Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-63-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-10
Bylos Nr.: e2A-63-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32284-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-63-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32284-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.4.2.10.; 2.1.6.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. P., I. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau ir ieškovė, Bendrija) patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Deltos NT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašė panaikinti atsakovei UAB „Deltos NT“ išduotą Statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087 (toliau ir Statybos leidimas) ir įpareigoti atsakovę UAB „Deltos NT“ pašalinti atsiradusius padarinius, atkuriant iki statybą leidžiančio dokumento buvusią padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Bendrijos įstatų 1 punkte numatyta, jog Bendrija įgyvendina namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Paaiškino, jog ieškovė turi nuosavą bendro naudojimo nekilnojamojo turto objektą – inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie sujungti su atsakovės UAB „Deltos NT“ pastatais ir yra viename žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas naudojamas inžineriniams tinklams eksploatuoti nuo pastarųjų įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2008 m. rugsėjo 8 d. Paaiškino, kad 2018 m. vasarą teritorijoje pradėti atsakovei UAB „Deltos NT“ priklausančių statinių tvarkymo darbai: įrengti patekimo į teritoriją ribojantys užtvarai, vežamos šiukšlės, keliamas triukšmas nuo naudojamos statybinės technikos. Ieškovė, atstovaujama pirmininko, ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama įvertinti vykdomus darbus ir paaiškinti, kokie ir kokiais pagrindais yra vykdomi darbai. Nurodė, kad apie išduotą Statybos leidimą ieškovė buvo informuota tik 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu, galimybė susipažinti, ir tik iš dalies, buvo sudaryta 2018 m. spalio 4 d. Statybos leidimu buvo pritarta projektinei dokumentacijai, kuria numatyta: 1) maitinimo paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti 3 turtinius vienetus maitinimo paskirties patalpų (pastato 1 ir iš dalies 2 aukštuose), 7 butus iki tol neįrengtoje ir nenaudotoje pastato pastogėje ir iš dalies 2 aukšte; 2) administracinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti naujus 10 turtinių vienetų biurų (pastato 1 ir iš dalies 2 aukštuose) ir 16 turtinių vienetų butų (pastato iki tol neįrengtoje ir nenaudotoje ir iš dalies 2 aukšte); 3) sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir garaže patalpų paskirties nekeisti, tačiau jas suskaidyti į atskiras patalpas su antresolėmis, kurių kiekvienoje įrengiami sanitariniai mazgai, kiti gyvenamosioms patalpoms būdingi patogumai. Ieškovės teigimu, iš projektinės dokumentacijos matyti, kad visi pastatai yra suskaidomi į savarankiškas maždaug 30-50 kv. m ploto patalpas, pritaikytas nuolatiniam ar laikinam gyvenimui.

Šalies argumentai

3. Ieškovės teigimu, statybos darbų atlikimas pertvarkant pastatus į kitos paskirties objektus, jų paskirties keitimas, ir / arba remontas, susijęs su ieškovės nuosavybės teisėmis. Išdavus statybos leidimą bei neatsižvelgiant į ieškovės interesus, jie laikytini pažeistais. Teigė, kad Statybos leidimui gauti atsakovė UAB „Deltos NT“ nepateikė privalomos projekto dalies – inžineriniai tinklai / vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas – t. y. projekte nėra išspręstas klausimas nei dėl pastatų eksploatavimo, nei tai, kaip bus panaudoti esami tinklai, ir, kaip bus apsaugota ieškovės nuosavybės teisė į turtą. Dėl to ieškovė suinteresuota Statybos leidimo išdavimo teisėtumo užtikrinimu, tačiau į Statybos leidimo išdavimo procesą ieškovė nebuvo įtraukta. Teigė, jog naudojant esamus arba įrengiant kitus inžinerinius tinklus pertvarkius pastatus, bus iš esmės pažeista ieškovės nuosavybės teisė. Nurodė, jog ženkliai padidinus inžinerinių tinklų naudojimą, tai apsunkintų naudojimąsi jais ieškovės eksploatuojamų pastatų savininkams. Statybos projekte neapskaičiuota esamų inžinerinių tinklų naudojimo galimybė padidėjus asmenų, naudojančių juos, skaičiui. Iš bendrai esančių dešimties vartotojų atsakovės pastatuose, padidinant objektų kiekį iki keliasdešimties, inžinerinių tinklų galingumas neatitiks poreikių bei bus netinkamas naudoti Bendrijos narių ir pastatų savininkų patalpoms eksploatuoti. Teigė, kad nei projektavimo metu, nei Statybos leidimo išdavimo metu, atsakovai neatliko vertinimo dėl esamų inžinerinių tinklų pralaidumo. Ieškovė laiko, jog tai yra vienas iš esminių projektavimo trūkumų, todėl Statybos leidimas neturėjo būti išduotas. Atsakovėms buvo žinoma, jog atsakovė UAB „Deltos NT“ nuosavų inžinerinių tinklų sklype neturi. Ieškovė, kaip statinio, kuris yra bendrame sklype su pastatais, kuriems išduotas Statybos leidimas, savininkė, yra tiesiogiai suinteresuota sprendimu išduoti Statybos leidimą ir statybos darbų atlikimu, sukeltų padarinių poveikiu ieškovo turtui.

4. Teisę reikšti ieškinį ieškovė grindė civilinėse bylose (Nr. 3K-3-507/2013, Nr. 2A-764/2014 bei Nr. 2-2946-656/2011) priimtais procesiniais sprendimais bei nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis. Paaiškino, jog nurodytose civilinėse bylose Vilniaus miesto savivaldybė kėlė klausimą dėl Bendrijos teisių bei viešojo intereso gynimo Bendrijos naudai. Teismai konstatavo bendrą visų sklype esančių pastatų savininkų, kuriems atstovauja Bendrija, intereso buvimą ir teisę reikšti ieškinį dėl galimai pažeistų interesų gynimo. Ieškovė nurodė, kad į bylą pateikti Bendrijos įstatai, sprendimas dėl trečiojo asmens I. R. paskyrimo valdybos pirmininku, be to, įrašai Juridinių asmenų registre, kurie patvirtina trečiojo asmens įgaliojimus veikti Bendrijos vardu. Papildomai pažymėjo, jog Bendrijos valdyba informavo apie situaciją, susijusią su Statybos leidimu bei gavo pritarimą ir pavedimą iš Bendrijos narių, o taip pat atskirų pastatų savininkų, kreiptis į teismą su ieškiniu.

5. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad pažeisti visų Bendrijos narių ir pastatų, kurių savininkai yra Bendrijos nariai, interesai, nes techniniu projektu nesprendžiami klausimai, susiję su nurodytų asmenų privažiavimo, automobilių parkavimo, teritorijos naudojimo ir kitomis galimybėmis. Ginčydama Statybos leidimą, ieškovė remiasi byloje pateiktu ekspertiniu aktu, kuriame atsakoma į esminį ginčo klausimą – ar techninis projektas, jo parengimo ir tikrinimo tvarka, atitiko statybinius normatyvinius reikalavimus bei, ar Statybos leidimas galėjo būti išduodamas neatlikus privalomų procedūrų (be projekto viešo svarstymo, jo privalomų dalių, kaip antai komunikacijų, automobilių parkavimo, žalių zonų ir kito pateikimo leidimą išdavusiai institucijai, taip pat duomenų, iš kurių būtų matyti kokią statybos rūšį numatyta projekte atlikti – rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus). Teigė, kad ekspertinis aktas įrodo, jog Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą iki Statybos leidimo išdavimo. Projekto techninės dokumentacijos tikrinimo, derinimo su institucijomis, svarstymo atitinkamoje komisijoje, ir Statybos leidimo išdavimo metu, buvo apgaulingai nurodoma, jog pastatai ir jų elementai bei teritorija į saugomus nekilnojamojo turto objektus neįtraukti. Pagal įstatymą turėjo būti išduodamas ne Statybos leidimas, o paminklotvarkinis tvarkybos projektas. Pasak ieškovės, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė negali išduoti Statybos leidimų tvarkybos darbams saugotinuose objektuose. Be to, kadangi ir visi kiti objektai ((duomenys neskelbtini)) yra saugomų objektų teritorijoje bei yra saugomi atskiri objektų elementai, negalėjo būti išduotas Statybos leidimas ir kitiems darbams nurodytuose pastatuose atlikti. Atsakovės privalėjo vadovautis aktualia informacija apie statinių teisinį režimą (Nekilnojamojo turto registro informacija, kuri fiksuota nuo 2017 spalio mėn., t. y. beveik prieš metus iki Statybos leidimo išdavimo). Teigė, jog institucijos, atlikusios tikrinimą, nepareikalavo pateikti aktualius duomenis ir vadovavosi senesniais nei trijų mėnesių dokumentais, kas prieštarauja STR 01.04.04:2107 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimams. Statybos leidime numatytas pertvarkymas iš esmės pakeičia žemės sklypo naudojimo būdą ir intensyvumą, nes vietoje dešimties objektų sklype, leista juos padalinti įrengiant 85 objektus, kurių didžioji dauguma yra gyvenamosios paskirties. Be to, prašyme dėl Statybos leidimo išdavimo numatytas atlikti paprastasis remontas, tuo tarpu techniniame projekte numatyta rekonstrukcija – įrengiamos naujos patalpos, keičiamas pastatų aukštingumas, užstatymo plotas, tūris ir tankis, numatytos įrengti gyvenamosios patalpos pastatų palėpėse, pastatų karnizuose įrengiami langai. Atsakovė UAB „Deltos NT“ projekte nenumatė valstybinėje žemėje pakloti komunikacinius tinklus ir juos eksploatuoti po rekonstrukcijos statybos darbų užbaigimo. Atsakovė tik 2019 m., praleidusi terminus, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu tiesti komunikacijas, tačiau tokio sutikimo negavo. Paaiškino, kad atsisakymą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas taip pat buvo atmestas (byla Nr. El-3948-535/2019). Ieškovės nuomone, tai laikytina esminiu projekto trūkumu, dėl kurio išduoti Statybos leidimą neleistina, kadangi nebeaišku, kaip pastatai, kurių naudojimo intensyvumas padidės dešimtis kartų, funkcionuos. Pažymėjo, kad Statybos įstatymas numato, jog statytojas prieš projektavimą turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybę į žemės sklypą ar teisę juo naudotis. Šiuo atveju tokie dokumentai ne tik nepateikti prieš išduodant Statybos leidimą, bet jų nėra ir iki šiol.

6. Pažymėjo, kad Bendrijos ir jos narių interesai susieti ir su teise naudotis teritorija, kuri yra kultūros paveldo objektas. Visi pastatai, dar prieš išduodant Statybos leidimą, buvo pripažinti esantys kultūros paveldo objektų teritorijoje, saugomų kultūros objektų komplekse, tuo tarpu Statybos leidime neteisėtai nurodoma, jog pastatai nėra kultūros objektai, jiems netaikomi kultūros objektų zonos ribojimai. Paaiškino, jog visa teritorija žemės sklype, kurioje yra ir pastatai, kuriuose numatyti statybos darbai, nuo 2018 m. balandžio 11 d. Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu įtraukti į saugomus objektus, apie tai viešai paskelbta Kultūros paveldo objektų ir Nekilnojamojo turto registruose. Tad statytojui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Statybos leidimo išdavimo metu buvo žinoma, kad duomenys paraiškoje neatitinka tikrosios padėties, kad neišduotos sąlygos paveldosauginiams tvarkybos darbams, kad jie neatlikti iki projekto rengimo, jog neatlikta projekto ekspertizė, nebuvo aptarimo su visuomene bei pastatų savininkais.

7. Ieškovės įsitikinimu, Statybos leidimu neišspręsti žemės panaudojimo klausimai – nenumatytos butams ir kitoms patalpoms skirtos parkavimo vietos, nėra nustatyta vaikų žaidimo vietų, neįgaliesiems skirtinų išlaipinimo / įlaipinimo teritorijų, specialios technikos, įskaitant ir priešgaisrinės, specialaus transporto, šiukšlių konteinerių ir kitos paskirties bendro naudojimo teritorijų planų. Teigė, kad bendrą teritoriją pradedant ypač intensyviai eksploatuoti, ženkliai pablogėtų visų pastatų ir teritorijos tinkamas eksploatavimas. Nei techniniame projekte, nei kitu būdu, neišspręstos ir net nebuvo sprendžiamos gretimų pastatų eksploatacijos pablogėjimo aplinkybės, bei tai, kad įrengiant sklype du gyvenamuosius daugiabučius, iš esmės pablogės esamų pastatų eksploatavimas bei trečiųjų asmenų interesai, o tai gali sukelti teisminius ginčus ateityje. Pasak ieškovės, įvertinus tai, kad dėl Statybos leidimo butams įrengti nebuvo atlikti jokie teritorijos panaudojimo gyvenamajai statybai ar ženklaus butų skaičiui atsirasti vertinimai, su žemės patikėtiniu nesudaryti sandoriai dėl žemės naudojimo gausiai formuojamiems butams, nebuvo atlikto jokio teritorijos detaliojo planavimo, laikytina, kad projekto trūkumas yra esminis. Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatyme numatyti reikalavimai apskritai nebuvo nagrinėjami, Statybos leidimu numatyti sprendiniai nebuvo vertinti teritorijų planavimo tikslų aspektais, nedetalizuojami užstatytos teritorijos naudojimo reglamentai ir sąlygos, kuriuos numatytos ginčijamame projekte ir Statybos leidime.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, kaip ir kurias konkrečiai bendrojo naudojimo objektų valdymo naudojimo ir priežiūros teises pažeidžia Statybos leidimas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Bendrija nėra įstatymo įgaliotas subjektas ginti viešąjį interesą, o ieškinyje nurodomas tik abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas. Tuo tarpu Bendrija, kaip privatus subjektas, teisme galėtų ginti tik savo pažeistas teises ir interesus. Teigė, kad išsprendus klausimą dėl Bendrijos suinteresuotumo, kiti ieškinio argumentai nebetenka prasmes. Pasak atsakovės, Bendrija neįrodė aplinkybės, kaip Statybos leidimas neigiamai paveikia Bendrijos tikslus – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namus, jų inžinerinę įrangą bei jiems priskirtą žemės sklypą. Atsakovė pažymėjo, kad techniniame projekte nurodyta, jog kaimyniniu? sklypu? įvadiniai inžineriniai tinklai nebus paliesti. Naudojimo metu statinys neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės, lauko inžineriniai tinklai pastatu? kompleksui sprendžiami atskirais projektais pagal gautas technines sąlygas ir bus išimti leidimai statybai kiekvienam statiniui atskirai. Atsakovės nuomone, svarbu tai, kad techninio projekto teikimo metu, pastatai, kuriuose numatomas kapitalinis ir paprastasis remontas, stovi Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamojo Naujamiesčio, teritorijoje. I? kultūros paveldo registrą? pastatai nebuvo įtraukti, sklypas nesuformuotas, todėl teritorija turėjo būti tvarkoma atskiru projektu kartu su lauko inžineriniais tinklais. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės argumentai dėl jos neva pažeistų teisių, susijusių su inžinerinių tinklų eksploatavimu, yra nepagrįsti, nes šie klausimai turi būti sprendžiami atskira procedūra ir tik tuomet, jei ieškovės teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, ieškovė galėtų tokią procedūrą skųsti. Paaiškino, kad prašymas dėl projekto į „Infostatyba“ pateiktas 2018 m. balandžio 5 d., ir 2018 m. balandžio 11 d. nuomojamų namų kompleksas įregistruotas registre, taigi kompleksas Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu įtrauktas i? saugomus objektus tą pačią dieną, kai buvo įregistruotas registre, kas rodo, kad projekto vertinimo metu, nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius duomenų apie pastato įtraukimą į saugomus objektus neturėjo, todėl projektas buvo peržiūrimas ir derinamas vadovaujantis tuo metu aktualiais duomenimis. Atsakovės manymu, Bendrija į teismą kreipėsi praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikšti.

9. Atsakovė UAB „Deltos NT“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei priklauso fekalinės kanalizacijos vamzdynas su šuliniais, kurio paskirtis yra nuotekų šalinimo tinklų. Atsakovės teigimu, ji nesinaudoja minėtais tinklais, neturi teisės be ieškovės sutikimo su šiais tinklais atlikti kokių nors statybos darbų ar prie jų jungtis. Pažymėjo, kad Statybos leidimas nesuteikia teisės atsakovei atlikti nuotekų tinklų statybos darbus, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad tinklai prijungti prie atsakovės pastatų. Paaiškino, kad išduodant Statybos leidimą, projektinėje dokumentacijoje nebuvo sprendžiamas lauko inžinerinių tinklų privedimo prie projektuojamų pastatų klausimas. Kaip nurodyta techniniame projekte, lauko inžineriniai tinklai pastatų kompleksui sprendžiami atskirais projektais pagal gautas technines sąlygas ir bus išimti leidimai statybai kiekvienam statiniui atskirai. Tuo tarpu dėl lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, būtinų atsakovės pastatų eksploatavimui užtikrinti, atsakovei išduotas atskiras statybos leidimas Nr. LSNS-01-201006-01216. Atsakovei taip pat yra išduotos prisijungimo sąlygos. Teigė, kad ieškovė ir atsakovė neturi bendro naudojimo objektų (tinklų), todėl ieškovė neturi teisės atsakovės atžvilgiu įgyvendinti Bendrijos kompetencijai priskirtas teises ir pareigas. Nors ieškovė savo teisę ginčyti statybos leidimą grindžia tuo, kad Bendrijos nariams ir atsakovei priklausančių statinių ir patalpų eksploatavimui yra suformuotas bendras žemės sklypas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Statybos leidimas apriboja Bendrijos ar jos narių galimybes įgyvendinti jų teises, susijusias žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pažymėjo, kad Statybos leidimo išdavimo metu (2018 m. rugpjūčio mėn.) žemės sklypas nebuvo suformuotas, jis buvo įregistruotas tik 2019 m. lapkričio 25 d., taigi Statybos leidimo išdavimas neturėjo įtakos valstybinės žemės po Bendrijos narių statiniais eksploatavimui. Atsakovės teigimu, ieškinyje nepagrindžiama, kaip Statybos leidimas pažeidžia Bendrijos narių galimybes naudotis žemės sklypu, tuo tarpu ieškovės įvardijami bendro pobūdžio galimi nepatogumai dėl privažiavimo, priėjimo, parkavimo vietų, specialių tarnybų patekimo prie pastatų, nėra realūs, o paremti tik subjektyviu situacijos prognozavimu. Teigė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimas neturi įtakos Statybos leidimo teisėtumui ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė ginčija ne naudojimosi sklypu tvarką, tačiau Statybos leidimą. Nurodė, kad savo teises naudotis valstybiniu žemės sklypu turi realizuoti būtent jame esančių statinių savininkai, kaip žemės sklypo naudotojai, bet ne Bendrija, kuriai sklypas nėra suteiktas naudotis jokiu teisiniu pagrindu. Pažymėjo, kad žemės sklypo nuomos sutartis yra sudarę I. R. ir D. R., viso jie yra išsinuomoję tik 242 kv. m., kai viso sklypo plotas yra 2744 kv. m. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad Bendrijos nariai būtų priėmę sprendimą dėl žemės sklypo nuomos Bendrijos vardu ar įgalioję tokią sutartį, todėl teisę naudotis sklypu turi realizuoti ne Bendrija, tačiau kiekvienas sklype esančių pastatų savininkas individualiai. Akcentavo, kad suformavus žemės sklypą, nebuvo nustatytos sklypo dalys, būtinos kiekvienam statiniui naudoti ar bendram naudojimui, nenustatyta naudojimosi tvarka, todėl ieškovė neturi teisės už sklype esančių patalpų savininkus įgyvendinti teises naudotis žemės sklypo dalimi.

10. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad Statybos leidimas nepažeidžia Bendrijos narių teisių naudotis valstybiniu žemės sklypu, kadangi teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu yra įstatymo pagrindu kylanti teisė. Nurodė, kad Statybos leidimas nesuteikia teisės žemės sklype statyti naujų statinių, o tik suteikia teisę atsakovei atlikti savo patalpų kapitalinį ir paprastąjį remontą. Tai reiškia, kad žemės sklype nebus įrengiamos papildomos parkavimo vietos, todėl ieškovės nuogąstavimai dėl galimybių statyti automobilius žemės sklype nepagrįsti. Papildomai pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo dalis, užstatyta atsakovės statiniais ir yra skirta atsakovės statinių eksploatavimui, taigi atsakovė neturi teisės eksploatuoti didesnės žemės sklypo dalies, nei tai būtina jos statinių eksploatavimui pagal paskirtį, kas apima ir teisę atlikti jai priklausančių patalpų remontą. Paaiškino, kad kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis nustatytina remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 78 punkte, t. y. proporcingai turimų statinių plotui. Atsakovės teigimu, išskiriant statiniams reikalingą žemės sklypo dalį, užtikrinamas ir patekimas prie tų statinių.

11. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, jog gina savo atstovaujamų pagal įstatymą ir įstatus asmenų teises bei laiko, jog komplekso pastatams (kurie priklauso atsakovei) paminklosauginių sąlygų nepaisymas, pažeidžia visų pastatų komplekso savininkų interesus. Atsakovės teigimu, Statybos leidimas nepažeidžia jokių paminklosauginių sąlygų ir reikalavimų, be to ieškovė turi teisę įgyvendinti patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu priežiūra ir tvarkymu, taigi ši teisė neapima atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pabrėžė, kad Statybos leidimo išdavimas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, be to, po Statybos leidimo išdavimo paaiškėjus, kad du iš sklype esančių pastatų buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą, atsakovė gavo leidimus atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia Statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimais, t. y. norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimais. Atsakovės teigimu, teismų praktikoje išaiškinta, jog privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl ieškovė turi įrodyti reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams bei reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Šiuo atveju ieškovė nurodo abstrakčius argumentus dėl viešosios teisės normų pažeidimo ginčijamu Statybos leidimu. Akcentavo, kad nors ieškovė remiasi ekspertiniu vertinimu, tačiau bet koks Statybos leidimo išdavimo teisėtumo ekspertinis vertinimas gali būti atliekamas tik po to, kai ieškovė pagrįs savo materialinį teisinį suinteresuotumą. Šiuo atveju ieškovė nepagrindė, kaip ekspertinio vertinimo akte ir ieškinyje nurodyti teisės aktų pažeidimai daro įtaką Bendrijos teisėms. Nurodė, kad ieškinyje bei ekspertinio vertinimo akte nurodyti teiginiai dėl teisės aktų pažeidimų, išduodant Statybos leidimą, yra nepagrįsti, kadangi jie grindžiami klaidingomis prielaidomis, jog techninio projekto derinimo su institucijomis metu statiniai jau buvo įtraukti į kultūros paveldo objektų registrą bei, jog žemės sklypas buvo suformuotas, o atsakovė atlieka ne kapitalinį / paprastąjį remontą, o naują gyvenamosios paskirties statinių statybą. Atsakovė pabrėžė, kad Statybos leidimo išdavimo procedūros buvo pradėtos anksčiau, nei priimtas sprendimas dėl statinių įtraukimo į kultūros paveldo objektų registrą, žemės sklypas suformuotas po Statybos leidimo išdavimo, o pats Statybos leidimas išduotas ne dėl naujo statinio statybos, tačiau dėl kapitalinio ir paprastojo remonto atlikimo. Atsakovės statiniai nėra gyvenamosios paskirties, todėl techniniam projektui negalėjo būti keliami teisės aktų reikalavimai gyvenamajai aplinkai, želdynų įrengimui, vaikų žaidimų aikštelės, poilsio, sporto aikštelės įrengimui, automobilių stovėjimo vietų sprendiniam, kurie taikyti projektuojant ir statant gyvenamosios paskirtis namus, esant suformuotam žemės sklypui. Nurodė, kad ieškovės Statybos leidimas „Infostatyba“ sistemoje paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl Statybos leidimo panaikinimo tik 2018 m. spalio 15 d., praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog jai priklauso inžineriniai tinklai, tačiau patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis, jokių įrašų duomenų bazėje nerasta. Teigė, kad ieškovė nepagrindė, kaip išduotas Statybos leidimas atsakovei UAB „Deltos NT“ nuosavybės teise priklausančių statinių kapitaliniam / paprastajam remontui, daro neigiamą įtaką ieškovės teisėms ir interesams. Bendrija nenurodė, kokiu pagrindu turėjo būti įtraukta į leidimo išdavimo procesą. Pažymėjo, kad Statybos leidime nurodyta, jog statybos darbai numatyti kultūros paveldo vietovėje, Vilniaus miesto istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, vienintelis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Be to, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 11 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ gavo projektą, ir 2018 m. balandžio 27 d. jam pritarė. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nurodė, jog nebuvo pažeisti kultūros paveldo objektų apsaugai taikomi reikalavimai, be to, ieškovė konkrečiai nenurodė, kokie paminklosauginiai reikalavimai galimai pažeisti. Pabrėžė, kad ieškovė, teigdama, jog neatliktos privalomos ekspertizės, šių teiginių nepagrindė jokiais teisės aktais, nors pagal Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios statybos leidimo išdavimo metu, 34 straipsnio 1 dalies nuostatas statinių projektų ekspertizė privaloma ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Nurodė, kad Inspekcija dėl galimų pažeidimų atliekant minėtus statybos darbus, gavo ne vieną Bendrijos skundą. Inspekcija, reaguodama į tai, atliko patikrinimą vietoje ir 2019 m. sausio 8 d. surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą, kur nustatė, kad statybos darbai vykdomi turint suderintą projektą ir išduotą Statybos leidimą. Patikrinimo metu kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi tik garažo paskirties pastate ir sandėliavimo paskirties pastate: išorės sienos nenugriautos, vietomis atstatytos naujos; nuardyta visa stogo konstrukcija; išimti langai, durys; patalpų viduje mūrijamos vidaus pertvaros. Patikrinimo metu statybos darbų pažeidimų nenustatyta. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliko dar vieną statybos patikrinimą ir surašė aktą, kuriame konstatuota, kad statybos darbai atliekami pagal statinio projekto sprendinius.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau ir Departamentas) atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš Statybos leidime nurodytų pastatų tik pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1617-764/2019 nustatė, kad Departamentas pagrįstai suteikė teisinę apsaugą nuomojamų namų komplekso antram namui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-561-602/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, Departamentas „Infostatyba“ gavo statybos techninį projektą ir jam pritarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Deltos NT“ naudai 10 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybei 32,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar ieškovė (Bendrija) turi teisę reikšti ieškinį dėl Statybos leidimo panaikinimo, atkreipė dėmesį, jog ieškovė pateikė teismui 2018 m. spalio 18 d. valdybos susirinkimo protokolą, kurio 2 punktu nutarta kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti Statybos leidimą. Valdybos pirmininkui I. R. pavesta sudaryti sutartį su atstovu, atstovauti Bendriją teisme. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 26 d. valdybos susirinkimo protokole nurodyta, jog balsų dauguma nutarta valdybos pirmininku skirti I. R. Teismas pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis, valdybos pirmininko I. R. išrinkimas datuotas 2004 m. vasario 17 d., registruotas 2004 m. kovo 1 d., todėl teismas vertino, jog Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie kokius nors Bendrijos sprendimus, ar valdymo organų pasikeitimus, nors tiek pirmininko, tiek valdybos narių kadencija pagal įstatymą ne ilgiau nei 3 metai. Teismas pripažino, jog byloje pateikti valdybos susirinkimo protokolai nebuvo užginčyti, todėl jie savaime nenustoja galioti, be to, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Bendrijos nariai V. P. bei I. R.

16. Sprendime nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė neturi teisės ginti viešojo intereso, o gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, tuo tarpu viešojo intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2022 m. kovo 3 d. nutarimu nutarta Bendrijos pirmininko skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo atmesti, skundžiamą nutarimą palikti galioti. Teismas nurodė, kad Bendrija 2020 m. kovo 3 d. nutarimą apskundė teismui, tačiau civilinė byla Nr. 2YT-12812-600/2022 sprendimo priėmimo metu neišnagrinėta.

17. Teismas pritarė prokurorų nutarimuose išdėstytoms išvadoms ir pripažino, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pažeistas viešas interesas bei ieškovės teisės. Teismas pritarė atsakovių UAB „Deltos NT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentams dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo ir sprendė, jog šie argumentai sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

18. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, jog ieškovei priklausantys nuotekų šalinimo tinklai yra sujungti su atsakovės pastatais ir yra viename žemės sklype. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso fekalinės kanalizacijos vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų. Kaip nustatyta byloje, atsakovė UAB „Deltos NT“ nesinaudoja šiais tinklais, o Statybos leidimas nesuteikia teisės atsakovei atlikti kokių nors ieškovei priklausančių nuotekų tinklų statybos darbų ar prie jų prisijungti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausančių pastatų ir juose esančių patalpų eksploatavimui bus reikalingi ieškovės tinklai. Teismas nurodė, kad Bendrija nėra statinių, kuriems išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendrasavininkė ar teisėta valdytoja. Byloje nėra duomenų, kad ginčo Statybos leidimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus dėl atsakovei priklausančio turto remonto.

19. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, jog Statybos leidimas susijęs su bendro žemės sklypo naudojimu, o nauji projektuojami nekilnojamojo turto objektai iš esmės varžo naudojimąsi žemės sklypu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu. Bendrija nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties su valstybe, todėl reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu gali reikšti šio žemės sklypo naudotojai, t. y. statinių ir patalpų savininkai. Pažymėjo, kad šiuo metu tarp sklypo naudotojų, Bendrijos narių ir atsakovės UAB „Deltos NT“, nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Akcentavo, kad Statybos leidimas nesuteikia teisės žemės sklype statyti naujų statinių ir taip padidinti žemės sklypo užstatymą, o suteikia teisę atsakovei UAB „Deltos NT“ atlikti patalpų kapitalinį ir paprastąjį remontą. Pažymėjo, kad Statybos leidimas taip pat nesuteikia teisės atsakovei statyti kitų inžinerinių statinių (stovėjimo aikštelių ir pan.).

20. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti teisės pažeidimai, padaryti išduodant Statybos leidimą, neįrodo, kokią įtaką jie turi ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl neturi būti vertinami pagal ieškovės pateiktą ekspertinį vertinimą, juolab, kad teisės aktuose numatyti subjektai tyrė galimos viešosios teisės pažeidimus ir tokių pažeidimų nenustatė.

21. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes Statybos leidimas registruotas sistemoje „Infostatyba“ 2018 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 15 d., todėl teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodytos terminui atnaujinti nelaikytinos svarbiomis, o iš Vilniaus savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto matyti, jog informaciją apie numatomą išduoti Statybos leidimą ieškovė turėjo dar iki jo išdavimo, nes šiuo klausimu domėjosi, o atsakymas Bendrijai įteiktas 2018 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu Bendriją atstovavęs advokatas N. Š. su Statybos leidimu po jo išdavimo siekė susipažinti atstovaudamas trečiojo asmens V. P. interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Ieškovė (apeliantė) 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, arba, alternatyviai, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir bylą pirmos instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantė taip pat prašo tenkinti jos prašymus, teiktus pirmosios instancijos teismui, t. y. išreikalauti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pasitarimo sprendimą Nr. A654-1153/17, specialiąsias projektavimo sąlygas/reikalavimus, sprendimą pritarti/patvirtinti techninį projektą jo tikrinimo stadijoje bei iš Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus išreikalauti 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą suderinti techninio projekto pasiūlymus bei sprendimą pritarti/patvirtinti techninį projektą jo tikrinimo stadijoje. Apeliantė prašo atstatyti terminą pateikti ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo niekiniu ir padėties atstatymo į pirminę bei terminą papildomiems reikalavimams nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

22.1. Teismas neišnagrinėjo ieškovės 2021 m. balandžio 24 d. pateikto patikslinto ieškinio, kuriuo ieškovė prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pasitarimo sprendimą Nr. A654-1153/17, išduotas specialiąsias projektavimo sąlygas/reikalavimus, sprendimą pritarti/patvirtinti techninį projektą jo tikrinimo stadijoje, bei išduotą Statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087 ir įpareigoti UAB „Deltos NT“ pašalinti atsiradusius padarinius, atkuriant iki statybą leidžiančio dokumento buvusią padėtį; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą suderinti techninio projekto pasiūlymus bei sprendimą pritarti/patvirtinti techninį projektą jo tikrinimo stadijoje, kuriam buvo išduotas minėtas statybos leidimas sprendiniams. Nurodo, kad šio patikslinto ieškinio pateikimą sąlygojo aplinkybė, jog atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime buvo nurodytos naujos faktinės aplinkybės, esą techninio projekto ir Statybos leidimo teisėtumo pagrindą sudaro tai, kad savivaldybė yra išdavusi technines sąlygas projektavimui, kurių teisėtumas neginčijamas, todėl ieškovė papildė ieškinį, prašydama pastarąsias sąlygas panaikinti. Teigia, kad į bylą atsakove turėtų būti įtrauktas Kultūros paveldo departamentas, kuris taip pat suteikė neteisėtus suderinimus. Nurodo, kad patikslinti reikalavimai nuolatos buvo akcentuojami teismo posėdžiuose. Teigia, kad nepriėmus patikslinto ieškinio, teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, neišsprendė ginčo. Pažymi, kad dėl teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo, ieškovė teikė atskirąjį skundą, kuris nebuvo priimtas. Dėl nurodytos nutarties taip pat buvo pateiktas atskirais skundas, kurio teismas nepriėmė. Teigia, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija nebuvo baigta, o teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės priimta neteisėtai, nes ieškovei nesudaryta galimybė dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovė raštu iki parengiamojo teismo posėdžio nurodė, kad nesutinka su nuotoliniu bylos nagrinėjimu, prašė bylą nagrinėti teisme žodžiu, paskiriant teismo salę, tačiau teisėja R. Bražinskienė paskyrė bylą nagrinėti vien nuotoliniu būdu. Nurodo, kad 2021 m. vasario 23 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas terminas pateikti atsiliepimus buvo nepasibaigęs. 2021 m. kovo 25 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl paskelbto karantino, ir dėl to, jog ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, todėl laikytina, kad parengiamoji proceso stadija neįvyko, nebuvo atskleista ginčo esmė.

22.2. Teismas nepaisė prašymo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-12812-600/2022 dėl Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo teisėtumo. Nurodo, kad skundžiamame sprendime taip pat remiamasi nepatikrintomis prokuratūros išvadomis, nors nei Vilniaus apygardos prokuratūra, nei Generalinė prokuratūra į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktos, o jų išvados, iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-12812-600/2022 priėmimo, nėra galutinės.

22.3. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisėja R. Bražinskienė bylą nagrinėjo šališkai, nagrinėjo ne tą ieškinį, kuris buvo pareikštas teismui, šiurkščiai pažeidinėjo imperatyvias įstatymo normas, nepaisė teisėtumo ir teisingumo principų. Teigia, kad ieškovės pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo buvo grindžiami tuo, jog buvo neužtikrintas pasirengimo bylai nagrinėti procesas, neduodama eiga atskiriesiems skundams ir be pagrindo buvo nepradėtas apeliacinis procesas. Teismas sudarė nelygią šalių procesinę padėtį, tyčia iškreipė ginčo esmę, nesustabdė nagrinėjamos bylos. Teisėja imitavo procesinių dokumentų ieškovei įteikimą, juos tariamai siųsdama per EPP sistemą, nors ieškovė šia sistema nesinaudoja, nėra įregistruota kaip naudotoja. Tuo tarpu procesinių dokumentų siuntimas į ieškovės atstovo I. R. asmeninę paskyrą nelaikytinas išsiuntimu ieškovui.

22.4. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Deltos NT“ bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai užaukštintos bei nepagrįstos, neatitinka Rekomendacijose numatytų dydžių, tuo tarpu teismas nesiėmė analizuoti išlaidų teisėtumo, pagrįstumo. Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „Deltos NT“ byloje teikė tik vieną atsiliepimą bei neteikė jokių prašymų, išskyrus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, esą dalyvavo byloje, nors visuose teismo posėdžiuose dalyvavo tik nuotoliniu būdu, neišvykstant iš biuro į teismą. Teigia, jog vertinant, kad byloje esantys įrodymai atsakovei buvo žinomi, o nagrinėjamas teisės aspektas nebuvo sudėtingas (kaip nurodė atsakovės atstovas, jis specializuojasi statybos leidimų panaikinimo bylose), todėl nereikalavo specialių žinių, atstovas nevyko į jokią kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, atstovaujamos šalies elgesys proceso metu buvo nesąžiningas.

22.5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Statybos leidimą pagal Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus išduotą 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą suderinti techninio projekto pasiūlymus, kai tuo tarpu jau nuo 2018 m. balandžio 11 d. nuomojamų namų kompleksas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto kultūros paveldo registre. Teigia, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu įtraukti į saugomus objektus, tuo tarpu procesas dėl komplekso įtraukimo buvo pradėtas dar 2013 m. Kultūros paveldo departamento sprendimu, bei nuo 2014 m., renkami duomenys apie objektus, o 2016-2018 m. duomenys buvo apžiūrimi pastatai ir teritorija, todėl tiek atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek atsakovė UAB „Deltos NT“ žinojo, jog objektai saugotini. Pasak apeliantės, dėl to atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgiant į Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą, turėjo pareikalauti pakartotinai pateikti pakoreguotą projektą, tačiau to nepadarė, kas sudarė sąlygas neteisėtam Statybos leidimo išdavimui. Teigia, kad Statybos leidimo derinimo tinkamumo klausimas turi esminę reikšmę bylai, todėl ieškinys buvo papildytas reikalavimais, susijusiais su institucijų duotų suderinimų pripažinimu neteisėtais ir negaliojančiais bei jų panaikinimu, tačiau teismas atsisakė priimti šiuos ieškinio patikslinimus.

22.6. Apeliantė prašo atstatyti ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo niekiniu ir padėties atstatymo į pirminę, bei terminą papildomiems reikalavimams nagrinėti teisme. Teigia, kad terminas galimai praleistas dėl pateisinamos priežasties, t. y. apie priimtus sprendimus dėl Statybos leidimo išdavimo ieškovė nebuvo informuota, tuo tarpu atsakovės apie priimtus sprendimus nurodė tik pateikdamos savo poziciją nagrinėjamoje byloje, o Statybos leidimo išdavimu dokumentai nebuvo viešai prieinami. Pasak apeliantės, apie Statybos leidimo išdavimo procesą nei visuomenė, nei ieškovė, nei pastatų, esančių ginčo teritorijoje, savininkai, nebuvo informuojami.

22.7. Ieškovė apeliaciniame iš esmės atkartoja ieškinio bei patikslinto ieškinio argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nedetalizuoja.

Atsiliepimas

23. Atsakovė UAB „Deltos NT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:

23.1. Apeliantė nepagrindė procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo pritaikymo, sudarančio pagrindą panaikinti sprendimą. Teigia, kad byla buvo išnagrinėta ieškovės patikslintu ieškiniu, pareikštų ir teismo priimtų nagrinėti reikalavimų apimtyje, be to, teismas pagrįstai 2021 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu atsisakė priimti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo. Nurodo, jog minėtu pareiškimu ieškovė pareiškė naujus reikalavimus, t. y. prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pasitarimo sprendimą, išduotas specialiąsias projektavimo sąlygas / reikalavimus, sprendimą pritarti / patvirtinti techninį projektą, bei panaikinti Kultūros paveldo departamento sprendimą pritarti / patvirtinti techninį projektą, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas. Tai reiškia, kad ieškovė siekė pakeisti ieškinio dalyką, įtraukdama naujus reikalavimus. Pažymi, jog ieškovė šį reikalavimą pareiškė jau paskyrus bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovės nesutiko su ieškinio reikalavimų patikslinimu, o teismas vertino, kad ieškinio reikalavimų patikslinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei jau buvo sudarytas papildomas terminas suformuluoti ieškinio elementus. Akcentuoja, jog byla nagrinėjama nuo 2018 m., ieškovės prašomi panaikinti sprendimai / suderinimai yra priimti dar iki Statybos leidimo išdavimo. Atsakovė pažymi, kad net teismui ir priėmus nagrinėti naujus ieškinio reikalavimus, tai nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi nesąlygotų Statybos leidimo panaikinimo.

Šalies argumentai

23.2. Apeliantės teiginiai apie neužbaigtą pasirengimo bylai stadiją ir galimybės dalyvauti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nesudarymą nepagrįsti, nes byloje buvo paskirti du parengiamieji posėdžiai, apie kuriuos apeliantė informuota. Pažymi, kad posėdžiai buvo paskirti nuotoliniu būdu (2021 m. vasario 23 d. ir kovo 25 d.) atsižvelgiant į paskelbtą karantiną. Kita vertus, apeliantei nusprendus nedalyvauti šiuose posėdžiuose, ar tai, kad posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, nesudarė kliūčių laiku suformuluoti ieškinio reikalavimų ir pagrindo iki bylą paskiriant nagrinėti iš esmės. Teigia, jog apeliantė klaidingai vertina, kad 2021 m. balandžio 24 d. pareiškimu ji reikalavo ne ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, o tik padidinti ieškinio reikalavimą, kadangi neturtinio ginčo atveju nėra galimas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas. Šiuo atveju apeliantė reiškė reikalavimą papildomai panaikinti naujus institucijų sprendimus / patvirtinimus, kurie atliki iki Statybos leidimo išdavimo, t. y. siekė pakeisti pirminį ieškinio dalyką – panaikinti Statybos leidimą ir pašalinti statybos padarinius.

23.3. Atsisakymas tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo nereiškia, kad buvo padarytas koks nors procesinės teisės normų pažeidimas. Teigia, kad abstraktaus pobūdžio ieškovės suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo, todėl kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas apeliantės skundas dėl prokuratūros nutarimo netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių nesusijęs su nagrinėjama byla. Atsakovės įsitikinimu, apeliantė nėra viešojo intereso gynimo subjektas ir nepagrindė, kokias konkrečias jo ar Bendrijos narių (savininkų) teises ir teisėtus interesus pažeidžia Statybos leidimas.

23.4. Klausimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos galimo šališkumo buvo jau ne kartą išspręstas, o nušalinimo pagrindų nenustatyta. Teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodyti nauji teismo šališkumo argumentai. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nepagrindžiama, už kurias teisines paslaugas išlaidos nepagrįstos, kokioje apimtyje mažintinos ir pan. Pažymi, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų byloje susidarymą sąlygojo pačios apeliantės veiksmai, kuriais, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pastaroji vilkino bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad apeliantei paskirtos dvi baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Byla pradėta dar 2018 m., apeliantė byloje 7 kartus reiškė nušalinimą, remdamasi tais pačiais argumentais, todėl atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, pakartotinai ieškovės teiktus prašymus dėl bylos sustabdymo, atidėjimo, ir pan., atsakovė patyrė išlaidų, kurios pagrįstai priteistos iš ieškovės.

23.5. Nagrinėjamoje byloje galimai padaryti teisės pažeidimai išduodant Statybos leidimą gali būti tiriami ir vertinami tuo atveju, jeigu ieškovė pirmiausia pagrįstų teisės pažeidimo įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau to nepadarė ir dėl to nėra laikytina tinkama ieškove byloje. Pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindą materialios teisės taikymo prasme sudaro argumentai, kurie buvo nurodyti 2021 m. balandžio 24 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, tačiau argumentai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, pagrįstumas, negali būti tiriamas ir vertinamas apeliacinėje instancijoje.

23.6. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kaip ir kurias konkrečiai bendrojo naudojimo objektų valdymo naudojimo ir priežiūros teises pažeidžia ginčijamas atsakovei išduotas Statybos leidimas. Apeliantė tik abstrakčiai nurodo, kad įgyvendinus statybą leidžiantį dokumentą padidės parkavimo vietų poreikis, dėl to kils nepatogumų aplinkinių teritorijų naudotojams, tačiau parkavimo vietos nėra daugiabučio namo bendro naudojimo objektas, be to, šių klausimų Statybos leidimas neliečia. Apeliantė nurodo statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, kurie, išduodant Statybos leidimą, buvo pažeisti, taip pat padarytus Statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus, projekto neatitikimus privalomiems reikalavimams, tačiau, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantė nepagrindžia, kaip konkrečiai pasireiškia tų teisės aktų pažeidimas. Dėl skunde nurodomo ekspertizės akto, atsakovė pažymi, kad byloje nebuvo paskirta ekspertizė, o apeliantės pateikiamas įrodymas nelaikytinas teismo ekspertizės aktu, be to, akto išvados net nesusijusios su šia byla, nes byloje sprendžiamas kapitalinio remonto Statybos leidimo išdavimo teisėtumas, o akte nagrinėjama naujo gyvenamojo namo statybos projektavimo reikalavimai.

23.7. Nesutikdama su apeliacinio skundo prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, atsakovė nurodo, kad apeliantė iš esmės neginčija skundžiamo sprendimo motyvų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu. Pažymi, kad apie informaciją apie numatomą išduoti ginčo Statybos leidimą ieškovė turėjo dar iki jo išdavimo, nes Bendrija domėjosi šiuo klausimu, atsakymas jai buvo pateiktas dar 2018 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu ieškovės advokatas su išduotu Statybos leidimu siekė susipažinti atstovaudamas trečiojo asmens V. P. interesus.

Atsiliepimas

24. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, be to, patikslintu ieškiniu Bendrija reikalavo panaikinti tarpinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento pritarimus ir suderinimus, kurie sąlygojo Statybos leidimo išdavimą, tačiau Bendrija teisminio nagrinėjimo metu nesugebėjo įrodyti šių veiksmų neteisėtumo. Akcentuoja, kad pati apeliantė vilkino procesą, teikdama prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, pertraukos. Pažymi, kad apeliantės EPP paskyra veikianti ir aktyvi, todėl apeliantės teiginiai, kad ji negauna procesinių dokumentų, nepagrįsti. Be to, apeliantei registruotu paštu siunčiami procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti.

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teisimo nuožiūra.

26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija), atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodo, kad:

26.1. Nesutinka su apeliante, jog patikslintu ieškiniu pareikšti papildomi reikalavimai yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl Statybos leidimo panaikinimo. Teigia, kad teismui priėmus patikslintą ieškinį (DOK-77677) būtų nagrinėjami savarankiški materialieji teisiniai reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, o ne padidinta reikalavimo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą apimtis. Be to, vien aplinkybė, jog nagrinėjant bylą pagal patikslintus reikalavimus, į bylos nagrinėjimą atsakovu turėtų būti įtrauktas Kultūros paveldo departamentas, užkerta kelią vertinti tai kaip ieškinio reikalavimo padidinimą. Teigia, kad teismui priėmus patikslintą ieškinį, būtų nagrinėti savarankiški materialieji teisiniai reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, o ne padidinta reikalavimo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą apimtis.

26.2. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d., taigi ir parengiamųjų teismo posėdžių metu, šalyje buvo įvestas karantinas, ribojantis galimybes posėdžius organizuoti ne nuotoliniu būdu. Nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla užvesta elektronine forma, tuo tarpu ieškovės prašymas atidėti 2021 m. vasario 23 d. parengiamąjį teismo posėdį teismui pateiktas elektroniniu paštu, taigi ieškovės atstovas elektroninėmis ryšio priemonėmis naudotis geba. Akcentuoja, kad prašymai dėl parengiamųjų teismo posėdžių atidėjimo teismui registruoti posėdžių dienomis, todėl, Inspekcijos manymu, turėtų būti įvertinta, ar tokie ieškovės atstovo veiksmai, nesudarant teismui galimybės organizuoti parengiamąjį teismo posėdį kitu būdu, negu buvo numatyta ir informuoti apie tai proceso dalyvius, atitinka sąžiningą ieškovės naudojimąsi bylos dalyviui suteiktomis procesinėmis teisėmis.

26.3. Vien tai, kad apie privalomą statinio projekto derinimą su Kultūros paveldo departamentu ieškovei tapo žinoma iš atsakovių procesinių dokumentų, neleidžia daryti išvados, kad būtinybė tikslinti ieškinį atsirado vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad STR 1.05.01:2017 5 priedo 3 punkto nuostatos galiojo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus turėjo galimybę suformuluoti jau teikdama pradinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo teisėtumo. Minėtu sprendimu nuspręsta atmesti ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Deltos NT“, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei UAB „Deltos NT“ išduotą Statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087 ir įpareigoti atsakovę UAB „Deltos NT“ pašalinti atsiradusius padarinius, atkuriant iki statybą leidžiančio dokumento buvusią padėtį.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų (ne)buvimo

30. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismui nepriėmus 2021 m. balandžio 26 d. patikslinto ieškinio, priimtu skundžiamu sprendimu neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Bendrijos teigimu, patikslinti reikalavimai nuolatos buvo akcentuojami teismo posėdžiuose, bet to, dėl protokolinės teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo ieškovė teikė atskirąjį skundą, kurį atsisakyta priimti teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, tuo tarpu dėl pastarosios nutarties taip pat buvo pateiktas atskirais skundas, kurį teismas 2021 m. gegužės 20 d. rezoliucija grąžino ieškovei nurodant, kad 2021 m. gegužės 4 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektu. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

31. Kreipimasis į teismą su ieškiniu ir ieškinio suformulavimas yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5, 13 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes, ieškovas kartu pasirenka ir konkretų savo teisių bei interesų gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus pačiame įstatyme nustatytas išimtis).

32. Nors bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti jau pateikdamas ieškinį, jame aiškiai įvardydamas ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), visgi proceso įstatymas įtvirtina ir tokią dispozityvumo principo išraišką, kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį ir iškelia civilinę bylą. Tačiau siekdamas pakeisti ieškinio pagrindą arba jo dalyką (abiejų ieškinio elementų pakeitimas reikštų visiškai naujo ieškinio pareiškimą) ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis.

33. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

34. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas, 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-440/2020, panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą, ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be kita ko, konstatavo, kad Bendrijos ieškinyje abstrakčiai nurodoma dėl ieškovės pažeistų teisių, nenurodoma, kieno konkrečiai ir kokios teisės, interesai pažeisti, kaip konkrečiai teisės pažeistos, kokiu pagrindu ginčijamas Statybos leidimas ir kita. Nutartyje nurodoma, kad reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, jog ieškovė turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą materialiąją subjektinę teisę, nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą ir pan. Šiaulių apygardos teismas priėjo prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, neatskleidė bylos esmės. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti faktinį ieškinio dalyką ir pagrindą. Reaguodama į nurodytą teismo nutartį, Bendrija 2021 m. vasario 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti Statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087 ir įpareigoti atsakovę UAB „Deltos NT“ pašalinti atsiradusius padarinius, atkuriant iki statybą leidžiančio dokumento buvusią padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys priimtas 2021 m. vasario 19 d. teismo rezoliucija.

35. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė 2021 m. balandžio 26 d. pateikė teismui dar vieną patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pasitarimo sprendimą Nr. A654-1153/17, išduotas specialiąsias projektavimo sąlygas / reikalavimus, sprendimą pritarti / patvirtinti techninį projektą jo tikrinimo stadijoje, bei išduotą Statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087 ir įpareigoti UAB „Deltos NT“ pašalinti atsiradusius padarinius, atkuriant iki statybą leidžiančio dokumento buvusią padėtį; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą suderinti techninio projekto pasiūlymus bei sprendimą pritarti/patvirtinti techninį projektą jo tikrinimo stadijoje, kuriam buvo išduotas minėtas statybos leidimas sprendiniams. 2021 m. balandžio 26 d. teismas priimtoje rezoliucijoje nurodė: „Patikslinto ieškinio priėmimo klausimą svarstyti 2021 m. balandžio 26 d. 09.00 val. teismo posėdyje, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų (atsakovų atstovų) nuomones“.

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašu, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nutarė nepriimti 2021 m. balandžio 26 d. pateikto patikslinto ieškinio, nurodydamas, kad ieškinys gali būti tikslinamas iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje iš esmės, tačiau šiuo konkrečiu atveju patikslintas ieškinys nėra pirminis, teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m. Teismas pripažino, kad priėmus patikslintą ieškinį, bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes reiškiami visiškai nauji, t. y. savarankiški nuo jau pareikštų, reikalavimai, be to, po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Bendrijai buvo suteikta pakankamai laiko patikslinti ieškinį.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių objektyviai egzistavusių kliūčių, trukdžiusių ieškovei pareikšti atitinkamus reikalavimus anksčiau, t. y. 2021 m. vasario 17 d. teikiant patikslintą ieškinį, juolab, kad 2021 m. balandžio 26 d. patikslinto ieškinio priėmimui teismo posėdžio metu prieštaravimo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Deltos NT“. Pastebėtina ir tai, jog 2021 m. balandžio 26 d. patikslintu ieškiniu yra reiškiami visiškai nauji (savarankiški) reikalavimai, susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento individualių administracinių aktų panaikinimu, tokiu būdu keičiamas tiek byloje pareikšto patikslinto ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas. Akcentuotina, jog teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir ieškinio pagrindui visiškai suformuluoti (CPK 141 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą, per kurį ji turėjo tikslinti ieškinį, be to, ieškovės prašymu, teismas sutiko nustatytą terminą pratęsti iki 2021 m. vasario 15 d.

38. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į pirmosios instancijos teismo pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijos ydingumą. Pasak apeliantės, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija nebuvo baigta, o teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės priimta neteisėtai, nes ieškovei nesudaryta galimybė dalyvauti parengiamuosiuose posėdžiuose: 2021 m. vasario 23 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas terminas pateikti atsiliepimus buvo nepasibaigęs, 2021 m. kovo 25 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl paskelbto karantino, ir dėl to, jog ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje.

39. Byloje nustatyta, kad pirmasis parengiamasis posėdis byloje buvo numatytas 2021 m. vasario 23 d. 9 val., šio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į šalių prašymus, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis numatant jo datą 2021 m. kovo 25 d., taip pat teismas nutarė ieškovės atstovo prašymo nenagrinėti bylos vaizdo konferencijos būdu naudojantis „ZOOM“ platforma netenkinti ir pasiūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tame tarpe teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 25 d., t. y. antrojo parengiamojo teismo posėdžio dieną, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo pateiktas ir teisme registruotas ieškovės atstovo I. R. prašymas (DOK-56579) atidėti bylos nagrinėjimą, neskirti bylos nagrinėti žodžiu nuotoliniu būdu bei atidėti bylos nagrinėjimą pasibaigus karantinui Vilniaus miesto savivaldybėje arba klausimą dėl posėdžio paskyrimo atidėti po pasirengimo bylos nagrinėjimui raštu pabaigos.

40. Taigi Bendrija (jos atstovas I. R.) abiem atvejais teikė teismui prašymus atidėti parengiamuosius teismo posėdžius per EPP sistemą, t. y. apeliantė nuolat naudojosi elektroninių ryšių priemonėmis ir internetu. Be to, apeliantė, pateikusi teismui patikslintą ieškinį, bei atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m., turėjo pareigą aktyviai domėtis bylos eiga, rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir operatyviai. Ieškovės atstovo elektroninių ryšių priemonėmis teikti prašymai atidėti parengiamuosius teismo posėdžius yra pagrindas daryti išvadą, kad Bendriją atstovavęs asmuo turėjo prieigą prie interneto bei reikiamų elektroninių ryšių priemonių, todėl galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau, savo ruožtu, nenurodė aplinkybių, sudarančių objektyvias kliūtis ieškovės atstovui dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Ši aplinkybė taip pat įvertintina, atsižvelgiant ir į Bendrijos atstovo elgesį proceso metu, t. y., kad prašymai atidėti parengiamuosius teismo posėdžius per EPP sistemą teismui buvo teikiami būtent parengiamųjų posėdžių dienomis. Taigi šiuo atveju apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija neįvyko.

41. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti ir su apeliantės pozicija dėl jos teisės į apeliaciją suvaržymo, teismui atsisakius priimti Bendrijos atskirąjį skundą dėl teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta priimti 2021 m. balandžio 26 d. patikslintą ieškinį. Pagal CPK 141 straipsnio 4 dalį, teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Be to, pažymėtina, kad teisę į atitinkamo procesinio sprendimo patikrinimą instancine tvarka apeliantė realizavo pateikdama šį apeliacinį skundą, į kurį, be kita ko, įtraukė ir argumentus, susijusius su teismo protokolinės nutarties, kuria buvo išspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas, pagrįstumu ir teisėtumu.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 26 d. ieškovės pateikto procesinio dokumento, pavadinto patikslintu ieškiniu, priėmimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas CPK normų.

43. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-12812-600/2022 pagal pareiškėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 13.12-147, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, panaikinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12812-600/2022 netenkino pareiškėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundo, tačiau aptariamas sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, kadangi dėl jo pateiktas apeliacinis skundas.

44. Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

45. Kasacinis teismas yra apibrėžęs ginčų, inicijuotų gavus suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nagrinėjimo ribas. Tokiuose ginčuose bylos dalyką sudaro tik patikrinimas, ar prokuroras nepažeidė skundo nagrinėjimo procedūrų, t. y. nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, teismas tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. 2YT-12812-600/2022 nagrinėjamo dalyką, spręstina, jog nurodytoje civilinėje byloje jokie materialiniai teisiniai klausimai dėl Statybos leidimo teisėtumo iš esmės nebuvo ir nebus nagrinėjami, kadangi nurodytoje byloje sprendžiama tik dėl to, ar Generalinė prokuratūra tinkamai, nepažeisdama procesinių teisės normų, išnagrinėjo Bendrijos skundą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2YT-12812-600/2022 nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio CPK 163 straipsnio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos.

47. Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo teisėja R. Bražinskienė bylą nagrinėjo šališkai, šiurkščiai pažeidinėjo imperatyvias įstatymo normas, sudarė nelygią šalių procesinę padėtį. Pažymėtina, jog teismo šališkumą apeliantė grindžia, be kita ko, ir argumentais, jog teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, netinkamai organizavo pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadiją, nepriėmė Bendrijos atskirųjų skundų dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, o taip pat nepagrįstai nesustabdė bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios nutarties 32-48 punktuose pasisakyta dėl nurodytų apeliantės argumentų, jų pakartotinai, vertinant pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumą, neanalizuoja.

48. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

50. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškimą dėl teisėjos R. Bražinskienės nušalinimo reiškė 7 kartus, tačiau visi prašymai nebuvo tenkinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. nutartimis Bendrijos atstovui I. R. paskyrė atitinkamai 100 ir 500 Eur dydžio baudas už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės reiškiamų teisėjos nušalinimų turiniu pripažįsta, kad visais atvejais nušalinimas reiškiamas deklaratyviais pagrindais, o nušalinimai iš esmės reiškiami Bendrijos atstovui nesutinkant su teisėjos priimamais procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje išaiškinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Kitų papildomų (individualizuotų) aplinkybių, faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, apeliantė nenurodė, todėl teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.

Dėl ginčijamo Statybos leidimo (ne)teisėtumo

51. Apeliacinio skundo pagrindą materialios teisės taikymo prasme iš esmės sudaro argumentai, išdėstyti 2021 m. balandžio 26 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, tačiau teisėjų kolegijai pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2021 m. balandžio 26 d. pateiktą patikslintą ieškinį, nurodyti apeliantės argumentai nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme.

52. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 1 d. išdavė atsakovei UAB „Deltos NT“ statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087, kuriuo suteikė teisę atsakovei UAB „Deltos NT“, kaip statytojai atlikti: 1) prekybos paskirties pastato-parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atskirų patalpų kapitalinį remontą, t. y.: negyvenamosios patalpos-parduotuvės su biliardine-baru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos-restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2) administracinės paskirties pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atskirų patalpų kapitalinį remontą, t. y.: administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 3) pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą; 4) pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą; 5) pastato-transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą.

53. Skundžiamame sprendime teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė byloje nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo ginčijant statybą leidžiantį dokumentą. Nesutikdama su nurodyta teismo išvada, ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai nurodo patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, t. y., kad Bendrijai priklauso inžineriniai tinklai, kuriais sujungti visi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys pastatai, įskaitant ir atsakovei UAB „Deltos NT“ nuosavybės teise priklausančius pastatus. Pasak ieškovės, ženkliai padidinus vartotojų kiekį, inžinerinių tinklų naudojimas ieškovės eksploatuojamų pastatų savininkams ženkliai pasunkės ar taps neįmanomas, vietovėje padidės parkavimo vietų poreikis, dėl to kils nepatogumų aplinkinių teritorijų naudotojams. Ieškovė taip pat teigia, kad turi suinteresuotumą, susijusį su jai, kaip Bendrijai, priskirtų funkcijų įgyvendinimu, todėl turi teisę reikšti ieškinį, be to, savo materialinį suinteresuotumą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013, teigdama, kad šiuo procesiniu teismo sprendimu nustatyta Bendrijos teisė į teisminę gynybą.

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

55. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

56. Kaip jau buvo minėta, ieškovė 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos civilinėje byloje Nr. 2YT-12812-600/2022 yra pateikusi skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 13.12-147, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, panaikinimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė (Bendrija), kaip privatus juridinis asmuo, jau yra realizavusi savo teisę kreiptis į įstatymų leidėjo numatytus subjektus, kad pastarieji imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tačiau, kaip matyti iš prokurorų nutarimų, šie subjektai neįžvelgė galimo viešojo intereso pažeidimo.

57. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

58. Taigi šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, jog Bendrija neturi teisės ginti viešojo intereso, taip pat reikšminga įvertinti, ar ginčijamas Statybos leidimas kokia nors apimtimi varžo Bendrijos, kaip privataus juridinio asmens, teises ir teisėtus interesus.

59. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste reikšmingas kasacinio teismo išaiškinimas, jog privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl to, kad ženkliai padidėjus inžineriniais tinklais besinaudojančių asmenų kiekiui, inžinerinių tinklų naudojimas ieškovės eksploatuojamų pastatų savininkams ženkliai pasunkės ar taps neįmanomas, vietovėje padidės parkavimo vietų poreikis, dėl to kils nepatogumų aplinkinių teritorijų naudotojams, dar nėra realūs, jie preziumuojami. Bendrija neįrodė įvardijamų savo procesiniuose dokumentuose nepatogumų, kuriuos gali sukelti Statybos leidimas, realumo, kadangi, neįrodinėjo, kokias realias pasekmes gali sukelti asmenų, besinaudojančių inžineriniais tinklais, skaičiaus išaugimas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrijai priklauso tik nuotekų šalinimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais atsakovė UAB „Deltos NT“ nesinaudoja ir neturi teisės su šiais tinklais atlikti kokių nors statybos darbų ar prie jų jungtis, be to, atsakovė UAB „Deltos NT“ yra pateikusi į bylą duomenis, patvirtinančius, jog atsakovei yra išduotas atskiras lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo statybos leidimas Nr. LSNS-01-201006-01216, prisijungimo sąlygos Nr. PS20-207, kurie patvirtina, kad atsakovės pastatų eksploatavimui nebus reikalingi Bendrijos tinklai.

61. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kaip ginčijamas Statybos leidimas pažeidžia Bendrijos narių galimybes naudotis žemės sklypu (privažiuoti, prieiti, užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą prie pastatų, statyti automobilius ir kita), juolab, kad Statybos leidimas nesuteikia teisės statyti naujų statinių ir tokiu būdu padidinti žemės sklypo užstatymą, o tik suteikia teisę atsakovei UAB „Deltos NT“ atlikti Statybos leidime nurodytų patalpų kapitalinį remontą ir pastato paprastąjį remontą.

62. Taip pat pastebėtina, kad apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013, nepagrindžia Bendrijos materialinio suinteresuotumo ginčijant būtent atsakovei UAB „Deltos NT“ išduotą Statybos leidimą, kadangi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pasisakoma dėl galimo teisių pažeidimo, tvirtinant detalųjį planą ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Taigi nagrinėjamos ir nurodytos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo, neturėjo pagrindo remtis šia nutartimi kaip precedentu.

63. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo eilę Statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimų ir juos grindžia byloje pateiktu ekspertiniu aktu, tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina šio įrodymą sąsajumo aspektu, kadangi byloje sprendžiama dėl Statybos leidimo, kuriuo suteikta teisė atlikti patalpų kapitalinį ir pastato paprastąjį remontą, išdavimo teisėtumas, tuo tarpu ieškovės pateiktame ekspertiniame akte nagrinėjama naujo gyvenamojo namo statybos projektavimo reikalavimai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovės deklaruojami statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarkos pažeidimai neįrodo, kokią įtaką jie turi būtent Bendrijos teisėms ir pareigoms, o apeliantei nenurodžius argumentų, paneigiančių šią skundžiamo sprendimo išvadą, Bendrijos, kaip privataus juridinio asmens, teisių pažeidimas dėl ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

64. Apeliantė taip pat prašo atstatyti ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo niekiniu, teigdama, kad šis terminas praleistas dėl pateisinamos priežasties, t. y. apie priimtus sprendimus dėl Statybos leidimo išdavimo ieškovė nebuvo informuota, tuo tarpu atsakovės apie priimtus sprendimus nurodė tik pateikdamos savo poziciją nagrinėjamoje byloje, su Statybos leidimo išdavimu dokumentai nebuvo viešai prieinami.

65. Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo Statybos leidimas „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovė į teismą su pirminiu ieškiniu dėl Statybos leidimo panaikinimo kreipėsi 2018 m. spalio 15 d., todėl skundžiame sprendime prieita prie išvados, kad ieškinys atmestinas, be kita ko, ir taikant ieškinio senatį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodomų aplinkybių šiam terminui atnaujinti (kurios iš esmės atkartojamos ir apeliaciniame skunde) nelaikė teisiškai reikšmingomis. Teisėjų kolegijos nemato pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada bei pažymi, kad „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija yra pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes joje nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat asmenims suprantamos išduotu dokumentu kylančios pasekmės – šiuo konkrečiu atveju atsakovei priklausančių patalpų kapitalinio ir pastato paprastojo remonto darbų atlikimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

66. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovės UAB „Deltos NT“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Apeliantės įsitikinimu, atsakovės UAB „Deltos NT“ bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos, neatitinka Rekomendacijose numatytų dydžių, tuo tarpu teismas nesiėmė analizuoti išlaidų teisėtumo, pagrįstumo. Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „Deltos NT“ byloje teikė tik vieną atsiliepimą bei neteikė jokių prašymų, išskyrus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, esą dalyvavo byloje, nors visuose teismo posėdžiuose dalyvavo tik nuotoliniu būdu, neišvykstant iš biuro į teismą. Pasak apeliantės, byloje esantys įrodymai atsakovei buvo žinomi, o nagrinėjamas teisės aspektas nebuvo sudėtingas, todėl nereikalavo specialių žinių, atstovas nevyko į jokią kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta.

67. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

69. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Deltos NT“ iš viso prašė priteisti 10 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė UAB „Deltos NT“ nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro: 1) 2 569,74 Eur išlaidos, susidarę bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 734,84 Eur už pirminio atsiliepimo į ieškinį parengimą, 834,90 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir procesinio prašymo priimti sprendimą už akių parengimas); 2) 871,20 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą; 3) likusios 7 176,56 Eur atstovavimo išlaidos, kurias atsakovė patyrė bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė UAB „Deltos NT“ pateikė sąskaitas faktūras ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, iš dalies sutinka su apeliante, kad dalis pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų priteistos nepagrįstai. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs Bendrijos apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 871,20 Eur atsakovei UAB „Deltos NT“ bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į Bendrijos apeliacinį skundą priteistos nepagrįstai, kadangi nelaikytina, jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. procesinis sprendimas kokia nors apimtimi priimtas atsakovės UAB „Deltos NT“ naudai, todėl šia suma priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos.

71. Pažymėtina, jog teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punkte), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Kadangi administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, paminėtu išaiškinimu vadovaujasi ir bendros kompetencijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012).

72. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės UAB „Deltos NT“ pateiktais įrodymais, kuriais grindžiama 7 176,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, pastebi, kad ši išlaidų dalis yra tik iš dalies pagrįsta, kadangi dalis bylinėjimosi išlaidų (65 Eur x 3 už komunikaciją su klientu, 32,50 Eur komunikacija su klientu dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio eigos, 97,50 Eur už komunikaciją su klientu, 32,50 Eur x 2 susipažinimas su teismo nutartimi, 75 Eur x 2 komunikacija su klientu, 37,50 Eur susipažinimas su teismo nutartimi), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstos. Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 13 d. – gruodžio 31 d. ataskaitoje nurodyti veiksmai „susipažinimas su Vilniaus vandenys patikslintu ieškiniu ir atsiliepimo rengimas bei komunikacija su klientu“, iš viso 162,50 Eur vertintini kaip visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Taigi atsakovės prašoma priteisti 7 176,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina iš viso 740 Eur suma.

73. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas, atsakovės UAB „Deltos NT“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme mažintinos 1 611,20 Eur suma (iki 9 006,30 Eur) ir ši suma priteistina atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Dėl likusios bylinėjimosi išlaidų dalies apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad reikšminga atsižvelgti į tai, jog byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m., didžiąją dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo dalį, sąlygojo pačios ieškovės procesinis elgesys reiškiant nepagrįstus nušalinimus teismo sudėčiai ir pan.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

74. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

75. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovės turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Deltos NT“ 2023 m. sausio d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 675 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.

76. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2022 m. lapkričio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį buvo 1 780,5 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 314,65 Eur, todėl atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutarė:

ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl 10 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“ iš ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 300000341) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“ (juridinio asmens kodas 304446177) 9 006,30 Eur (devynis tūkstančius šešis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 300000341) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“ (juridinio asmens kodas 304446177) 1 675 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius