Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas H. L. parodė, kad jis palaiko savo patikslintą ieškinį, kad vaiko H. L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo ir iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui. Ieškovas nurodė, kad jo nuomone vaiko atsakovė neaugina, o jį daugiausia augina ir prižiūri atsakovės tėvai. Seneliai sūnų veža į darželį, iš jo pasiima, su juo daugiausia bendrauja. Atsakovė neatsakingai žiūri į vaiko auklėjimą, nes ji ne du o apie 4 mėnesius buvo išvykusi iš Lietuvos, o sūnų vėl prižiūrėjo seneliai. Atsakovė nieko jam nesakė apie jos norą išvykti padirbėti už Lietuvos respublikos ribų. Pareiga auginti ir auklėti savo vaikus yra tėvų, o ne senelių ir jis niekada nuo tokios pareigos neatsisakė ir neatsisakys. Mano, kad tiek atsakovė, tiek seneliai H daro neigiamą poveikį, nes visus savo neigiamus atsiliepimus apie berniuko tėvą, tai yra jį, aptarinėja girdint berniukui, o tai formuoja neigiamą sūnaus nuomonę apie tėvą. H , apsilankymo metu, bendrauja su juo noriai, jie kartu skaito knygeles, žaidžia, yra nusivedęs sūnų į savo darbovietę, tačiau jokių operacijų nematė, prie jo nebuvo niekas konsultuojama. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo, tai nori su sūnumi bendrauti kiek įmanoma dažniau , nes nori daugiau žinoti apie savo vaiką, jo norus, poreikius, o paliekant tik tokią bendravimo tvarką kokia yra , tai vaikas visai atitols nuo tėvo. Jis yra materialiai pajėgus prisiderinti prie vaiko, nes gali sūnų leisti į privatų darželį, gali savo darbo grafiką derinti , atsižvelgiant į sūnaus poreikius. Jis turi draugę N su kuria sūnus normaliai sutaria, o H turi draugę I , su kuria dažnai susitinka kai būna pas jį. Ieškovas paaiškino, kad tarp jo ir S. Z. santykiai yra įtemti, jie praktiškai nebendrauja. Apie sūnų, jo poreikius, norus, su atsakove praktiškai nebendrauja ir nesitaria. Praktiškai nebendrauja ir su atsakovės tėvais.

Atsakovė S. Z. parodė, kad sūnaus H gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Ieškovas su berniuku bendravo pagal teismo sprendimu nustatytą grafiką. Gal tik 3 kartu iki ieškinio padavimo tėvas negalėjo pasiimti vaiko, nes 2 kartus vaikas sirgo, o vieną kartą negalėjo pats ieškovas. Jai persikėlus gyventi iš Šiaulių į tėvų namus, H taip pat gyveno su ja ir jos tėvas. Abu tėvai jai padeda auginti, auklėti ir išlaikyti berniuką. Jie padeda nuvesti ar kai reikia parvesti sūnų iš darželio, su juo bendrauja, žaidžia . Jis dirbo UAB“Mantinga“ ir gaudavo apie 1000 litų atlygį, tačiau atlygsi buvo pakankamai mažas be to ir darbo sąlygos kenkė jos sveikatai, todėl reikėjo keisti darbą, o jį susirasti nėra taip paprasta. 2014 metais ją pakalbino vykti į Vokietiją ir padirbėti keletą mėnesių, padedant prižiūrėti senelius. 2014 metų vasaros pabaigoje išvyko į Vokietiją. Ji prabuvo apie 3 mėnesius laiko. Buvo grįžusi 2014-11-05 ir vėl išvyko 2014-11-25d. Visiškai sugrįžo į Lietuvą 2014-12-02d. Per tą laiką su sūnumi bendravo telefonu, internetu „Skype“. Ieškovui nieko nesakė apie savo planus dėl darbo Vokietijoje. Ji neprašė, kad ieškovas per tą laiką kol ji dirbs, prižiūrėtų sūnų, nes įsitikinusi, kad jai sugrįžus sūnaus jau būtų neatidavęs, kadangi anksčiau jau susidūrė su tuo, kad ieškovas jau buvo paėmęs sūnų ir ne tik, kad neatidavė sūnaus, bet net neleido pasimatyti. Su ieškovu visiškai nebendrauja, nieko apie sūnų, jo auklėjimą, poreikius nesitaria. Ieškovas taip pat apie sūnų nesiteirauja, daugiausia vaiku domisi ir raštus rašo ieškovo advokatas. Nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista. Atsižvelgiant į ekspertizės aktą ji atsisako nuo priešieškinio ir mano, kad galima keisti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau ne po savaitę gyventi pas vieną, o po to pas kitą, nes tai bus nuolatinis vaiko tampymas. Be to ji neturi automobilio ir jo nevairuoja, todėl vežti vaiką į Šiaulius autobusu ar traukiniu yra labai nepatogu, nes užtruks apie 6 valandas ir po savaitės vėl atgal 6 valandas, tai nėra jokio poilsio. Be to reikia atsižvelgi ir į tai, kad sūnus lanko darželį, tuojau lankys paruošiamąją klasę. H neturi telefono, todėl ieškovas negali reikalauti, kad ji būtų atsakinga už sūnaus pokalbius telefonu.

Trečiasis asmuo R. Z. parodė, kad H yra jos anūkas, kuris nuo trijų mėnesių, kartu su dukra S. Z., gyvena jų namuose. Ieškovas H. L. nenori bendrauti nei su sūnaus seneliais, nei su sūnaus motina, atvykęs pasiimti vaiko net nesisveikina. Vaiką pasiima prie namų valdos tvoros, ten jį ir atiduoda. Ieškovas nieko su dukra apie sūnų, jo auklėjimą, ligas, poreikius, norus nekalba, nesitaria, nebendrauja. Su sūnumi bendrauja tik pagal grafiką. H nieko nepasakoja apie savo tėvai, kai sugrįžta iš apsilankymo. Išvykstant pas tėvą, motina sudeda berniukui rūbus, batus, striukę. Iš tėvo jokių daiktų, rūbų, žaislų neparsiveža ir tėvas nieko papildomai, be išlaikymo pinigais, neskiria ir neperka. Tėvas niekada anksčiau, kai H buvo mažesnis , nesidomėjo kas vaiką prižiūri, kas veda į darželį, kas jį slaugo, tik kai S išvyko padirbėti į Vokietiją, panoro atsiimti vaiką. Per tuos kelis mėnesius , kai S dirbo Vokietijoje, H lankė darželį, nesirgo ir buvo tinkamai prižiūrėtas.

Trečiasis asmuo V. Z. parodė, kad H yra jo anūkas, kuris nuo trijų mėnesių, kartu su dukra S. Z., gyvena jų namuose. Ieškovas nenori bendrauti nei su Simona, nei su H seneliais. Ieškovas jokiais klausimais, kas liečia sūnų, su S nesitaria, nebendrauja.

Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas G. P., teikdamas teismui išvadą, parodė, kad netikslinga keisti, teismo sprendimu, jau nustatytos vaiko gyvenamosios vietos . Dėl bendravimo tvarkos, tai mano, kad reikėtų koreguoti tėvo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus į psichologės išvadą. Mano, kad tikslinga jog vaikas galėtų būti pas tėvą rudens, žiemos, pavasario atostogų metu po vieną savaitę ir po 1 savaitę birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vaikas negali vienu metu lankyti dviejų tiek ikimokyklinio, tiek priešmokyklinio ugdymo įstaigų, taip pat ir bendrojo lavinimo mokyklos , nes jis gali būti įtrauktas į apskaitą tik vienoje ugdymo įstaigoje, pagal tuos sąrašus yra skiriamas ir mokinio krepšelis, todėl gyventi po 2 savaites pas vieną iš tėvų, po ko pas kitą, tai nepriimtinas. Tėvai turėtų daugiau sutarti tarpusavyje, tuomet ir susitarti dėl susitikimų bendravimo būtų paprasčiau. Dėl įpareigojimo bendrauti „Skype“, telefonu , tai gali būti priteista, tik kaip tai įgyvendinti nežino, nes berniukas net neturi telefono.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teikė teismui išvadą ir nurodė, kad atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, skyrius mano, jog netikslinga pakeisti mažamečio H. L. gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta su motina S. Z.. Taip pat netikslinga laikinai apriboti tėvo valdžią H. L. jo sūnaus atžvilgiu. Mano, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka , jog Hubertas bendrautų su abiem tėvais paeiliui kas antrą savaitę kol pradės lankyti ugdymo įstaigą pagal bendrojo lavinimo programą nepažeistų vaiko interesų, nes tiek Marijampolėje, tiek Šiauliuose galėtų lankyti ugdymo įstaigas. (3t.b.l.80).

Apklausta liudytoja J. M. parodė, kad ji yra H. L. darželio auklėtoja. Darželį H lanko nuo trijų metų. Berniukas bendraujantis su vaikas ir darželyje jaučiasi saugiai, nėra labai linkęs į meninę aplinką. Jis daugiau pasakoja apie savo senelius, mamą, o paklausus apie tėtę, mini, kad darbe. Rytais berniuką daugiausia atveda mama, o pasiima įvairiai kartais mama, kartais seneliai. H mama 2014 metais buvo išvykusi iš Lietuvos apie 3 mėnesius, tai berniuką atvesdavo seneliai. Hubertas yra prisirišęs prie savo namų, artimųjų su kuriais daugiau bendrauja, o pas tėtį aplinka svetimesnė. Mano, kad vaikui būtų nepriimtina po vieną savaitę būti viename darželyje, o savaitę kitame, nes tai būti kita aplinka, kiti vaikai, auklėtojos. Be to kiekviename darželyje yra nustatytos ugdymo programos.

Apklausta ekspertė D. T. parodė, kad H išsakė savo nuomonę, jog jis nori gyventi su savo mama ir vaiko pateikti argumentai atitinka jo poreikius, amžių, tai yra mokykla, buitis , draugai. Reikšmingos įtakos vaiko nuomonei , tai yra jo nuteikimo, tyrimo metu nustatyta nebuvo. Vaikas yra mažas, todėl neturi gyvenimiškos patirties, mato artimus jam žmones ir iš reakciją į atitinkamus klausimus, situacijas, todėl ir jis reaguoja. Tarp šalių yra didelis konfliktas, todėl abiejų šalių reakcija persiduoda ir H , o jis į tai reaguoja. H turi artimesnį ryšį su mama, kadangi tokio amžiaus vaikams, mama yra labai svarbus asmuo. Artimesnius santykius visada kurti ir išlaikyti padeda ilgesnis ir pastovesnis bendravimas, bet tam įtakos turi ir buitis, draugai, mokykla. Ž. H. savęs vertinimas pasireiškia tiek bendraujant su tėvu, motina, seneliais, tiek su psichologe ir tai proceso , šalių nesutarimo įtaka. Vaikas perima šalių emocijas, konfliktus, bet tai nereiškia, kad pabuvus pas tėvą daugiau laiko, savęs vertinimas gali būti kitoks. Vaikui reikia daugiau pastovumo realioje aplinkoje. Šalys nori šioje byloje eiti į kraštutinumus, tuo tarpu tėvai turėtų būti lankstesni, abu bendrauti, tartis.

Ieškovas H. L. savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia šiomis aplinkybėmis, o būtent: tai, kad atsakovė S. Z. veikia priešingai vaiko interesams, nes išvykdama dirbti į užsienį, vaiką paliko ne jam, o savo tėvų V. Z. ir R. Z. priežiūrai, o apie savo išvykimą į užsienį sūnaus tėvą H. L. neinformavo, nors prioritetinė teisė auginti ir auklėti vaiką yra priskiriama jo tėvams, tuo ribojo tėvo galimybę auklėti ir prižiūrėti vaiką, be to atsakovė yra nesąžininga, nes nurodo, jog buvo išvykusi tik 2 ar 3 mėnesius, tuo tarpu ji buvo išvykusi ženkliai ilgiau. Tai pat nurodo, jog atsakovė S. Z. ir tretieji asmenys V. Z. ir R. Z. netinkamai auklėja vaiką , nes jį sistemingai nustatinėja prieš tėvą, kadangi su atsakove ir jos tėvais berniukas praleidžia daug ilgesnį laiko tarpą, taip nesuteikdami galimybės pačiam vaikui pasirinkti, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena pas savo tėvus Rūtą ir V. Z. L gt.27, Narto kaime Marijampolės sav. ir gyvenama aplinka atitinka vaiko poreikius (1t.b.l.39-40). H. L. nuo 2012-09-01 lanko lopšelį-darželį pasaka, o į darželį jį atveda ir pasiima jo mama ir seneliai. Berniukas prižiūrėtas ir tvarkingas (1t.b.l.49). Liudytojos J. M. H. L. darželio auklėtojos parodymais nustatyta, kad jai buvo žinoma apie tai, jog 2014 metais S. Z. buvo išvykusi dirbti į užsienį apie 3 mėnesiams laiko ir berniuku tuo metu rūpinosi seneliai. Berniukas tuo metu buvo prižiūrėtas . Šalys pripažino, kad ieškovui nebuvo daroma juokių trikdžių bendraujant su vaiku , tik galimai 2 kartus berniukas sirgo ir nebuvo galima jo pasiimti, o vieną kartą negalėjo atvykti ieškovas. Byloje nustatyta, kad atsakovė S. Z. dirbo UAB“ Šilko juosta“, UAB“Mantinga“ , tačiau darbo užmokestis buvo minimalus, darbo sąlygos atsakovei netinkamos, nes UAB “Mantinga“ teko dirbti šaltyje, o tai kenkė jos sveikatai. (2t.b.l.98).Atsakovė S. Z. nurodė, kad ji 2014 metų vasaros pabaigoje išvyko į Vokietiją dirbti- prižiūrėti nusenusių ir neįgalių senelių, kadangi norėjo užsidirbti ir gauti didesnes pajamas. Ji nurodė, kad per tą laiką su sūnumi bendravo telefonu, „Skype“ du kartus buvo trumpam sugrįžusi , o galutinai sugrįžo 2014-12-02. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Atsakovė paaiškino, kad sūnaus tėvą apie išvykimą dirbti neinformavo ir nenorėjo berniuko išvykimo laikui perduoti auginti tėvui, nes jie su ieškovu nesutaria, nebendrauja, todėl tai būtų tik pagrindas ieškovui pasiimti sūnų ir jo negrąžinti. Įstatymas suteikia prioritetinę teisę prižiūrėti, auginti ir auklėti savo vaikus, tačiau tokia teisė negali būti suabsoliutinta , šios bylos nagrinėjimo kontekste. Remiantis bylos šalių parodymais, ekspertizės aktu, ekspertės D. T. parodymais, byloje esančiais įrodymais, matyti, kad šalys nelinkę bendrauti , konfliktuoja , kartu nesprendžia jokių su sūnaus auklėjimu susijusių klausimų, ir net nebando ir nerodo noro tai daryti. Jau 2011-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad H. L. stengiasi sumenkinti atsakovės S. Z. kaip moters, mamos autoritetą nurodydamas, kad ji yra socialiai nebrandi asmenybė, nepasiruošusi auginti vaiką. Taip pat sprendimu nustatyta, kad 2011-05-17 , S. Z. esant parduotuvėje, ieškovas H. L. , nusivežė sūnų, o ją paliko ir telefonu pranešė, kad abu susitiks teisme. Sūnus buvo sugrąžintas 2015-05-31, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Kaip apklausoje nurodė ekspertė D. T. šalys nori šioje byloje eiti į kraštutinumus, tuo tarpu tėvai turėtų būti lankstesni, abu bendrauti, tartis. Teismo nuomone atsakovės S. Z. pozicija, neinformuoti ieškovo H. L. apie savo išvykimą dirbti į užsienį, nesuteikimas ieškovui galimybės , jos išvykimo momentu, auginti ir auklėti sūnų, yra iš dalies pagrįstas aukščiau išdėstytais įrodymais ir motyvais, nes atsakovei buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad jai parodžius geranoriškumą ir laikinai leidus sūnui pagyventi pas tėvą, sūnaus ieškovas geranoriškai gali negrąžinti. Pažymėtina, kad atsakovės išvykimo metu, berniukas netrukdomai bendravo su tėvu, pagal sprendimu nustatytą tvarką, lankė darželį ir jį prižiūrėjo seneliai, su kuriais Hubertą sieja artimas ryšys.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė S. Z. ir jos tėvai R. Z., ir V. Z. , su kuriais gyvena, H. L., netinkamai auklėja vaiką, nes nustatinėja sūnų prieš ieškovą ir tai neleidžia pačiam berniukui pasirinkti su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Šiuos savo motyvus ieškovas grindžia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis. Kaip ir pažymėjo apklausoje ekspertė D. T., tos pačios pozicijos laikosi ir teismas , kad pateiktas ekspertizės išvadas vertina visame tyrimo kontekste aptartais ir ištirtais įrodymais , jų visetu, o ne vien pasakytu vienu sakiniu ar išsireiškimu, paimtu iš konteksto. Ekspertizės akte 10 atsakyme į klausimą nustatyta, kad ekspertizės metu negauta duomenų apie motinos, senelių aplinkoje H. L. daromą psichologinę žalą, tačiau kartu su vaiku gyvenančių suaugusiųjų elgesys turi reikšmingos įtakos berniuko vertinimams, emocinėms jo reakcijoms į bylai svarbias situacijas. Taip pat ekspertė tiek tyrimo akte, tiek apklausoje pasisakė, kad yra natūralu, kad vaikas, būdamas mažas, neturintis gyvenimiškos patirties, matydamas jam artimų žmonių reakcijas į susidariusią situaciją, perima tas emocijas, jų konfliktus, bet tai nereiškia, kad nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškovu vertinimas ir emocijos gali kisti, kadangi tarp šalių yra gilus konfliktas ir todėl abiejų šalių, tai yra vaiko tėvų, reakcija persiduoda ir jų sūnui. Ekspertizės akte atsakyme į 1 klausime nustatyta, kad H. L. gali išreikšti nuomonę dėl to, kur jis norėtų gyventi. H. L. išreiškia norą gyventi su mama, savo pasirinkimą pagrindė jo amžių atitinkančiais argumentais, kurie atspindi ir jo raidos poreikius- dabartinė gyvenamoji vaiko aplinka yra jam gerai pažįstama ir artima, emocinis prisirišimas prie motinos/senelių yra saugus, o ilgesnis atsiskyrimas nuo motinos berniukui kelia nerimą. Iš to seka, kad H gali išreikšti savo nuomonę ir pareiškė norą gyventi su mama, o jo pateikti argumentai kaip apklausoje nurodė ekspertė, atitiko jo amžių, tai yra – „jog norėtų gyventi mamos namelyje, ten yra daugiau žaislų, mama leidžia pas draugus, jis pas tėtę turi tik vieną draugę, kuri maža, jai 4 metai, ji gyvena šalia, o pas mamą du draugai. Pas mamą namelyje yra daugiau šeimos, ten yra trys: mama, tėvukas ir močiutė. O pas tėtį namuose yra du: tėtis ir Neringa. Tėčio namie liūdna, nes kai pamiegodavau, pas mamytę norėdavau.“ Iš išdėstytu seka, kad H. L. pats nieko neįtakojamas, jo amžių, patirtį ir brandą atitinkančiais argumentais, pagrindė savo norą gyventi pas mamą. Ekspertė išvadose nurodė, kad berniuko atitinkamiems vertinimams įtakos turi ir reikšmingų suaugusiųjų elgesys, tai yra berniukas reaguoja į įtemtus , jam artimų asmenų santykius, o atsidūręs konflikto viduje,linkęs dažniau atstumti kartu negyvenantį ieškovą. Tačiau kaip apklausoje paminėjo ekspertė D. T., jog reikšmingos įtakos kokiai nors neigiamai vaiko nuomonei apie ieškovą, susiformuoti, tyrimo metu nustatyta nebuvo. Iš to sektų, kad psichologinės ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatyta, kad motina ar seneliai nustatinėtų H. L. prieš jo tėvą ar darytų įtaką jo apsisprendimui gyventi su mama. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad vaiko atsiskyrimo nuo mamos nerimas yra stebimas ne tik ekspertizės metu, bei ir buvo fiksuoti gydymo įstaigose laikotarpyje po to, kai tiriamasis buvo grąžintas atsakovei. Pastebėtina, jog ieškovas, teikdamas prašymus teismui, ir toliau neįvertina sūnaus prisirišimo prie mamos svarbumo-jo noras, jog vaikas gyventų pas jį arba bendrautų pakaitomis po vieną savaitę šiuo metu neatitinka pagrindinių tiriamojo interesų. Pažymėtina, kad tokios pozicijos, kad atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, ir vadovaujantis ekspertės išvada laikėsi ir Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, jog bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta aplinkybių ar priežasčių, remiantis kuo būtų tikslinga tenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, juolab, jog toks gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiks vaiko interesų. Kaip pasekmė atmestinas ieškovo reikalavimas dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės S. Z.. (CPK 178 str.).

Atsakovės S. Z. pateikė teismui prašymą , kuriuo ji atsisakė nuo priešieškinio , tai yra nuo reikalavimo metams laiko apriboti tėvo valdžią sūnaus H. L. atžvilgiu ir prašo civilinę bylą nutraukti . Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus bei atsakovės išdėstytą poziciją atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina ( LR CPK 293 str., 1d.4p.).

2011-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovo H. L. bendravimo tvarka su sūnumi H. L. taip: H. L. turi teisę pasiimti H. L. kiekvieno lyginio mėnesio paskutinės savaitės pirmadieniais nuo 11 val. ir privalo grąžinti iki tos pačios savaitės penktadienio 18 val. : tokia tvarka nustatoma iki vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Šalys , su atitinkamomis išlygomis, kaip antai vaiko liga, ieškovo užimtumas, teismo taikytos laikinosios priemonės, nustatytos tvarkos laikėsi.

Šiuo metu ieškovas H. L. prašo iki H. L. pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą nustatyti sekančią bendravimo su sūnumi tvarką : H. L. su savo tėvais praleidžia po vieną kalendorinę savaitę pakaitomis jų gyvenamosiose vietose Lietuvos Respublikoje, o vaiką ateinančią savaitę su juo turinčiam būti tėvui į gyvenamąją vietą(sekmadieniais nuo 15 val. iki 20 val.) atveža atitinkamą savaitę su vaiku praleidęs tėvas. Po ko ieškovas pakeitė savo nuomonę ir prašė nustatyti jog sūnus praleistų su tėvais po dvi kalendorines savaites pakaitomis . Iš ekspertizės akto dėstomosios dalies seka, jog tikslinga įvertinti berniuko prisirišimo prie mamos svarbumą ir ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka pakaitomis po vieną savaitę šiuo metu neatitinka pagrindinių tiriamojo interesų. Psichologės nuomone vaiko bendravimas po dvi savaites pakaitomis taip pat yra nerekomenduotinas, kadangi berniukas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri sukuria vaikui pastovumo jausmą, todėl tėčio ir sūnaus susitikimai galėtų būti organizuojami savaitgalių, vaiko atostogų metu. Ieškovas pateikė pažymą, kad sūnus , būdamas Šiaulių mieste ir gyvendamas su tėvu, lankys privatų lopšelį darželį „Mažylis“, jam patogiu laiku (3t.b.l.81). Iš Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento rašto seka, kad LR Švietimo ir mokslo ministro 2008-02-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Mokinių registro nuostatus vaikas gali būti registruotas tik vienoje įstaigoje. Todėl galimybės vaikui vieną savaitę lankyti vieną švietimo įstaigą, kitą savaitę kitą įstaigą nėra (3t.b.l.62). Iš Marijampolės vaikų lopšelio darželio „pasaka“ rašto seka, kad Marijampolės vaikų lopšelis darželis „pasaka“, kaip ir visos Lietuvoje veikiančios ugdymo įstaigos, renka, kaupia duomenis apie vaiką vadovaudamiesi LR Švietimo ir mokslo ministro 2008-02-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Mokinių registro nuostatais. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymo grafikas ir apskaita, kai berniukas yra dviejų ikimokyklinių ugdymo įstaigų ugdytinis, neatitinka nei Lietuvos respublikos teisės aktams, nei mūsų įstaigos veiklos dokumentams. Pažymime, Mokinių registro nuostatuose, nėra numatyta galimybė, kad berniukas būtų dviejų ikimokyklinio ugdymo įstaigų apskaitoje ir lankytų jas kas antrą savaitę. Vaiko ugdymo įstaigos lankymas pagal ieškovo pageidaujamą grafiką yra nekompetentingas sprendimas, kuris padarytų žalos ne tik vaiko ugdymui, jo pažangai ir pasiekimams bet ir emociniam vaiko saugumui. (b.l.63). Byloje neabejotinai nustatyta, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, kas buvo patvirtinta ir įsiteisėjusius 2011-10-04 teismo sprendimu, ir tai suteikia ieškovui galimybę berniuką leisti ne į valstybės finansuojamą lopšelį darželį, o į privatų, tačiau šiuo atveju tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad pas mamą berniukas lanko valstybės finansuojamą darželį, kuris remiantis liudytojos J. M. parodymais, yra perpildytas , todėl atsakovei tai gali sukelti sunkumų dėl sūnaus lankomumo ar net išbraukimo iš darželio lankytojų sąrašų. Kaip seka, iš darželio auklėtojos J. M. parodymų, ir aukščiau cituotų raštų , ugdymo įstaigos turi savo programas, kurių yra laikomasi , ir toks berniuko ,dviejų ugdymo įstaigų lankymas, gali turėti neigiamos įtakos jo pažangumui, pasiekimams ir emocinei būsenai. Atsižvelgiant į H amžių, pateiktas ekspertizės išvadas matyti, kad jam reikalinga daugiau pastovumo realioje aplinkoje, tai yra, tų pačių draugų, darželio, buities , juolab, kad jis emocionaliai ir jautria reaguoja į jam artimų asmenų konfliktus, jam būdingas atsiskyrimo nerimas. Iš to sektų, kad tokia bendravimo tvarka, tai yra 2 savaites gyventi su tėvu, o dvi su motina, būtų priimtina ir toleruotina tuomet, jeigu vaiko tėvai gyventų tame pačiame mieste ar toje pačioje savivaldybėje, o berniukas galėtų lankyti vieną ir tą pačią ikimokyklinio , priešmokyklinio ar bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą. Be kita ko pažymėtina, kad H. L. jau nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą , tai yra bendrojo lavinimo mokyklą. Todėl teismo nuomone 2011-10-04 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą yra priimtina ir nekeistina, tačiau ji atsižvelgiant į ekspertės išvadas , vaiko interesus praplėstina, kad berniukas kuo daugiau galėtų bendrauti su tėvu, o būtent nustatytina, kad Hubertas galėtų bendrauti su tėvu vasaros atostogų metu tai yra - H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą 07-15 dieną(nuo 17 val. iki 20 val.) .

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo - H. L. pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, nustatyti tokio turinio bendravimo su vaiku tvarką : - H. L. su H. L. praleidžia kas antrą savaitgalį nustatant, jog vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje penktadieniais(nuo 17 val. iki 20 val.) pasiima H. L., o sekmadieniais ( nuo 17 val. iki 20 val.) iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasiima S. Z.; H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, o mama S. Z. vaiką pasiima 07-15 dieną(nuo 17 val. iki 20 val.) , iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; H. L. praleidžia su sūnumi H. L. kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaiką nuo 08-01 dienos(nuo 17 val. iki 20 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, o mama S. Z. vaiką pasiima 08-15 dieną(nuo 17 val. iki 20 val.) , iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; Lyginiais metais H. L. su tėvu H. L. praleidžia Kalėdinių atostogų pirmąją savaitę, o nelyginių metų-antrąją. Abiem atvejais vaiką pirmąją atitinkamai atostogų savaitės dieną(nuo 17 val. iki 20 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasiima H. L., o paskutinę atitinkamos atostogų savaitės dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) vaiką S. Z. pasiima iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje Lyginiais metais H. L. su tėvu H. L. praleidžia Kalėdinių atostogų pirmąją savaitę, o nelyginių metų-antrąją. Abiem atvejais vaiką pirmąją atitinkamai atostogų savaitės dieną(nuo 17 val. iki 20 val.) iš vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasiima H. L., o paskutinę atitinkamos atostogų savaitės dieną (nuo 17 val. iki 20 val.) vaiką S. Z. pasiima iš H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje. Nustatyti , jog liepos ir rugpjūčio mėnesiais išlaikymas vaikui iš tėvų nepriteisiamas.