Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1119-264/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-14
Bylos Nr.: 2A-1119-264/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-05133-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Bubienė
Ieškovas: H. L.
Atsakovas: S. Z.
Trečiasis asmuo: V. Z., R. Z.
Išvadą teikia: Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1119-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05133-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 2.6.4.6. 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bubienės (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-15-571/2016 pagal ieškovo H. L. ieškinį atsakovei S. Z., tretiesiems asmenims V. Z., R. Z., institucijoms teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt., bei atsakovės S. Z. priešieškinį toms pačioms šalims dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas H. L. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2011-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismo nustatytą nepilnamečio vaiko H. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu H. L.; priteisti iš S. Z. nepilnamečio vaiko H. L. išlaikymui 115 eurų dydžio periodines kas mėnesį mokėtinas išmokas iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant H. L. uzufrukto teisę į šias lėšas. Iki H. L. pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, nustatyti tokio turinio bendravimo su vaiku tvarką: H. L. su savo tėvais praleidžia po vieną kalendorinę savaitę pakaitomis jų gyvenamosiose vietose Lietuvos Respublikoje, o vaiką ateinančią savaitę su juo turinčiam būti tėvui į gyvenamąją vietą(sekmadieniais nuo 15 val. iki 20 val.) atveža atitinkamą savaitę su vaiku praleidęs tėvas. Nustatyti, jog vaikui bendraujant su tėvais pakaitomis po savaitę išlaikymas vaikui iš tėvų nėra priteisiamas. H. L. pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, nustatyti tokio turinio bendravimo su vaiku tvarką: - H. L. su H. L. praleidžia kas antrą savaitgalį nustatant, jog vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje penktadieniais (nuo 17 val. iki 20 val.) pasiima H. L., o sekmadieniais ( nuo 17 val. iki 20 val.) iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasiima S. Z.; H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, o mama S. Z. vaiką pasiima 07-15 dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 08-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, o mama S. Z. vaiką pasiima 08-15 dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; Lyginiais metais H. L. su tėvu H. L. praleidžia Kalėdinių atostogų pirmąją savaitę, o nelyginių metų-antrąją. Abiem atvejais vaiką pirmąją atitinkamai atostogų savaitės dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasiima H. L., o paskutinę atitinkamos atostogų savaitės dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) vaiką S. Z. pasiima iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; S. Z. privalo sudaryti sąlygas H. L. bendrauti su sūnumi H. L. telefonu ir/ar „Skype“ programa kiekvieną trečiadienį (nuo 19 val. iki 20 val.) ir šeštadienį (nuo 19 val. iki 20 val.). Nustatyti, jog liepos ir rugpjūčio mėnesiais išlaikymas vaikui iš tėvų nepriteisiamas. Uždrausti S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamąją vietą be išankstinio raštiško H. L. sutikimo. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaiko atsakovė neaugina, neatsakingai žiūri į vaiko auklėjimą. Atsakovė, seneliai sūnui daro neigiamą poveikį, nes visus savo neigiamus atsiliepimus apie berniuko tėvą, aptarinėja girdint berniukui, o tai formuoja neigiamą sūnaus nuomonę apie tėvą.

Atsakovė S. Z. priešieškiniu prašė metams laiko H. L. apriboti tėvo valdžią sūnaus H. L. atžvilgiu, pradedant šį terminą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Paliko galioti 2011-10-04 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nustatytą H. L. bendravimo su sūnumi H. L. tvarką iki pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, ją atitinkamai papildant, ir nustatė, kad H. L. praleidžia su sūnumi H. L. šių 2016 metų liepos mėnesio 1-15 dienas, H. L. pasiima vaiką nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir H. L. pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje 07-15 dieną (nuo 17 val. iki 20 val.);

Nustatė ieškovo H. L. bendravimo su sūnumi H. L. tvarką, kai H. L. pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, taip: ieškovas H. L. pasiima sūnų kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį penktadienį iš jo gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina atitinkamai sekmadienį į jo gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 19 val. Taip pat ieškovas H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu vieną savaitę ir pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 17 val. iki 19 val., o grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą atitinkamai paskutinę savaitės dieną nuo 17 val. iki 19 val.. Taip pat ieškovas praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką 07-15 dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) į sūnaus gyvenamąją vietą; H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 08-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 08-15 dieną (nuo 17 val. iki 20 val.). Lyginiais metais H. L. su tėvu H. L. praleidžia Kalėdinių atostogų pirmąją savaitę, o nelyginių metų-antrąją. Visais atvejais vaiką pasiima nuo 17 val. iki 20 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 20 val. H. L.; Įpareigojo S. Z. sudaryti sąlygas ieškovui H. L. netrukdomai bendrauti su sūnumi H. L. „Skype“ programa kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val.; Likusioje dalyje patikslinto ieškinio netenkino.

Priėmė atsakovės S. Z. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą priešieškinio dalyje nutraukė.

Priteisė iš ieškovo H. L. 109 eurus atsakovės S. Z. naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo H. L. 20,54 eurų pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš atsakovės S. Z. 30,81 eurus pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas, nenustatęs aplinkybių ar priežasčių, kurių pagrindu būtų tikslinga tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, šį reikalavimą bei reikalavimą dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės S. Z. atmetė (CPK 178 str.).

Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į berniuko amžių, pateiktas ekspertizės išvadas, konstatavo, kad vaikui reikalinga daugiau pastovumo realioje aplinkoje, tai yra, tų pačių draugų, darželio, buities, kad vaikas emocionaliai ir jautria reaguoja į jam artimų asmenų konfliktus, jam būdingas atsiskyrimo nerimas. Teismo vertinimu, iš to sektų, kad bendravimo tvarka, kai vaikas 2 savaites gyventų su tėvu, o dvi su motina, būtų priimtina ir toleruotina tuomet, jeigu vaiko tėvai gyventų tame pačiame mieste ar toje pačioje savivaldybėje, o berniukas galėtų lankyti vieną ir tą pačią ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą. Teismo nuomone, 2011-10-04 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą yra priimtina ir nekeistina, tačiau ji atsižvelgiant į ekspertės išvadas, vaiko interesus praplėstina, kad berniukas kuo daugiau galėtų bendrauti su tėvu nustatant, kad berniukas galėtų bendrauti su tėvu vasaros atostogų metu tai yra - H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą 07-15 dieną(nuo 17 val. iki 20 val.).

Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus bei įvertinęs byloje aptartus įrodymus, sprendė, kad ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka, vaikui pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą nėra pilnai priimtina. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), kelionė automobiliu į vieną pusę užtrunka apie 4 valandas, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, o kelionė autobusu atitinkamai apie 6 valandas. Tai yra 6 metų berniukui tektų praleisti kas antrą savaitgalį po 4-6 valandas važiuojant automobiliu ar autobusu kaip siūlo ieškovas. Teismas traktavo, kad tai vargintų dar mažametį vaiką, juolab, kad sugrįžus į namus vakare vaikas būtų išvargęs po kelionės, o jį dar reikėtų pamaitinti, nuprausti ir paruošti sekančiai dienai ėjimui į mokyklą.

Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad tikslinga būtų nustatyti, jog vaiką atitinkamai paskutinę lankymo dieną pasiimtų tas tėvas, su kuriuo vaikas praleis kitą laiką ir kartu nustačius tokio turinio bendravimo su vaiku tvarką, išlaikymas vaikui iš tėvo atitinkamai nebūtų priteisiamas. Teismas šioje dalyje ieškinio netenkino, kadangi šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuri privalo užtikrinti materialinius sūnaus poreikius, kasdienę priežiūrą, auklėjimą, tinkamą laisvalaikio praleidimą ir kita. Iš ieškovo yra priteista tik 173 eurų išlaikymas sūnui, kai tuo tarpu kita forma prie išlaikymo sūnaus ieškovas neprisideda. Teismas atsižvelgęs į ekspertizės išvadas, kur nurodoma, kad tėčio ir sūnaus susitikimai galėtų būti organizuojami savaitgalių, vaiko atostogų metu, bei tai, kad berniukas kuo dažniau ir ilgiau bendrautų su tėvu ir jų santykiai taptų kuo artimesni, nustatė apeliacinės instancijos teismo nutarties 3 punkte nurodytą bendravimo tvarką.

Teismas, netenkino reikalavimo dėl sąlygų bendrauti su vaiku telefonu sudarymo, nes H. L. neturi mobilaus telefono, ir negalima priimti sąlyginio sprendimo, nes jo įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos, tai yra mobilaus telefono sūnui įsigijimo, mokėjimo už telefono paslaugas išsprendimo ir ši našta turėtų būti uždėta tik atsakovei S. Z., kurios ir taip materialinė padėtis yra prastesnė nei ieškovo ( CPK 267 str.).

Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovės sudarymo sąlygų ieškovui bendrauti su sūnumi „Skype“ programa, kadangi atsakovė S. Z. neneigė, o ir byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovė namuose turi kompiuterį, kuris turi internetinį ryšį. Tačiau teismas atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovui sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, jo atostogų metu ir į atsakovės S. Z. asmeninius interesus, nes kitaip ji ir sūnus kiekvieną šeštadienį būtų priversti būti namuose ir laukti ieškovo prisijungimo prie „Skype“ programos, nustatė, kad ieškovas bendraus su sūnumi „Skype“ programa kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. Pažymėjo, kad sūnui augant ir didėjant ieškovo ir sūnaus norui bendrauti „Skype“ programa, berniukas pats galės tartis su ieškovu kokiu jiems abiems patogiu laiku susisiekti ir bendrauti šiomis ryšių priemonėmis.

Teismas netenkino ieškinio reikalavimo uždrausti S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamąją vietą be išankstinio raštiško H. L. sutikimo, nustatęs, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų pagrindas taikyti atsakovei tokio pobūdžio įpareigojimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos 2015-09-22 skundą, 2015-10-05 nutarimą, 2015-07-29 nutarimą, 2015-07-10 pranešimą, 2015-10-14 pažymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo neatliko objektyvaus ir visapusiško bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo. Esminis skundžiamojo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo motyvas yra susijęs su teismo neobjektyvumu bei to pasekoje netinkamai atliktu įrodymų vertinimu (CPK 185 str.).

Svarbus ne vien (duomenys neskelbtini) išbūtas atsakovės laikas, bet ir jos sugrįžimo į Lietuvą priežastis, t.y., sugrįžimo pas vaiką motyvas. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini) grįžo ne savo laisvu apsisprendimu, bet tada, kai jai tapo žinoma apie ieškovo iniciatyva iškeltą bylą teisme. Tačiau teismas į šią poziciją nekreipė dėmesio, ribojo ieškovo procesines teises įrodinėti atsakovės sugrįžimo į Lietuvą momentą bei tokiu būdu atskleisti jos sugrįžimo pas sūnų motyvą.

Teiginį, jog atsakovė grįžo į Lietuvą pas vaiką ne 2014-12-02, o 2014-12-29 patvirtina: pažymoje užfiksuotas G. P. paaiškinimas, jog 2014-12-18 ar 22 dieną jam būnant atsakovės namuose, atsakovės tėvas nurodė ją esant (duomenys neskelbtini); Institucijos atstovas G. P. paaiškino, jog atsakovė Institucijoje apsilankė 2014-12-29; atsakovės pasirašytas atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2015-01-02), bei jos registracija Darbo biržoje (2015-01-02). Be to, į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės darbovietę, darbo pobūdį, darbų sezoniškumą, darbo sutarties terminą, gyvenamųjų patalpų nuomos terminą ir pan.

Atsakovės daromą neigiamą įtaką tarpasmeniniams santykiams patvirtina ne tik jos elgesys proceso metu, bet ir teismo ekspertizės išvada. Tačiau, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertindamas išvados turinį, teismas padarė kardinaliai priešingas išvadas nei turėjo padaryti. Analizuojant vien išvadų atsakymus matyti, kad atsakymai nėra tikslūs ir aiškūs. Kai kuriuose iš jų paprasčiausiai nurodoma atsakymo ieškotis „Psichologinio tyrimo“ dalyje. O kai kuriuose iš jų, pvz. 1, 4 ir 10, galima įžvelgti tam tikrus tarpusavio prieštaravimus. Atsakyme Nr. l nurodoma, jog vaikas nori gyventi su ieškovu, jog tokia vaiko pozicija atitinka jo suvokimą, poreikius, nėra niekieno įtakota ir t.t.“ Tačiau, ekspertas tuo pačiu pažymi dvi aplinkybes, kurios aiškiai prieštarauja anksčiau cituotai išvadai. Tai teiginiai, jog „o ilgesnis atsiskyrimas nuo motinos berniukui kelia nerimą“ ir „tačiau jo vertinimams įtakos turi ir reikšmingų suaugusiųjų elgesys“. Analogiškas pastabas galima pažymėti ir išvados atsakymui Nr. 10, kuriame teigiama, jog vaikui žala nedaroma ir/ar nebuvo daroma, bet tuo pačiu pažymima, jog vaikas ypatingai jautriai reaguoja į kartu su juo gyvenančios atsakovės bei trečiųjų asmenų neigiamas reakcijas ieškovo atžvilgiu. O atsakyme Nr.4., pažymima, jog reaguodamas į neigiamas kartu gyvenančiųjų asmenų reakcijas ieškovo atžvilgiu, berniukas yra linkęs su jais tapatintis, o ieškovą atstumti. Dėl išvadoje pateiktų atsakymų dviprasmiškumo, jų nepilnumo ir teismo posėdžio metu apklausto psichologo pateiktų atsakymų abstraktumo, šioje byloje teismas turėjo vadovautis tik psichologinio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo prašymas nesiremti eksperto pateikta išvada yra ne tik motyvuotas, bet ir pagrįstas, tačiau, neapklausus paties berniuko teisme, yra galima remtis psichologinio tyrimo metu surinktais duomenimis ir juos vertinti.

Išvados „Psichologinio tyrimo“ dalies 13 puslapio paskutinėje pastraipoje nurodoma, jog atsakovei nerekomenduojama taip ilgai palikti vaiką kitiems asmenims, kaip ji buvo padariusi. Kodėl atsakovės poelgis nebuvo įvertintas kaip žalingas vaikui. Kodėl atsakovės išvykimas ir vaiko palikimas augti su seneliais negali būti laikomas priežastimi to, jog vaikas bijo skirtis su mama. Gal būt jis prie mamos prisirišęs ne dėl meilės, bet todėl, kad bijo vėl būti paliktas. Gal ilgiau pabuvęs su ieškovu, jis ir tėvą pradėtų laikyti šeimos nariu. Faktas, jog vaikas nelaiko ieškovo šeimos nariu, taip pat turi būti vertinamas kaip jo psichologinės raidos defektas ir/ar vaiko-tėvo tarpasmeninių santykių yda. Vaiko prisirišimo prie mamos“ kontekste, teismo išvada dėl motinos išvykimo gyvent į (duomenys neskelbtini) „teigiamumo“ bei tokio poelgio nepripažinimo vaiko interesų pažeidimu, yra nepagrįsta ir nelogiška. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu faktiškai vaikui nebūtų jokia naujiena ar neišgyventas dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ir eksperto išvados dėl to, jog atsakovė ir tretieji asmenys nenuteikinėja vaiko prieš ieškovą, t.y. jog leidžia vystytis normaliems ieškovo ir sūnaus tarpasmeniniams santykiams, yra visiškai nepagrįstos. Byloje buvo pagrindas spręsti apie tai, jog atsakovė ir tretieji asmenys aktyviai formuoja vaiko neigiamą požiūrį į ieškovą, nuteikinėja, gąsdina, kas trukdo vystyti normaliems vaiko ir tėvo tarpasmeniniams santykiams.

Savo išvadą dėl galimybės lankyti dvi ikimokyklines įstaigas pirmosios instancijos teismas grindė LR Švietimo ir mokslo ministro 2008-02-08 įsakymu Nr. ĮSAK-353, tačiau, šis teisės aktas nedraudžia vaikui mokytis dviejose ikimokyklinėse įstaigose. Aptariamoji teismo išvada nepagrįsta teisine prasme ir netgi ribojanti vaiko teisę mokytis, jo tėvams gyvenant skyriumi.

Sprendimą teismas motyvavo eksperto paaiškinimu, jog „vaiko bendravimas po dvi savaites pakaitomis taip pat yra nerekomenduotinas, kadangi berniukas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri sukuria vaikui pastovumo jausmą, todėl tėčio ir vaiko susitikimai turėtų būti organizuojami savaitgalių, vaiko atostogų metu“. Iki šiol vaikas pas ieškovą praleisdavo po savaitę kartą į du mėnesius, ir dėl to vaikas neatitoldavo nuo savo draugų darželyje, namų aplinkoje, senelių. Iš to seka, jog vaikui pastovumo jausmas dėl to nenukentėjo. Nemotyvuota ir nepagrįsta, jog vaiko buvimas pakaitomis su savo tėvais po dvi savaites ką nors keistų į blogąją pusę.

Išnagrinėjęs reikalavimo dėl bendravimo tvarkos mokyklinio ugdymo laikotarpiu pagrįstumą, teismas išimtinai savo iniciatyva nustatė bendravimo tvarką, su kuria ieškovas kategoriškai nesutinka, nes ji neatitinka nei teisėtumo reikalavimų, nei sąžiningumo ir protingumo principų, nei ieškiniu siekto rezultato. Atsakovė nenurodė, jog išlaidos viešajam transportui būtų buvusi jai našta arba, kad ji negalėtų važiuoti viešuoju transportu. Jeigu atsakovė bylinėjimosi proceso metu būtų akcentavusi, jog jai nepriimtini kelionės viešuoju transportu kaštai, ieškovas būtų sutikęs juos kompensuoti. Atsakovė teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesiūlė, o tai padarė Institucijos atstovas. Atsakovei likus gyventi (duomenys neskelbtini) mieste nebebūtų ko ginčytis. Laikantis teisingumo ir protingumo principų, didelio atstumo tarp ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos pasekmes turi prisiimti jei ne viena atsakovė, tai bent jau abu tėvai. Ieškovo ir jo sūnaus susitikimai turi vykti kas antrą savaitgalį, o atsakovė taip pat turi prisiimi dalį atsakomybės ir padėti mums susitikti atvažiuodama pasiimti vaiko į (duomenys neskelbtini). Vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos pasiimant ieškovui, o iš ieškovo pasiimant atsakovei būtų sąžininga ne tik finansine, bet ir kelionėms gaištamo laiko prasme. O proporcingas tėvų pareigų paskirstymas būtų užtikrinęs, jog vaiko lankymasis pas ieškovą kas antrą savaitgalį nebūtų per didelė našta nei vienam iš tėvų, bei užtikrinęs psichologo rekomendacijos įgyvendinimą, pagal kurį vaikas turėtų su ieškovu matytis kuo dažniau. Bendravimas su vaiku kas antrą savaitgali neabejotinai būtų padėjęs atkurti tėvo ir sūnaus tarpasmeninius santykius ir suformavęs vaiko prisirišimą prie ieškovo, kaip ir prie atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nustatyta bendravimo tvarka neprotinga, nes per metus į (duomenys neskelbtini) ieškovas turės važiuoti net 34 kartus, po 400 km., viso 13 600 kilometrų ir sugaišti 204 valandas, o atsakovė niekuo neprisidės. Be to, ieškovas yra dirbantis asmuo ir jam reikalinga pailsėti po savaitgalio 800 kilometrų ir 12 valandų kelionės prieš darbo dieną. Teismas turėjo objektyvius įrodymus spręsti, kad vaiko grįžimą į (duomenys neskelbtini) galima suorganizuoti praktiškai ir patogiai. Pažymėtina, kad teismas sprendime klaidingai nurodė, jog kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu vaikui užtruktų 4, o autobusu 6, nes byloje esantys įrodymai rodo atitinkamai 3 ir 4 valandas.

.Nustatydamas Institucijos atstovo pasiūlytą tvarką, teismas nurodė, jog su vaiku ieškovas turi teisę bendrauti ir rudens bei pavasario atostogų metu po savaitę, tačiau ieškovas to daryti negali. Ieškovas yra dirbantis žmogus ir negalės neiti į darbą minimų atostogų metu. Taip pat numatomas ieškovo šeimos pagausėjimas dėl ko jis turės atitinkamų pareigų. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieškovui teisės bendrauti su vaiku rudens ir pavasario atostogų metu.

. Atsakovė planavo įsikurti užsienyje ir ten išsivežti šalių vaiką. Reikalavimas uždrausti atsakovei keisti gyvenamą vietą išvykstant su vaiku gyventi į užsienį be ieškovo sutikimo, atmestas neteisėtai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nesąžiningai bei pažeidžiant CPK 93 str. nuostatas. Teismas neatsižvelgė į dvi reikšmingas aplinkybes: 1) byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinys, 2) ieškovas pateikė teismui skirstyti išlaidas advokatui tik dalyje dėl atsakovės priešieškinį ginčijimo. Ieškovo naudai turėjo būti priteisiama visa už advokato pagalbą sumokėta suma, t.y. 950 Eur. Kadangi ieškinys buvo tenkintas tik 40 procentų, tai iš ieškovo turėjo būti priteista tik atitinkama dalis atsakovės turėtų išlaidų, iš kurių bendros sumos turėjo būti atimti priešieškinio rengimo kaštai. Be to, byloje nebuvo pateikti pinigų J. D. perdavimą patvirtinantys dokumentai, yra tik sąskaitos. Pažymėtina ir tai, jog jos išvada ekspertizės metu buvo pripažinta niekine, o išvados pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos kaip nepagrįstos dėl duomenų nepagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsakovė S. Z., atstovaujama advokatės A. B., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

. Iš apeliacinio skundo turinio, nelabai galima suprasti ko iš tikrųjų nori ieškovas, nes neužtenka parašyti, jog esminis skundžiamojo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo motyvas yra susijęs su teismo neobjektyvumu bei to apsekoje netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ( CPK 185 str.). Atsakovo priekaištai dėl neprijungtų dokumentų, kurie iš tikrųjų jokios įtakos šiai bylai neturi, aprašymai apie klaidingus telefono numerius ir pan. taip pat šiai bylai nereikšmingi. Visi pamąstymai apie atsakovės sugrįžimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis yra tik ieškovo prielaidos. Teismo motyvai šiuo klausimu yra pagrįsti, argumentuoti ir paliktini galioti.Apeliacinio skundo argumentai dėl priešieškinio yra nepagrįsti, nes nuo priešieškinio buvo atsisakyta gavus ekspertizės aktą. ir toje dalyje byla nutraukta. Nepagrįsti motyvai dėl Ekspertizės akto ydingumo, nes byloje buvo apklausta ekspertė, tiek ieškovas, tiek ir jo atstovas turėjo visas galimybes užduoti ekspertei klausimus, ką jie ir padarė. Dar labiau nesuprantamas ieškovo netikėjimas, kad ekspertizę atliko ne ekspertė. Tokių priekaištų teismo metu nebuvo išsakyta. Pakartotinės ekspertizės ieškovas taip pat neprašė. Apeliacinis skundas nepagrįstas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas pasisako, jog jam nebūtų sunku ir nesukeltų nepatogumų, kad jis kas dvi savaites važinėtų pasiimti vaiko ir tai sudarytų 2 keliones iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ką faktiškai teismas ir priteisė, jog vaikas bus vieną savaitgalį per mėnesį ir ieškovui tenka tiek pat važiavimų. Taigi visi svarstymai apie nuvažiuotus kilometrus, degalus ir pan., nepagrįsti, nes pats ieškovo nenuoseklumas byloja apie tai. Taip pat ieškovas išreiškia norą, kad vaikas gyventų su juo, po to norą, kad vaikas būtų per pusę laiko pasikeičiant su mama, bet kai teismas nustatė, kad ieškovas gali bendrauti su sūnumi dar rudens bei pavasario atostogų metu po savaitę, tai jau ieškovui netinka. Teismo motyvai dėl bendravimo tvarkos yra labai argumentuoti ir pagrįsti. Apeliacinis skundas nepagrįstas dėl apribojimų nustatymo. Ieškovas nesutinka, kad teismas atmetė jo prašymą uždrausti atsakovei keisti jos ir vaiko gyvenamąją vietą ne Lietuvoje be jo išankstinio raštiško sutikimo. Motyvus nurodo, jog atsakovė neplanavo grįžti į Lietuvą, ji ten planavo įsikurti užsienyje ir ten išsivežti vaiką, o jei ne, tai ji aplamai paliko vaiką ir net neplanavo juo pati rūpintis ateityje, todėl jo prašymas atmestas nepagrįstai. Tačiau teismas šiuo klausimu labai argumentuotai pasisakė, kodėl atmeta tokį ieškovo prašymą. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė prisilaikant teisės aktų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015 09 22 skundo Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai dėl 2015 09 17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.64-At-0778-15, 2015 10 05 Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo, kuriuo panaikino 2015 09 17 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.64-At-0078-15, 2015 07 29 pranešimo bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.64-At-0778-15, 2015 07 10 pareiškėjo H. L. pranešimo dėl galimai šališko tyrimo LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. bei LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. 2015 10 14 atsakymo (pažymos) kopijas (4 t. b. l. 18-36), kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, todėl prašo juos priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti duomenys apie jo skundų tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisto G. P. atžvilgiu neturi ryšio su byla, jokie teismų procesiniai sprendimai nėra priimti, todėl atsisakytina apelianto pateiktus dokumentus priimti (CPK 314 str.).Apeliacinės instancijos teisme 2016 08 16 gautas apelianto prašymas dėl pridedamų dokumentų prijungimo: dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, H. L. ir N. V. santuokos, įvykusios 2016 08 09, liudijimo bei 2016 07 13 pažymos apie N. V. ir jos nepilnamečio vaiko J. L. deklaruotą gyvenamąją vietą, kopijų. Prašyme nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo sūnaus H. L. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra reikšminga aplinkybė, jog apeliantas gyvena santuokoje su N. L. ir šeimoje augina dukrą J. L., todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, berniukas gyventų pilnavertėje šeimoje. Teisėjų kolegija priima į bylą apelianto nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie vertintini, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.). Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl atmesto reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu nustatė ieškovo ir atsakovės bendravimo su vaiku H. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Bendravimo tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo 2011 12 04 sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu netenkino ieškovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių būtų tikslinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu, atsižvelgęs į išimtinai vaiko interesus, įvertinęs psichologinės ekspertizės akto duomenis, ekspertės D. T. paaiškinimus, Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių rajono Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę.Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertinimo byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, kad atsakovė buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros pabaigos iki 2014 m. gruodžio 29 d., o ne iki 2014 m. gruodžio 2 d. , o vaikas tuo metu buvo paliktas seneliams prižiūrėti, kad 2015 m. spalio 30 d. ekspertizės akte atsakymai nėra tikslūs bei aiškūs ir neatitinka išvadų, todėl teismas turėjo nesiremti ekspertės pateikta išvada. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad nevisapusiškai ir neobjektyviai vertindamas išvados turinį, teismas padarė kardinaliai priešingas išvadas nei turėjo padaryti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-12-440/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad eksperto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 str. 2 d., 218 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-283-467/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai dėl teismo psichologinės ekspertizės akto netinkamumo bei akto analizė, savaip ją interpretuojant, nereiškia, kad psichologinės ekspertizės aktas bei jame padarytos išvados neteisingos ir teismas neturi teisinio pagrindo ja remtis bei vertinti atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą vertino kitaip nei apeliantas, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino ekspertizės išvadą ar neįvertino ir neatsižvelgė į visumą įrodymų. Pažymėtina, kad teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, ir padarė išvadas grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, rėmėsi ne tik ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, iš esmės neprieštaraujančiais eksperto išvadai. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad vaiko atsakovė neaugina, neatsakingai žiūri į vaiko auklėjimą, tačiau byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad apeliantė buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasaros pabaigoje ir grįžo tik 2014 m. gruodžio 29 d., kaip teigia apeliantas, nereiškia, kad ji vaiku nesirūpino, ar vaikas buvo neprižiūrėtas, nes iš bylos duomenų matyti, kad vaikas gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje su seneliais, lankė (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį darželį, ieškovė trumpam parvažiuodavo pas sūnų, su juo bendravo per „Skype“, šiuo metu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o ieškovas, kai atsakovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę taip pat pasiimti vaiką bei juo rūpintis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo savo iniciatyva nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, pažeidžia ieškovo bei vaiko interesus, nes ieškovo ir jo sūnaus susitikimai turi vykti kas antrą savaitgalį, o atsakovė taip pat turi prisiimi dalį atsakomybės ir padėti tėvui susitikti su sūnumi atvažiuodama pasiimti vaiko iš apelianto gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovė su sūnumi. Apelianto nurodo, kad teismas sprendime klaidingai nurodė, jog kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu vaikui užtruktų 4, o autobusu 6, nes byloje esantys įrodymai rodo atitinkamai 3 ir 4 valandas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka tiek iki vaikas pradės lankyti mokyklą, tiek ir kai vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, yra pakankamai maksimali ir įgyvendinama, ja užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudarytos galimybės vaikui kuo dažniau bendrauti su tėvu. Negalima sutikti su apeliantu, kad teismas nustatė bendravimo tvarką, kuri neatitinka vaiko interesų, priešingai – tokia tvarka suteikia vaikui stabilumo, pastovumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog tėvai gyvena skirtinguose miestuose, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 200 km., todėl pagal ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį 6 metų amžiaus vaikui tektų po 4-6 valandas kas antrą savaitgalį praleisti kelionėje ((duomenys neskelbtini)), ir tai jį vargintų, apsunkintų jo pasirengimą kitai dienai (pirmadieniui) eiti į mokyklą. Tai, kad pagal teismo nustatytą ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką tėvas vaiką pasiima kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių pareigos bendraujant su savo nepilnamečiu vaiku paskirstytos neproporcingai. Ieškovas vaiką tiek pasiimdamas, tiek jį veždamas atgal pas motiną (atsakovę) gali su juo bendrauti taip stiprindamas tarpusavio santykius. Apeliantas turėtų būti suinteresuotas kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi (net ir išnaudoti kelionės laiką sūnų vežant pas motiną), o ne siūlyti atsakovei atvykti pasiimti vaiko, skaičiuodamas tik savo kelionės laiko ir kuro sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuri privalo užtikrinti materialinius sūnaus poreikius, kasdienę priežiūrą, auklėjimą, tinkamą laisvalaikio praleidimą ir kita. Apeliantas neginčija skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad jokia kita forma prie vaiko išlaikymo jis neprisideda, išskyrus iš jo priteistą 173 eurų išlaikymą sūnui, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Teismas, nustatydamas ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką mokyklinio ugdymo laikotarpiu atsižvelgė būtent į vaiko interesus, ekspertizės išvadas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nustatyta bendravimo tvarka atsakovui pasiimant šalių nepilnametį sūnų iš atsakovės ir jį grąžinant motinai neužtikrina nei tėvo, nei vaiko interesų, tėvo ir sūnaus buvimo drauge ir jų visapusiško bendravimo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis nuo 2012 metų pradžios sistemingai bendrauja su sūnumi, kuris nakvoja, svečiuojasi pas tėvą (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad eilę metų jis pats vežiojo vaiką, kad ieškovui atsakovė netrukdo bendrauti su sūnumi, todėl šalys gali ir pačios susitarti dėl vaiko paėmimo bei grąžinimo kitokio būdo. Iš apelianto procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantas nėra nuoseklus. Ieškinyje pareiškė du alternatyvius reikalavimus, taip išreiškęs norą, kad vaikas gyventų su juo, arba nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, siekdamas dažnesnio bendravimo su vaiku. Tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovas gali bendrauti su sūnumi dar rudens bei pavasario atostogų metu po savaitę, apeliantas nebesutinka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas išimtinai savo iniciatyva nustatė bendravimo tvarką mokyklinio ugdymo laikotarpiu, kad atsakovė teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesiūlė, o tai padarė Institucijos atstovas. Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 str. 4 d.). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik institucijos atstovo nuomone, tačiau atsižvelgė į vaiko interesus, šalis skiriantį atstumą, ekspertizės išvadą. Tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 str.), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu teismas neturėjo pareigos vadovautis išimtinai vien tik ieškovo siūloma su sūnumi bendravimo tvarka.Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva, siekdamas sudaryti didesnę galimybę ieškovui bendrauti su vaiku, nustatė bendravimo tvarką dar ir rudens bei pavasario atostogų metu. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieškovui teisės bendrauti su vaiku rudens ir pavasario atostogų metu, kadangi apeliantas yra dirbantis žmogus ir negalės neiti į darbą minimų atostogų metu, be to, numatomas ieškovo šeimos pagausėjimas dėl ko jis turės atitinkamų pareigų. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014). Laikotarpis, kurio šalių nepilnametis sūnus atostogauja yra konkretus, nekintantis ir nustatomas mokslo metų pradžioje. Informaciją apie mokslo metų pradžią, pabaigą, rudens, žiemos, pavasario atostogas galima rasti internetiniu adresu https://www.smm.lt/web/lt/tevams/ka-svarbu-zinoti/bendra-informacija, be to, tokią informaciją aplientas gali gauti ir vaiko ugdymo įstaigoje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi visas galimybes savo atostogas derintis atsižvelgiant į vaiko atostogų grafiką, tuo užtikrindamas optimalesnį tėvo ir sūnaus bendravimą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko atostogų laikotarpiu, nors ir pareikalaus papildomų apelianto pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Apelianto nurodyta aplinkybė bei pateikti duomenys apie vaiko- dukters J. L. gimimą bei santuoką su N. V. (santuokine pavarde- L.) taip pat nelaikytina esmine vertinant nustatytą bendravimo tvarką vaiko atostogų laikotarpiu, kadangi šeimos pagausėjimas, kito vaiko gimimas negali būti pateisinama priežastimi, suvaržančia apelianto ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimą. Pastebėtina, kad ieškovo apeliacinio skundo dalis argumentų iš esmės yra susiję su šalių tarpusavio nesutarimais, tuo tarpu nenurodoma kuo pasireiškia nepilnamečio vaiko interesų pažeidimas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką mokyklinio ugdymo laikotarpiu pagal ieškovo siūlomą tvarką ne tik kad netikslinga, bet ir nėra pagrįsto bei pakankamo pagrindo.Todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, ieškovui išlieka teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo CK 3.169 straipsnio tvarka.Dėl atmesto reikalavimo, kuriuo ieškovas prašė uždrausti atsakovei S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamąją vietą be išankstinio raštiško H. L. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą, nustatęs, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė laikėsi teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kad atsakovė savo ir sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nekeitė ir to neketino daryti, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė S. Z. buvo išsivežusi ar bandė išsivežti sūnų H. L. už Lietuvos respublikos ribų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada dėl įrodymų trūkumo nepagrįsta, nes atsakovė buvo išvykusi į užsienį – (duomenys neskelbtini), kur planavo pasilikti, todėl reikalavimas uždrausti atsakovei keisti gyvenamąją vietą išvykstant su vaiku gyventi į užsienį be ieškovo sutikimo atmestas nepagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje (1 t. b. l. 124) šį reikalavimą suformulavo taip - uždrausti atsakovei S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamąją vietą be išankstinio raštiško H. L. sutikimo, o ne kaip nurodo apeliantas, be to ieškovas net neturi reikalavimo teisės pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, nes atsakovė turi teisę keisti savo gyvenamąją vietą, todėl pagrindo šio reikalavimo tenkinimui nėra.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovei išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę be ieškovo raštiško sutikimo nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai, todėl apeliacinis skundas dėl materialinio pobūdžio reikalavimų netenkintinas ir skundžiamas sprendimas dėl ginčo esmės nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) .Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas nurodo, kad ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteistos 950 Eur advokato pagalbos išlaidos, kadangi byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, o ieškovas pateikė teismui skirstyti išlaidas advokatui tik dalyje dėl atsakovės priešieškinį ginčijimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Ieškovas H. L. už advokato A. K. paslaugas yra sumokėjęs 950 eurų, pateikta išlaidų detalizacija, kurioje advokatas A. K. nurodė teiktų teisinių paslaugų apimtį bei kainą, nurodant, kad už susipažinimą su priešieškiniu, jo analize bei atsiliepimo parengimą patirtos 350 Eur, o už dalyvavimą 4 teismo posėdžiuose - 600 Eur advokato pagalbos išlaidos (3t.b.l.138-139). Pirmosios instancijos teismui ieškinį tenkinus 40 proc. atitinkamai iš atsakovės ieškovui buvo nuspręsta, kad priteistinos yra 380 Eur dydžio išlaidos už suteiktas advokato paslaugas, tačiau neatsižvelgta, kad atsakovė atsisakė priešieškinio ieškovo atžvilgiu 2016 01 08, jau esant ieškovo atsiliepimui į priešieškinį (2 t. b. l. 38-40), kurio parengimo išlaidos patirtos dėl atsakovės veiksmų, todėl turi būti kompensuotinos 100 proc., t.y. 350 Eur, o už ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose kompensuotinos 240 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidų (600 Eur/40 proc.), iš viso 590 Eur už advokato teisinę pagalbą (o ne 380 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 631 Eur (590 Eur. + 41 Eur žyminio mokesčio).Atsakovė už advokatės A. B. paslaugas yra sumokėjusi 800 eurų už procesinių dokumentų ruošimą ir 200 eurų už atstovavimą byloje (3t.b.l.127,128,129). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė priešieškinio, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje patirtų išlaidų pagrįstai sprendė nepriteisti. Teismas laikė pagrįstomis 530 Eur atsakovės patirtas išlaidas: 500 Eur už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį bei atstovavimą teisme ir 30 Eur už konsultacijų pas psichologę teikimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atlikęs šalims priteistinų vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteisdamas 109 Eur atsakovės patirtų išlaidų, neteisingai taikė CPK 93 str. 2 d. normą, kuri numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadinasi, ieškovo ieškinį tenkinus 40 proc. atitinkamai atsakovei turėjo būti priteista 60 proc. jos patirtų advokato pagalbos išlaidų, kas sudaro 300 Eur (500 Eur/60 proc.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovo priteistina 330 Eur (300 + 30) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (ieškovo 631 Eur - atsakovės 330 Eur), atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 301 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteista 109 eurų bylinėjimosi išlaidų keistina, panaikinant rezoliucinę sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 109 Eur atsakovės patirtų išlaidų, ir iš atsakovės priteistina 301 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas H. L. sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas pagal pareikštus materialinio pobūdžio reikalavimus netenkintinas, sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl apeliantas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir apelianto turėtos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.Atsakovė S. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 50-58), kvitą apie 300 Eur sumokėjimą už advokatės A. B. teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurias prašo priteisti iš apelianto. Ši suma neviršija maksimalios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77) 8.11 punkte nurodytos sumos (756,90 Eur (2015K4) x 1,3=983,97 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitokią atlygintinų išlaidų sumą, iš apelianto atsakovei priteistina 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Iš apelianto į valstybės biudžetą priteisiamos 10, 75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 3 punktu, 325 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje, kuria iš ieškovo H. L. priteista 109 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. Z. iš ieškovo atsakovei priteista 109 Eur atsakovės patirtų išlaidų, ir iš atsakovės S. Z. priteisti 301 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui H. L..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš apelianto H. L. priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei S. Z..

Priteisti valstybei iš apelianto H. L. 10, 75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė