Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-209-841/2015 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. M., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad LR CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalis į bylą teikė įrodymus, procesinius dokumentus, išdėstė savo argumentus, nurodė faktines aplinkybes, šalis atstovavo advokatai, apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių argumentus dėl žodinio proceso reikalingumo, nėra pagrindo spręsti, kad prašydami apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šalys nurodė priežastis, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Tai, kad tarp šalių kyla ginčas nėra būtina pakartotinai išklausyti ir apklausti abi šalis bei papildomai išklausyti nurodytus asmenis, galinčius patvirtinti arba paneigti šalių nurodomas aplinkybes, todėl dėl nurodytų aplinkybių nėra tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pačioms šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas nurodė, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovė prašė betarpiškai teisme išklausyti vaiką, tačiau teismas prašymo netenkino, motyvuodamas, kad vaiko nuomonė žinoma, atsižvelgiant į psichologinį vertinimą, tačiau apeliaciniam teismui, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis dėl vaiko nuomonės nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija. Byloje pateikti duomenys yra pakankamai išsamūs ir suteikia pagrindo padaryti vienokias ar kitokias išvadas be papildomos vaiko apklausos. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus išimtinai į vaiko interesus ir siekiant nesukelti vaikui nereikalingų neigiamų emocijų dėl dalyvavimo teismo procese, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 2012-08-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sūnaus A. M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. M. Antstolės J. B. 2012-05-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bet kaip matyti šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą ir bendru sutikimu, nepilnametis šalių sūnus liko gyventi su motina, buvo nustatyta bendravimo tvarka su tėvu. Ieškovas 2014-07-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo motyvuodamas tuo, kad atsakovei su sūnumi persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) pablogėjo vaiko gyvenimo sąlygos, kadangi atsakovė gyvena vieno kambario bute, vaikas neturi atskiro kambario, dažnai tenka būti vienam, be to išreiškė norą gyventi su tėvu ir kita. Iš 2012-07-05 Vilniaus m. I PK nutarimo matyti, kad pagal M. M. skundą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2012-06-28 konflikto su A. V., konstatavus jog nėra juridinio pagrindo pradėti tyrimo dėl veikos padarytos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2014-04-01 Šiaulių m. PK priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 155 straipsnio 1 dalyje (įžeidimas) ir ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš 2014-12-01 Šiaulių m. PK nutarimo matyti, kad buvo priimtas sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nepavykus įrodyti A. V. kaltės dėl sąmoningo sūnaus paso neatidavimo. Antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas šalių bendravimas SMS žinutėmis, laikotarpiu nuo 2013-09-28 iki 2014-08-28. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo bendravimas yra nepagarbus, vartojami žeminantys ir įžeidžiantys išsireiškimai, matyti, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja ir konfliktai vyksta ne tik dėl sūnaus. Byloje esantys duomenys, pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių kyla konfliktai sprendžiant bendravimo su vaiku klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovo bendravimas dėl konkrečių nurodytų aplinkybių yra nepagarbus, netoleruotinas, nenukreiptas į gerų santykių išsaugojimą, be to yra pagrindo vertinti neatitinkantis vaiko interesų. Pažymėtina, kad abiejų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios ir šalys siekdamos užtikrinti kuo geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, ugdymo sąlygas, vaiko dvasinę ir emocinę savijautą, atsižvelgdami išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, turėtų elgtis vienas kito atžvilgiu pagarbiai, tolerantiškai, nepaisant tarp šalių kylančių nesutarimų.

17. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, šalių poziciją apeliacinio teismo vertinimu ieškovas būtinybę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, siejo su vaiko gyvenimo sąlygų pablogėjimu, kurias jo nuomone, sukėlė atsakovės persikėlimas gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tačiau iš atsakovės nurodytų paaiškinimų bei pateiktų duomenų nėra pagrindo vertinti, kad gyvenimo sąlygos pablogėjo, kad vaikui neužtikrinamas visapusiškas, jo poreikius atitinkantis gyvenimas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi pareigą įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove. ( LR CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas teigia, kad jo materialinės sąlygos yra ženkliai geresnės, be to jis gali patenkinti vaiko poreikį keliauti, kurio vaiko motina šiuo metu patenkinti negali, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad geresnė vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, apsprendžiantis vaiko gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu atsakovė teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos gyvenimo sąlygos bei turtinė padėtis yra stabilios, ji studijuoja universiteto dieniniame skyriuje, kartu rūpinasi sūnumi, jo užimtumu ir veikla po pamokų. Teismas nenustatė jog vaiko gyvenimas su atsakove prieštarautų jo interesams. Be to teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis pažymėjo, kad abiejų šalių materialinė padėtis yra gera, t.y. pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis LR CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Be to vien faktas, kad vieno iš tėvų materialinė padėtis yra geresnė nėra pakankamas ir lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar pakeitimą veiksnys, tai tik viena iš visumos aplinkybių, kurias turi įvertinti ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiantis teismas. Tai pat pažymėtina, kad ir vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu konstatuojama, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

18. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į bylos duomenis neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kad nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliantas skunde nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ar keičiama ne tik pagal vieną kriterijų - aplinkos saugumą, bet ir atsižvelgiant į visus, su vaiku susijusius faktorius, bei atsižvelgiant į paties vaiko norą. Apelianto vertinimu teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo nei psichologų išvadomis, nei Vaikų teisių tarnybos išvada, nei vaiko noru. Nors visi byloje esantys įrodymai rodo, kad vaikui geriau būtų gyventi su tėvu, tačiau teismas priėmė priešingą sprendimą. Iš 2015-05-11 psichologinio įvertinimo išvados matyti, kad A. aiškiai išreiškia norą gyventi (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėčiu. Vaikui žodis „namai“ spontaniškai asocijuojasi su (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad paisant A. poreikių, pastarieji būtų tinkamiau atliepiami gyvenant su tėčiu. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismas neanalizavo ir neįvertino pateiktų duomenų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. V. laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-26 buvo konsultuojamas Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės, atsižvelgė į 2015-05-11 psichologinio įvertinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, pateiktas išvadas, ir ja vadovavosi, bei pagrįstai sprendė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra geras, abu tėvai pakankamai kompetentingi rūpintis vaiku, kad nurodoma, kad tėtis yra emociškai artimesnis, kad A. aiškiai išreiškia savo norą gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini) ir kita. Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, kad ekspertų išvada iš esmės yra palankesnė ieškovui, tuo pačiu padarė išvadą, kad tokia nuomonė yra susiformavusi todėl, kad vaikas su tėvu praleidžia atostogas, šventes, laisvadienius, t.y. vaiko buvimas su tėvu siejasi tik su maloniais ir įdomiais užsiėmimais, kelionėmis, varžybomis, kai tuo pat metu gyvenant su motina vaikui tenka ne vien tik linksmintis, bet ir eiti į mokyklą, ruošti pamokas, turėti kitas pareigas, kurios galimai nėra tokios malonios tačiau ne mažiau svarbios ir reikalingos. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai neišklausė vaiko nuomonės teismo posėdžių metu. Dėl vaiko apklausos teismas laikė, kad paties nepilnamečio vaiko apklausti teismo posėdyje nėra būtinybės, juolab, kad tokio amžiaus vaikas yra jautrus, o tarp tėvų kartas nuo karto vykstant konfliktams, neabejotinai kenčia ir vaikas, dėl kurio palankumo abi šalys kovoja. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, ekspertai konstatavo, kad permainingas ir nestabilus gyvenimas po tėvų skyrybų lėmė vaiko prislėgtą nuotaiką, dėl ko motina net vedė vaiką konsultuotis pas psichologą. Šiuo metu vaiko gyvenimas tapo pastovesnis, jis gyvena su mama, lanko tą pačią mokyklą, būrelius. Su tėvu vaikas bendrauja pagal šalių susitartą bendravimo tvarką.

19. Konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, kad teismui vaiko nuomonė nebuvo žinoma ir teismas į ją neatsižvelgė. Kaip jau minėta vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, o šiuo atveju teismas sprendė, kad vaiko gyvenimas su mama labiau atitiktų jo interesus. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, tai, kad vaikas su mama gyvena Lietuvoje nuo 2012 m. padarė išvadą, kad vaiko A. M. V. gyvenimas su mama ir bendravimas su tėčiu yra pakankamai nusistovėjęs ir nėra jokio svarbaus pagrindo jį keisti. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai nepasisakė, kodėl neatsižvelgia nei į vaiko norą, nei į Vaikų teisių apsaugos tarnybos galutinę išvadą. Teismo vertinimu, kai vaikas rečiau mato tėvą, jo pasiilgsta labiau, galima tik spėti, kad išvykęs ir apsigyvenęs pas tėvą, vaikas labiau pasiilgtų mamos, nes yra tokio amžiaus, kai mamos artimas buvimas vaiko gyvenime yra labai svarbus.

20.Teismas įvertinęs įrodymus, išdėstęs argumentus, padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaiko interesų, nes pažeistų vaiko A. M. V. gyvenime atsiradusį stabilumą. Apeliacinės instancijos sutinka su teismo argumentais, ir pritaria teismo vertinimui, kad įtampą bendravime, nesaugumo, nestabilumo jausmą sukelia būtent tėvų ginčai, konfliktai dėl bendravimo su vaiku, todėl rūpinantis vaiko psichinės būklės stabilumu, kaip minėta, abu tėvai turėtų vengti ginčų ir konfliktų, tuo labiau vaiko akivaizdoje. Be to, apeliacinio teismo vertinimu dėl kilusių pasekmių vaiko atžvilgiu yra atsakingi abu tėvai, nes tikėtina, kad pats faktas, kad tarp tėvų nutraukta santuoka ir tėvai gyvena atskirai yra pagrindo spręsti, neigiamai įtakoja jų nepilnamečio vaiko emocinę būseną.

21. Apeliacinio teismo vertinimu teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia apelianto argumentai, kad A. M. V. turi logopedinių problemų su lietuvių kalbos „ž“, „š“, „č“ garsų tarimu, taip pat specifiškai taria raidę „r“. Kad tai susiję su tuo, kad vaikas nuo gimimo augo (duomenys neskelbtini), ir jo tartis yra skandinaviška. Vaikas nuolat vedamas pas logopedę, jam sunkiai sekasi mokytis lietuvių kalbą. Pasak ieškovo išgyvenimų dėl tarties, gyvenant su tėvu, vaikas nepatirtų bei kiti apeliacinio skundo argumentai. Atsakovė atsiliepime į šiuos argumentus pažymėjo, kad vaikas lankosi pas logopedę, jo tartis gerėja, be to byloje nepateikti įrodymai, jog jį kas nors užgauliotų dėl tarties. A. M. V. nuo 5 metų amžiaus nebegyvena (duomenys neskelbtini), su tėvais namuose nuo gimimo kalbėdavo tik lietuvių kalba, todėl jo danų kalbos žinios yra tik paviršutinės. A. M. V. yra 8 metai, jis lanko mokyklą, todėl vaiko perkėlimas į (duomenys neskelbtini) kartu reikštų ir tai, kad mokyklą jis turėtų lankyti (duomenys neskelbtini), tai gali turėti neigiamos įtakos jo vystymuisi. Atsakovė nurodė, kad jai nepriimtina tokia pozicija, kad A. galimai nesimokytų lietuvių kalbos, nutrauktų ryšius su lietuviškai kalbančiais artimaisiais, draugais, Lietuvos valstybe. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad galimų logopedinių problemų dėl lietuvių kalbos konkrečių garsų tarimo buvimas turėtų įtakoti ieškovui palankaus sprendimo priėmimą. Priešingai šios aplinkybės, kad vaikui yra teikiama logopedo pagalba, kaip tik patvirtina, kad mama atsižvelgia į esančias problemas ieško jų sprendimo būdų, rūpinasi vaiku. Apeliacinio teismo vertinimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neįrodė, kad vaiko A. M. V. gyvenamosios vietos su mama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, neįrodė kitų būtinų sąlygų dėl kurių būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.

22.Vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2015-12-11 atsakovė M. P. (buvusi pavardė M.) pateikė teismui papildomus duomenis apie pasikeitusias šeimynines aplinkybes bei apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pranešime nurodė, kad 2015-10-10 sudarė santuoką su Š. P. ir 2015-11-12 kartu su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Pažymėjo, kad į naująją gyvenamąją vietą ketina persikraustyti 2015 m. gruodžio 12-13 dienomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos kategoriją, į Lie­tu­vos tei­sės sis­te­mo­je įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į teismo pareigą ex officio (savo iniciatyva) nustatyti konkrečius vaiko interesus ir atsižvelgti į paties vaiko norus, į Vaiko teisių konvencijos nuostatose įtvirtintą teismo pareigą nepriklausomai nuo vaiko amžiaus aiškintis vaiko norus ir pažiūras (12 straipsnis), į 2015-12-11 pranešime nurodytas pasikeitusias aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos, sprendė, kad byloje būtina gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenimo ir buities sąlygų, taip pat papildomus duomenis iš ugdymo įstaigos dėl mažamečio ugdymo ( jo lankomumo, mokymosi rezultatų, dėl tėvų dalyvavimo ugdymo procese ir kt.) bei papildomus duomenis ar vaiko pozicija dėl bendro gyvenimo su vienu iš tėvų nėra pasikeitusi. Atsižvelgiant į tai, 2015-12-14 nutartimi įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, dalyvaujant vaikų psichologui, apklausti A. M. V., gim. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko pozicijos dėl bendro gyvenimo su vienu iš tėvų. Įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių patikrinti ir įvertinti M. M., (dabartinė pavardė P., gyv. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. M. V. gyvenimo ir buities sąlygas taip pat pateikti papildomus duomenis iš ugdymo įstaigos dėl mažamečio ugdymo.

23. Šiaulių apygardos teisme 2016-01-11 gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti papildomi dokumentai, (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštą, mokinių registro duomenų bazės išrašą, 2015-12-30 Šeimos aplankymo aktą Nr. AVT-311, 2015-12-29 raštą Nr. 15763 dėl A. M. V. nuomonės. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte nurodoma, kad A. M. V., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 3c klasėje. Berniukas mokyklą lanko jau ketvirtus metus. Pamokų metu susikaupęs, žingeidus, sumanus. Mėgsta piešti, konstruoti, yra kūrybingas. A. sportiškas, judrus, mėgsta žaisti vaidmeninius žaidimus. Klasėje turi daug draugų. Moka bendrauti tiek su suaugusiais, tiek su bendraamžiais. Berniukas mokykloje lanko sporto būrelį, mieste Lego būrelį. A. turi visas mokymuisi reikalingas priemones. Į mokyklą ateina laiku. Berniukas tvarkingai apsirengęs, apranga estetiška, atitinkanti sezoniškumą. Pateikiami duomenys apie A. mokymosi pasiekimus, nurodoma, kad sunkiau sekasi lietuvių kalba, mama papildomai dirba su A. namuose, padeda jam atlikti nebaigtas užduotis, konsultuojasi su logopede. Mama bendradarbiauja su mokytoja. Tėtis į mokyklą buvo atvykęs vieną kartą. Tačiau nesidomėjo sūnaus pasiekimais, nebendravo su mokytoja. Šiais metais tėtis dalyvavo rugsėjo pirmosios šventėje. 2015-12-30 Šeimos aplankymo akte nurodoma, kad buvo tiriamos buities sąlygos lankymosi metu adresu (duomenys neskelbtini). Namas šešių kambarių apie 130 m ², nuosavybės teise priklausantis M. bei Š. P. šeimai. Name gyvena: M. P., gim. (duomenys neskelbtini), Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Namas su visais komunaliniais patogumais, šildomas kietu kuru ir dujomis. A. yra skirtas atskiras kambarys apie 18 m ². Kambaryje stovi lova, rašomasis stalas, spinta. Vaiko kambarys šviesus, tvarkingas. A. M. V. tuo metu buvo išvykęs pas tėvą A. V.. Nurodoma, kad sąlygos vaiko miegui, laisvalaikiui, pamokų ruošai yra tinkamos.

24. Byloje pateikti duomenys dėl bendravimo su vaiku, jo nuomonės dalyvaujant Šiaulių apygardos teismo vyriausiajai specialistei (psichologei) V. Š.. 2015-12-29 rašte nurodoma, kad pokalbio metu lengvai užmegztas produktyvus kontaktas. Berniukas drąsus, atviras, palaikė akių kontaktą, į pateiktus klausimus atsakė pagal prasmę, detaliai. Sunkiau sekėsi tarti kai kuriuos žodžius, vaikas nurodė, kad dėl šių priežasčių lankosi pas logopedą („Man kartais sunku sakyti lietuviškai, nes aš, kai buvau mažiukas, gimiau ir augau (duomenys neskelbtini), ten kalbėjau angliškai, daniškai ir lietuviškai“). Pokalbio metu A. atsipalaidavo, tapo žaismingas. Berniukas nurodė, jog ne pirmą kartą lankosi pas psichologą, kur jam tenka papasakoti apie savo gyvenimą („Man jau net kartais atsibosta tiek pasakoti apie viską tą patį. Buvau kažkada pas tetą eskpertizėje ten reikėjo daug kalbėti, žaisti su mamyte ir tėčiu. Pavargau labai ten“; „Ėjau dar pas tokią tetą, ten piešdavau, ką norėdavau, klausinėdavo ji manęs visko“). Dėl santykių su mama, nurodoma, kad berniukas emociškai prisirišęs prie mamos, puoselėjami šilti santykiai. Daug dėmesio vaikas skyrė pasakojimui apie savo ir mamos bendrą veiklą, kartu praleistą laisvalaikį. Dėl bendravimo su tėčiu nurodoma, kad berniuką ir tėtį sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, tėtis vaikui - svarbi figūra jo gyvenime, autoritetas. Berniukas daug dėmesio skyrė pasakodamas apie bendrą veiklą su tėčiu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad kalbėdamas apie gyvenamąją vietą, galimybę ją keisti, dalyvaudamas teisinėse procedūrose - berniukas išgyvena lojalumo konfiktą. Vykstant tėvų ginčui sudaroma situacija, kurioje vaikas tarsi yra priverstas pasirinkti vieną iš jų, atsisakyti kito. Nurodoma, kad iš pokalbio metu gautos informacijos matyti, kad su tėčiu A. praleidžia savo atostogas, šventes. Laiko praleidimas su tėčiu (duomenys neskelbtini) vaikui asocijuojasi su pramogomis, jam įdomia, malonumą teikiančia veikla, kelionėmis. Pasakodamas apie gyvenimą su mama, berniukas daugiau pabrėžia jam namų, mokyklos aplinkoje pavestas pareigas (kėlimąsi nustatytu laiku, ėjimą į mokyklą, užduočių ruošą, būrelių lankymą). Matyti, kad minėtosios pareigos ir ribos gyvenant su mama nėra tokios malonios, tačiau svarbios ir ypatingai reikalingos vaiko gyvenime. Pabrėžiama, kad vaiko vystymuisi, jo socialinei raidai ypač svarbus pastovumo ir saugumo jausmas. Pastebima, kad tėvų ginčai, nuolatiniai konfliktai (ypatingai vaiko akivaizdoje) dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jo gyvenamosios vietos keitimo galimybės vaikui kelia įtampą, nestabilumo ir nesaugumo jausmą. Matyti, kad A. gyvenimo su mama režimas ir bendravimo tvarka su tėčiu yra pakankamai nusistovėjusi. Artimos aplinkos, kurioje šiuo metu gyvena vaikas, stabilumas yra ypač reikšmingas vaiko psichologinei būklei, besiformuojančios asmenybės socialinei raidai, todėl gyvenamosios vietos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypatingai atidžiai.

25.Dėl papildomų duomenų dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo nuomonės su kuriuo iš tėvų gyventi ieškovas 2016-01-24 pateikė papildomus duomenis motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) nėra galimybės pavesti patikrinti jo gyvenimo sąlygas, kuriomis gyventų vaikas. Todėl susidaro nelygi šalių padėtis, kuomet vienos iš šalių buities ir gyvenimo sąlygos vertinamos, kitos ne. Ieškovas nurodė, kad jau nagrinėjant bylą teisme, ieškovas nusipirko ir gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pateikė duomenis dėl gyvenamosios vietos, nurodydamas, kad pas ieškovą bus sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, mokykla pasiekiama pėsčiomis per kelias minutes, pateikė fotonuotraukas, nurodė kitas aplinkybes.

26.2016-01-28 ieškovė taip pat pateikė papildomus duomenis atsiliepdama į ieškovo argumentus bei nurodydama poziciją dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų papildomų dokumentų. Iš esmės palaiko savo ankstesnius argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Be kitų argumentų nurodo, kad sūnui (duomenys neskelbtini) būtų užtikrintas geresnis lavinimas nei ieškovo nurodytoje (duomenys neskelbtini) miestelio mokykloje. Iš esmės apeliacinio teismo pažymėtina, kad teismas papildomų duomenų apie atsakovę paprašė atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei nurodžius apie pasikeitusias po sprendimo priėmimo aplinkybes tai, kad ji ištekėjo, pakeitė gyvenamąją vietą, įsigijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Papildomi dokumentai pateiktini atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į teismo pareigą nustatyti konkrečius vaiko interesus ir atsižvelgti į paties vaiko norus, siekiant įvertinti ar dėl pasikeitusių aplinkybių nepablogėjo nepilnamečio vaiko gyvenimo bei ugdymo sąlygos, ar dėl objektyvių pasikeitimų vaiko pozicija dėl bendro gyvenimo su vienu iš tėvų nėra pasikeitusi. Kaip minėta vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju ieškovei pateikus papildomus duomenis dėl objektyvių pasikeitimų, teismas savo iniciatyva įpareigojo pateikti papildomus duomenis, į kuriuos šalys teikė savo argumentus ir juos pagrindžiančius papildomus duomenis. Tokiu būdu teismo vertinimu užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Tačiau pažymėtina, kad LR CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant apeliacinį skundą. Šalims buvo įteikti papildomi dokumentai, šalys turėjo galimybę dėl jų nurodyti savo poziciją, teismo vertinimu papildomų byloje pateiktų duomenų nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Iš esmės teismui atsižvelgiant į pateiktus papildomus duomenis, šalių poziciją nėra pagrindo spręsti, kad pateikti papildomi duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tuo pačiu apeliacinio teismo pažymėtina, kad pagal LR CPK 42, 54 straipsnių nuostatas šalys turi teisę ir pareigą savalaikiai teikti teismui įrodymus ir pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

27.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmos instancijos teismas 2014-10-15 nutartimi psichologinę ekspertizę skyrė atlikti specialistams, kurie nėra įrašyti į ekspertų sąrašą ir neturi reikiamos kvalifikacijos. Atsakovės vertinimu nagrinėjamoje byloje yra pateikti tik teigiamai atsakovę ir A. M. V. gyvenimą Lietuvoje charakterizuojantys dokumentai ir įrodymai, tačiau nepaisydama to, ekspertė, surašiusi išvadą, nusprendė, kad A. M. V. interesus labiau atitiktų gyvenimas su ieškovu (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės vertinimu pateikta išvada yra šališka, neobjektyvi, nesuderinama su psichologų etikos kodekso nuostatomis, neišsami, joje nurodomi realybės neatitinkantys faktai, todėl negali būti vertinama kaip teisėtai gautas, leistinas ir patikimas įrodymas nagrinėjamoje byloje.

28.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Apeliacinis teismas pažymi, kad nors atsakovė ir nurodo konkrečius argumentus dėl netinkamos išvados, netinkamų įrodymų vertinimo, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismas atsižvelgė išimtinai į pateiktas išvadas, atmesdamas kitus įrodymus. Pažymėtina, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, atsižvelgė į tai, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, apeliacinio teismo vertinimu teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, ir padarė išvadas grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, nes skyrium gyvenantis tėvas, motina iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

32. 2016-02-17 apeliantas pateikė papildomus duomenis nurodydamas, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su sūnumi. Pateikė duomenis, kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydamas, kad mama trukdo jam bendrauti su sūnumi per žiemos atostogas, neleidžia sūnaus pasiimti, vengia su juo bendrauti telefonu, nurodo kitas aplinkybes bei ketinimą kreiptis įstatymo numatyta tvarka dėl sprendimo nevykdymo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad LR CPK nenumano galimybės skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. (LR CPK 312 straipsnis). Tarp šalių kylančius nesutarimus tikslinga spręsti vykdymo metu, tuo pačiu pažymėtina, kad Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamante ir Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiškumas ir motinos polinkis neleisti tėvui bendrauti su vaiku, taip pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgus į geriausių vaiko interesų paisymo aspektą, nuspręsta, kad tėvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimą. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014.) Trukdymas bendrauti su vaiku ir jį auklėti turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Tokie įrodymai patvirtina, kad viena šalis įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

33. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei papildomus paaiškinimus dėl naujų dokumentų analizės dėl į bylą pateiktų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų papildomų dokumentų, ieškovo pateiktų papildomų dokumentų. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius į pateikto atsiliepimo kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu,326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1573 Eur (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.