Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai G. A., jos gynėjams advokatams Nikolajui Voinovui (Nikolaj Voinov) ir Olegui Šibkovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, šiuo metu laikomas suėmime (duomenys neskelbtini), iki suėmimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus:

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta (bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta (bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galutine sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje;

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktiškai gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), teista keturis kartus:

1. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 1 dalį (baudžiamasis įstatymas galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

2. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2000 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232⁴ straipsnį, 232¹ straipsnio 5 dalį (baudžiamasis įstatymas galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutine subendrinta (bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikusi);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), bausmė neatlikta),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

J. R. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent – jis 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val., būdamas prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš G. A. už 793,45 Eur nusipirko 1 polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga - 0,00758 g karfentanilio, kurį, supratęs, kad buvo pastebėtas policijos pareigūnų, vengdamas sulaikymo, netrukus išmetė ant žemės prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

G. A. neteisėtai pardavė didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent – ji 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val., būdama prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), J. R. už 793,45 Eur neteisėtai pardavė 1 polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė yra 0,00758 g.

Šiais savo veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2024 m. gegužės 16 d., metu kaltinamasis J. R. parodė, kad buvo įsigijęs narkotines medžiagas iš G. A.. Jis nežinojo, kad pastaroji disponuoja narkotinėmis medžiagomis, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kuomet narkotines medžiagas įsigijo pas ją. Prieš tai duoti jo parodymai, kad narkotines medžiagas įsigijo ne iš G. A., yra neteisingi. Tiesiog jis nenorėjo, jog ji būtų kaltinama narkotinių medžiagų pardavimu, kadangi už tai straipsnis yra sunkus. Duoti parodymai apie artimus santykius su ja taip pat yra netiesa. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos detalizavo, kad jie susiskambino ir susitiko, tačiau skambučio metu nekalbėjo apie narkotines medžiagas. Pati G. A. nesiūlė, jis pats paprašė narkotinių medžiagų, t. y. jis buvo paklausęs ar įmanoma būtų gauti. Jam pardavė apie 10 gramų fentanilio. Jis iš karto sumokėjo pinigus, bet dabar nebeprisimena kokią sumą, tačiau nebuvo tiek daug (kiek nurodoma jam pareikštame kaltinime) – nuo 300 iki 500 Eur. Nusipirktos narkotinės medžiagos buvo baltame polietileniniame maišelyje. Jas išmetė, kadangi pareigūnai pradėjo gaudyti, jis nenorėjo būti sulaikytas. Šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų. Planuoja dirbti, kadangi visą laiką dirbo pagal individualią veiklą. Jis yra išsiskyręs, turi (duomenys neskelbtini) dukrą, kuri (duomenys neskelbtini). Dukra gyvena su mama, jis dukrai padeda (t. 4, b. l. 49-53).

Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2023 m. gruodžio 13 d., metu kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino dalinai, t. y. pripažino, kad turėjo narkotines medžiagas savo tikslams (reikmėms), bet nepripažino aplinkybės, jog jas įsigijo iš kaltinamosios G. A.. Parodė, kad jis (2022 m.) rugsėjo 15 d. vakare buvo susitikęs su G. A., bet tik šiaip pabendrauti, alkoholio nusipirkti. Tą dieną susitikimas buvo trumpas. Jie 2022 m. rugsėjo 15 d. kažkaip netikėtai susitarė telefonu, kad susitiks. Nelabai nori tą sakyti, bet pastaroji yra jo meilužė. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo, kad kažkas žinotų apie jo santykius su G. A., atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) tradicijas, bandė ją apsaugoti, todėl nieko nesakė apie jų santykius. Jie nenorėjo, kad kaltinamosios G. A. vyras apie tai žinotų, todėl susitikinėjo slaptai. Jis irgi nenorėjo, kad būtų atskleista, jog jie bendrauja, palaiko santykius, bet kadangi dabar inkriminuojamas BK 260 straipsnis, nebenori to slėpti, nors jis ir ikiteisminio tyrimo metu žinojo, kuo G. A. yra kaltinama. Jie bendraudavo telefonu ir susitikdavo. Nelabai dažnai susitikinėdavo, bet ir neretai, apie vieną mėnesį laiko buvo pažįstami. Aplamai jie susipažino netikėtai. Galvoja, kad G. A. nenorėjo, jog sužinotų jos vyras, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad ji jo (J. R.) nepažįsta. Tiesiog G. A. nenorėjo, kad „nueitų kalbos“ iki jos vyro apie tai, jog jie bendrauja. Dėl byloje nagrinėjamo įvykio paaiškino, kad jis tiesiog G. A. buvo paskolinęs pinigus, o ne sumokėjęs už narkotikus. G. A. jam nieko neperdavė, jis pastarajai paskolino pinigus, t. y. jai reikėjo kažką sumokėti, jis į tai nesigilino, tiesiog paprašė paskolinti. Pas jį buvo nuo senų laikų atidėti pinigai. Paskolino G. A. apie 700 Eur. Jis G. A. perdavė pinigus, parodė, kad turi su savimi maišelį ir tuo metu atbėgo policijos pareigūnai. Jis parodė ir davė G. A. paliesti (maišelį), bet nežino kokiu tikslu tai padarė. Kadangi jis buvo parodęs (G. A.) ką turi maišelyje, galbūt taip ir buvo rasti pastarosios DNR pėdsakai. Kai G. A. atidavė jam maišelį, tada ir atbėgo pareigūnai. Tuo metu G. A. buvo sustingusi vietoje, o jis iš karto pradėjo bėgti. Narkotikus išmetė, kadangi jie yra draudžiami. Jų susitikimas iki pareigūnų pasirodymo truko apie 3-5 minutes. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), kadangi jis netoli ten gyveno, be to, nenorėjo eiti į viešumą, nes tuo metu buvo paieškomas. Jis su G. A. bendravo telefonu, todėl pastaroji žinojo adresą kur ateiti, bet kaltinime nurodytu adresu jie susitiko pirmą kartą. Jis G. A. parašė SMS, kad atvažiuotų į tą gatvę, tačiau nerašė dėl ko norėjo susitikti. Jis nedalyvavo (nebuvo bute) atliekant kratą, tuo metu gyveno su kita panele. Jis tuo metu buvo apsvaigęs, jį pasodino į automobilį ir tuo metu vyko krata bute. Kratos metu buvo surastos svarstyklės. Jas turėjo dėl to, kad kai dažnai įsigydavo narkotines medžiagos, dideliais kiekiais suvartodavo, tai labai daug kur apgaudinėja ir nededa lygiai, t. y. svarstyklės tam, jog žinoti kiek paima (narkotikų) vartoti, kad neperdozuoti. Jis pats vartoja (narkotines medžiagas) – karfentanilį, „žolę“ (kanapes). Prieš tą dieną vartojo karfentanilį. Tada, kai įsigijo, turėjo būti 10 gramų, t. y. tokio kiekio jam užtektų apie savaitei laiko. Polietileniniame maišelyje buvo biri medžiaga, maišelį turėjo visą laiką kišenėje. Tą pačią dieną (byloje nagrinėjamo įvykio) buvo susitikęs su žmogumi įsigyti. Bijo atskleisti iš kur įsigijo (narkotines medžiagas), kadangi jo gyvybei ir jo artimiesiems gali kilti pavojus, be to, už tokių dalykų (narkotinių medžiagų prekybos) stovi ne paprasti žmonės. Gali pasakyti tik asmens, iš kurio įsigijo šioje byloje minimas narkotines medžiagas, pravardę – „(duomenys neskelbtini)“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), bet jie nebendrauja. Kaip minėjo, pas jį narkotikai buvo iš kito šaltinio. Tyrėja prašė, kad jis duotų parodymus „ant“ G. A., kadangi pas ją yra kita byla. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo sakyti, kad iš kažko kito įsigijo narkotines medžiagas, nes buvo laisvėje, galėjo būti spaudimas iš pareigūnų, kurį jis ir jautė. 2022 m. rugsėjo 16 d. iniciatyva buvo daugiau iš tyrėjos pusės, kad jis duotų parodymus prieš G. A.. Be to, tyrėja negalėjo imti iš jo parodymus, kadangi jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jam buvo blogai. Jie (pareigūnai) jį iš karto išvežė į (duomenys neskelbtini), kadangi bijojo, jog gali baigtis nelaimingu atsitikimu. (duomenys neskelbtini) duoda vaistų, nuo kurių nebūna bloga po narkotinių medžiagų vartojimo. Jis ne vieną kartą sakė, kad nenori duoti parodymus prieš G. A., jog pas ją pirko narkotines medžiagas, bet tyrėja sakė „gali jos nebegelbėti, nes pas ją yra dar viena byla“. Tyrėja iš jo ėmė parodymus ne vieną kartą ir parodymų davimo metu, kai jau buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, retkarčiais vartodavo narkotikus. Jam tyrėja perskaitydavo parodymus, po to jis pasirašydavo, bet ne viską iki galo buvo išklausęs. Su apklausos protokolo turiniu nepilnai susipažino, o kaltinamąjį aktą gavo tik tuomet, kai jau buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Jam nebuvo paskirtas advokatas, kuris jam priklauso. Kai buvo įkalinimo įstaigoje, buvo paskirtas kitas, laikinas advokatas. Advokatas buvo paskirtas priešpaskutinės ar paskutinės apklausos metu, t. y. iki tol iš jo parodymus ėmė be advokato. Buvo gynėjas, bet buvo laikinas, o jis, būdamas ten (įkalinimo įstaigoje), norėtų bendrauti su savo gynėju, kuris būtų visą laiką. Jis pats neprašė, kad būtų paskirtas advokatas, turėjo patys (pareigūnai) paskirti. Jam nebuvo išaiškinta teisė dėl galimybės paprašyti gynėjo. Buvo išaiškinta, bet gal nepilnai viskas. Jis tuo metu nelabai buvo savyje, kadangi įkalinimo įstaigoje buvo pavartojęs narkotikų (t. 3, b. l. 80-84).

Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2024 m. gegužės 16 d., metu kaltinamoji G. A. kaltę pripažino visiškai, labai atsiprašo, kad iš karto neprisipažino. Parodymus (poziciją dėl kaltės) pakeitė, kadangi jos vaikas (sūnus) serga ir buvęs gynėjas advokatas pasakė, jog ji neprisipažintų, kad nėra jokių įrodymų. Iš esmės nenorėjo prisipažinti dėl to, kad jos sūnus labai stipriai serga. Jos sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, serga (duomenys neskelbtini), dabar juo rūpinasi jos vyresnis sūnus. Sūnų labai reikia prižiūrėti, kadangi jam būna (duomenys neskelbtini), visko bijo. Sūnų norėjo uždaryti į ligoninę, bet ji neleido, norėjo pati jį gydyti. Ji nelaisvėje yra apie (duomenys neskelbtini) laiko. Per tą laiką, kol ji buvo suimta ir atlikinėjo bausmę, sūnumi rūpinasi kitas sūnus. Iki kartotinio suėmimo, laisvėje buvo (duomenys neskelbtini) metus. Tuos metus gyveno su sūnumi. Kitas sūnus padėdavo, bet ji pati prižiūrėdavo. Pripažįsta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. J. R. pardavė vieną maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis. Toks susitikimas vyko pirmą kartą, artimi santykiai, kaip nurodė ankstesnėje apklausoje, jos su J. R. nesieja. Daugiau to nekartos ir nedarys, suprato, kad blogai pasielgė, be to, ir amžius ne tas, ir sūnus sunkiai serga, be jos negali. Dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos detalizavo, kad ji susiskambino su J. R., susitiko, t. y. pastarasis paprašė, o ji jam atnešė. J. R. priėjo, ji jam padavė. Norėjo išsiskirstyti, tačiau sustabdė policija. Dėl to kodėl J. R. su ja susisiekė narkotinių medžiagų pirkimo klausimu, kaltinamoji G. A. parodė, kad ji pastarąjį anksčiau pažinojo, jie kažkaip susitiko ir J. R. paprašė. Telefoninio pokalbio metu buvo netiesiogiai kalbama apie narkotines medžiagas, įvairius žodžius vartoja, tačiau tiek ji, tiek J. R. suprato apie ką kalbama. Telefonu apie konkrečią pinigų sumą nekalbėjo. J. R. jai sumokėjo, bet neprisimena kiek ten buvo (grynųjų pinigų). Iš 790,45 Eur tik dalis pinigų, gal 400 Eur, buvo gauti iš narkotinių medžiagų. Kiti pinigai buvo jos. J. R. gal 500 Eur jai padavė. Jai J. R. tikrai nesumokėjo 800 Eur, kaip minėjo, kažkur apie 500 Eur sumokėjo. Kai ji atvyko į susitikimo vietą, pati turėjo pinigų, tik neprisimena kiek. Pinigai tiesiog buvo rankinėje. Tiksliai neprisimena kiek medžiagų pardavė, bet pardavė fentanilį. Parduotos medžiagos buvo supakuotos plastikiniame maišelyje, 1 gramas kainuoja ir 20 Eur, ir 30 Eur. Ji įvykio metu legaliai (oficialiai) dirbo „(duomenys neskelbtini)“, prie „(duomenys neskelbtini)“. Po to dirbo kavinėje, parduotuvėje. „Sodroje“ matytųsi šios darbovietės. Kai dirbo, tai išmokėdavo socialines išmokas. Šiuo metu yra oficialiai ištekėjusi. Vestuvės vyko, kai ją uždarė, praėjo (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Jos pavardė ta pati – A., o vyro E.. Ištekėjo, bet su vyru negyvena. Santuokos liudijimas yra, bet ji kreipėsi dėl skyrybų. Kol kas yra ištekėjusi (t. 4, b. l. 49-53).

Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2023 m. gruodžio 13 d., metu kaltinamoji G. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad ją su J. R. siejo artimi santykiai. J. R. buvo jos mylimasis, jie susitikinėdavo, bet neturėjo galimybės susitikinėti kiekvieną dieną. Jie apie mėnesį ir savaitę laiko buvo pažįstami. Su J. R. gerai sutarė, pastarasis jai patiko, o jos vyras ją nuolat mušdavo, siųsdavo uždirbti pinigų. Ji santykius su J. R. slėpė nuo savo vyro. Jie bendravo telefonu, J. R. rašydavo „susitinkame, išgersime kur nors“, bet nebuvo rašoma „myliu tave“, nes bijojo, kad jos vyras nepatikrintų telefono. Jai atrodo, kad nebuvo įsivedusi J. R. telefono, nes bijojo, kad vyras nepaimtų telefono. Rašydavo dėl susitikimo. Jie visada susirašinėdavo, rašydavo „paimk butelį“, iš esmės bet ką rašė, kad susitikti. Kartais ir pasiimdavo butelį, bet šį kartą neėmė. Jie nerašydavo dėl ko susitinka, tarsi su drauge bendrautų. Ikiteisminio tyrimo metu apie santykius su J. R. melavo dėl savo vyro, kadangi pastarasis būtų ją užmušęs. Kai yra duodami parodymai, viskas rašoma į apklausos protokolą. Jai reikėjo apklausos protokolą parsinešti namo, kadangi jos vyras viską skaitydavo. Ji labai bijojo. Vyras klausė kodėl ją suėmė (sulaikė), tai ji ir pasakė, kad ėjo susitikti su drauge. Dėl nagrinėjamo įvykio detalizavo, kad ji su J. R. susitiko (duomenys neskelbtini), bet ir iki šio susitikimo teko susitikti. Iki įvykio vietos atvažiavo su taksi. Už taksi sumokėjo 5 Eur. Jai reikėjo kuo greičiau susitikti. Jie susiėmė už rankų ir stovėjo, pajuto, kad J. R. rankoje kažkas yra. Kai su J. R. susiėmė už rankų, pastarasis parodė ką turi rankoje. Ji pažiūrėjo, pakėlė. J. R. pasakė, kad tai narkotikai. Ji pasakė „tu narkomanas, tu vartoji“, todėl atidavė tai pastarajam atgal. Ji pati nevartoja narkotinių medžiagų, bet buvo teista už jų platinimą. Ją nustebino tai, kad J. R. narkomanas, jog vartoja. Iki tol nežinojo, kad J. R. vartoja narkotikus. Nematė kaip tai atrodė, ką J. R. laikė rankoje, ten kažkas buvo, gal milteliai, bet iš karto jam numetė (atidavė). Ji norėjo pastarąjį tik pabarti, bet pasigirdo policija ir tada pribėgo policijos pareigūnai. Tuo metu J. R. nubėgo, o ji liko stovėti, ją sulaikė, klausė pareigūnų dėl ko. Iki tol, kol sulaikė policijos pareigūnai, jie pabendravo apie 5-6 minutes. J. R. jai paskolino pinigus, t. y. jai padavė gal 600 Eur, gal ir daugiau. Davė pinigus, nes jai buvo sunku. Jos vaikas (sūnus) suaugęs, tačiau serga (duomenys neskelbtini), todėl jai reikėjo pinigų. Jis pinigus turėjo rankoje, kai jie susitiko. Prašė J. R., kad paskolintų pinigų. Susitarė prieš dieną žinutėmis. J. R. žinojo, kad jai reikalingi pinigai. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo rankinę, kurioje turėjo kelis eurus. Ji (duomenys neskelbtini), bet ką (duomenys neskelbtini), valgyti reikia juk kiekvieną dieną. Vaikšto po miestą, būna (duomenys neskelbtini) prieina. (duomenys neskelbtini) už 30-40 Eur. Darbo biržoje vėliau buvo registruota (t. 3, b. l. 80-84).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji, davę parodymus, sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir šioje baudžiamojoje byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamųjų gynėjai advokatai.

Atsižvelgiant į kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (nepriskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamųjų poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų duotų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 16 d. įtariamuoju apklaustas J. R. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, prisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo. Vakar jis iš G. nusipirko 10 g fentanilio. G. A. pažįsta apie vieną mėnesį laiko, bet dabar nebepamena kas juos supažindino. Jis anksčiau buvo G. prašęs fentanilio, prašė 10 g, todėl ji jam vakar (2022 m. rugsėjo 15 d.) paskambino ir pasakė, kad yra netoli jo. Jis išėjo iš namų į lauką ir pamatęs G. priėjo prie pastarosios. Ji jam padavė maišelį su fentaniliu. Suprato, jog maišelyje turi būti 10 g, kadangi jis tokio kiekio prašė. Jis G. padavė pinigus. 1 g kaina – 80 Eur, tačiau jis sumokėjo mažiau nei 800 Eur, nes tiek neturėjo. Negali pasakyti kokią pinigų sumą jai perdavė. Su G. iš anksto nesutarė kiek jis pastarajai sumokės. Jis jai nesakė kiek duoda eurų, o ji ir neskaičiavo gavusi iš jo pinigus. Jis 1 g kainą žinojo iš anksčiau, kadangi pas ją jau buvo pirkęs du kartus fentanilį. Pirko 10 g, nes daug vartojo. Per dieną mažiausiai suvartoja 1 g, būna ir daugiau. Vakar (2022 m. rugsėjo 15 d.), kai tik nusipirko fentanilį, pamatė, kad kažkas šviečia į juos žibintuvėliu. Supratęs, kad tai gali būti pareigūnai, pradėjo bėgti, o bėgdamas išmetė nusipirktą fentanilį. Pareigūnai pasivijo ir sulaikė jį bei rado jo išmestą maišelį su fentaniliu. Jo telefone yra G. telefono numeris, tačiau neprisimena kaip ji pavadinta, mintinai pastarosios numerio nepamena. Savo naudojamo telefono numerio jis taip pat nepamena. Narkotines medžiagas vartoja nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini). Buvo paleistas į laisvę neatlikus visos bausmės, dar liko (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 1 d. įtariamuoju apklaustas J. R. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas. Prisipažįsta padaręs įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Dar kartą patvirtina, kad karfentanilį pirko pas G.. Su ja susitiko iš anksto susitaręs. Jis pastarosios buvo prašęs karfentanilio, ji jam atnešė. Šiuo metu tiksliai nepamena kiek jis jai sumokėjo už karfentanilį. Tik iš G. nupirkus narkotikus, prie jų pribėgo policijos pareigūnai. Išsigandęs nupirktą karfentanilį išmetė ir pabėgo, tačiau pareigūnai jį pasivijo, sulaikė ir surado jo numestus narkotikus. Pirko karfentanilį savo reikmėms, pirko didesnį kiekį, nes tuo metu daug vartojo. Jis narkotikus pirko ne pardavimui. Namie turėjo svarstykles, kad galėtų pasverti kiek nusipirko narkotikų, taip pat pasverti suvartojamą vienkartinę dozę, jog nepavartotų per didelės dozės (t. 1, b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 30 d. įtariamuoju apklaustas J. R. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pozicijos nekeičia, prisipažįsta visiškai. Prisipažįsta, kad karfentanilį turėjo savo reikmėms. Nori pakeisti parodymus dėl to iš kur įsigijo karfentanilį. Jis karfentanilio nepirko iš G. A.. Jis pinigus pastarajai paskolino, už jokias narkotines medžiagas pinigų nemokėjo. Jis karfentanilį rado pievoje prieš susitinkant su G.. Pamatė maišelį, gulintį pievoje, iš įdomumo pakėlė ir paėmė su savimi. Anksčiau nurodė, kad karfentanilį pirko iš G., nes buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Prašo jo atžvilgiu užbaigti tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 26 d. įtariamuoju apklaustas J. R. parodė, kad nori dar kartą patvirtinti, jog karfentanilio nepirko iš G. A.. Prieš susitinkant su ja, jis jau turėjo įsigijęs narkotines medžiagas, bet šiuo metu neprisimena iš ko įsigijo. Jis atsisako nuo akistatos su G. A.. Šiuo metu nepamena kaip su ja susipažino ir kiek laiko bendravo iki šio įvykio. Daugiau neturi ką papildyti. Jis šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, dirba pagal individualią veiklą – (duomenys neskelbtini). Prašo užbaigti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant baudą. Jis dirba, turi galimybę susimokėti (t. 1, b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 21 d. įtariamuoju apklaustas J. R. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas. Prisipažįsta, kad laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, pripažįsta įtarime nurodytą kiekį. Taip pat sutinka, kad karfentanilį įsigijo iš G.. Apie tai jis yra pasakojęs pirmosios apklausos metu. Prašo vadovautis pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (t. 1, b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 26 d. įtariamuoju apklaustas J. R. parodė, kad prisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo, patvirtina 2023 m. liepos 21 d. apklausos metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 16 d. įtariamąja apklausta G. A. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariama, tačiau dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta. Ji nepažįsta įtarime nurodyto asmens – J. R., vakar (2022 m. rugsėjo 15 d.) jį matė pirmą kartą. Ji vakar (2022 m. rugsėjo 15 d.) buvo susitarusi susitikti su drauge R., pavardės nepamena. Jos telefone yra R. kontaktas, pastaroji gali būti pavadinta R. arba K., dabar nepamena. Prieš važiuojant susitikti su R., jos telefonu susiskambino ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), ten netoliese gyvena R. draugas. Ji nuvažiavo prie to namo ir ten laukė R.. Kai laukė R., prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kurį ji matė pirmą kartą. Pastarasis kalbino ją, klausė ar ji (duomenys neskelbtini) ir iš kur ji yra. Tuo metu, kai jie bendravo, prie jų pribėgo pareigūnai, o minėtas vyras pabėgo. Du pareigūnai nusivijo pabėgusį vyriškį. Ji stovėjo ir niekur nėjo, prie jos liko vienas pareigūnas. Po to pareigūnai prie jos sugrįžo su pabėgusiu vyriškiu. Pareigūnai jai uždėjo antrankius, pasakė, kad ji sulaikoma. Nesupranta už ką ji yra sulaikyta, niekam narkotinių medžiagų nepardavinėjo. Prie savęs turėjo 760 Eur – tai jos visi turimi pinigai. Ji neturi banko kortelės, todėl grynuosius pinigus visada nešiojasi su savimi. Minėtus pinigus užsidirbo, ji yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja (t. 2, b. l. 19-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 15 d. įtariamąja apklausta G. A. parodė, kad ji lietuviškai supranta, kalba, tačiau būna, jog nesupranta kai kurių lietuviškų žodžių, todėl pageidauja parodymus duoti (duomenys neskelbtini) kalba. Ji susipažino su įtarimu, pranešimas apie įtarimą jai išvertas. Supranta kuo yra įtariama, tačiau įtarime nurodytos veikos ji nepadarė. Įtarime nurodyto asmens nepažįsta. Dar kartą nori pasakyti, kad kai ji stovėjo, prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris ją kalbino. Ji minėtą vyrą matė pirmą kartą, įtarime nurodytam vyriškiui jokių narkotinių medžiagų nepardavė. Į klausimą „Kaip galite paaiškinti, kad ant maišelio, kuriame buvo karfentanilis, rasti Jūsų biologiniai (DNR) pėdsakai?“, G. A. nurodė negalinti paaiškinti. Ji pagalvojo ir prisiminė kai kurias aplinkybes. Prie jos vyriškis priėjo iš priekio ir sustojo labai arti, veidu prieš ją. Tarp jų buvo apie 20 cm atstumas. Jis klausinėjo iš kur ji, vis kalbino. Po to jis atsistojo jai iš kairės pusės ir toliau kažką sakė. Vienu metu ji išgirdo „Stok policija“ ir pamatė atbėgančius du vyriškius. Tuo metu vyriškis, kuris buvo šalia jos, staiga pagriebė jai už rankos. Ji vyriškį atstūmė ir pastarasis nubėgo. Šiuo metu nepamena, ar jis jai pagriebė už abiejų rankų, ar už vienos. Taip pat neįsidėmėjo, ar jis ką nors turėjo savo rankoje, kai suėmė jos ranką. Kai bendravo su minėtu vyriškiu, ji ant sulenktos kairės rankos laikė pakabintą rankinę, o kitoje rankoje laikė telefoną, jos rankos buvo priešais ją, todėl vyriškis rankas galėjo pagriebti (t. 2, b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie J. R.. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbę J. R. paiešką ir sužinoję pastarojo galimą buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), juos informavo, kad J. R. galimai gali vykti įsigyti narkotinių medžiagų. 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.00 val. jis su A. T. (A. T.) nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir sustojo įvažiavime į namų (duomenys neskelbtini) kiemus. Būdami automobilyje jie stebėjo kas vyksta už gatvės. Stebint jie pamatė, kad atvažiavo automobilis „Toyota Prius“ ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) įvažiavimą, sustojo. Iš automobilio išlipo G. A.. Ji priėjo prie J. R., kuris stovėjo (duomenys neskelbtini). G. A. ir J. R. susitikus, jis su A. T. išlipo iš automobilio ir ėjo link G. A. ir J. R.. Pastarieji abu stovėjo tamsoje, tačiau jų kūno judesiai buvo gerai matomi. G. A. ir J. R. stovėjo tarp dviejų apšviestų zonų, t. y. iš priekio apšviestas dviračių takas, o G. A. ir J. R. iš galo buvo apšviestas vidinis namo kiemas. Dėl tokio aplinkinio apšvietimo gerai matėsi G. A. ir J. R. kūno judesiai. G. A. priėjo prie J. R., jie trumpai pabendravo. Pastaroji ištiesė dešinę ranką į priekį iš viršaus, o tuo metu J. R. ištiesė savo ranką į priekį iš apačios. Iš rankų judesių liudytojas suprato, kad tuo metu įvyko narkotinių medžiagų perdavimas. Tuo metu tarp jo ir G. A. su J. R. buvo 10-15 metrų atstumas. Jis turėdamas prožektorių pašvietė į juos, sušuko „Policija“ ir kartu su A. T. pribėgo. Sušukus „Policija“, J. R. iš karto pradėjo bėgti ir jis pastarąjį nusivijo, vijosi apie 30 metrų. A. T. liko prie G. A.. J. R. (duomenys neskelbtini) nukrito, jis pašvietė į J. R.. Pribėgęs jis J. R. pradėjo sulaikinėti, J. R. dar priešinosi, jie grūmėsi. Sulaikius J. R., liudytojas pastarajam uždėjo antrankius. Apšvietus aplink vietą, kur buvo sulaikytas J. R., jis pamatė ant žolės numestą maišelį. Matėsi, kad maišelyje yra baltos spalvos milteliai. Sulaikius J. R. ir G. A., juos perdavus kitiems pareigūnams pristatyti į areštinę, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, t. y. užfiksuota vieta, kurioje rastas maišelis su narkotikais. Nori patikslinti, kad perdavus narkotines medžiagas ir jam sušukus „Policija“, J. R. iš karto pradėjo bėgti, pastarasis G. A. už rankų nebuvo pagriebęs (t. 1, b. l. 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie J. R., kurio paieška tuo metu buvo paskelbta. Pareigūnai, šiuo metu nepamena kurie, sužinoję J. R. galimą buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), juos informavo, kad J. R. galimai gali vykti įsigyti narkotinių medžiagų. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) teritorija, todėl buvo paprašyta jų pagalbos sulaikant paieškomą asmenį. 2022 m. rugsėjo 15 d. vakare, šiuo metu tikslaus laiko nepamena, jis su T. M. nuvyko (duomenys neskelbtini). Jie sustojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra už gatvės. Būdami automobilyje jie stebėjo kas vyksta gatvėje. Jie stebėjo teritoriją aplink (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad prie namo ((duomenys neskelbtini)) stovėjo moteris, kaip vėliau nustatyta, G. A.. Jis nepamena iš kur ji atėjo. Prie jos priėjo J. R.. Jiems susitikus, liudytojas su T. M. išlipo iš automobilio ir ėjo link J. R. ir G. A.. Eidamas jis pamatė G. A. rankos judesį. Pastaroji ištiesė dešinę ranką į priekį iš viršaus, o tuo metu J. R. ištiesė savo ranką į priekį iš apačios. Matėsi, kad G. A. pirštais kažką laiko. Jos ranka buvo viršuje, o J. R. – iš apačios, delnu į viršų. Iš rankų judesių suprato, kad tuo metu įvyko narkotinių medžiagų perdavimas. Šiuos rankų judesius jis matė būdamas nuo jų apie 10 metrų atstumu. G. A. ir J. R. abu stovėjo tamsoje, tačiau jų kūno judesiai buvo gerai matomi. Iš dviejų pusių buvo apšvietimas. Pinigų perdavimo fakto nepastebėjo. Po minėtų J. R. ir G. A. judesių, jis su T. M. paspartino žingsnius. Jo kolega T. M. pašvietė prožektoriumi į J. R. ir G. A.. T. M. pašvietė, kai jie buvo nuo jų maždaug 1 metro atstumu, sušuko „Policija“. Tuomet jis sulaikė G. A., t. y. paėmė už jos abiejų rankų. Jis jai prisistatė policijos pareigūnu. J. R. iš karto pradėjo bėgti, T. M. pastarąjį nusivijo. Po to buvo iškviestas policijos ekipažas ir J. R. bei G. A. buvo perduoti policijos ekipažams, kad juos nuvežtų į areštinę. Sulaikius G. A., pastaroji aiškino, kad nesupranta už ką yra sulaikoma, neigė narkotinių medžiagų pardavimo faktą (t. 1, b. l. 23-25).

(duomenys neskelbtini) G. G. 2022 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. gavus informaciją apie galimą narkotinių medžiagų platinimą, (duomenys neskelbtini) pareigūnai kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnais 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), įtarus narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti sulaikė G. A., kuri, kaip įtariama, pardavė už tiksliai nenustatytą pinigų sumą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminas – 10 g) J. R., kuris vengdamas sulaikymo, išmetė ant žemės laikytą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminas – 10 g) (t. 1, b. l. 1-2). Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos ir G. G. 2022 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 3-4, 5-6).

BIRT ataskaitų žiūryklės kortelėje užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 21.21 val. buvo užregistruotas įvykis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis, o būtent – 2022 m. rugsėjo 15 d. gavus informaciją apie galimą narkotinių medžiagų platinimą, (duomenys neskelbtini) pareigūnai kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnais 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), sulaikė paieškomą J. R., kuris vengdamas sulaikymo, išmetė ant žemės laikytą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminas – 10 g) (t. 1, b. l. 11-12).

(duomenys neskelbtini) A. Š. (A. Š.) 2022 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 17.18 val. patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) O. G. iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnams reikalinga pagalba pristatyti du asmenis – vyrą ir moterį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie perdavė jiems vyrą (prisistatyti atsisakė), kuris įtariamas dėl narkotinių medžiagų ir kurį reikia pristatyti į (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviestas „(duomenys neskelbtini)“ ekipažas, kuris pristatė moterį, kuri irgi įtariama dėl narkotinių medžiagų. Abiejų minėtų asmenų faktinis sulaikymo laikas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrima įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) matomas (duomenys neskelbtini) pastatas, prie pastato auga žolė, gėlės, skirtingi krūmai ir medžiai, už jų žolė, po ko pėsčiųjų takas, dviračių takas ir (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus vietą prie namo, kurioje buvo sulaikytas J. R. ir kurioje auga žolė, gėlės ir skirtingi medžiai, buvo rastas permatomas maišelis, kurio viduje yra biri, baltos spalvos galimai narkotinė medžiaga. Apžiūros metu paimti objektai: polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (kiekis – 10 g; supakuota, užantspauduota į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 14-17).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje padarytos šios išvados: 1) Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, kurį 2022 m. rugsėjo 15 d. ant žemės išmetė J. R., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00758 g; 2) Ant elektroninių svarstyklių juodos spalvos korpusu, 2022 m. rugsėjo 15 d. kratos metu rastų ir paimtų bute, adresu (duomenys neskelbtini), paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta; 3) Tirti pateiktose J. R. ir G. A. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 29-31).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tirti maišelio, paimto 2022 m. rugsėjo 15 d. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. A. lokusų genotipui (atsitiktinio sutapimo tikimybė) yra ne didesnė nei 5×10-23 (t. 1, b. l. 32-35).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateikto objekto, paimto 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti, todėl sulyginti juos su rankų antspaudais pateiktoje daktiloskopinėje kortelėje nėra galimybės (t. 1, b. l. 36-37).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad J. R. šlapime rasta difenhidramino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas). Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,01 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (t. 1, b. l. 94).

Asmens kratos 2022 m. rugsėjo 15 d. protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus asmenį J. R., pastarojo dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 96-97).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. rugsėjo 15 d. protokole užfiksuota, kad J. R. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną sudaužytu ekranu, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-100).

Kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 15 d. protokole užfiksuota, kad krata atliekama (duomenys neskelbtini) aukštų name, (duomenys neskelbtini) aukšte, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro rudos spalvos šarvuotas duris, ant kurių nėra numerio skaičiaus, patenkama į (duomenys neskelbtini) butą. Įėjus į butą, kairėje pusėje yra tualeto patalpa, tiesiai – gyvenamasis kambarys, kurio kairėje yra virtuvė, o už virtuvės, taip pat kairėje pusėje, yra balkonas. Apžiūrėjus visas patalpas, virtuvėje, prie lango, duoninėje rastos pilkai juodos spalvos, itin jautrios svarstyklės, kurios skirtos sverti mažiems svoriams. Apžiūrėjus likusias patalpas, jose kitų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 104-106).

Daiktų (mobiliojo ryšio telefono) 2022 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini). Telefonas yra juodu korpusu, korpuso stiklas sudaužytas. Korpuso apatinėje dalyje yra adapteris, kuriame įdėtos 2 SIM kortelės ant kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalia yra USB-lizdas įkrovikliui. Korpuse yra kameros, žibintuvėlis (t. 1, b. l. 111-116).

(duomenys neskelbtini) G. G. 2022 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl SIM kortelių ir mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, paimto asmens kratos metu iš J. R., apžiūrą, nustatyta: 1) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įdėta mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, paimtame iš J. R. sulaikymo metu, yra pastarojo abonento vardu, priklauso jo abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini); 2) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įdėta mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, paimtame iš J. R. sulaikymo metu, priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos (IAP) vartotojui, abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. 14:19:11 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 20:55:56 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. 22:17:29 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 00:29:35 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. 01:01:18 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 20:22:31 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI2 (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 23 d. 21:45:31 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. 14:18:58 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 19:28:10 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 10:20:45 iki 2022 m. rugsėjo 7 d. 14:37:22 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. 22:09:01 val. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. 22:10:31 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio pranešimo pridėti operatoriaus duomenys, iš viso: 8 lapai (t. 1, b. l. 117, 118-125).

2022 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ (duomenų) turinys. Apžiūrint mobiliajame ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ esantį skambučių sąrašą, matyti, kad buvo komunikuota su abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (abonentai nustatyti pas G. A., 2022 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Apžiūrint ryšį su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 2022 m. rugsėjo 3 d., 13.52 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 1 minutė 51 sekundė; 2022 m. rugsėjo 4 d., 11.28 val. praleistas skambutis; 2022 m. rugsėjo 4 d., 12.06 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 1 minutė 12 sekundžių; 2022 m. rugsėjo 4 d., 16.33 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 36 sekundės; 2022 m. rugsėjo 4 d., 18.22 val. siunčiamasis skambutis; 2022 m. rugsėjo 4 d., 18.23 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 33 sekundės; 2022 m. rugsėjo 4 d., 18.44 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 21 sekundė; 2022 m. rugsėjo 4 d., 18.56 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 5 sekundės; 2022 m. rugsėjo 5 d., 15.35 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 37 sekundės; 2022 m. rugsėjo 5 d., 20.14 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 43 sekundės; 2022 m. rugsėjo 6 d., 12.05 val. praleistas skambutis; 2022 m. rugsėjo 6 d., 15.18 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 59 sekundės; 2022 m. rugsėjo 6 d., 19.20 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 3 minutės 4 sekundės; 2022 m. rugsėjo 6 d., 19.58 val. praleistas skambutis; 2022 m. rugsėjo 6 d., 19.59 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 23 sekundės; 2022 m. rugsėjo 6 d., 20.07 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 8 sekundės; 2022 m. rugsėjo 6 d., 20.10 val. atmestas skambutis; 2022 m. rugsėjo 6 d., 20.56 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 3 sekundės; 2022 m. rugsėjo 7 d., 14.49 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 1 minutė 37 sekundės; 2022 m. rugsėjo 8 d., 11.59 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 33 sekundės; 2022 m. rugsėjo 8 d., 20.02 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 34 sekundės; 2022 m. rugsėjo 9 d., 15.44 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 1 minutė 43 sekundės; 2022 m. rugsėjo 9 d., 16.50 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 30 sekundžių; 2022 m. rugsėjo 9 d., 19.14 val. siunčiamasis skambutis; 2022 m. rugsėjo 9 d., 19.15 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 33 sekundės; 2022 m. rugsėjo 9 d., 19.24 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 26 sekundės; 2022 m. rugsėjo 9 d., 21.13 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 38 sekundės; 2022 m. rugsėjo 9 d., 22.02 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 7 sekundės; 2022 m. rugsėjo 9 d., 22.07 val. praleistas skambutis; 2022 m. rugsėjo 10 d., 18.15 val. praleistas skambutis; 2022 m. rugsėjo 11 d., 14.36 val. praleistas skambutis; 2022 m. rugsėjo 11 d., 14.42 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 1 minutė 10 sekundžių; 2022 m. rugsėjo 11 d., 15.49 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 1 minutė 14 sekundžių; 2022 m. rugsėjo 11 d., 16.36 val. siunčiamasis skambutis; 2022 m. rugsėjo 11 d., 16.36 val. siunčiamasis skambutis; 2022 m. rugsėjo 11 d., 17.13 val. siunčiamasis skambutis, pokalbio trukmė – 56 sekundės; 2022 m. rugsėjo 11 d., 19.03 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 28 sekundės; 2022 m. rugsėjo 11 d., 19.19 val. siunčiamasis skambutis; 2022 m. rugsėjo 11 d., 19.20 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 25 sekundės; 2022 m. rugsėjo 11 d., 19.59 val. gaunamasis skambutis, pokalbio trukmė – 10 sekundžių.

Apžiūrint mobiliajame telefone esantį SMS žinučių sąrašą, nustatyta, kad abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo siunčiamos ir iš jo buvo gaunamos SMS žinutės: 2022 m. rugsėjo 2 d., 18.10 val. gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Skambink į šį nr“; 2022 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė SMS žinutę į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „K“; 2022 m. rugsėjo 6 d., 19.54 val. gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Sutiksi mane“; 2022 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Kd?“; 2022 m. rugsėjo 11 d., 21.19 val. išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) kaip visada 0.2 ml degtinės trūksta Kad būtų (duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint ryšį su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad taip pat buvo siunčiamos ir iš jo buvo gaunamos SMS žinutės: 2022 m. rugsėjo 6 d., 19.29 val. išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; 2022 m. rugsėjo 6 d. gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Gerai“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), 18.38 val. išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „gerai“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Paimk 10 butelių alaus“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „taip pk“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Viskas puiku“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Laukiu tavęs“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Aš greit būsiu“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „gerai“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „K“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Jūs bjaurybės“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), išsiuntė SMS žinutę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Rengiuosi“; Ketvirtadienis (sulaikymo diena), gaunama SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „gerai“ (t. 1, b. l. 126-136).

Kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 16 d. protokole užfiksuota, kad pareikalavus atiduoti nutartyje (nutarime) nurodytus daiktus, dokumentus arba nurodyti į besislapstančio asmens vietą, G. A. pareiškė, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų neturi. Atliktos kratos metu psichotropinių ar narkotinių medžiagų nerasta, nieko nepaimta (t. 2, b. l. 45-46).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. rugsėjo 16 d. protokole užfiksuota, kad G. A. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54-56).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. rugsėjo 15 d. protokole užfiksuota, kad G. A. savanoriškai pateikė: 1) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini); 2) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini); 3) 235 Eur grynųjų pinigų (t. 2, b. l. 57-59).

Daiktų (mobiliojo ryšio telefono) 2022 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra juodu korpusu. Korpuso viduje yra adapteris, kuriame įdėta SIM kortelė, ant kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Korpuso šone yra lizdas pakrovėjui (t. 2, b. l. 60-64).

Kitų objektų 2022 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė G. A., esantys komunikavimo (susirašinėjimo SMS žinutėmis, skambinant) duomenys. Apžiūrint paskutinius skambučius, mobiliajame telefone nėra nustatyta dabartinė data ir laikas. Buvo skambinta abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris be vardo, ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ (šie abonentai priskirti prie SIM kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo paimtos asmens kratos metu iš J. R. mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“). Su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 7 skambučiai iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 17 kartų skambinta į abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 3 kartus skambučiai neįvyko. Su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gautas 1 skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 12 kartų skambinta į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65-67).

Daiktų (mobiliojo ryšio telefono) 2022 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Telefonas yra rožinės spalvos korpusu. Korpuso stiklas yra sudaužytas. Korpuso šone yra adapteris, kuriame įdėta SIM kortelė, ant kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Korpuso apačioje USB-lizdas įkrovikliui. Korpuse yra kamera, žibintuvėlis (t. 2, b. l. 68-72).

2023 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas – juodas, telefono išmatavimai (duomenys neskelbtini), telefonas mygtukinis. Apžiūrėjus telefono turinį, reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 2, b. l. 73).

(duomenys neskelbtini) G. G. 2022 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl SIM kortelių ir mobiliojo ryšio telefonų patikrinimo nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė G. A., apžiūrą, nustatyta: 1) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įdėta mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos (IAP) vartotojo abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini), veikiančiam nuo 2017 m. kovo 25 d. 10:33:35 val.; 2) Mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 14 d. 22:56:16 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 23:20:11 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atjungtas ir nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. 09:43:29 iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 20:09:47 buvo vėl naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė G. A., nustatyta: 1) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įdėta mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos (IAP) vartotojo abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini), veikiančiam nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 12:30:35 val.; 2) Mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 29 d. 12:03:14 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 12:53:41 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 16 d. 13:51:49 val. iki 2022 m. balandžio 19 d. 09:12:44 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 19 d. 19:56:46 val. iki 2022 m. gegužės 10 d. 11:26:19 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 29 d. 11:37:46 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 11:41:34 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 13 d. 10:47:16 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 19:36:56 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 23 d. 12:42:34 val. iki 2022 m. gegužės 23 d. 12:44:31 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 1 d. 10:47:18 val. iki 2022 m. birželio 9 d. 17:40:51 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. 21:50:04 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 21:22:53 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. 09:53:05 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 18:37:52 val. buvo naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su aptartu tarnybiniu pranešimu pridėti operatoriaus duomenys, iš viso: 8 lapai (t. 2, b. l. 74, 75-84).

Asmens kratos 2022 m. rugsėjo 15 d. protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus asmens (kaltinamosios G. A.) kūną, su savimi turimus drabužius ir su savimi turimus daiktus, striukės kairėje kišenėje buvo rasti ir paimti 558,45 Eur grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis (t. 2, b. l. 83-85).

(duomenys neskelbtini) G. G. 2022 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl G. A. pinigų nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nusikaltimo vietoje – narkotinių medžiagų perdavimo vietoje, buvo sulaikyta G. A., kuri sulaikymo metu prie savęs turėjo rankinę. 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 21.40 val. buvo atlikta pastarosios asmens krata, kurios metu pas G. A. buvo rasti ir paimti 558,45 Eur. Vėliau, apžiūrėjus rankinę, joje buvo rasti pinigai – 235 Eur, kuriuos G. A. pateikė savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 86). Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės (pastaba. dalyje dėl pas G. A. rastų grynųjų pinigų) nurodytos ir (duomenys neskelbtini) S. V. 2023 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 87).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. A. šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 2, b. l. 105).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų svarbių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė prerogatyva.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Aptarti BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad kaltininkui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo teisės normą. Minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis (narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis) ir taip nori veikti. Pabrėžtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės arba narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Objektyvioji minėto nusikaltimo pusė pasižymi alternatyviais nusikalstamos veikos padarymo būdais, kurie turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, kadangi kiekvienas iš jų, jį padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Nebūtina nustatyti, kad asmuo žinojo tikslų disponuotų draudžiamų medžiagų kiekį, užtenka bendro pastarojo suvokimo. Be to, šio nusikaltimo vienas iš sudėties požymių yra tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Šiam subjektyvaus požymio nustatymui svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės aplinkybės.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimas yra apibrėžtas (suprantamas) kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos pirmtakų, platinimo būdų. Tai medžiagų perleidimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008, 2K-294/2008, 2K-180/2007). Narkotinių medžiagų laikymas teismų praktikoje pripažįstamas šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (LAT nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-162/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos), narkotinės medžiagos – karfentalinio nedidelis kiekis yra iki 0,00006 g, didelis kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g, o labai didelis šios narkotinės medžiagos kiekis – daugiau kaip 0,018 g.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus bei įrodymais pripažintus duomenis, juos išanalizavęs atskirai ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamieji J. R. ir G. A. bylai aktualiu laiku padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o būtent – J. R. iš G. A. įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, o pastaroji jam pardavė minėtos narkotinės medžiagos didelį kiekį.

Nors kaltinamieji J. R. ir G. A. viso baudžiamojo proceso metu (ikiteisminiame tyrime, bylą nagrinėjant teisme) nebuvo nuoseklūs bei ne vieną kartą kardinaliai keitė parodymus dėl G. A. veiksmų, atliktų realizuojant jai inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau pastarieji neneigė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val. buvo susitikę prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2024 m. gegužės 16 d., metu kaltinamasis J. R. pripažino, kad byloje minimas narkotines medžiagas (0,00758 g karfentanilio) kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje jis įsigijo būtent iš G. A.. Kartu kaltinamasis, paklaustas apie jo anksčiau duotus parodymus apie tai, kad su kaltinamąja G. A. apie jokias draudžiamas medžiagas nėra bendravęs ir jų iš jos nėra įgijęs, nurodė, kad šie jo parodymai yra neteisingi ir juos jis davė išimtinai todėl, kad nenorėjo pakenkti G. A.. 2024 m. gegužės 16 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu pastarasis, aptardamas jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, taip pat detalizavo, kad bylai aktualiu laiku jie susiskambino ir susitiko, tačiau skambučio metu nekalbėjo apie narkotines medžiagas. Pati G. A. nesiūlė, jis pats paprašė narkotinių medžiagų, t. y. jis buvo paklausęs ar įmanoma būtų gauti. Jau susitikimo metu G. A. jam pardavė apie 10 gramų fentanilio, nusipirktos narkotinės medžiagos buvo baltame polietileniniame maišelyje (t. 4, b. l. 49-53). Pažymėtina, jog iš esmės panašias ir šiai baudžiamajai bylai aktualias faktines aplinkybes kaltinamasis J. R. nurodė ir dalyje apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu – 2022 m. rugsėjo 16 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. liepos 21 d. ir 2023 m. liepos 26 d. (t. 1, b. l. 56-59, 68-69, 85-86, 89-90). Būtent šiose apklausose pastarasis pripažino, kad aptartas narkotines medžiagas įsigijo (nusipirko) iš G. A. ir glaustai detalizavo esmines įsigijimo aplinkybes. Svarbu pažymėti ir tai, kad analogiškus parodymus pirmiau aptartiems ikiteisminio tyrimo metu ir 2024 m. gegužės 16 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu duotiems J. R. parodymams, 2024 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė ir pati kaltinamoji G. A.. Ši nurodė, kad ji 2022 m. rugsėjo 15 d. J. R. pardavė vieną maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis. Detalizavo, kad ji susiskambino su kaltinamuoju J. R., susitiko, o būtent – pastarasis paprašė, o ji jam atnešė draudžiamas medžiagas. Tiesiog J. R. priėjo, ji jam padavė. Norėjo išsiskirstyti, tačiau sulaikė policijos pareigūnai (t. 4, b. l. 49-53).

Prieš tai aptartą kaltinamųjų poziciją, o būtent tai, kad G. A. pardavė kaltinime inkriminuotas narkotines medžiagas J. R., patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kurie teismo pripažintini baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas, narkotinių medžiagų išplatinimą tiesiogiai matęs ir kaltinamųjų laikiname sulaikyme dalyvavęs T. M. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo gauta informacija apie paieškomo asmens J. R. galimą buvimo vietą ((duomenys neskelbtini)) ir planuojamą narkotinių medžiagų perdavimą. 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.00 val. jis kartu su kolega A. T. nuvyko (duomenys neskelbtini) ir sustojo įvažiavime į namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiemus. Būdami automobilyje stebėjo kas vyksta už gatvės. Stebint pamatė, kad į įvykio vietą atvyko G. A., kuri priėjo prie J. R.. Pastarieji abu stovėjo tamsoje, tačiau jų kūno judesiai buvo gerai matomi. G. A. priėjo prie J. R. ir ištiesė dešinę ranką į priekį iš viršaus, o tuo metu J. R. ištiesė savo ranką į priekį iš apačios. Jis iš rankų judesių suprato, kad tuo metu įvyko narkotinių medžiagų perdavimas. Tuo metu tarp jo ir G. A. su J. R. buvo 10-15 metrų atstumas. Jis turėdamas prožektorių pašvietė į juos, sušuko „Policija“ ir kartu su A. T. pribėgo. Sušukus „Policija“, J. R. iš karto pradėjo bėgti. Sulaikius J. R. ir apšvietus aplink vietą, kur pastarasis buvo sulaikytas, pamatė ant žolės numestą maišelį. Matėsi, kad maišelyje yra baltos spalvos milteliai (t. 1, b. l. 19-21). Iš esmės analogiškas faktines aplinkybes nurodė ir kartu su liudytoju T. M. aptariamo įvykio metu buvęs bei pagal gautą informaciją atvykęs ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. T.. Pastarasis patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, susitikus J. R. ir G. A., jis su kolega T. M. išlipo iš automobilio ir ėjo link J. R. ir G. A.. Eidamas pamatė G. A. rankos judesį. Pastaroji ištiesė dešinę ranką į priekį iš viršaus, o tuo metu J. R. ištiesė savo ranką į priekį iš apačios. Matėsi, kad G. A. pirštais kažką laiko. Jos ranka buvo viršuje, o J. R. – iš apačios, delnu į viršų. Iš rankų judesių suprato, kad tuo metu įvyko narkotinių medžiagų perdavimas (t. 1, b. l. 23-25). Svarbu ir tai, kad po kaltinamųjų sulaikymo apžiūrint įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o būtent – vietą prie namo, kurioje buvo sulaikytas J. R., buvo rastas permatomas maišelis, kurio viduje biri, baltos spalvos galimai narkotinė medžiaga. Aptarta medžiaga buvo supakuota, užantspauduota į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini), o minėtas procesinis veiksmas užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 14-17). Faktą, kad šią medžiagą kaltinamajam J. R. perdavė būtent kaltinamoji G. A. patvirtina ne tik pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada. Šiame dokumente nurodyta, kad ant pateikto tirti maišelio, paimto 2022 m. rugsėjo 15 d. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), rastas tiriant DNR tinkamas moters biologinis pėdsakas, kuris atitinka (identiškas) būtent kaltinamosios G. A. genotipą, atsitiktinio sutapimo tikimybė ne didesnė nei 5×10-23 (t. 1, b. l. 32-35). Galiausiai, aplinkybę, kad aptartame permatomame polietileniniame maišelyje, kurį prieš sulaikymą iš G. A. gavo kaltinamasis J. R., buvo narkotinė medžiaga, patvirtina ne tik pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir jokių abejonių nekeliantis byloje esantis įrodymas – (duomenys neskelbtini) specialisto išvada. Šiame dokumente užfiksuota, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, kurį 2022 m. rugsėjo 15 d. ant žemės išmetė J. R., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00758 g (kas pagal Rekomendacijose numatytą reguliavimą viršija didelio karfentalinio kiekio, bet neviršija labai didelio kiekio kategoriją) (t. 1, b. l. 29-31).

Taigi, visi teismo aptarti objektyvūs, vienas kitą papildantys ir abejonių nekeliantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji J. R. ir G. A. šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku (2022 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val.) ir vietoje (prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini)) savo aktyviais veiksmais realizavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis – J. R. iš kaltinamosios G. A. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,00758 g karfentanilio, o kaltinamoji G. A. šią medžiagą pastarajam pardavė.

Pažymėtina, jog nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji neginčijo, kad bylai aktualiu laiku J. R. iš kaltinamosios G. A. aptariamas draudžiamas medžiagas įgijo atlygintinai, tačiau nesutiko su tuo, kad ši medžiaga buvo įgyta būtent už jiems inkriminuotą 793,45 Eur sumą. Kaltinamasis J. R. teigė, kad tiksliai neprisimena kokią pinigų sumą sumokėjo, bet tai nebuvo tiek daug, kiek nurodoma kaltinime, buvo nuo 300 iki 500 Eur. Kaltinamoji G. A. pastarajam paantrino, nurodydama, kad neneigia, jog J. R. jai sumokėjo grynaisiais, bet neprisimena kiek tiksliai buvo pinigų. Iš 793,45 Eur sumos tik dalis pinigų, gal 400 Eur, buvo gauti iš narkotinių medžiagų. Kiti pinigai buvo jos (t. 4, b. l. 49-53).

Teismas, šiuos kaltinamųjų parodymus įvertinęs jų parodymų kaitos viso proceso metu kontekste, taip pat juos sugretinęs su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir įrodymais bei kitomis svarbiomis aplinkybėmis, juos vertina išimtinai kaip pastarųjų gynybinę poziciją, nukreiptą į siekį atgauti kaltinamojo G. A. įvykio metu su savimi turėtų piniginių lėšų dalį.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad bylai aktualiu laiku sulaikius kaltinamąją G. A., pas pastarąją buvo rasti grynieji pinigai, iš viso: 793,45 Eur suma (235 Eur + 558,45 Eur), ką patvirtina objektyvūs įrodymai – 2022 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 57-59), 2022 m. rugsėjo 15 d. asmens kratos protokolas (t. 2, b. l. 83-85), be kita ko, ir G. G. (t. 2, b. l. 86) bei S. V. (t. 2, b. l. 87) tarnybiniai pranešimai. Pastebėtina, jog kaltinamojo J. R. pozicija dėl G. A. už narkotines medžiagas perduoto atlygio, analogiškai pirmiau aptartiems jo parodymams, kito viso proceso metu. Kita vertus, tose pastarojo ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose, kurių turinys iš esmės sutapo su 2024 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų turiniu, kaltinamasis pripažino, kad iš G. A. nusipirko 10 gramų karfentanilio. Jis padavė pinigus. 1 g kaina – 80 Eur, tačiau sumokėjo mažiau nei 800 Eur, nes tiek neturėjo (t. 1, b. l. 56-59). Šių savo duotų parodymų pastarasis neginčijo ir vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose, kuriose jis taip pat pripažino, kad draudžiamas medžiagas įgijo būtent iš kaltinamosios G. A. – 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. liepos 21 d. ir 2023 m. liepos 26 d. atliktų apklausų metu (t. 1, b. l. 68-69, 85-86, 89-90). Pažymėtina, jog kaltinamojo J. R. iš kaltinamosios G. A. įgytos medžiagos kiekis iš esmės ir buvo apie 10 g, kaip tą nurodė kaltinamasis J. R., o būtent – 9,743 g (t. 1, b. l. 29-31), todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti kaltinamojo išsakyta versija, kad už 10 g miltelių reikėjo sumokėti 800 Eur, tačiau jis sumokėjo neženkliai mažesnę sumą, kuri iš esmės atitinka tą pinigų sumą, kuri buvo surasta pas kaltinamąją G. A.. Šį teismo vidinį įsitikinimą sustiprinta ir tai, kad baudžiamojo proceso metu negauta jokių duomenų, kurie patvirtintų oficialias G. A. pajamas. Pastaroji bylai aktualiu laiku niekur nedirbo, duomenų apie tai, kad būtų gavusi socialines pašalpas teismas taip pat negavo, todėl, įvertinus tiek šias, tiek prieš tai aptartas aplinkybes bei jas sugretinus tarpusavyje, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis J. R. už iš G. A. įsigytas narkotines medžiagas sumokėjo kaltinime nurodytą bei pas pastarąją rastą grynųjų pinigų sumą, o būtent – 793,45 Eur.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis J. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamoji G. A. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, todėl pastarieji trauktini baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtas baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Dėl J. R. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo J. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013).

Nors kaltinamasis J. R. 2024 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pripažino esmines padarymo aplinkybes, tačiau svarbu pabrėžti tai, kad J. R. ikiteisminio tyrimo metu du kartus pakeitė poziciją dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. pirmųjų apklausų metu pripažino, jog narkotines medžiagas įsigijo iš G. A., po to šią poziciją pakeitė ir nurodė, kad karfentanilį įgijo iš kito šaltinio, o atliekamo ikiteisminio tyrimo metu vėl pripažino, jog narkotikus jam pardavė kaltinamoji. Be kita ko, J. R. nebuvo nuoseklus ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kadangi 2023 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė karfentanilį įsigijęs (nusipirkęs) iš kaltinamosios G. A.. Iš esmės kaltinamojo pozicija aptariamu klausimu pasikeitė po to, kai pasikeitė G. A. gynėjas advokatas bei pasikeitė pastarųjų gynybinė pozicija. Pabrėžtina ir tai, kad pats J. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog melavo, nes G. A. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad kaltinamasis J. R. buvo suinteresuotas ne tik padėjimu pastarajai, bet ir viso proceso metu siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir šią bylą nagrinėjantį teismą.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, esant pirmiau aptartai kaltinamojo J. R. parodymų kaitai, baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatytina.

Svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju J. R. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi pastarajam inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. J. R. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir neatlikęs likusios bausmės dalies.

Kaltinamasis šiuo metu nedirba, be to, J. R. nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, o iki jos paskutinį kartą oficialiai (legaliai) dirbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kuomet vykdė individualią veiklą (t. 1, b. l. 151). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis J. R. nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 150). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, taip pat ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, J. R. anksčiau teistas šešis kartus (t. 1, b. l. 152-157, 158-184, t. 3, b. l. 54-62, 137-143). Pabrėžtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką J. R. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Be kita ko, nusikalstamos veikos padarymo metu J. R. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas į įkalinimo įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 186-187), taip pat pastarojo atžvilgiu buvo paskirta asmens paieška (t. 1, b. l. 188), kas didina tiek J. R., kaip asmens, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą baudžiamojo įstatymo prasme. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 146-149, t. 3, b. l. 63-68, 131-136). Be kita ko, J. R. (duomenys neskelbtini) buvo gydytas laikotarpiu (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį J. R. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padarinys. Priešingai, byloje įrodyti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą.

Teismas, atsižvelgdamas į visumą, pirmiau minėtų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis, o būtent – 1 metus.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. R. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) (viena diena) (t. 1, b. l. 40-41, 60-62). Be kita ko, J. R. nuo (duomenys neskelbtini) yra taikoma kardomoji priemonės – suėmimas (t. 3, b. l. 166-168, 191, 192-193, 196, 197, t. 4, b. l. 1-4).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į J. R. skirtinos galutinės bausmės laiką įskaitytinas minėtas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl G. A. skirtinos bausmės

Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – G. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Pastaroji nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (t. 2, b. l. 119), tačiau buvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 120), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 118). Duomenų apie G. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra (t. 2, b. l. 108-111).

Kaip ir kaltinamojo J. R. atveju, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nustatytos G. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios gynėjas nurodė, kad jo ginamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, šią advokato poziciją įvertinęs tiek kaltinamosios viso proceso metu pateiktų parodymų, tiek ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto teisinio reguliavimo kontekste, su ja neturi pagrindo sutikti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jeigu nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu G. A. savo kaltę kategoriškai neigė, teigdama, kad net kaltinamojo J. R. nepažįsta ir jį pirmą kartą pamatė sulaikymo metu (t. 2, b. l. 19-22, 32-34). Pirmojo posėdžio bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji taip pat kategoriškai neigė, kad padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apeliuodama į tai, kad ją su kaltinamuoju J. R. sieja išimtinai romantiniai santykiai (t. 3, b. l. 80-84). Galiausiai, 2024 m. gegužės 16 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu, pastaroji savo kaltę pripažino, o paklausta apie ankstesnių parodymų kaitą, nurodė, kad ankstesnis jos advokatas rekomendavo kaltės nepripažinti (t. 4, b. l. 49-53).

Taigi, akivaizdu, kad kaltinamoji G. A., nors ir paskutinio teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau didžiąją dalį baudžiamojo proceso (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu) neigė visas esmines jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismo vertinimu, pastarosios išsakyta pozicija dėl ankstesnio gynėjo pasiūlytos gynybinės taktikos, nelaikytina pateisinančia viso proceso metu pateiktų parodymų kaitą ir suponuojančia išvadą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų taikymo būtinumo. Anaiptol, kaip matyti iš kaltinamąją charakterizuojančių duomenų, pastarosios atžvilgiu sistemingai yra priimami apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad G. A. su teisėsaugos institucijomis susiduria ne pirmą kartą, jai yra žinomos jai kaip įtariamajai ir kaltinamajai tenkančios teisės, taip pat šių teisių realizavimo būdai ir gynybinės taktikos, todėl vien tai, kad pasirinktas gynėjas rekomendavo savo kaltės nepripažinti, neužkirto kelio kaltinamajai pasirinkti kitą elgesio variantą. Akivaizdu, kad pastaroji, nepripažindama esminių jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, nebuvo nuoširdi ir iš esmės siekė iškraipyti byloje nustatytas faktines aplinkybes, o savo kaltę pripažino tik suvokusi, kad byloje yra surinkta pakankamai jos kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, esant pirmiau aptartai kaltinamosios G. A. parodymų kaitai, baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatytina.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė, aptardama kaltinamajai G. A. siūlytiną skirti bausmę, prašė, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pastarąją pripažinti pavojinga recidyviste.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, juos sugretinęs su BK 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytu teisiniu reguliavimu, neturi pagrindo nesutikti su prokurorės pozicija ir pripažįsta, kad egzistuoja visi pagrindai G. A. pripažinti pavojinga recidyviste.

BK 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas); būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas); būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas); turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji G. A. iki šioje baudžiamojoje byloje aptariamų įvykių buvo teista keturis kartus ir visais atvejais už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 1999 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu G. A. buvo pripažinta kalta padariusi nuo 1961 m. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 232¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2000 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. A. buvo pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalyje ir 232¹ straipsnio 5 dalyje. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu G. A. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (t. 2, b. l. 112-114).

Iš pirmiau aptartų teismų sprendimų matyti, kad kaltinamoji G. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajai buvo paskirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią ji atliko (duomenys neskelbtini). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, jog kaltinamosios G. A. teistumas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą turėjo išnykti (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus tai, kad G. A. padarė naują nusikalstamą veiką, jos teistumas už minėto sunkaus nusikaltimo padarymą nėra išnykęs. Pažymėtina ir tai, jog jos teistumas nėra išnykęs ir už labai sunkaus nusikaltimo, pripažinto įrodytu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, padarymą. Šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu G. A. buvo pripažinta kalta padariusi labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jai paskiriant 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę ji atliko (duomenys neskelbtini). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju jos teistumas už minėtą nusikaltimą nėra išnykęs, kadangi nėra suėjęs pirmiau nurodytas aštuonerių metų terminas, be kita ko, ji padarė naują šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką.

Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad G. A., būdama recidyviste, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus (kaltinamosios teistumas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį), padarė naują sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas kaltinamajai taikyti BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatas ir ją pripažinti pavojinga recidyviste.

Pažymėtina, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas pavojingu recidyvistu teismas, spręsdamas šį klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.

Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamoji G. A. anksčiau yra teista tik už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Visais atvejais pastarosios disponavimas draudžiamomis medžiagomis buvo sietinas su pelnymosi iš minėtos veiklos tikslais. Tai reiškia, kad pastaroji šiomis medžiagomis disponuodavo, turėdama tikslą jas platinti arba jas platino. Pažymėtina, jog šio elgesio, sistemingai priimami apkaltinamieji nuosprendžiai ir paskirtos griežtos, su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nepakeitė. Be kita ko, šio elgesio pokyčiams įtakos neturėjo ir G. A. valstybės suteikiamas pasitikėjimas, ją nuo likusios bausmės atlikimo paleidžiant lygtinai. Tiek atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendį, tiek pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendį, G. A. nuo likusių bausmių atlikimo buvo paleista lygtinai, tačiau abiem atvejais, praėjus trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, grįždavo prie jai įprastos veiklos ir užsiimdavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Svarbu pažymėti ir tai, jog po šioje baudžiamojoje byloje aptariamų įvykių, dėl analogiškų kaltinamosios veiksmų, o būtent – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo pastarosios atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, kaltinamoji minėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažinta kalta 2023 m. gegužės 19 d. padariusi BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kai tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje ji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dar 2022 m. rugsėjo 15 d. Tai reiškia, kad nepaisant G. A. atžvilgiu 2022 m. rugsėjo 15 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, jos laikino sulaikymo, taip pat paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojančios taip pat nedaryti naujų nusikalstamų veikų, pastaroji kartotinai jai įprasto elgesio modelio neatsisakė ir padarė naują nusikalstamą veiką.

Akivaizdu, jog visos pirmiau aptartos ir kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji G. A. yra pavojinga visuomenei ir esant BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų sąlygų visumai, yra pripažintina pavojinga recidyviste.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios gynėjas advokatas akcentavo būtinybę G. A. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.

BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų G. A. nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, kurie leistų kaltinamajai skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė (tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu), teismas taip pat nenustatė.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, nukentėjusiojo ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 86-942/2015, 2K-209-222/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamosios ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nesuteikia pagrindo teigti, kad G. A. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Be to, nenustatyta ir tai, kad kaltinamosios pavojingumas sąlygoja būtinybę jai taikyti kuo švelnesnę bausmę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji G. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, numatydamas laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų, įvertino tai, kad nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada kelia pavojų visuomenės sveikatai ar net gyvybei, ir šios vertybės yra ginamos griežtomis priemonėmis. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji G. A. kaltinamajam J. R. pardavė narkotinę medžiagą – karfentalinį, kurio kiekis 0,00758 g. Sugretinus šį įvykio vietoje rastų draudžiamų medžiagų kiekį su Rekomendacijose galiojančiu teisiniu reguliavimu, pripažintina, kad jis daugiau kaip 12,63 karto viršija didelį aptartos medžiagos minimaliosios ribos kiekį (0,00758 g / 0,0006 g) ir vos 2,37 karto yra mažesnis už labai didelio karfentanilio kiekio žemutinę ribą, kuri nurodyta Rekomendacijose (0,018 g / 0,00758 g). Tai reiškia, kad kaltinamojo J. R. įsigytų ir tuo pačiu G. A. parduotų narkotinių medžiagų kiekis yra akivaizdžiai labiau artimas minimaliam šios medžiagos labai dideliam kiekiui. Be kita ko, baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji šias draudžiamas medžiagas J. R. išplatino. Tai reiškia, kad jos pateko į apyvartą, o nebuvo suvartotos tik dėl to, jog kaltinamieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pažymėtina ir tai, kad pastarosios atlikti nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai bei netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, dėl draudžiamų medžiagų pardavimo kaltinamieji telefoninio susižinojimo pagrindu, naudojant konspiracinio turinio bendravimą, tarėsi iš anksto. Šio bendravimo metu buvo suderinta tiek susitikimo vieta ir laikas, tiek ir draudžiamų medžiagų kiekis. Be kita ko, šis bendravimas nebuvo epizodinis. Pastarųjų tarpusavio kontaktas iki bylai aktualaus laiko – 2022 m. rugsėjo 15 d., buvo fiksuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. ir pasižymėjo sistemingumu. Per aptariamą laikotarpį buvo užfiksuota 40 skambučių bei 14 trumpųjų SMS žinučių (t. 1, b. l. 126-136). Kaip buvo nurodyta nuosprendžio dalyje, susijusioje su BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aptariamą nusikalstamą veiką G. A. padarė anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teista keturis kartus. Pažymėtina, jog po paskutinio teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamoji buvo nuteista 12 metų laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pastaroji šioje baudžiamojoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus ne ilgesniam nei 7 mėnesių laikotarpiui. G. A. bausmę atliko (duomenys neskelbtini), o šioje baudžiamojoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė jau 2022 m. rugsėjo 15 d. Kartotinai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo ir pradėto ikiteisminio tyrimo, kurio metu su kaltinamąja buvo atliktas didelis skaičius procesinių veiksmų, įskaitant ir kardomosios priemonės skyrimą, G. A. šioje byloje aptariamo ir jai įprasto nusikalstamo elgesio neatsisakė, kadangi jau 2023 m. gegužės 19 d. padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) G. A. padarytam nusikaltimui, jos asmenybei ir kitoms, anksčiau aptartoms aplinkybėms, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskirus jos padarytą nusikalstamą veiką kriminalizuojančio straipsnio sankcijos ribose numatytą bausmę. Teismo vertinimu, byloje nesusiklostė kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Šios teismo išvados nekeičia ir bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyti kaltinamosios gynėjo argumentai apie G. A. sūnaus ligą.

Nepaneigtina, jog kaltinamosios G. A. sūnui yra nustatyta (duomenys neskelbtini), taikomas gydymas (t. 4, b. l. 54-55). Kita vertus, kaip matyti iš kaltinamosios sūnaus medicininių dokumentų, pastarasis didžiąją dalį savo gyvenimo gyveno užsienyje – (duomenys neskelbtini), kuomet jo motina atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Be kita ko, jo sveikatos pokyčius pastebėjo ne pati kaltinamoji G. A., kuri ilgą laiką atlikinėjo jai sistemingai skiriamas laisvės atėmimo bausmes, bet kitas jos sūnus. Ką teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pati kaltinamoji, nurodžiusi, kad jos sūnumi rūpinasi pastarojo brolis. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, pirmiau advokato akcentuojami kaltinamosios sūnaus sveikatos sutrikimai įtakos kaltinamosios nusikalstamam elgesiui neturėjo, kadangi po (duomenys neskelbtini) atliktos laisvės atėmimo bausmės ji ir toliau darė nusikalstamas veikas bei vien sūnaus priežiūra neužsiėmė, priešingai, tą darė kitas jos sūnus, todėl vien tai, jog kaltinamosios šeimos nariai turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, nepatvirtina būtinybės G. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę.

Galiausiai, be visų pirmiau aptartų advokato argumentų, susijusių su būtinybe G. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pastarasis akcentavo kasacinės instancijos teismo nutartį Nr. 2K-126-693/2018, remiantis kuria kaltinamajai turėtų būti skirta švelnesnė, nei tą numato BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija, bausmė.

Šių advokato argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į konstitucinę doktriną, kurioje konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas sugretinęs su šioje baudžiamojoje byloje teismo įrodyta pripažintos G. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, nenustatė, jog aptariamos baudžiamosios bylos pasižymi tapačiomis ar labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nepaneigtina, kad kasacinėje instancijoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nuteistoji taip pat buvo pripažinta kalta disponavusi dideliu narkotinės medžiagos – karfentalinio kiekiu. Be kita ko, šis asmuo, anksčiau taip pat buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (du kartus). Kita vertus, visos kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurios turėjo lemiamą reikšmę švelnesnės nei tą numato BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija bausmės skyrimui, nėra tapačios. Kaltinamosios G. A. advokato akcentuojamoje baudžiamojoje byloje nuteistosios disponuotos draudžiamos medžiagos nebuvo išplatintos, o surastos policijos pareigūnų pas ją pačią, pastaroji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, kas buvo pripažinta jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be kita ko, teismo itin reikšminga aplinkybe buvo pripažinta, tai kad nuteistoji augino tris nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinosi, taip pat gaudavo socialines pašalpas ir išmokas vaikams. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaltinamoji G. A. buvo sulaikyta jau po to, kai didelį narkotinės medžiagos – karfentalinio kiekį išplatino kaltinamajam J. R., dėl savo padarytos nusikalstamos veikos viso proceso metu nebuvo nuosekli, todėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo nustatyta aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be kita ko, pastaroji neturi nepilnamečių vaikų, kuriais rūpinasi ir juos išlaiko.

Akivaizdu, kad visos pirmiau aptartos ir tarpusavyje sugretintos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad advokato akcentuota baudžiamoji byla Nr. 2K-126-693/2018 ir joje priimti sprendimai laikytini precedentais šiai nagrinėjamai baudžiamajai bylai. Teismo vertinimu, aptartoje byloje faktinė situacija tam tikrų, neženklių faktinių aplinkybių apimtyje nors ir yra panaši šiai nagrinėjamai bylai, tačiau visumos kontekste nelaikytina tapačia ar labai panašia, todėl teismas nėra sąlygojamas būtinybės G. A. skirti tokią bausmę, kokia yra numatyta pirmiau nurodytame kasacinės instancijos teismo sprendime.

Taigi, visų pirmiau aptartų ir kaltinamajai G. A. bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nepaneigtina ta aplinkybė, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės įtakos tiek kaltinamosios, tiek jos artimųjų socialiniams ryšiams ir sukels tam tikrų išgyvenimų, tačiau šie individualiai patiriami nepatogumai negali būti prioretizuojami prieš kitus BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tais išimtiniais atvejais, kai net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju individualizuojant asmeniui skirtiną bausmę akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą G. A. skirti švelnesnę nei baudžiamajame įstatyme už jos įvykdytą nusikalstamą veiką numatyto dydžio bausmę ar kitos rūšies bausmę, kuri nebūtų susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, nėra. Be kita ko, kaltinamosios ir gynėjo argumentų dėl būtinybės pastarojo ginamajai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kontekste pabrėžtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltinamojo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Pažymėtina, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021).

Teismas, atsižvelgdamas į visumą, pirmiau minėtų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. A. už padarytą ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę lygią sankcijos vidurkiui – 9 metus laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir G. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, G. A. paskiriant 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 punktu, į kaltinamajai paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, išbūtas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-3, 23-24), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaip ir buvo minėta pirmiau, kaltinamosios G. A. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo pastaroji buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, jai paskiriant galutinę sumažintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad kaltinamoji šioje baudžiamojoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė dar iki pirmiau nurodyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina ir minėtu nuosprendžiu paskirta bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi analogišką nusikalstamą veiką šioje baudžiamojoje byloje aptariamai, jai paskirtos bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse, prie 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 metus laisvės atėmimo, ir paskiriant galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridėtinos bausmės dalis pasirinktina atsižvelgiant į pirmiau aptartas ir bausmės skyrimui bei jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, ir šiame nuosprendyje įskaitytas laikas.

V. Turto konfiskavimas

(duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios G. A. turtui – gryniesiems pinigams, t. y. 558,45 Eur. Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas laikotarpiui (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88). Ši procesinė prievartos priemonė buvo pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. liepos 5 d. bei 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d., 2024 m. birželio 6 d. nutartimis iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 90-91, 93-94, 97-100, 175-176, 188-190, t. 3, b. l. 153-155, t. 4, b. l. 82-84). Be to, (duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios G. A. turtui – gryniesiems pinigams, t. y. 235 Eur. Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas laikotarpiui (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 101). Ši procesinė prievartos priemonė buvo pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d., 2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. birželio 6 d. nutartimis iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 102-103, 181-182, 185-187, t. 3, b. l. 150-152, t. 4, b. l. 79-81).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptartos kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. R. 2022 m. rugsėjo 15 d. iš kaltinamosios G. A. už 793,45 Eur nusipirko 1 polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – 0,00758 g karfentanilio. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamoji dalį minėtos pinigų sumos pateikė pareigūnams savanoriškai po jos sulaikymo, o kita dalis grynųjų pinigų buvo rasta atliekant G. A. asmens kratą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą ir dėl jų plačiai pasisakęs pirmiau nurodytoje šio nuosprendžio dalyje, neturi pagrindo abejoti, kad pas G. A. rastos ir išimtos piniginės lėšos, o būtent – 793,45 Eur, yra jai inkriminuotos ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konfiskuotinas. Kartu pažymėtina, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo aptariami laikini nuosavybės teisės apribojimai atitinkamai 558,45 Eur ir 235 Eur vertės piniginėms lėšoms paliekami galioti, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintini konfiskuojant 558,45 Eur ir 235 Eur sumas.

VI. Proceso išlaidos

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 7 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam J. R. baudžiamojoje byloje advokatė Anna Grinevič teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 558,25 Eur (t. 4, b. l. 98-102).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjos advokatės dalyvavimas kaltinamajam buvo pripažintas būtinu (t. 1, b. l. 87, t. 3, b. l. 15-17), be kita ko, J. R. šioje baudžiamojoje byloje paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Teismas, pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, pripažįsta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo J. R. netikslinga priteisti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos turinio, kaltinamajam J. R. gynėjas buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pagrindais – dėl kaltinamajam taikomo suėmimo ir pastarojo bei kaltinamosios G. A. gynybos interesų prieštaravimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti ir dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad iki suėmimo vykdė individualią veiklą, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje negauta. Be kita ko, kaltinamasis yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos neapmokėtos, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį.

VII. Kiti klausimai

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo J. R. paieška ir kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą (t. 3, b. l. 166-168). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 1-4). Įvertinus tai, kad nepasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu būtų galimas suėmimo pakeitimas į švelnesnes kardomąsias priemones, aptartos kardomosios priemonės taikymas paliktinas iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, panaikintina.

(duomenys neskelbtini) nutarimu G. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 25-28). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamoji atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pagal kitą įsiteisėjusį teismo nuosprendį, todėl kardomosios priemonės taikymas laikytinas pertekliniu bei neproporcingu, todėl ji panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

VIII. Daiktai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, -

1. Po specialisto tyrimo (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) likusi miltelių dalis (9,542 g), kuri supakuota į plastikinį uždaromą maišelį ir perduota saugoti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-31), sunaikintina;

2. 3 vokai su juose esančiais tyrimo objektais (paketas su elektroninėmis svarstyklėmis ir du vokai su plastikiniais konteineriais su vatos tamponais; vokas, kuriame tuščias plastikinis maišelis, daktiloskopinė kortelė; vokas su G. A. lyginamuoju pavyzdžiu), pagal (duomenys neskelbtini) Kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39) ir (duomenys neskelbtini) nutarimo pagrindu (t. 1, b. l. 38) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini), sunaikintini;

3. Mobiliojo ryšio telefonai – „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), pagal (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 132) ir (duomenys neskelbtini) nutarimo pagrindu (t. 2, b. l. 131) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini), grąžintini G. A..

4. Kompaktinis diskas su apžiūros duomenimis, esantis 2-ojo tomo viršelio gale, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. R. laikiname sulaikyme (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei nuo (duomenys neskelbtini) kardomajame kalinime išbūtą laiką, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. R. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią J. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 20 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo J. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. A. laikiname sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. A. paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio paskirtos bausmės – 3 metus, ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į G. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią G. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, G. A. pripažinti pavojinga recidyviste.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti 793,45 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus).

(duomenys neskelbtini) nutarimu G. A. 558,45 Eur vertės piniginėms lėšoms paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, po turto konfiskavimo įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

(duomenys neskelbtini) nutarimu G. A. 235 Eur piniginėms lėšoms paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, po turto konfiskavimo įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. po specialisto tyrimo (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) likusią miltelių dalį (9,542 g), kuri supakuota į plastikinį uždaromą maišelį ir perduota saugoti į (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

2. 3 vokus su juose esančiais tyrimo objektais (paketas su elektroninėmis svarstyklėmis ir du vokai su plastikiniais konteineriais su vatos tamponais; vokas, kuriame tuščias plastikinis maišelis, daktiloskopinė kortelė; vokas su G. A. lyginamuoju pavyzdžiu), pagal (duomenys neskelbtini) Kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) nutarimo pagrindu perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

3. Mobiliojo ryšio telefonus – „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), pagal (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutarimo pagrindu, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini), grąžinti G. A..

4. Kompaktinį diską su apžiūros duomenimis, esantį 2-ojo tomo viršelio gale, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.