Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-1203-1220/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-23
Bylos Nr.: eII-1203-1220/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01012-2025-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pažeidėjas: K. K.

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1203-1220/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01012-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.5.3; 16.11.6; 21.10.1; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aistei Jakimavičiūtei, Juditai Varankovaitei, Neringai Ušackaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K., jos atstovei advokato padėjėjai J. K.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-16717-2025 (ROIK: 25282896114).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16717-2025 (ROIK: 25282896114) (toliau Nutarimas) nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 25 d. 01 val. 41 min. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai pirmu tikrinimu nustatytas 1,32 promilių, antru tikrinimu 1,08 promilių lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 226 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. K. K. už 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. skundu prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti policijos priimtą nutarimą - administracinę nuobaudą - 800 Eur palikti, tačiau specialiosios teisės - teises vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, trims mėnesiams, taip pat prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, visiškai netaikant antialkoholinio variklio užrakto, kadangi jo taikymas pratęstų nepatogumus, kas neproporcingai varžytų jos teises. Įskaičiuoti laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos, kadangi nuo šios dienos nevairuoja transporto priemonių. Sutinka, kad policijos pati prašė, jog policija jos atžvilgiu taikytų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau kai pradėjo domėtis, suprato, kad jis nėra labai tinkamas įrenginys jos atveju, nes jis akivaizdžiai varžytų jos galimybes ir teises. Jai reikėtų montuoti alkoblokus į kelias transporto priemones, kadangi planuoja įsidarbinti įmonėje ir jai turėtų skirti valdišką transporto priemonę, taip pat reiktų montuoti ir į nuosavą automobilį. Nurodė, kad jau daugiau kaip mėnesį laiko neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Pajuto visas įmanomas neigiamas pasekmes, susijusias su negalėjimu vairuoti. Akivaizdžiai pablogėjo gyvenimo kokybė, niekur nespėja, nes turi prašyti trečiųjų asmenų, kad ją pavežtų. Darbo reikalai taip pat labai pablogėjo, sumažėjo pajamos. Teigė, kad padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir jau pasitaisė. Mano, kad policijos priimtas nutarimas yra per griežtas, o paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į jos subjektyvią ir individualią situaciją. Su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi ir su pažeidimu (nusižengimu) visiškai sutinka, pažeidimo fakto nekvestionuoja. Supranta, kad visos aplinkybės nepaneigia jos kaltės ir nepateisina jos poelgio, tačiau teigia, kad ji neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Mano, kad jos atveju administracinės nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti šiek tiek sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį ir atsižvelgiant į jos individualią situaciją - netaikant antialkoholinio variklio užrakto. Motyvus nurodysiu šiame skunde. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Suvokia savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti atėmus teisę vairuoti transporto priemones, kuo trumpesniam laikotarpiui. Mano, kad jos situacijoje tikrai yra sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi. Padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą – pažeidimą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui, ar kitiems asmenims nebuvo padaryta. Pažeidimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai. Realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmes niekam nepadarė, padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veika, siekiant padaryti KET pažeidimus. Savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, yra atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Jau užsiregistravo ir vairavimo mokykloje išklausė privalomus papildomus vairuotoju kursus. Baudą sumokės, ji jau taip pat pakankamai didelė finansinė našta. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau tikrai nepasikartos. Nėra priklausoma nuo alkoholio. Yra dirbanti ir mokanti mokesčius pilietė. Jos padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti laikytinas padarytu atsitiktinai. Yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojama. Kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį. Jau baigė ir pirmosios med. pagalbos baigimo kursus. Nurodė, kad yra virėja. Šiuo metu po truputį pradeda dirbti. Turi kreditorinių įsipareigojimų. Nurodė, jog vairavo transporto priemonę, nes tą vakarą buvo draugių susitikimas, nusprendė lengvai išgerti du bokalus alaus. Vėliau paskambino draugės vyras, kad vaikui blogai. Kvietė taksi, bet ji ilgai užtruko, greitosios nekvietė, nes ji ilgai užtrunka, tad ji pasiūlė pavežti, nes tuo metu jautėsi blaivi. Prašo atsižvelgti į visas svarbias aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teikiamus įrodymus ir taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime institucija nurodė, kad pareiškėjai alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ tvarkos. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Pareiškėjos neblaivumas (1,07 promilių pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. už vairavimą esant neblaiviai. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesus, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kad pareiškėjai inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jai nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Atkreipiame dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jos darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėja skunde nurodo, kad neturint teisės vairuoti transporto priemonių jai kyla įvairūs nepatogumai tiek darbinių funkcijų atlikimui, tiek asmeniniam gyvenimui. Prašo atsižvelgti į skunde nurodomas asmens padėtį gerinančias aplinkybes, asmenybę, išgyvenimus. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėją kelyje elgtis drausmingai įpareigoja KET ir tai, kad ji patirs tam tikrų nepatogumų nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones Pareiškėja žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą. Pareiškėja prieš vairuodama transporto priemonę privalėjo įsitikinti, kad ji yra blaivi, tačiau to nepadarė. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota automobilio nevairuoti būdama neblaivi ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu manome, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu netaikytinos. Pareiškėjai buvo paskirti įstatyme numatyti minimalūs su teisės vairuoti transporto apribojimu susiję terminai bei minimali bauda, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir nutarimu skirtą papildomą poveikio priemonę draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (6 mėn.) gali būti skiriamas kartu su administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau ši administracinio poveikio priemonė gali būti paskirta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu. Toks prašymas bylos nagrinėjimo metu buvo gautas, tačiau skunde prašoma šią poveikio priemonę panaikinti. Institucija negali prieštarauti šiai skundo daliai, mano, kad šis prašymas turi būti tenkinamas, atitinkamai skiriant kitą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežia, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad savo skundą palaiko. Papildomai nurodė, kad sužinojo, kiek kainuoja alkobloko įrengimas, mokymai, nusprendė, jog jai tai būtų per didelė finansinė našta. Teigė, kad yra našlaitė, pilnai išlaiko pati save, ši administracinio poveikio priemonė ją labai suvaržytų. Tai, jog negali vairuoti, ją labai varžo, nes sunku susirasti gerai apmokamą darbą. Be to, nurodė, jog turi kreditorinių įsipareigojimų, moka paskolą už automobilį. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Su paskirta 800 Eur bauda sutinka, jos neginčija. Nurodė, jog nutarime nurodytas neteisingas girtumo laipsnis, nes antru pūtimu jai buvo nustatytas 1,04 promilių neblaivumas. Teigė, kad gyvena sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, alkoholį vartoja retai, tačiau per klaidą gavosi tokia situacija, jog teko vairuoti. Nurodė, jog draugės vaikas serga astma, kvietė greitąją, tačiau greitoji galėjo atvažiuoti tik už 30 min., o nei tėtis, nei mama vaistų neturėjo, tad ji prasipūtė savo alkotesteriu, kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo netinkamai sukalibruotas, bet rodė, jog vairuoti dar gali (0,36 promilių). Surizikavo, važiavo, nuvežė draugę iki naktinės vaistinės, ir paskui papuolė į reidą. Teigė, kad nebūtų vairavusi, jei taksi ar greitoji būtų galėja greičiau atvažiuoti. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolo negalėjo surašyti iš karto po įvykio, nes pareigūnams iškilo problemų su kompiuteriu, todėl jie vėliau atvyko pas ją iki namų, apie 02.00 – 02.30 val. nakties, ir tada supildė ir atspausdino dokumentus. Nors promilės nurodytos neteisingos, su aplinkybėmis vis tiek sutinka, jų neginčija, nes tai nieko nepakeistų. Teigė, kad alkoholį vartojo apie 1.30 val. prieš vairuojant. Išgėrė dvi skardines alaus ant tuščio skrandžio, vairuojant dar kramtė gumą. Prašo sutrumpinti 6 mėnesių terminą tam, kad galėtų pradėti dirbti kitą darbą. Be to, prašo panaikinti alkobloką, nors iš pat pradžių su juo ir sutiko. Tai būtų didelė finansinė našta. Nurodė, jog būsto nuoma ir mokesčiai yra apie 500 Eur per mėnesį, pragyvenimui nieko nelieka. Teigė, jog pareigūnai neįspėjo apie tai, kad ji negali prieš pučiant į alkotesterį kramtyti gumos. Nors įvykis buvo 01.41 val., protokolas jai buvo surašytas tik apie 02.30 val., kai pareigūnai atvyko į namus. Nurodė, kad pirmo protokolo jiems nepavyko jai įteikti, ji jo nepasirašinėjo. Protokolas jai vėliau buvo atvežtas į namus. Atvežtą protokolą į namus pasirašė, pareigūnai kažką aiškino apie tai, kodėl jai nebuvo įteiktas protokolas, nurodė, kad jiems nepavyko jo atspausdinti, tačiau tiksliai visko nesuprato. Nurodė, kad prieš pučiant į alkotesterį kramtė gumą, tačiau pareigūnai jos neperspėjo, kad po gumos kramtymo negalima tikrintis neblaivumo. Pareigūnai davė pūsti po 8 ar 10 minučių po pirmo pūtimo, o ne po 15 minučių. Papildomai 2025 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog baudą norėtų susimokėti dalimis, per 12 mėnesių, todėl prašo baudą išdėstyti dalimis. Nurodė, kad 800 Eur šiuo metu negali niekaip susimokėti, nes finansinė situacija šiuo metu yra labai sunki. Šiuo metu gauna bedarbio pašalpą, yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, tiki, kad nuo naujų metų pavyks susirasti darbą. Darbdaviai siūlo minimumą, o už minimumą nepragyvensi. Pajamas sudaro gaunama išmoka – 824 Eur. Turi 7 000 Eur paskolą, moka po 165 Eur per mėnesį, liko išsimokėti 8 000 Eur su palūkanomis. Skolų kitų neturi, išlaikytinių neturi, turi automobilį, kuris stovi nenaudojamas. Sveikatos sutrikimų neturi.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžiu metu nurodė, kad asmens kaltė įvykdžius nusižengimą yra pilnai įrodyta, abejonių dėl kaltės nekyla, neblaivumas nustatytas, jo nustatymo tvarka nepažeista. Pareiškėja neneigė vartojusi alkoholį, abejonių dėl kaltės nėra. Pareiškėjos neblaivumas buvo tikrintas iš esmės tris kartus, viena kartą bekontakte priemone, kitus du kartus kitu alkotesteriu, jai nustatytas didesnis nei vienos promilės neblaivumas. Nurodė, jog alkotesterio paklaida visada yra nustatinėjama ir įvertinama. Dėl neblaivumo akte nurodytų duomenų nurodė, jog turbūt surašant protokolą buvo padaryta techninė klaida. Pagal nustatytą tvarką, nusižengimo padarymo laikas – kai nustatomas neblaivumas. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nurodė, jog nėra pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, nes nusižengimas grubus, pavojingas, o nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ar ypatingos, kurios leistų mažinti paskirtą nuobaudą, jokių išimtinių aplinkybių nenurodė. Protokolas pirmas buvo anuliuotas turbūt dėl klaidos, buvo perrašytas, duomenų, kokia klaida nėra. Nurodė, kad patikrinus pirmąjį protokolą, nurodyta, kad jis buvo perrašytas dėl jame buvusios klaidos, tačiau tos klaidos nenurodė.

Liudytoja K. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėja. Nurodė, kad tos dienos įvykių neprisimena. Nurodė, kad prieš asmeniui tikrinant neblaivumą, asmens klausia, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholio, dėl maisto ar kitų gėrimų, nieko neklausia. Reido metu sustabdžius automobilį yra prieinama prie asmens, jis įspėjamas, kad yra vykdoma blaivumo kontrolė, asmens prašoma pūsti per atstumą, jei nuotolinis alkotesteris užfiksuoja alkoholį, tada duoda prasipūsti normaliu alkotesteriu per šiaudelį. Prieš tikrinant neblaivumą, asmens klausiama klausimų tik tokiu atveju, jei pajaučiamas aštrus alkoholio kvapas atidarius automobilio langą. Nurodė, kad jei bekontakčiu alkotesteriu nustatytas neblaivumas, iškart duodama prasipūsti kontaktiniu alkotesteriu per šiaudelį, tada laukiama 15 minučių antro pūtimo. Kai asmeniui abu kartus nustatomas neblaivumas, po to surašomas protokolas, tikslinamos įvykio aplinkybės. Dėl protokole nurodomo laiko nurodė, kad jame nurodytas faktinis protokolo surašymo laikas. Nusižengimo laikas protokole fiksuojamas – prasipūtimo laikas. Nežino, kodėl protokole nurodytas kitas laikas. Pirminis protokolas gali būti anuliuojamas ir gali būti surašytas antras, dėl klaidingų aplinkybių. Neprisimena, kokios klaidingos aplinkybės buvo šiuo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. K. Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16717-2025 (ROIK: 25282896114) nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 25 d. 01 val. 41 min. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai pirmu tikrinimu nustatytas 1,32 promilių, antru tikrinimu 1,08 promilių lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 226 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. K. K. už 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo fakto, už jį paskirtos piniginės baudos dydžio, kaltės klausimo neginčija, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, prašo teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, trims mėnesiams, taip pat prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, visiškai netaikant antialkoholinio variklio užrakto. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu K. K. išsakė abejones dėl nustatyto neblaivumo ir procedūros bei prašė paskirta baudą išdėstyti dalimis.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienų) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu K. K. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali 800 Eur dydžio bauda bei minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu K. K. išsakė abejones dėl nustatyto neblaivumo ir procedūros. Teismo posėdžio metu pareiškėjai išsakius abejones dėl nustatyto neblaivumo, kadangi sustabdymo metu ji kramtė kramtomąją gumą. Nagrinėjamu atveju K. K. neblaivumas buvo matuojamas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio Drager „Alcotest 7510“ Naudojimo instrukcijos dalyje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nurodyta, kad „nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip15 minučių! Burnoje likęs alkoholis gali iškreipti matavimo rezultatus. Iškraipymai taip pat gali atsirasti dėl aromatinių gėrimų (pvz., vaisių sulčių), alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų, taip pat po atsiraugėjimo ar vėmimo. Šiais atvejais taip pat palaukite ne mažiau kaip 15 minučių. Burnos skalavimas vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais nepakeičia laukimo laiko! – Prietaisas gali aptikti burnoje likusį alkoholį, kai pateikiamas iškvepiamo oro mėginys, jeigu ši parinktis aktyvinta. Jeigu burnoje likęs alkoholis aptinkamas, matavimas nutraukiamas, o prietaiso ekrane rodomas atitinkamas pranešimas“. Pažymėtina, kad pareigūnų kūno kamerų įrašuose nėra matyti, kad pareiškėja kramtytų gumą, taip pat šios aplinkybės neišsakė tikrinusiems jos neblaivumą pareigūnams. Šiuo atveju Instrukcijoje nėra nurodyta, kad kramtomoji guma gali iškreipti alkotesterio rodmenis, todėl šis pareiškėjos argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat teigė, kad buvo nustatyta mažesnis neblaivumas nei nurodyta protokole ir nutarime bei tarp tikrinimų nebuvo praėję 15 minučių. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų, kurie sustabdė ir tikrino pareiškėjos neblaivumą nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „Vaizdo įrašas 1“ iš pradžių rodomas vaizdas su įrašo duomenimis – vaizdas pradėtas įrašinėti 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 09 min 13 s., baigtas 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 20 min 49 s., įrašo trukmė 11 minučių 45 sekundės. Įraše matyti, kaip įrašo 5.35 minutę (įraše rodomos realus laikas 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 14 min) pareigūnė sustabdo pareiškėjos vairuojamą automobilį, tikrinama pareiškėja bekontakčiu matuokliu, nustačius neblaivumą, yra klausiama, ar vartojus alkoholio, pareiškėja nurodo, kad vartojo pora taurių. Tada įrašo 8.58 minutę (įraše rodomos realus laikas 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 18 min) pareigūnė tikrina pareiškėjos neblaivumą pirmą kartą, tada pareiškėja pučia, po to pasako pareiškėja, kad vartojus du bokalus alaus, ir abu pareigūnai balsu pasako 1,23 promilės. Vaizdo įraše pavadinimu „Vaizdo įrašas 2“ iš pradžių rodomas vaizdas su įrašo duomenimis – vaizdas pradėtas įrašinėti 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 24 min 14 s., baigtas 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 36 min 17 s., įrašo trukmė 12 minučių 23 sekundės. Įrašas prasideda pareigūnų pokalbiu, kuris trunka iki įrašo 26 sekundės, kad neįrašė pareigūnė vairuotojo pažymėjimo galiojimo ir numerio, filmuojantis pareigūnas pasako, kai antrą kartą pūs, tada ten įrašyk. Įraše matyti, kaip įrašo 11 minutę 41 sekundė (įraše rodomos realus laikas 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 35 min) pareigūnas tikrina pareiškėjos neblaivumą antrą kartą, tada pareiškėja pučia, pareigūnas balsu pasako 1,08 promilės. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad tarp pirmo ir antro matavimo yra 17 minučių, kas paneigia pareiškėjos teiginį, jog nebuvo praėję 15 minučių tarp tikrinimų. Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 2359350 nustatyta, kad patikra galioja iki 2025 m. lapkričio 7 d. Iš atspausdintų alkotesterio patikros rezultatų nustatyta, kad užfiksuota, jog pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 18 min nustatytas 1,32 promilių, antru tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 35 min 1,08 promilių neblaivumas. Įvertinus šiuos duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tiek po tikrinimo alkotesteriu, tiek teisme K. K. pripažino, kad vartojo alkoholį, taip pat pareiškėja sutiko su neblaivumo nustatymo aktu, įvertinus tai, kad neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas, pagrindo abejoti nustatytu neblaivumu, kad jis viršijo 0,41 promilės teismas neturi pagrindo.

Nors iš pareigūno kūno kameros įrašo girdėti, jog 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 18 min balsu pasakoma, kad nustatytas 1,23, tačiau teismas vertina, kad tai pareigūnų klaida pagarsinant balsu, kadangi įraše nėra matomas toks alkotesterio rodmuo alkotesterio ekrane, o nuotraukose, kuriose užfiksuotas atspausdinti alkotesterio patikros rezultatai aiškiai nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. 1 val. 18 min K. K. nustatytas promilių skaičius 1,32 promilės. Teismas pažymi, kad savaime aplinkybė, jog buvo taisomas protokolas dėl klaidos, esant vaizdo įrašuose užfiksuotai neblaivumo procedūrai, kuri atlikta laikantis nustatytos neblaivumo nustatymo tvarkos, pagrindo abejoti nustatytu neblaivumu ir, kad jis tikrinimo metu viršijo leistina 0,41 promilių ribą nėra pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad pareigūnams nustačius, kad tikrinamo vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą, vertina ir laiko vairuotojui palankiausią nustatytą neblaivumo laipsnį, t. y. kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju mažiausia koncentracija buvo nustatyta antro tikrinimo metu 1,08 promilės, kuri nekelia abejonių ir ženkliai viršija leistiną ribą, todėl pagrindo abejoti pareiškėjos neblaivumo laipsniu teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamu atveju tikrinant K. K. neblaivumą, nei pirmąjį, nei antrąjį kartą nebuvo rodomas klaidos pranešimas, matavimas nebuvo nutrauktas, kas leidžia daryti išvadą, kad alkoholio burnoje tikrinimo metu nebuvo likę. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos teigimu, kramtyta kramtoma guma nesuformavo alkoholio burnoje. Policijos pareigūnų veiksmus, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, nustato Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas (toliau – Aprašo). Šio Aprašo 5.3 ir 5.4 punktuose numatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą. Taigi, teisės aktuose nėra nurodytas reikalavimas pareigūnams, prieš tikrinant vairuotoją, paklausti asmens prieš kiek laiko jis rūkė, valgė, gėrė kavą, sultis, vėmė ar raugėjo. Numatytas tik reikalavimas paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad pareigūnai šio reikalavimo laikėsi ir pareiškėjos pasiteiravo, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat klausė prieš kiek laiko, pati pareiškėja pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo neseniai. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnai buvo kvalifikuoti, žinojo kokių veiksmų reikia imtis, sustabdžius galimai neblaivų vairuotoją, mokėjo kaip reikia naudoti alkoholio matavimo prietaisu.

Teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai atliko visus reikalaujamus veiksmus: įvertino asmens būklę, užfiksavo požymius, laikėsi minėto Aprašo 5.3 punkto ir paklausė, kada paskutinį kartą buvo vartotas alkoholis. Tai, kad asmuo galėjo būti vartojęs kavą, sultis, vaistus, burnos skalavimo skystį, kramtęs kramtomąją gumą, nesudaro pagrindo abejoti tikrinimo teisėtumu ar rezultatų patikimumu. Nei teisės aktai, nei gamintojo instrukcija nenustato pareigos pareigūnams laukti 15 minučių po kitokių medžiagų (kramtomosios gumos) vartojimo – juo labiau, kai pats prietaisas realiu laiku identifikuoja ir eliminuoja galimą iškraipymo riziką. Nusižengimo padarymo metu naudoto alkotesterio instrukcijoje nėra nurodyta, kad rezultatus kažkaip galėtų įtakoti kramtomosios gumos kramtymas. Šiuo atveju dėl neblaivumo nustatymo K. K. buvo tikrinta dvejomis tikrinimo priemonėmis, kurios patvirtino, kad ji yra neblaivi, be to visi tikrinimai yra užfiksuoti vaizdo įrašuose.

„Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje 11 puslapyje esantis reikalavimas laukti ne trumpiau kaip 15 minučių kategoriškai taikomas tik po paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, nes tuo metu burnoje gali būti alkoholio likučių, kurie iškreiptų rodmenis. Kalbant apie kitas medžiagas, tokias kaip burnos purškalai, vaistai ar sultys, instrukcija nurodo, kad analogiškas 15 minučių laukimo terminas yra rekomendacinio pobūdžio. Ši nuostata nėra imperatyvi teisine prasme, ypač kai naudojamas prietaisas turi aktyvuotą funkciją burnos alkoholio likučiams aptikti. Tai nėra griežta techninė ar teisinė pareiga, o gamintojo saugumo rekomendacija (Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-300-593/2025), todėl pagrindo pripažinti, kad K. K. blaivumo tikrinimas yra neteisėtas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nėra nustatytų įstatymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo faktų. Nustatyta, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pažeidėjos neblaivumas įvykio vietoje, atitiko keliamus reikalavimus ir pareigūnai, atlikę patikrą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas K. K. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, jo patikros sertifikatas buvo galiojantis (sertifikatas galiojo iki 2025 m. lapkričio 7 d.). Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į suformuotą nuoseklią teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025).

Teismas, įvertinęs nurodytą suvartoto alkoholio kiekį, tai, jog alkoholį prieš vairuojant transporto priemonę, sprendžia, jog pareiškėja, turėjo suprasti, kad nuo tokio kiekio alkoholio gali būti nustatytas neblaivumas. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo, kad yra neblaivi, prieš vairuojant transporto priemonę tikrinosi asmeniniu alkoholio kiekio matuokliu, kuris kaip teigė administracinė atsakomybėn patraukta K. K., rodė 0,36 promilių neblaivumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėja tikrai žinojo, jog yra neblaivi.

K. K. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Pareiškėja K. K. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienų) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir K. K. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui, tai yra 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.

K. K. skunde, prašydamas sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina tam, jog galėtų susirasti tinkamą ir gerai apmokamą darbą. Nurodė, kad šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gaus tik 824 Eur bedarbio išmoką, tačiau iš tokio išmokos išgyventi jai bus itin sunku. Nurodė, jog ieškosi darbo, tačiau didžioji dalis darbdavių reikalauja, jog asmuo turėtų vairuotojo pažymėjimą. Teigė, jog neturint teisės vairuoti, yra itin sunku susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, nurodė, kad jos finansinė padėtis yra itin sunki, šiuo metu moką paskolą už automobilį, 165 Eur per mėnesį, nors juo jau nevažinėja nuo nusižengimo padarymo dienos. Nurodė, kad buto nuoma bei mokesčiai per mėnesį sudaro 500 Eur, todėl pragyvenimui pajamų nelieka. Skunde bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra našlaitė, gyvena viena, nors išlaikytinių neturi, neturėtų galimybės į savo, taip pat ir į darbinį automobilį įsidėti antialkoholinį variklio užraktą, nes jų kaina yra labai didelė, tokių pajamų ji neturi. Pabrėžtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodama, jog teisė vairuoti jai bus būtina darbinei veiklai vykdyti ar didesnės pajamos uždirbti turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju K. K. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino, labai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo ir nurodė, jog vairavo, tik dėl to, jog buvo būtina tą daryti, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes privalo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra įspėjama apie melagingų parodymų davimą. Administracinė atsakomybėn patraukta K. K. nurodė, jog nusižengimo padarymo dieną buvo su draugėmis, išgėrė dvi skardines alaus, po 500 ml, jautėsi blaivi, pūtė į asmeninį alkotesterį, kuris turbūt buvo blogai sukalibruotas, nes rodė 0,36 promilių neblaivumą, tad galvojo, jog vairuoti gali. Nurodė, jog draugės vaikui pasidarė blogai, jis serga astma, tad važiavo į vaistinę pirkti vaistų. Vairavo todėl, jog nei taksi, nei greitoji nebūtų galėję greičiau nuvykti. Teismas šias nurodytas pareiškėjos aplinkybes vertina, kai pasirinktą gynybinę poziciją, atsižvelgiant į tai, jog nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Teismas, įvertinęs pareiškėjos suvartotą alkoholio kiekį – du bokalai po 500 ml, iš viso vieną litrą, alaus pagrindo manyti, kad K. K. jautėsi blaivi neturi. Pareiškėja, žinodama savo suvartoto alkoholio kiekį, turėjo numanyti, kad gali jos neblaivumas viršyti leistiną ribą, tačiau lengvabūdiškai vis tiek vairavo.

Pareiškėja kartu su skundu pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kurioje nurodyta, jog K. K. Respublikiniam priklausomybės ligų centro filialuose per 5 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar / ir gydymui. Taip pat pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą apie registraciją Užimtumo tarnyboje, kurioje nurodyta, jog K. K. įregistruota nuo 2025 m. lapkričio 16 d., statusas – bedarbis. Pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo mokymo pažymėjimą, kuriuo nustatyta, jog K. K. atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą (26), pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 25 d. privalomojo mokymo pažymėjimą, jog K. K. yra atestuota pagal 8 valandų PP privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (015) neterminuotai, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m rugsėjo 19 d. papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, kuri paliudija, kad K. K. 2025 m. rugsėjo 19 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2025 m. rugsėjo 9 d. policijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-16717-2025. Taip pat pateikė įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį, kuriuo nustatyta, jog K. K. į minėtą registrą nėra įtraukta. Be kita ko, pateikė akcinės bendrovės (toliau AB) „Swedbank“ paskolos automobiliui sutartį, kurioje nurodyta, jog K. K. bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 9 701,07 Eur bendra mokėtina suma mėnesiui – 165,04 Eur. Be to, pateikė ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį, kuria nutarta G. K. (K. K.) nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skirti Jonavos rajono vaikų globos namus, 2017 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo nustatyta, jog užbaigta vykdomoji byla Nr. 0114/09/01696, 2021 m. vasario 25 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą, kuriuo nustatyta, jog duomenys po civilinės būklės akto įrašo pakeitimo pasikeitė, vardas G. pakeistas į – K.. Įvertinus visus teismui pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog jose nurodytos aplinkybės pareiškėją apibūdina teigiamai, tačiau tai nesudaro išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Kaip jau minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, vien tik aplinkybė, kad pareiškėja išklausė ir baigė Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, PP privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, papildomą vairuotojų mokymą, yra neteista, turi kreditorinių įsipareigojimų, yra našlaitė, negali būti laikoma itin reikšminga aplinkybe, kuri leistų pareiškėjai mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja per paskutinį penkerių metų laikotarpį yra du kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl negalima vertinti, jog pareiškėjas yra visiškai nepriekaištingos reputacijos vairuotoja. Teismas, įvertinęs pareiškėjos suvartoto alkoholio kiekį ir stiprumą, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog alkoholį vartojo prieš vairuojant transporto priemonę, vertina, jog pareiškėja negalėjo jaustis blaivi ir jo tokią poziciją vertina, kaip gynybinę, siekiant sušvelninti atsakomybę. Teismo vertinimu, suvartotas alkoholio kiekis buvo ganėtinai reikšmingas ir turėjo leisti pareiškėjai K. K., suprasti, kad ji yra neblaivi, pažymėtina, jog pareiškėja turėjo įvertinti aplinkybę, jog ir asmeninis alkotesteris parodė neblaivumą, turėjo įvertinti tai, kad šis alkotesteris gali būti netinkamai sukalibruotas ir gali rodyti netikslų neblaivumo laipsnį. K. K. tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga vykti į darbą, nurodė, jog šiuo metu itin sunku susirasti gerai apmokamą darbą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat teigė, kad teisė vairuoti reikalinga ir kitiems kasdieniniams poreikiams. Pabrėžtina, kad tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Pažymėtina, kad pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu yra sustabdyta nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėja teigė, kad dėl to negali susirasti geriau apmokamo darbo, nes tam reikalinga teisė vairuoti. Pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys dirbantys, vykstantys į darbą automobiliu ir darbo metu naudojantys transporto priemones, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, žinodama, jog teisė vairuoti jau yra būtina nuvykti į darbą, asmeninimas poreikiams, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju K. K. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Pareiškėja tiek skunde, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi paskolą. Per mėnesį 165,04 Eur skiria jų padengimui. Su skundu pateikė ir AB „Swedbank“ paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė, gauna bedarbio išmoką, moka mokesčius ir nuomą, pragyvenimui lėšų beveik nelieka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo veiklos nevykdymas, pajamų sumažėjimas gali kelti finansinių sunkumų. Akivaizdu, kad pareiškėjos vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų pareiškėjai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti draugų, kolegų jų nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjos nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjai atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginys, jog prieš vairuojant transporto priemonę nesijautė neblaivi, tikrinosi asmeniniu alkotesteriu, kuris rodė tik 0,36 promilių neblaivumą, o nustatytas 1,08 promilių, įvertinus galimą paklaidą 1,07 promilių neblaivumas, nežymiai viršijo leistiną normą, todėl laikytinas mažareikšmiu, jokios reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 1,07 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėja šiuo atveju nebuvo pavojinga ar mažiau pavojinga, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad K. K. vairavo transporto priemonę prieš tai vartojusi du bokalus alaus (iš viso vieną litrą), alkoholį rodo, kad pareiškėja vairavo transporto priemonę neįsitikinusi savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju ji nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu. Iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų darytina išvada, kas ji žinojo ir suvokė vairuojantis transporto priemonę po alkoholinių gėrimų vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jos abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog važiavo dėl to, jog nesijautė neblaivi ir skubiai reikėjo vykti į vaistinę, šiuo atveju nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjos K. K. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačios nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėja buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivi vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo.

Teismas pažymi, kad išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina pareiškėjos nurodomos skunde ir teismo posėdžio metu aplinkybės, šios aplinkybės, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atsakomybės nešvelnina. Vairuodama automobilį neblaivi, nors ir žinodama, kad iki to momento ji vartojo alkoholį, pareiškėja kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktas, jog šiuo atveju žala nepadaryta, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.

Teismas pažymi, kad išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog veda sveiką gyvenimo būdą, yra našlaitė, turinti kreditorinių įsipareigojimų, bedarbė. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodama automobilį neblaivi, nors ir žinodama, kad iki to momento ji vartojo alkoholį, pareiškėja kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl šias aplinkybes vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.

Administracinio nusižengimo padarymo metu K. K. nebuvo pradedanti vairuotoja. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip patyrusi vairuotoja, prieš vairuodama transporto priemonę turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivi, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jai gali sukelti nepatogumų.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo ir kitoms funkcijoms vykdyti, laisvalaikio praleidimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Tai, kad K. K., nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, elgdamasi itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos pačios netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Pabrėžtina, kad K. K. prašo sušvelninti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, skiriant mažesnį nei numatytas sankcijoje. Teismas pažymi, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, kai padaromas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas visais atvejais privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įstatyme nustatyta, kad privalo būti alternatyvai skiriamas arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Akcentuotina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra numatyta kaip lengvata tam, kad galima būtų skirti trumpesnį teisės atėmimo terminą ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai K. K. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, bei trumpiausiam terminui draudimas, su kuriuo ji sutiko, ką patvirtino teismo posėdžio, į skunde išdėstytų argumentų visumą, kuri nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjai K. K. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti variklio antiblokavimo užraktai, teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Šioje byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant ar sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo terminus, juos nustatant trumpesnius nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jos nurodomos darbo, nei kitos aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė ir draudimas yra neadekvati ir neproporcinga jos įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėja prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjai administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundas netenkinamas.

K. K. teismo posėdžio metu prašė skirtą 800 Eur baudą išdėstyti dalimis dvylikos mėnesių terminui.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skunde nereiškė reikalavimo dėl paskirtos administracinės nuobaudos mokėjimo dalimis, jį pateikė paskutinio teismo posėdžio metu. Akcentuotina, kad ANK nenumato galimybės teikti, jau persiuntus skundą nagrinėti teismui, skundo papildymo instituto, t. y. ANK nėra suteikta teisė pareiškėjui tikslinti jau priimto skundo reikalavimus ir apimtį. Šis teismo posėdžio metu pareikštas reikalavimas laikytina nauju, kuris nepatenka į pareiškėjos pateikto skundo ribas. Tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad pagrindo prašymo tenkinimui nėra. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad ji teisminio nagrinėjimo metu nedirba, gauna 824 Eur netekto darbo išmoką, turi kreditorinį įpareigojimą, kuris sudaro kas mėnesį tik 165,04 Eur, išlaikytinių pareiškėja neturi. Pastebėtina, kad pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad siūlomas darbdavių minimalus darbo užmokestis yra per mažas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vertina, jog pareiškėja gauna stabilias pajamas, jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti apie asmens sunkią materialinę padėtį, pareiškėja teismui nepateikė. Atsižvelgiant į visą tai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl administracinės nuobaudos išdėstymo per tam tikrą laikotarpį ir pareiškėjai skirta administracinė nuobauda turi būti sumokėta ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą Nutarimą pareiškėjos K. K. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16717-2025, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25282896114, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė