Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampoles rajono apylinkes teismo teiseja Ruta Gustiene, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei S. Z., jos atstovui advokato padejejui E. R., atsakovui H. L., jo atstovui advokatui A. K., išvada teikiancios institucijos Marijampoles savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus atstovui G. P., teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves S. Z. ieškini atsakovui H. L., institucijai, teikianciai išvada, Marijampoles savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu departamento Vaiku teisiu apsaugos skyriui, Šiauliu rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriui del mažamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos patvirtinimo ir pagal atsakovo H. L. priešieškini ieškovei S. Z., institucijai, teikianciai išvada, Marijampoles savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu departamento Vaiku teisiu apsaugos skyriui, Šiauliu rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriui del mažamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATE:

Išvada teikianti institucija Marijampoles savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius pateike išvada, kurioje nurodoma, kad ieškinio reikalavimus palaiko.

Išvada teikianti institucija Šiauliu rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius teismo posedyje nedalyvavo, apie posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, gauta išvada bei prašymas byla nagrineti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodoma, kad su ieškiniu sutinkama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Marijampoles rajono apylinkes teismo 2011-09-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – nepilnamecio H. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina S. Z. iki isiteises teismo sprendimas šioje byloje (III t. b.l. 79-82).

Teismu praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota, ši praktika orientuoja teismus nagrinejant byla, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinejamoje byloje butina individualizuoti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Sprendžiant ginca del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, butina ivertinti aplinka, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priemimo momentu, jos tinkamuma vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra butinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikra socialine, psichologine žala, sukelia emociniu išgyvenimu. Tarptautines ir nacionalines teises normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsauga ir nesant butino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teises normu reikalavimus (Europos Žmogaus Teisiu Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendima nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kuri vaikas gyvena jo poreikius patenkinancioje aplinkoje, užtikrinancioje jo teise i busta; busto salygos; vaiko poreikiu tenkinimas; bendravimo ryšiu susiformavimas; susiformaves pastovus emocinis ryšis su vienu iš tevu, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenanciais asmenimis; kitos aplinkybes, kuriu pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrecioje byloje. Tarptautine ir Lietuvos teismu praktika orientuota i ilgesni nei vieneriu metu gyvenima vaiko poreikius atitinkancioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi buti pateisinamas ir butinas. Viena iš tokiu situaciju nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2006 m. gegužes men. 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Teismo nuomone, atsakovas stengiasi sumenkinti ieškoves kaip moters, mamos autoriteta, nurodydamas, kad ji yra socialiai nebrandi asmenybe, nepasiruošusi auginti vaika, t.y. per jauna. Šias aplinkybes, jo teigimu, irodo jos neatsakingas požiuris i atsitikima su vaiku prekybos centre, i jos elgesi veliau – kai išsiveže serganti vaika ir pan. Be to, atsakovo nuomone, ieškove neturi tinkamu gyvenimo ir buities salygu auginti mažameti vaika. Teismo nuomone, šie atsakovo argumentai neitikinantys, daugiau išreiškia atsakovo asmenine nuomone apie ieškove, jo asmenini požiuri i ja, kaip i moteri, akivaizdu, kad jausmai tarp šaliu yra atšale, jie jauciasi svetimi vienas kitam, juos sieja tik sunus. Teismas nenustate jokiu aplinkybiu ir ieškoves asmenybes bruožu, kurie keltu gresme vaiko sveikatai, gyvybei, sudarytu pagrinda abejoti netinkamu vaiko auklejimu. Nors atsakovas kategoriškai teige, kad ieškoves liga – hepatitas b yra didžiule gresme vaiko ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, taciau nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima teigti, kad ieškove netinkamai prižiuri sunu, nesirupina jo sveikata ir apsaugos priemonemis (nesilaiko asmenines higienos reikalavimu, nesinaudoja asmenines higienos priemonemis, ar nesiima kitu priemoniu, užkertanciu kelia ligos užkratui). Tai, kad ieškove yra jauna – 24 metu, teismo manymu, nera yda, trukdanti moteriai auginti ir prižiureti vaika. Atsakovas teigia galintis vienas auginti sunu, nes yra brandaus amžiaus, neturintis kitu vaiku ar globotiniu, savo laisvalaiki galintis skirti tik sunui. Taciau šios aplinkybes taip pat leidžia spresti, kad ir atsakovas neturi jokios patirties auginant mažameti vaika. Tai, kad jis yra medikas, dar nereiškia, kad jis yra geras pedagogas ar žmogus, turintis darbo su vaikais patirti. Tokiu budu, atsakovas nepateike jokiu itikinamu argumentu, suteikianciu jam vaiko auginimo prioriteta jaunos motinos – ieškoves atžvilgiu. Be to, nuo pat gimimo sunus augo kartu su motina, išskyrus trumpa laiko tarpa – nuo 2011-05-17 iki 2011-05-31, kuomet vaikas gyveno tik su tevu. Ieškove neneigia, kad tam tikrais laikotarpiais gyveno kartu su atsakovu, o kilus nesutarimams išvykdavo pas tevus. Taciau nuo 2011-05-31 ji su vaiku pastoviai gyvena savo tevu namuose, (duomenys neskelbtini). Visa laika, nežiurint kur: Šiauliuose ar Marijampoles r., ieškove buvo su sunumi, vaikas jaute motinos demesi ir priežiura, nuolatini bendravima ir rupinimasi juo. Nesutarimai tarp vaiko tevu, gyvenamosios aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijes su vaiko emociniais išgyvenimais ir darantis žala jo socialinei ir psichologinei raidai. Vaiko gyvenamoji vieta paliktina su motina, nes keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nera butina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisiu ir interesu apsaugai (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kadangi paprastai lemiama reikšme turi tevu asmeniniai bruožai bei santykiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas i aukšciau nustatytas aplinkybes ir salygas, daro išvada, kad teisingiau tenkinti ieškoves reikalavima nustatyti nepilnamecio sunaus H. gyvenamaja vieta kartu su motina (CK 3.174 str.). Kaip pasekme atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 178 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tevu pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus, todel teismas privalo ši klausima išspresti. LR Konstitucijos 38 straipsnyje itvirtinta tevu pareiga aukleti vaikus dorais žmonemis ir ištikimais pilieciais, iki pilnametystes juos išlaikyti. Ši tevu konstitucine pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigu sumas tevai turi apskaiciuoti ir skirti patys. Geriausiai žinodami auklejamo vaiko individualius poreikius, tevai atsakingai turetu skirti visa reikalinga išlaikyma vaikui ir toki išlaikyma tinkamai panaudoti.( LAT Nr. 3K-3-307/2006, 2006-05-24). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams ir ju tevu turtinei padeciai bei užtikrinantis butinas vaikui vystytis salygas. Butinoms vaiko vystymosi salygoms sudaryti turi buti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bustui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kulturiniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lešas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiurai. Priteisiant vaikui išlaikyma butiniems poreikiams patenkinti pripažintinas butinu minimalios menesines algos dydžio išlaikymas, tai yra 800 Lt. Toks orientacinis kriterijus del priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant i CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno menesio išlaikymo verte negali buti mažesne už minimalia alga (LAT CBS teiseju kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis). Individualus vaiko poreikiai, jo kaip asmenybes vystymasis salygoja ir reikalinga realu išlaikymo dydi. Siekiant, jog suauges vaikas taptu pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali buti ribojami vien vaiko minimaliu (fiziologiniu) poreikiu tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turetu materialines salygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo igimtus ir igytus gebejimus. Tevai atsakingi už vaiko aplinka ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybiu (pažiuru) sistemai, už parama vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebejimus, pomegius.( LAT nutartis 2004-04-26 Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškove nurodo, kad vaiko išlaikymui per menesi butinos išlaidos – 1310 Lt. Jas sudaro: maistui (papildams) 400 Lt., sauskelnes 400 Lt., apranga ir ju priežiura (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) 200 Lt., higienos priemonems 150 Lt., sveikatos priežiuros ir gydymo išlaidos (skiepai, vitaminai) 80 Lt., laisvalaikiui, žaislams, poilsio išvykoms 50 Lt., transporto išlaidos (vežiojimas pas gydytojus ir kt.) 30 Lt. Ieškove nurodo, kad LR CK 3.196 str. numato išlaikymo forma ir dydi, todel atsižvelgdama i tai bei i LR CK 3.198 str. 1 d. mano, kad iš atsakovo, kuris turi 10 kartu didesnes nei ieškove pajamas, turetu buti priteistina po 1100 Lt. dydžio suma, mokama kas menesi nuo 2011 m. gegužes 26 d. iki sunaus pilnametystes. Atsakovas pripažista, kad ieškoves mažos pajamos, todel priešieškinio tenkinimo atveju, jis nurodo, jog iš ieškoves butu priteista po 200 Lt sunaus materialiniam išlaikymui.

Kaip mineta, priteisiant vaikui išlaikyma butiniems poreikiams patenkinti pripažintinas butinu minimalios menesines algos dydžio išlaikymas, tai yra 800 Lt. Tevu turtines galimybes išlaikyti vaikus gali buti nevienodos (skirtis ju gaunamos pajamos ir kt.). Del to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse itvirtinta, kad abu tevai išlaikyma vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padeciai. Didesnes pajamas gaunantis tevas turi prisiimti ir didesne dali vaikui išlaikyti reikalingu išlaidu. Kuriam nors iš tevu pareiškus ieškini del išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaiciuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tevu gaunamas pajamas, kartu ivertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidu našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tevo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamu pajamu pakaktu normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata del išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnameciu vaiku poreikiams ir ju tevu turtinei padeciai reiškia, kad vaiku išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo ju tevu galimybiu. Šioje istatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkreciu tevu pajamu dydžiu, taciau istatyme nustatyti, taip pat teismu praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat istatyme (CK 3.3 str., 1.5 str.) itvirtintais šeimos santykiu teisini reglamentavima grindžianciais principais vadovaujamasi sprendžiant del išlaikymo dydžio konkreciu atveju. Vienas ju – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai dideja ir pan.). Ieškove nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima spresti apie ypatingus vaiko poreikius, del kuriu butu išauge jo išlaikymo išlaidos Todel, atsakovui pripažistant fakta, kad jo materialine padetis akivaizdžiai geresne, sprestina, kad jis turetu didesne dalimi prisideti prie sunaus materialinio išlaikymo. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina po 600 Lt kas menesi materialinio išlaikymo, nes ieškove šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos menesines pajamos – apie 885 Lt (I t. b.l. 23-25). Geresne atsakovo materialine padetis suteikia jam galimybe prisideti prie vaiko gyvenimo ir buities salygu gerinimo gera valia. Iš byloje pateiktu rašytiniu irodymu – banko saskaitos išrašo (II t. b.l. 146) matyti, kad atsakovas teike materialini išlaikyma sunui, pervesdamas po 500 Lt i asmenine ieškoves saskaita. Paskutinis piniginiu lešu pervedimas vaiko išlaikymui – 2011 m. liepos men., todel išlaikymas priteistinas nuo 2011 m. rugpjucio men. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, sprestina, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai (CK 3.192 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teise i šias lešas (CK 3.185 str. 1 d.).

Tevas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teise ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklejime (CK 3.170 str.). Vaiko neimanoma aukleti nebendraujant su juo. Teismui nustacius vaiko gyvenamaja vieta su vienu iš tevu, antrajam lieka teise ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant. Tevu teise ir pareiga aukleti savo vaikus nustatyta CK 3.165 str. CK 3.156 str. taip pat užtikrina tevu valdžios lygybes principo igyvendinima. Pažymetina, kad ir vaiko, kurio tevai gyvena skyrium, teise nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tevais, nesvarbu, kur jie gyvena, yra itvirtinta LR CK 3.170 str. 2 d. Tokia teise itvirtinta ir Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 24 str.: vaikas turi teise gauti informacija apie motina arba teva, kuris negyvena kartu su juo, vaikui turi buti užtikrinta galimybe bendrauti su motina, tevu. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnyje itvirtintas vienas iš pagrindiniu šeimos teises principu - prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsni tevai turi teise ir pareiga dorai aukleti ir prižiureti savo vaikus, rupintis ju sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami i ju fizine ir protine bukle sudaryti palankias salygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas butu parengtas savarankiškam gyvenimui visuomeneje. Tevu bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklejant turi atitikti minetose teises normose itvirtintus principus. Šia asmeninio pobudžio tevu teise ir pareiga galima igyvendinti tada, kai kitas iš tevu nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant i vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tevu sudaryti salygas igyvendinti savo teise ir vykdyti pareiga bendrauti su vaiku ir aukleti ji, taip pat vaikui igyvendinti savo teise žinoti savo tevus ir bendrauti su abiem tevais vienodai.

Atkreiptinas demesys i tai, kad bendravimo tikslas - dalyvauti auklejant vaika, o ne tik su juo pasimatyti. Del to butina atskirti teise matytis su vaiku nuo teises bendrauti su skyrium nuo tevo ar motinos gyvenanciu vaiku. Bendravimo su vaiku teise yra budas dalyvauti auklejant vaika, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kita (teva ar motina), o teise matytis su vaiku istatymo garantuojama siekiant, kad vaikas neprarastu ryšiu su tevu (motina), kai apribojus tevu valdžia, sustabdomos asmenines ir turtines tevu teises.

Teismo posedžio metu ieškove pripažino, kad ji jau suprato, kad atsakovas sunaus niekur neišveš ir nepadarys jam jokios žalos. Taciau ji laiko, kad vaikas dar labai mažas, mažai bendravo su tevu, jo gal but jau nebeatsimena, todel ilgam išsivežti iš vaiko namu negalima. Del šios priežasties ieškove siulo tokia bendravimo tvarka: lyginiais kalendoriniais metais Sausio 1-aja, vasario 16-aja, kovo 11-aja, krikšcioniškuju Velyku dienomis, gegužes 1-aja, birželio 24-aja, liepos 6-aja, rugpjucio 15-aja, lapkricio 1-aja, nuo 15 val. iki 18 val. bei nuo gruodžio 24-osios 15 val. iki gruodžio 26-osios 18 val.. Nustatyti sunaus lankymo laika savaitgaliais (penktadieniais - šeštadieniais) nuo 15 val. iki 18 val. žiemos metu ir nuo 14 val. iki 20 val. vasaros metu. Nuo to laiko, kai sunui sukaks 3 metukai, leisti jam einamojo menesio pirmaji ir treciaji savaitgali, švenciu dienomis (kai ju buna dvi iš eiles) ir atsakovo atostogu metu, 10 dienu iš eiles, nepertraukiamai gyventi pas atsakova (iskaitant ir nakvyne). Kai sunui sukaks 3 metukai, sunaus vasaros atostogu metu, kiekviena menesi po 10 dienu iš eiles, nepertraukiamai gyventi pas atsakova (iskaitant ir nakvyne). Kai sunui sukaks 3 metukai leisti ji vestis i renginius, skirtus vaikams (Kaledu eglutes švente, koncertus, spektaklius ir pan.) ne tik nustatytomis lankymo dienomis, bet ir kitomis dienomis, kai tokie renginiai vyksta.

Atsakovas laiko, kad ieškoves siuloma bendravimo su vaiku tvarka yra jam nepriimtina, kadangi jis gyvena toli, vien tik kelione pirmyn-atgal truks 6 val. Jo nuomone, bendravimo su sunumi tvarka turetu buti nustatyta tokia: H. L. turi teise pasiimti H. L. kiekvieno lyginio menesio paskutines savaites pirmadieniais nuo 11.00 val. ir privalo gražinti iki tos pacios savaites penktadienio 18.00 val.; tokia tvarka nustatoma iki vaikas prades eiti i pirma mokyklos klase.

Teismas sutinka su atsakovo nuomone. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojanciame gincu tarp skyrium gyvenanciu tevu del bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarkos nustatymo sprendima, nustatyta, jog gyvenanciam skyrium tevui (motinai) turi buti sudaryta galimybe maksimaliai dalyvauti auklejant vaika. Del to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarka butina išsiaiškinti visas vaiko auklejimo galimybes ir išnagrineti visus klausimus, kuriais tevai nesutare. Šio straipsnio 2 dalyje itvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklejant vaika principas nustatant bendravimo tvarka reiškia, kad tevui (motinai) negyvenanciam kartu su vaiku neturi buti daroma apribojimu bendrauti su vaiku (del vietos, budo, salygu ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Del to nesant duomenu, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiku interesams, turi buti nustatoma tokia vieno iš tevu, gyvenancio skyrium nuo vaiku, bendravimo tvarka, kuri užtikrintu šio tevo maksimalu galima dalyvavima auklejant vaikus, galimybe vaikui bendrauti su artimaisiais giminaiciais, negyvenanciais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktu vaiku interesus bei butu protinga, sažininga ir teisinga tiek del vaiku tevo, giminaiciu, tiek ir del kito tevo bei paciu vaiku. Ieškoves siuloma bendravimo su vaiku tvarka yra pakankamai sudetinga ir nepraktiška. Atsakovas gyvena labai toli – Šiauliuose, važineti i Marijampole del 3 val. pabendravimo su vaiku yra nepraktiška, be to, tai yra tik minimalus bendravimas, neužtikrinantis tevo teises maksimaliai prisideti prie vaiko auklejimo. Iki teismo sprendimo isiteisejimo atsakovas gali lankyti sunu ieškoves gyvenamojoje vietoje, juolab, kad ieškove teismo posedžio metu patikino, kad nedarys jokiu kliuciu ju bendravimui. Vaikas per ši laikotarpi – iki teismo sprendimo isiteisejimo pripras prie tevo, todel veliau jam nebus daroma jokia žala išsivežant ilgesniam laikui ir atskiriant nuo motinos. Ši bendravimo tvarka nustatoma iki šaliu sunus prades lankyti mokykla. Atsakovas nurodo iki prades lankyti pirmaja klase, taciau vaikas tures galimybe lankyti ir parengiamaja klase, todel labiau atitiktu formuluote – iki prades lankyti bendrojo lavinimo mokykla. Del šios priežasties nustatytina atsakovo siuloma bendravimo su vaiku tvarka.

Kiti teismo posedžio metu šaliu nurodyti motyvai nenagrinetini, kaip neturintys esmines reikšmes bylai.

Ieškini tenkinus dalinai, atitinkamai iš atsakovo ieškoves naudai priteistinos turetos bylinejimosi išlaidos: 380 Lt už antstolio paslaugas konstatavus faktines aplinkybes (III t. b.l. 64), bei proporcingai patenkintu reikalavimu daliai išlaidos už advokato paslaugas – 1000 Lt (III t. b.l.).

Sprendimas dalyje del materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDE:

Ieškini tenkinti dalinai.

Nustatyti nepilnamecio vaiko H. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta kartu su motina S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) materialini išlaikyma sunui H. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, mokama periodinemis išmokomis po 600 Lt (šešis šimtus litu) kiekviena menesi nuo 2011 m. rugpjucio 1 d. iki sunaus pilnametystes, išlaikymo suma indeksuojant kasmet LR Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija ir nustatant S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukta i šias lešas.

Nustatyti atsakovo H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su sunumi H. L., a.k. (duomenys neskelbtini), taip: H. L. turi teise pasiimti H. L. kiekvieno lyginio menesio paskutines savaites pirmadieniais nuo 11.00 val. ir privalo gražinti iki tos pacios savaites penktadienio 18.00 val.; tokia tvarka nustatoma iki vaikas prades lankyti bendrojo lavinimo mokykla.

Priteisti iš atsakovo H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškoves S. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 380 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litu) išlaidu už antstolio paslaugas, 1000 Lt (viena tukstanti litu) už advokato pagalba.

Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Priešieškini atmesti.

Sprendima dalyje del materialinio išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampoles rajono apylinkes teisma.