Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi

R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, 9 klasių išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio AB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nevedusio , neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-621-284/2016 m. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jis nubaustas administracine nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Institucijos atstovas D. V. teismo posėdžio metu siūlė prašymo netenkinti, kadangi teisės atėmimo vairuoti transporto priemones sutrumpinimas pagal įstatymą nėra privaloma nuostata, o tik teisė tokį prašymą tenkinti ar netenkinti. R. B. jokių naujų teisės pažeidimų nėra padaręs, baudą sumokėjo, tačiau nuo 2005 metų už vairavimą, esant neblaiviam, jis baustas 5 kartus, šis kartas buvo šeštas, tai yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, atsakomybę pažeidėjas žinojo.

R. B. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov prašė R. B. prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi tai sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant R. B. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka, kur numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms: 1) jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko; 3) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, ar kitų svaigiųjų medžiagų – esant Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog iš Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtina įvertinti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, o taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 21 d. nutartyje Nr. N444-2128/2006, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje Nr. N444-1587/2007 ir kt.). Be to, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, turi būti tiriama ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje paminėtos formalios sąlygos, bet vertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Tokiu būdu būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu ir pan. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, akivaizdu, jog konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms būtent privalomoms sąlygoms negali būti tik formalus, o ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1886/2006 ir kt.).

Iš R. B. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, o taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, paskirtoji bauda sumokėta, R. B. naujų teisės pažeidimų nepadarė (6, 9 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure 2017-03-21 atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Pastarieji duomenys patvirtina, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos privalomosios sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo R. B. atžvilgiu formaliai yra išpildytos. Iš darbdavio, gyvenamosios vietos bendruomenės ir seniūnijos pateiktų dokumentų matyti, kad R. B. charakterizuojamas teigiamai, šeimoje su sugyventine augina du mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą, pajamos iš darbinių santykių – apie 550 eurų per mėnesį (22-28 b. l.). Turi neįgalią našlę motiną A. B., kuri yra įregistravusi ūkininko ūkį, yra traktoriaus, žemės sklypų ir pastatų savininkė (7, 10-21, 28-29 b. l.). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog tik aukščiau paminėtų imperatyvių įstatyminių sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimas, kaip minėta, savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtąjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtina vertinti visumą aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog ir sutrumpintus nuobaudos terminą, bus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai, nes specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, įtvirtintas ATPK 329 straipsnyje, iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies.

Nagrinėjamu atveju be privalomųjų sąlygų (ATPK 329 str.) įvykdymo, R. B. nurodo aplinkybę, kuri, pasak jo, yra reikšminga sprendžiant jo prašymą - teisė vairuoti yra būtina dėl darbo – nesusigrąžinus teisės vairuoti, jis gali būti atleistas iš darbo. Pažymėtina, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo pobūdžio, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007 ir kt.), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-133-382/2014, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. ATP-344-135/2013 ir kt.). Beje, ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007 ir kt.). Todėl šiuo atveju R. B. nurodoma pastaroji aplinkybė – teisė vairuoti būtina dėl darbo - nelaikytina išskirtine aplinkybe, suponuojančia pagrindą sutrumpinti skirtosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Ta aplinkybė, jog R. B. sumokėjo paskirtąjį baudą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes jį tai įpareigoja padaryti įstatymas – skirtąją nuobaudą įvykdyti. Pabrėžtina, jog, kaip teisingai nurodyta institucijos atsiliepime,- specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, o įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013, Nr. ATP-460-309/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas ypač reikšminga aplinkybe laiko tai, ką akcentavo ir institucija savo atsiliepime,- kad R. B. 2016 m. spalio 5 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam – nustatytas 0,81 promilių girtumas, ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė jau šeštą kartą, t. y. iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-621-287/2016 esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro (12-16 b. l.) matyti, kad R. B. baudžiamas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonės vairavimą neblaiviam nuo 2002 m.: kasmet po kartą nuo 2002 m. iki 2005 m., vėl 2011 m. ir 2016 metais. Būtent pastarieji duomenys liudija, jog jis neabejotinai žinojo ne tik apie galiojančius įstatymo reikalavimus, neleistinumą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apie kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau šiuo atveju jis prisiėmė riziką itin šiukščiai dar kartą, t. y. šeštą kartą, pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet kitų eismo dalyvių saugumui, o kartu ir ignoruodamas visos visuomenės interesą į saugias eismo sąlygas ir visuotinį teisės normų laikymąsi. Be to, šie duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, jokių išvadų dėl neteisėtų savo veiksmų nepadarė, kritiškai savo elgesio neįvertina. Todėl, teismo vertinimu, R. B. argumentai apie būtent šiuo atveju pasiektus paskirtų nuobaudų tikslus, pasekmių suvokimą ir pan., šiame kontekste vertintini kritiškai. Todėl teismas sprendžia, jog visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik paties R. B. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus. O jo nurodomos aplinkybės dėl kilusių (ar kilsiančių) asmeninių ir šeimos nepatogumų vertintini tik kaip jo asmeninis interesas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. B. prašymas netenkintinas ir jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 329-330 straipsniais, teisėja

nutaria:

Netenkinti R. B. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.