Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotojas), V. A. (skolininkas), Asociacija EEEE.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-27310-1064/2018 skyrė V. A. fiksuotą 5 000 eurų baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 30 d. (apeliacinės instancijos teismo civilinės bylos Nr. 2S-2749-910/2018).

7. Išieškotojas Inspekcija pateikė atsiliepimą (DOK-2903), kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka, prašė skirti skolininkui V. A. iki 300 Eur baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymo dieną iki visiško nurodyto teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

16. Inspekcija pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-81297), kuriuose nurodė, kad 2023 m. balandžio 17 d. buvo gautas Asociacijos EEEE prašymas atlikti pakartotinį patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar teismo sprendimo 3 punkto reikalavimas dėl garažo nugriovimo yra įvykdytas. Inspekcija, atsižvelgdama į prašyme nurodytas aplinkybes ir siekdama nustatyti teismo sprendimo įvykdymo arba neįvykdymo faktą, atliko patikrinimą ir 2023 m. gegužės 4 d. surašė Teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-00-230504-00007. Versijos Nr. 2., kuriame užfiksavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas: ,,Patikrinimo metu nustatyta, kad 13 m ilgio, 12 m pločio garažo, esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinės sienos yra nenugriautos”. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, nurodė, kad palaiko savo poziciją byloje, išdėstytą atsiliepime. Inspekcija pažymi, kad skolininkas, nevykdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, daro tęstinio pobūdžio pažeidimą, taigi nagrinėjamu atveju yra neginčijamas pagrindas skolininkui taikyti atsakomybę už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

22. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-619/2015, V. A. buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)): išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat nurodė, kad, skolininkui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą (iki 2015 m. birželio 9 d.), išieškotojas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t, y. nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 m ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę. Sprendimui įsiteisėjus, 2015 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, įpareigojantis skolininką per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pirmiau nurodytus savavališkos statybos padarinius.

23. Nustatyta, kad šiuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Asociacijai EEEE (nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2015 m. lapkričio 18 d. teismo nutartis, 2016 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 2016 m. birželio 9 d. perdavimo-priėmimo aktas).

26. Kaip minėta, šioje byloje antstolis kreipėsi į teismą prašydamas skolininkui paskirti baudą CPK 771 straipsnio pagrindu. Antstolis gavo išieškotojo (Inspekcijos) 2022 m. lapkričio 18 d. patikrinimo aktą Nr. FOPPA-00-221116-00014, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas įvykdytas dalinai. Antstolis 2022 m. gruodžio 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-8-44576.

28. Nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

29. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi teismo sprendimo vykdymo patikrinimą, 2022 m. lapkričio 16 d. surašė patikrinimo aktą (Nr. FOPPA-00-221116-00014), nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, akte konstatavo, kad 13 m ilgio ir 12 m pločio garažas žemės sklype nenugriautas, garažo patalpa užpildyta žvyru, tačiau likę statinio išorinės sienos ir kitos konstrukcijos (konstatuotų faktinių aplinkybių 2 punktas). Remdamasis minėtame akte konstatuotomis aplinkybėmis, antstolis 2022 m. gruodžio 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-8-44576 ir kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo. Skolininkas atsiliepimu prašė atidėti antstolio pareiškimo nagrinėjimą iki Inspekcija įvertins statybos projekto B laidą ir pateiks atsakymą dėl pateikto statybos projekto (ne)tinkamumo. Skolininkas nurodė, kad pagal statybos projekto B laidą bus vykdomas teismo sprendimo 2 punkto reikalavimas dėl garažo nugriovimo, pagal minėtą projektą planuojama garažo sieną pertvarkyti į atraminę sienutę, kadangi dalis pastato konstrukcijų buvo nugriauta, o kita dalis panaudota konkrečiai atraminėms sienutėms formuoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Inspekcija skolininkui ir Asociacijai EEEE 2023 m. sausio 31 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-1814 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo dėl (duomenys neskelbtini)“ (DOK-44043). Šiame rašte Inspekcija nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (Nr. FAK-1563) konstatuota, kad įvertinus statybos projekto A laidos reikalavimus, nustatyta, kad sprendimo reikalavimas dėl garažo nugriovimo neįvykdytas. Taip pat rašte nurodyta, kad Inspekcijai 2023 m. sausio 9 d. buvo pateikta vertinimui projekto B laidą, kurioje suplanuota nugriauti garažo perdangą ir garažo išorines pertvarkyti sienas į atramines sienutes. Inspekcija minėtame rašte pažymėjo, kad projekto bendrosios dalies 47 lape pateikti garažo išorinių sienų, pertvarkomų į atramines sienutes, pjūviai kuriose nurodytas aukštis, neskaitant pamato pado, kurio aukštis nenurodytas – 4,6 m. Tokio aukščio sienutė neatitinka nesudėtingos kategorijos II grupės statinio parametrų, kurios statybai gautas leidimas. Taigi, iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija įvertino projekto B laidą ir pateikė atsakymą dėl pateikto statybos projekto netinkamumo.

30. Byloje nustatyta, kad Inspekcijoje 2023 m. balandžio 17 d. buvo gautas Asociacijos EEEE prašymas atlikti pakartotinį patikrinimą žemės sklype. Inspekcija atliko patikrinimą ir 2023 m. gegužės 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FOPPA-00-230504-00007, kuriame užfiksavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas: „patikrinimo metu nustatyta, kad 13 m ilgio, 12 m pločio garažo, esančio sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinės sienos nenugriautos“ (DOK-81297).

31. Suinteresuotas asmuo V. A. į bylą teikė 2023 m. kovo 27 – 2023 m. balandžio 17 d. darytas fotonuotraukas (DOK-81445), kuriomis įrodinėjo, kad buvusios garažo sienos pertvarkytos į atramines sienutes pagal 2016 m. projektą. Inspekcija, siekdama įvertinti esamą faktinę situaciją, 2023 m. birželio 14 d. dar kartą atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2023 m. birželio 15 d. surašė aktą Nr. FAK-1253 (DOK-102104). Šiame akte Inspekcija užfiksavo, kad garažas nėra nugriautas, likusios dvi išorinės garažo sienos, viena likusi garažo siena (kuri neužpilta smėliu) yra 15,069 m ilgio, 3,469 m aukščio, 0,20 m storio, kitos sienos pamatuoti nepavyko, nes ji užpilta smėliu. Inspekcija nurodė įvertinusi skolininko pateiktas nuotraukas ir projekto sprendinius ir nustatė, kad sprendimas nėra įvykdytas, nes pagal esamą faktinę situaciją negalima vertinti, kad teismo sprendimas įvykdytas griautino garažo atitvaras pertvarkant į atramines sienutes. Šiuo aspektu Inspekcija pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-102104) ir nurodė, kad pagal projekto 44 lape pateiktus sprendinius atraminių sienučių aukštis yra 0,80 m, projekto 38 lape nurodomas ardomas požeminis garažas, dėl kurio yra surašytas savavališkos statybos aktas, ir šis griautinas objektas neturi jokių sąlyčio taškų su atraminėmis sienutėmis ir yra kaip atskiras paprastas statinys po žeme. Inspekcija taip pat akcentavo, kad 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. birželio 14 d. atliktų fotofiksacijų duomenimis, matyti, kad yra išlikusi pagal projektą ardoma atraminė sienutė ir ardoma požeminio statinio siena, taip pat matyti, kad garažo sienos yra išlikusios ir jos nenugriautos, todėl laikyti jų atraminėmis sienutėmis negalima. Inspekcija taip pat pabrėžė, kad pagal projekto 38 lape esančio brėžinio ištrauką garažo galinė siena neturi būti laikoma atramine sienute, nes tai yra statinio po žeme sudedamoji dalis.

32. Taigi, tiek iki antstolio pareiškimo pateikimo teismui, tiek šios bylos nagrinėjimo eigoje Inspekcijos atliktų trijų faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo konstatuota, kad teismo sprendimo dalis dėl 13 m ilgio ir 12 m pločio garažo nugriovimo nėra įvykdyta. Šią išvadą teismas daro įvertinęs Inspekcijos atliktų patikrinimo aktų turinį, pateiktas fotonuotraukas, Inspekcijos rašytinius paaiškinimus, vykdomojoje byloje esančią medžiagą. Byloje nenuginčyta faktinė aplinkybė, kad yra likusios nenugriautos dvi išorinės garažo sienos - viena likusi garažo siena (kuri neužpilta smėliu) yra 15,069 m ilgio, 3,469 m aukščio, 0,20 m storio, kitos sienos Inspekcijos atstovams pamatuoti nepavyko, nes ji užpilta smėliu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimo, pagal kurį yra išduotas vykdomasis raštas, rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Įpareigoti atsakovą V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563;- nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste- atraminė sienutė Nr. 1);- nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste- atraminė sienutė Nr. 2), bei sutvarkyti statybvietes“. Sprendimas yra galiojantis ir privalomas vykdyti. Papildomai nurodytina, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad V. A. buvo kreipęsis į teismą dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad vietoje sprendime numatyto įpareigojimo atsakovui savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius sprendime numatytu būdu, numatyti, kad savavališkos statybos padariniai sklype turi būti šalinami sklypo savininkui (šiuo atveju – Asociacijai EEEE) pertvarkant, ar perstatant statinio dalis taip, kad atitiktų 2017 m. gegužės 16 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955 ir statinio projektą, kurio pagrindu statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-170516-00955 buvo išduotas, bei numatant, kad garažo ir atraminių sienučių griovimo darbai gali būti vykdomi laikantis statybą leidžiančio dokumento sprendimų ir statybos darbų projekto. Savo tokį prašymą skolininkas iš esmės motyvavo tuo, kad statybos padarinių šalinimo išlaidos, susijusios su atraminių sienelių ir garažo griovimu bei statinio pritaikymu negaliojančiam projektui, yra neproporcingai didelės, o sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas leidžiant gyvenamojo namo statybos darbus vykdyti pagal naują projektą, labiau atitiktų teismo sprendimu siekiamą realizuoti teisingumą ir nepaneigtų jo esmės. Tačiau teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi tokį skolininko prašymą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1332-580/2019). Pastarojoje nutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsprendė atsakovo statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kaip gali ir turi būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai; teismas aiškiai ir nedviprasmiškai 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime nustatė atsakovo savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. įpareigojo atsakovą V. A. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis bei nugriauti garažą ir 2 atramines sienutes. Šiame kontekste teismas papildomai akcentuoja, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas taip kaip jis suformuluotas, o jo neįvykdymas negali būti pateisinamas tokiomis aplinkybėmis, kaip siekiu panaudoti statinius ir/ar įrangą kitiems poreikiams ar pan.

33. Nors skolininkas teigia, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau jo teiginius paneigia byloje pateikta Inspekcijos atliktų patikrinimų medžiaga, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nėra išardytos ar nugriautos garažo dvi sienos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkte detalizuota, jog statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad nėra išardytos visos ant žemės esančios savavališkai pastatyto statinio (garažo) konstrukcijos (pietinė ir vakarinė sienos).

34. V. A. į bylą teikė konsultacinę specialisto išvadą (DOK-11545), kuria siekė įrodyti faktą, kad pertvarkytos garažo sienos atitinka statybos projekte nurodytas atramines sienutes. Tačiau, teismo vertinimu, kad ši specialisto konsultacinė išvada negali būti laikoma įrodymu, kuriuo remiantis teismui būtų pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas vis tik yra įvykdytas, kadangi išvadoje vertinama, ar sklype esančios sienutės atitinka projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, numatytas sienutes, tačiau, kaip jau teismas minėjo anksčiau, šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista – teismo sprendimu reikalaujama garažą nugriauti, o ne pertvarkyti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad atraminių sienučių darbai statybos nėra užbaigti ir tik užbaigus sienučių statybos darbus ir projekte numatytus žemės darbus atraminės sienutės atitiks projekto sprendiniams. Vadinasi, faktinė situacija suponuoja išvadą, kad garažo sienų pertvarkymo į atramines sienutes darbai nėra užbaigti, taigi net ir šiuo aspektu negalėtų būti pripažįstama, kad teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas, juolab, kad Inspekcija rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad „griautinas objektas neturi jokių sąlyčio taškų su atraminėmis sienutėmis, <...> garažo sienos yra išlikusios ir jos nenugriautos, todėl laikyti jų „atraminėmis sienutėmis“ negalima“.

35. V. A. atsiliepime, be kita ko, teigė, kad jis nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo, jis, nederindamas žemės sklype esančio statinio griovimo ir statybos darbų su žemės sklypo ir jame esančio statinio savininku, negali vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo. Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartį, pažymėdamas, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Pabrėžtina ir tai, kad teismas atmetė skolininko argumentus, kad sprendimo vykdymas yra komplikuotas, keliantis nepatogumų bei reikalaujantis didelių investicijų, nurodydamas, jog asmuo, padaręs teisės pažeidimą – vykdęs savavališkos statybos darbus ir neteisėtai pastatęs statinius, turėjo įvertinti ir turi prisiimti dėl teisės pažeidimo jam kylančius neigiamus padarinius. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad analogiški skolininko argumentai, susiję su žemės ir pastatų savininkų pasikeitimu, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, šiuo atveju teismas plačiau papildomai dėl šių argumentų nepasisako, akcentuodamas, kad turto perleidimas kitiems asmenims nedaro neteisėtų statybų teisėtomis ir neatleidžia V. A. nuo sprendimo vykdymo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas ir sudaroma galimybė šalims piktnaudžiauti savo teisėmis.

36. Taigi, apibendrinant išdėstytus argumentus, pasisakytina, kad įvertinus byloje Inspekcijos pateiktus patikrinimo aktus (su papildoma medžiaga), kuriuose nurodyta, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, bei Inspekcijos poziciją, pateiktą bylos nagrinėjimo metu, skolininko paaiškinimus bei pateiktas fotonuotraukas, teismas daro išvadą, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas. Nors skolininkas ir atlieka tam tikrus veiksmus sprendimui galutinai įvykdyti, tačiau nagrinėjamu atveju jie nėra pakankami pateisinti sprendimo neįvykdymą pilna apimtimi taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Nenustačius objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą skirti skolininkui baudą (CPK 771 straipsnis).

38. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Kartu teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

39. Nagrinėjamu atveju tiek antstolis, tiek išieškotojas prašė skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, turėtų būti vertinamos toliau nurodomos aplinkybės: per kiek laiko skolininkas turėjo įvykdyti teismo sprendimo reikalavimus, taip pat, ar skolininkas įvykdė antstolio patvarkymo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra įvykdytas teismo sprendimas, reikalavimus, ar nesielgė piktybiškai nebendradarbiaudamas su antstoliu bei išieškotoju, ar dėjo pastangas teismo sprendimą įvykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019).

40. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas buvo išduotas 2015 m. liepos 2 d., vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas pasibaigė 2015 m. gruodžio 14 d., skolininkas V. A. savo prievolės pilnai neįvykdo jau daugiau nei 7 metus, bauda yra skiriama pakartotinai (fiksuoto dydžio 1 000 Eur ir 5 000 Eur baudos buvo skirtos 2016 m. spalio 5 d. bei 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimis), tačiau iki šiol teismo sprendimas nėra įvykdytas pilna apimtimi. Byloje nėra duomenų, jog skolininkas savalaikiai, apdairiai ir rūpestingai atliko veiksmus, kuriais siekė iki galo įvykdyti teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Nuo paskutinės baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo praėjo beveik penkeri metai, ir nors teismo sprendimas yra įvykdytas didžiąja dalimi, tačiau vis tik spręstina, kad skolininkas nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymą pilna apimtimi, todėl jam tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio ir formos, atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimas yra įvykdytas didžiąja dalimi (liko iš dalies neįvykdytas reikalavimas nugriauti garažą), nėra duomenų, kad skolininkas elgtųsi pasyviai ar piktybiškai ar nebendradarbiautų su antstoliu ar išieškotoju, byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl sprendimo nevykdymo būtų kilę sunkūs padariniai, taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad fiksuotų baudų ankstesnis paskyrimas nepaskatino skolininko įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi. Taigi, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas skiria V. A. periodinę 2 Eur baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymo dieną, baudą sumokant valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, baudą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 31 d. (t. y. nuo kitos dienos po 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-27310-1064/2018, kuria buvo skirta fiksuota 5 000 Eur bauda, įsiteisėjimo - 2018 m. spalio 30 d. priėmus galutinę Vilniaus apygardos teismo nutartį). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra pakankama procesinė teisinė sankcija, atitinka baudos tikslus, kadangi šios nutarties priėmimo dieną laikotarpis nuo 2018 m. spalio 31 d. sudaro 1 737 dienas, tai reiškia, kad šią dieną bauda sudaro – 3 474 Eur ir kiekvieną kitą teismo sprendimo nevykdymo dieną didės po 2 Eur, taigi skatins skolininką prievolę įvykdyti operatyviau.

41. Kiti procesiniuose dokumentuose byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo tenkinti.

Skirti V. A.

, asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinę 2 Eur (dviejų eurų) baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6804.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.