Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. RV-24-4806 nutarė netaikyti nuteistajam J. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y.: kriminalinė patirtis (statinis veiksnys); finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu; mažiau struktūruotoje aplinkoje galinti sustiprėti neigiama kitų asmenų įtaka; psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei smurtinio elgesio tikimybė pavartojus alkoholio; problemų sprendimo bei visapusiško pasekmių suvokimo stoka; kartais pasireiškiantis abejingumas aplinkos keliamiems reikalavimams. Nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys. Nurodė, kad suėmimo ir bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas septynis kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau pokalbio metu pripažįsta, kad trumpalaikių išvykų metu ne visuomet laiką leidžia nurodyto miesto ribose. Mažiau struktūruotoje aplinkoje neigiama kitų asmenų įtaka gali sustiprėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys, nors pastaruoju metu šis kriminogeninis veiksnys valdomas. Narkotinių medžiagų vartojimas vertintinas kaip vienas iš pagrindinių nusikalstamo elgesio raišką lėmusių veiksnių ir, nors pastaruoju metu valdomas, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali vėl suaktyvėti. Alkoholio vartojimas taip pat sietinas su nuteistojo teisės pažeidimais, nors smurtinio elgesio tikimybė pavartojus alkoholio išlieka, laikytina, kad šiuo metu šis veiksnys yra valdomas. Kartais pasireiškiantis abejingumas aplinkos keliamiems reikalavimams gali daryti įtaką teisės pažeidimams. Komisijos vertinimu, nors ir yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau visi ankščiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals. Komisija rekomendavo nuteistajam dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); dalyvauti anoniminių alkoholikų užimtumo programose (užsiėmimuose); nedaryti teisės aktų pažeidimų. Papildomai nutarė nuteistojo lygtinį paleidimą pakartotinai svarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, tai yra iki 2025 m. vasario 13 d.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo gautas nuteistojo J. P. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. RV-24-4806, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, esant pagrindui nustatant nuteistajam pareigas.

4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nuteistojo J. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. RV-24-4806 panaikinimo atmetė ir nurodė, jog įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, skundžiamą Komisijos nutarimą ir nuteistojo J. P. skundo argumentus, mano, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo metu nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, o nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Teismo vertinimu, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, juo labiau, kad formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėjo, kad nemažiau svarbu įvertinti ir kitus kriterijus, tokius kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt., nusikalstamo elgesio riziką, pastangas ją sumažinti. Be to, pažanga šią riziką sumažinti turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, jog iš 2024 m. liepos 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-3431 matyti, kad nuteistajam J. P. nustatyti šeši kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė patirtis (statinis veiksnys); finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu; mažiau struktūruotoje aplinkoje galinti sustiprėti neigiama kitų asmenų įtaka; psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei smurtinio elgesio tikimybė pavartojus alkoholio; problemų sprendimo bei visapusiško pasekmių suvokimo stoka; kartais pasireiškiantis abejingumas aplinkos keliamiems reikalavimams) ir tik vienas apsauginis veiksnys (padidėjęs sąmoningumas). Ir nors nuteistasis su nustatytais kriminogeniniais veiksniais nesutinka, teigdamas, kad išvados padarytos be konkrečių faktų ir įrodymų, teismas, įvertinęs visų duomenų visumą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Teismo vertinimu, svarbu tai, jog nuteistasis J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (veikdamas organizuota grupe neteisėtai pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos) ir šis teistumas jam nėra vienintelis. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio bei nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis padarė būdamas recidyvistu, tai yra teistas net aštuonis kartus už tyčinius nusikaltimus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Teismo nuomone, akivaizdu, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Teismo nuomone, įrodymai patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pažeidinėjo įstaigoje nustatytą tvarką, jis septynis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. sausio 30 d. už tai, kad trumpalaikės išvykos metu, tai yra 2023 m. gruodžio 1 d. vartojo alkoholį. Nuteistasis pažeidė Pusiaukelės namų veiklos aprašo nuostatą, draudžiančią nuteistiesiems vartoti alkoholį. Svarbu tai, kad neblaivumas alkotesteriu nuteistajam buvo nustatytas policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį. Pirmojo tikrinimo metu nustatytas – 0,46 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 0,36 promilių neblaivumas. Iš nors šiuo atveju nuteistajam nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už vairavimą transporto priemonę neblaiviam, tačiau šis įvykis parodo, kad jis nelinkęs atsisakyti alkoholio vartojimo. O vartojant alkoholį kyla grėsmė dėl naujų pažeidimų ar nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad praeityje nuteistasis ne kartą yra baustas administracine tvarka dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat, teistas dėl papirkimo, kuomet, vairuodamas neblaivus, siūlė kyšį sustabdžiusiems pareigūnams. Teistas už sutuoktinės sumušimą jam esant neblaiviam ir kaip pats pripažino, tai turėjo įtakos jo elgesiui. Yra pagrindas teigti, kad J. P. vis dar sunku laikytis nuteistojo pareigų, nevartoti alkoholio ir nepažeidinėti nustatytų reikalavimų. Kartu kyla grėsmė, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis gali vartoti ne tik alkoholį, bet ir narkotines medžiagas, kurių vartojimas vertinamas kaip vienas iš pagrindinių jo nusikalstamo elgesio veiksnių. Teismas pažymėjo, jog nors J. P. skunde nurodė, kad Komisija visiškai nepagrįstai jam rekomenduoja dalyvauti anoniminių alkoholikų užimtumo programose (užsiėmimuose), nes jis alkoholio visiškai nevartoja, tačiau aptarti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Nuteistasis vis dar nesugeba atsisakyti alkoholio vartojimo, todėl dalyvavimas anoniminių alkoholikų užimtumo programose, gali padėti jam išspręsti šią problemą. Teismas pažymi, jog J. P. gynėjas skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai nuteistajam rekomenduoja nedaryti teisės pažeidimų, nors jokių pažeidimų nuteistasis nėra padaręs. Teismas ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs administracinių nusižengimų registro duomenis, konstatuoja, kad nuteistasis daro administracinius nusižengimus ir Komisijos nurodyta rekomendacija yra pagrįsta ir teisėta. Nustatyta, kad nuo to laiko, kai J. P. buvo perkeltas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Tauragės pusiaukelės namus) tęsti bausmės atlikimą, jis du kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. 2023 m. gruodžio 1 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. kovo 21 d. nutartimi pakeitė nutarimą ir paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Taip pat, J. P. 2024 m. liepos 27 d. vairavo transporto priemonę Klaipėdos mieste ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, 32 km/h (įvertinus paklaidą), važiavo 85 km/h greičiu. Jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje už kurį 2024 m. liepos 27 d, paskirta 60 Eur bauda, kurią nuteistasis sumokėjo 2024 m. liepos 30 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis vis dar nelinkęs paklusti visuomenės nustatytoms elgesio taisyklėms. Ir nors 2024 m. liepos 16 d. buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką (2024-01-31 vertinimas – rizika vidutinė), tačiau visi anksčiau išvardinti veiksniai – alkoholio vartojimas, administracinių nusižengimų darymas kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, laiko, jog Komisija priimdama 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. RV-24-4806 pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo J. P. skundas atmestinas.