors pareiškėja įrodymų apie blogėjančią įmonės finansinę padėtį į bylą nepateikė, tačiau pareiškėjos atstovė posėdžio metu nurodė, kad dėl Covid pandemijos ir karo padėties Ukrainoje įmonės finansinė situacija prastėja, kadangi ji didžiąją dalį produkcijos eksportuoja, todėl įmonė veikia taupymo rėžimu ir paskirta ekonominė sankcija jos finansinei padėčiai yra reikšminga.

Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 48 552 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjai ginčijamu 2021-11-26 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-212 apskaičiuotas 48 552 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 9 710 Eur (4855,2 x 2).

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams.

Analogiškai sprendžiamos ir kitos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pavyzdžiui, 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) ir LVAT (LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021 ir kt.).

Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento 2021-11-26 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-212 dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu nustatytas 48 552 Eur, keistinas, mokestį sumažinant iki 9 710 Eur.

Teismui nusprendus keisti Sprendimą ir sumažinus mokesčio sumą nuo 48 552 Eur iki 9 710 Eur konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėtoje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant Sprendimą ir juo patvirtinant mokestį didesniu tarifu, buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o dėl to, jog teismas sprendžia sumažinti mokesčio didesniu tarifu dydį dėl aplinkybių, kurios yra nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir patvirtinęs pareiškėjai mokestį didesniu tarifu, veikė savo įgaliojimų srityje. Atsižvelgus į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. AS-212 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 48 552 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant jį iki 9 710 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų dešimt eurų).

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.