Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eII-1203-1220/2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16717-2025 (ROIK: 25282896114) (toliau – Nutarimas) K. K. nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. 01 val. 41 min. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai pirmu tikrinimu nustatytas 1,32 promilių, antru tikrinimu – 1,08 promilių lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 226 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už kurio pažeidimą jai paskirta 800 Eur bauda, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. (toliau – pareiškėja) Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti policijos priimtą nutarimą – administracinę nuobaudą – 800 Eur palikti, tačiau specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, trims mėnesiams, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi jos taikymas pratęstų nepatogumus, kas neproporcingai varžytų jos teises; įskaičiuoti laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos, kadangi nuo šios dienos nevairuoja transporto priemonių.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nurodė, kad K. K. neblaivumas buvo matuojamas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Pareigūnų kūno kamerų įrašuose nematyti, kad pareiškėja kramtytų gumą, šios aplinkybės ji neišsakė ir jos neblaivumą tikrinusiems pareigūnams. Be to, Instrukcijoje nėra nurodyta, kad kramtomoji guma gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Tiek po tikrinimo alkotesteriu, tiek teisme K. K. pripažino, kad vartojo alkoholį, taip pat pareiškėja sutiko su neblaivumo nustatymo aktu. Įvertinus, kad neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, neblaivumas patikrintas, laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas, pagrindo abejoti nustatytu neblaivumu, kad jis viršijo 0,41 promilės teismas neturi pagrindo. Mažiausia koncentracija buvo nustatyta antro tikrinimo metu – 1,08 promilės, kuri nekelia abejonių ir ženkliai viršija leistiną ribą. Tikrinant K. K. neblaivumą, nei pirmąjį, nei antrąjį kartą nebuvo rodomas klaidos pranešimas, matavimas nebuvo nutrauktas, kas leidžia daryti išvadą, kad alkoholio burnoje tikrinimo metu nebuvo likę. Policijos pareigūnai atliko visus reikalaujamus veiksmus: įvertino asmens būklę, užfiksavo požymius, laikėsi Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 5.3 punkto ir paklausė, kada paskutinį kartą buvo vartotas alkoholis. Tai, kad asmuo galėjo būti vartojęs kavą, sultis, vaistus, burnos skalavimo skystį, kramtęs kramtomąją gumą, nesudaro pagrindo abejoti tikrinimo teisėtumu ar rezultatų patikimumu, byloje nėra nustatytų įstatymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo faktų. Alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pažeidėjos neblaivumas įvykio vietoje, atitiko keliamus reikalavimus ir pareigūnai, atlikę patikrą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Pareiškėja, turėjo suprasti, kad nuo tokio kiekio alkoholio gali būti nustatytas neblaivumas. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo, kad yra neblaivi. Pareiškėja K. K. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priimant skundžiamą nutarimą, buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės buvo įvertintos, pažeidėjai paskiriant minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Įvertinus pareiškėjos suvartotą alkoholio kiekį – du bokalai po 500 ml, iš viso – vienas litras, alaus, pagrindo manyti, kad K. K. jautėsi blaivi, nėra. Pareiškėja, žinodama savo suvartoto alkoholio kiekį, turėjo numanyti, kad gali jos neblaivumas viršyti leistiną ribą, tačiau lengvabūdiškai vairavo. Pareiškėjos teismui pateikti duomenys ir juose nurodytos aplinkybės ją apibūdina teigiamai, tačiau nesudaro išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Vien aplinkybė, kad pareiškėja išklausė ir baigė Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, PP privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, papildomą vairuotojų mokymą, yra neteista, turi kreditorinių įsipareigojimų, yra (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma itin reikšminga aplinkybe, kuri leistų pareiškėjai mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Be to, pareiškėja per paskutinį penkerių metų laikotarpį yra du kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl negalima vertinti, jog yra visiškai nepriekaištingos reputacijos vairuotoja. pareiškėja, žinodama, jog teisė vairuoti jau yra būtina nuvykti į darbą, asmeninimas poreikiams, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėja gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų. Pareiškėjai, net pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 1,07 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėja šiuo atveju nebuvo pavojinga ar mažiau pavojinga, pagrindo nėra. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog važiavo dėl to, jog nesijautė neblaivi ir skubiai reikėjo vykti į vaistinę, nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės. Faktas, jog šiuo atveju žala nepadaryta, vertinti kaip ypatingai jos teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog veda sveiką gyvenimo būdą, yra (duomenys neskelbtini), turinti kreditorinių įsipareigojimų, bedarbė. Vairuodama automobilį neblaivi, nors ir žinodama, kad iki to momento ji vartojo alkoholį, pareiškėja kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip patyrusi vairuotoja, prieš vairuodama transporto priemonę turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivi, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. K. K. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, bei trumpiausiam terminui draudimas, su kuriuo ji sutiko. Administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. ANK nėra suteikta teisė pareiškėjui tikslinti jau priimto skundo reikalavimus ir apimtį. Teismo posėdžio metu pareikštas reikalavimas išdėstyti baudos sumokėjimą dalimi laikytinas nauju, kuris nepatenka į pareiškėjos pateikto skundo ribas. Be to, pagrindo prašymo tenkinimui nėra. Pareiškėja gauna (duomenys neskelbtini) Eur netekto darbo išmoką, turi kreditorinį įpareigojimą, kuris kas mėnesį sudaro tik 165,04 Eur, išlaikytinių pareiškėja neturi. Pareiškėja gauna stabilias pajamas, jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti apie asmens sunkią materialinę padėtį, pareiškėja teismui nepateikė.

4. Pareiškėja K. K., nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį, jos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną; nenutraukus administracinio nusižengimo bylos teisenos, taikyti pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinę nuobaudą baudą paliekant, tačiau jos mokėjimą išdėstyti dalimis maksimaliam laikotarpiui, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą ir netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde nurodė argumentus:

4.1. Teismas neatsižvelgė, kad buvo padaryta klaidų, kas galimai turėjo įtakos sprendimo priėmimui šioje byloje. Pareiškėja įvykio vietoje jautėsi normaliai ir adekvačiai elgėsi – nešlitinėjo, negriuvinėjo, su pareigūnais elgėsi mandagiai. Prieš pučiant į alkotesterį, pareiškėja kramtė kramtomąją gumą, tačiau pareigūnai apie tai neįspėjo, neinformavo, kad gumos kramtymas galėjo iškraipyti alkotesterio parodymus. Tačiau pagal taisykles asmuo, prieš pučiant į alkotesterį, turi 15 minučių būti nevalgęs, negėręs, nerūkęs ir pan. Iš pateiktų dalinių vaizdo įrašų negalima įvertinti visų įvykio aplinkybių. Be to, pareigūnė negalėjo paaiškinti, kodėl buvo perrašytas įvykio vietoje surašytas protokolas, to nepaaiškino ir Institucija. Teismas neįvertino, kad akivaizdžiai skiriasi neblaivumo nustatymo ir pažeidimo fiksavimo laikai. Teismas nepagrįstai nenutraukė administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl šių netikslumų bei abejotinų aplinkybių. Institucija, priėmusi nutarimą, byloje turi įrodyti, kad pareiškėja yra kalta šiuo atveju. Abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4.2. Nenutraukęs administracinio nusižengimo bylos teisenos, teismas apeliantės atžvilgiu turėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokie įvykiai daugiau nesikartos. Apeliantė nėra alkoholiu piktnaudžiaujantis žmogus. Ji jau spėjo pajausti visas neigiamas pasekmes ir susidūrė su labai dideliais sunkumais. Po šio įvykio apeliantė neteko darbo, o kartu – ir pajamų. Netekusi darbo, užsiregistravo Darbo biržoje. Po darbo praradimo jos finansiniai sunkumai man yra labai dideli ir žymūs. Yra (duomenys neskelbtini), neturi ir artimų pažįstamų, kurie galėtų padėti finansiškai. Todėl prašo sutrumpinti jai teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpį, o alkobloko netaikyti, kad galėtų įsidarbinti ir gauti pajamas. Alkoblokui įsigyti neturi lėšų, todėl jo taikymas būtų neproporcinga ir per griežta priemonė jos atžvilgiu, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti. Apeliantė dėjo visas pastangas, kad nuobaudos tikslai būtų pilnai pasiekti. Siekdama įvertinti savo padarytą klaidą, suvokti padaryto pažeidimo nuobaudos paskirtį ji savo noru užsirašė ir UAB „Dokrinas“ išklausė 4 akademinių valandų privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų programą. Taip pat išklausė papildomus privalomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Apeliantė nėra piktybinė pažeidėja. Šis pažeidimas yra atsitiktinis, ne sisteminis. Kai nustatomos šios aplinkybės galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Paskirta poveikio priemonė neproporcinga apeliantės padarytam pažeidimui. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpio sutrumpinimas ir alkobloko netaikymas bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

5. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

5.1. Teismas įvertino visas K. K. keliamas abejones tiek dėl kramtomosios gumos kramtymo, prieš nustatant neblaivumą, kas, jos nuomone, galėjo iškreipti neblaivumo nustatymo rezultatus, tiek dėl per trumpo laiko tarp neblaivumų patikrinimo, tiek dėl klaidingo nusižengimo laiko, įrašyto administracinio nusižengimo protokole bei dėl klaidingo promilių nustatymo, taip pat vertino ir pareiškėjos argumentus dėl nuobaudos švelninimo ir atmetė kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su administracine byla Nr. eII-1203-1220/2025, kurios nebūtų išnagrinėtos ir įvertintos Kauno apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu ir teismo nutartyje. Institucija pilnai sutinka su nutartyje išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023).

7. Pareiškėja K. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. Nustatyta, kad pareiškėja K. K. nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. 01 val. 41 min. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai pirmu tikrinimu nustatytas 1,32 promilių, antru tikrinimu – 1,08 promilių lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, už ką jai Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16717-2025 (ROIK: 25282896114) skirta 800 Eur bauda, taikytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, viena vertus, viso proceso metu pripažino savo kaltę, kad vairavo neblaivi, neginčijo skirtos baudos dydžio, kita vertus, ji prašo administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, ginčija alkotesteriu užfiksuotus neblaivumo rodmenis, nurodydama, kad juos galėjo iškraipyti, prieš patikrinimą jos kramtyta kramtomoji guma, o nenutraukus teisenos, bent sumažinti taikytų poveikio priemonių terminus.

12. Nors pareiškėja teismo posėdyje kėlė abejones dėl alkotesterio fiksuotų neblaivumo rodmenų galimo netikslumo dėl jos kramtytos kramtomosios gumos, neblaivumo tikrinimo tvarkos nesilaikymo, pareigūnų klaidų, surašant protokolą, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl nurodytų argumentų nepagrįstumo, sprendžiant dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymo.

13. Pirmiausiai pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) d. Administracinio nusižengimo protokole dėl nusižengimo ar jo aplinkybių pažeidėja jokių pastabų nereiškė, nurodė, kad sutinka ir gailisi. Teismo posėdyje pareiškėja taip pat iš esmės neneigė vairavusi neblaivi. Ji nurodė, kad 1.30 val. prieš vairuojant išgėrė dvi skardines alaus, neblaivi nesijautė, pasitikrino neblaivumą pati ir jis leistino kiekio neviršijo.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).

15. Iš (duomenys neskelbtini) d. Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad K. K. neblaivumas du kartus buvo matuojamas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Įrenginio Instrukcijoje nėra nurodyta, kad alkotesterio rodmenis gali iškreipti kramtomoji guma. Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 2359350 nustatyta, kad patikra galiojo iki 2025 m. lapkričio 7 d., taigi, jis buvo tinkamas naudoti. Iš (duomenys neskelbtini) d. Administracinio nusižengimo protokolo, atspausdintų alkotesterio patikros rezultatų nustatyta, kad pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) d. 1 val. 18 min nustatytas 1,32 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – (duomenys neskelbtini)d. 1 val. 35 min 1,08 promilių neblaivumas. Tiek šie duomenys, tiek vaizdo įrašų duomenys rodo, kad tarp pirmo ir antro matavimo yra 17 minučių laiko tarpas, kas paneigia pareiškėjos teiginį, jog tarp tikrinimų nebuvo praėję 15 minučių. Teisės aktuose nurodytas reikalavimas pareigūnams paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, o byloje esantis vaizdo įrašo patvirtina, kad pareigūnai šio reikalavimo laikėsi, Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 5.3 ir 5.4 punktuose nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaip minėta, ir pati pareiškėja pripažino vartojusi alkoholį, sutiko su neblaivumo nustatymo aktu. Nustačius nurodytas aplinkybes ir nesant jokių objektyvių duomenų, paneigiančių alkotesterio rodmenis, nėra jokio pagrindo netikėti alkotesteriu matavimų parodymais. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad abejoti nustatytu neblaivumu, kuris viršijo 0,41 promilės, nėra pagrindo. Skundo argumentai dėl kramtomosios gumos vartojimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

16. Apeliantės nurodomi techninio pobūdžio netikslumai, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jos administracinės atsakomybės neeliminuoja, kadangi jie netrukdė nustatyti visas esmines aplinkybes administracinio teisės pažeidimo požymiams nustatyti. Apeliantės kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neabejotinai įrodyta. Nutraukti administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagrįstai.

17. Apeliantė jai skirtos baudos dydžio neginčija. ANK nenumato galimybės papildyti, patikslinti priimtą apeliacinį skundą, juo labiau žodžiu reiškiant atitinkamą prašymą teismo posėdyje, todėl klausimas dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis nespręstinas, nes skunde toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

18. Aukštesnysis teismas nesutinka ir apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pareiškėjos atžvilgiu netaikymo.

19. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.

20. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio, be kita ko, administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą, 3 dalis reglamentuoja, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinės aplinkybės siejamos su veikos mažareikšmiškumu ar nedideliu jos pavojingumu, išskirtinai teigiamu pažeidėjo asmenybės charakterizavimu, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimu ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-38-895/2019, 2AT-15-788/2024). Nesant išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

22. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – sėdo prie vairo, būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ar net gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių jos neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Apygardos teismo nuomone tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visas su pažeidimu ir pažeidėjos asmenybe susijusias reikšmingas aplinkybes (prisipažino ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), turimus finansinius įsipareigojimus, darbo paieškos apsunkinimus, dalyvavimą elgesį koreguojančiose programose ir pan.), ką rodo švelnios pažeidėjai taikytos sankcijos. Visiškai pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

23. Pažymėtina, kad pareiškėja ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbiniu tikslu, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savimi, tačiau šios aplinkybės akivaizdžiai nebuvo pakankamos, kad ją sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Apeliantė vairavo transporto priemonę neblaivi, nors ir lengvai apsvaigusi, tačiau tokiu savo elgesiu ji parodė atsainų požiūrį tiek į savo darbinius poreikius, tiek į visuomenės saugumą. Tuo tarpu ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjai apskritai netrukdo dirbti. Ji turi galimybę ieškoti darbo netoli savo gyvenamosios vietos, kas palengvintų susisiekimo poreikį ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Asmeniniai pažeidėjos poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neturinčius teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę vairuotojus. Sėsdama prie automobilio vairo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pareiškėja privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jos asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadariusi privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl administracinio nusižengimo padarymo negali būti vertinami kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybės, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad pareiškėjai Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

24. Pažymėtina, kad prisipažinimas ir gailėjimasis yra įstatymo numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios vertinamos, skiriant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau jos nesudaro pagrindo iš esmės atsisakyti įstatymo leidėjo nustatytos atsakomybės ar ją švelninti, taikant išimtines teisės normas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad beveik kiekvienu atveju, kai asmuo pripažįsta kaltę ir gailisi, būtų sudaromos prielaidos netaikyti sankcijos, kas neatitiktų administracinės atsakomybės paskirties ir teisinio reguliavimo logikos. Vien tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl to gailėjosi, nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones ar draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimo terminą.

25. Nustatyta, kad K. K. atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą (UAB „Doktrinas“ 2025 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo mokymo pažymėjimas); yra atestuota pagal 8 valandų PP privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (015) neterminuotai (UAB „Doktrinas“ 2025 m. rugsėjo 25 d. privalomojo mokymo pažymėjimas); K. K. 2025 m. rugsėjo 19 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2025 m. rugsėjo 9 d. policijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-16717-2025 (UAB „Dovanelė Jums“ 2025 m rugsėjo 19 d. papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma).

26. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad apeliantė atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, niekaip neatkleidžia, jog nuobaudos tikslai jai gali būti pasiekti, paskyrus administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Apeliantės sutikimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir minėtos 4 valandų mokymo programos baigimas nagrinėjamu atveju yra formalus, juo siekiama sušvelninti savo padėtį ir išvengti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones – taikymo, tačiau tai negali būti laikoma išskirtine aplinkybe. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Apeliantė bet kuriuo atveju, norėdama atgauti teisę vairuoti, būtų turėjusi išklausyti alkoholio ir narkotikų žalos programą, todėl tai, jog ji buvo atestuota anksčiau, jos atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nelengvina.

27. Sutiktina su apylinkės teismu, kad aplinkybė, jog pareiškėja per paskutinį penkerių metų laikotarpį yra du kartus bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, duoda pagrindą vertinti, kad ji nėra nepriekaištingos reputacijos vairuotoja. Be to, teisės normų laikymasis yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga, todėl net ankstesnis nepriekaištingas elgesys savaime nepaneigtų konkretaus padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad padaryta veika yra mažiau pavojinga nei įprastai tokio pobūdžio pažeidimai. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, - laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užtikrina proporcingumo principo laikymąsi, derinant visuomenės interesą eismo saugumo srityje su individualiais asmens interesais ir jo teisėmis. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, dar labiau švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti teisinio pagrindo nėra.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.