Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovas advokatas Dominykas Varnas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, dėl Institucijos nutarimo, su kuriuo nesutiko ir prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. advokatas Dominykas Varnas Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – 2025 m. kovo 14 d. Institucijos priimtą nutarimą panaikinti bei šią administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat prašo iš Institucijos A. S. naudai priteisti 450 Eur išlaidas, turėtas apeliacinio skundo šioje byloje parengimui:

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog priimant skundžiamą nutartį buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, kai kurie bylos įrodymai iš viso nebuvo vertinami, atmetami, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas bei yra pagrindas jį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.2. Skunde nurodoma, jog jau 2025 m. vasario 5 d. prašyme Institucijai, o taip pat ir 2025 m. balandžio 3 d. skunde Kauno apylinkės teismui buvo nurodyta, kad Institucijos pareigūnai, sustabdę A. S. vairuotą automobilį, netinkamai atliko patikrinimą alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino skunde nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, o būtent į tai, kad A. S. burnoje buvęs neįsisavintas vaisto „Pertusinas“ kiekis neabejotinai iškreipė rodmenis ir alkotesteriu nustatytus rezultatus – į alkotesterį pateko ne tik plaučiuose esantis ir iškvepiamas oras, bet ir vaisto sudedamoji medžiaga – alkoholis ir jo garai, buvę burnoje; po geros valandos paėmus kraujo mėginį, A. S. organizme esanti alkoholio koncentracija buvo vos 0,29 promilės etilo alkoholio.

4.3. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nevertino, kad dar prieš pradinį patikrinimą alkotesteriu ir į įrašinėjamo žodinio pokalbio su pareigūnais vaizdo kamerą (22:26:03 sek., 1 minutę iki pirmojo registruoto pūtimo atlikimo), A. S. aiškiai nurodžius, kad jis gėrė vaistus („Pertusiną gėriau, nes gerklę skauda“) – policijos pareigūnai nesivadovavo byloje esančios alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos 11 puslapyje esančiu kategorišku reikalavimu: „Nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių! Burnoje likęs alkoholis gali iškreipti matavimo rezultatus. Iškraipymai taip pat gali atsirasti dėl aromatinių gėrimų (pvz.: vaisių sulčių, alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų, taip pat po atsiraugėjimo ar vėmimo). Šiais atvejais taip pat palaukite ne mažiau kaip 15 minučių. Burnos skalavimas vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais nepakeičia laukimo laiko!“.

4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas nutartyje analizavo su inkriminuojamos veikos kvalifikavimu nesusijusias aplinkybes bei išsamiai pasisakė apie apelianto baigiamojoje kalboje iliustratyviai nurodytą ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymo galimybę, tačiau visiškai nepasisakė apie tai, kaip teisėtai ir patikimai turi būti atliekamas pats tikrinimas alkotesteriu, pati tikrinimo procedūra, tuo tarpu paties patikrinimo procedūros eiga, atlikimo laikas ir atliktinų veiksmų eiliškumas yra jos teisėtumo ir jos pabaigoje gauto rezultato teisėtumo sąlyga, o šiai sąlygai nesant, kaip teisėtas negali būti vertinamas nei pirmojo patikrinimo rezultatas (0,56 prom.), nei jo gavimo laikas (22:32 val., arba jei remtis kitu laikrodžiu, buvusiu pareigūno Mariaus Valašino kūno vaizdo kameroje – 22:27 val.).

4.5. Skunde pirmos instancijos teismui apeliantas rėmėsi dokumentu – alkotesterio gamintojo „Dräger Safety AG & Co. KgaA“ parengta naudoto prietaiso „Naudojimo instrukcija“, teigdamas, kad ja privalėjo vadovautis tiek Institucija, tiek pirmos instancijos teismas. Pasak apelianto, joje esantis reikalavimas palaukti ne trumpiau kaip 15 minučių iki pirmojo tikrinimo (kai asmuo neseniai vartojo alkoholį, sultis, vaistus, ar vėmė, raugėjo) yra imperatyvus (privalomas), o ne rekomendacinio pobūdžio. Teigiama, jog A. S. nieko neslėpdamas policijos pareigūnams pranešė, kad ką tik gėrė „Pertusinas“ vaistus. Nurodoma, jog visu bylos nagrinėjimo Institucijoje ir teisme metu, o be to – ir prieš patį pirmąjį jo patikrinimą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, nuosekliai aiškino, kad vartojo šiuos vaistus, dėl to nėra pagrindo tuo netikėti, vaistų „Pertusinas“ 2 buteliukai buvo automobilyje, tačiau pareigūnai net nematė reikalo šią aplinkybę kaip nors patikrinti, ja neabejojo, jos neginčijo ir netgi pakomentavo panašius atvejus (kūno kameros vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) girdėti, kaip pareigūnas Marius Valašinas, vos išgirdęs teiginį apie vaisto vartojimą replikuodamas ironizuoja, kad „tai būna, žinai, po Gudobelės pusantros pučia, nuo slogos vaistai – viskas veikia“ (vaizdo įrašo 22:26:10 sek.)), iš ko akivaizdu, kad taip replikuodamas policijos pareigūnas aiškiai suvokė, ką jam ir kitai pareigūnei ką tik pasakė pažeidėjas.

Šalies argumentai

4.8. Apeliantas nurodo, jog atmesdamas skundą, pirmos instancijos teismas nutartyje taip pat nepagrįstai motyvavo ir nurodė, kad „Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, jeigu ši funkcija yra aktyvuota“; „Lietuvos rinkai tiekiamuose „Drager Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota.“. Nagrinėjamu atveju, apelianto nuomone, tikrinant neblaivumą, nei pirmąjį, nei antrąjį kartą nebuvo rodomas klaidos pranešimas „Burnos alkoholis“, kas leidžia daryti išvadą, kad alkoholio burnoje tikrinimo metu nebuvo likę.“

4.9. Teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, išskyrus Institucijos 2025 m. balandžio 11 d. atsiliepimo teiginį, kad ši funkcija matavimo metu alkotesteryje buvo aktyvuota, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė šią faktinę aplinkybę ir padarė šią teismo išvadą apie ją tik iš Institucijos atsiliepimo teksto, nepatvirtinto jokiu įrodymu. Pažymima, kad vos susipažinę su jau minėtu Institucijos 2025 balandžio 11 d. atsiliepimu į skundą, nedelsiant teismui buvo pateiktas prašymas, kuriame apeliantas nesutiko su aplinkybe, kad minėta funkcija tame alkotesteryje buvo įvykio metu aktyvuota, ir pažymėjo, kad Institucijos pareiga įrodinėti nėra išnykusi, byloje taikomas ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, jog visas aplinkybes, kuriomis šalis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, reikia įrodinėti, pagrįsti tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis.

4.10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokio įrodymo, nei patvirtinančio kad tokia funkcija iš viso aktualiame bylai alkotesteryje yra, nei kad ji buvo aktyvuota ir veikė 2025 m. gruodžio 20 d. įvykio metu, kūno kamerų vaizdo įrašuose taip pat nesimato, kad tokia funkcija būtų veikusi ar aktyvuota, kas reiškia, jog Institucijos atsiliepime remiamasis idėjomis ir aplinkybėmis, kurių realaus egzistavimo įvykio metu ir įvykio vietoje neįmanoma patikrinti ir jomis protingai patikėti. Apelianto nuomone, Institucija renka tokius ir panašius įrodymus, o jei jų nepateikia, apeliantas jų fakto nepripažįsta ir nepripažins, nes vien Institucijos teiginiais pasitikėti negalima, Institucija yra linkusi nekaltai apkaltinti A. S. apeliantą, o ne vadovautis nekaltumo prezumpcijos ir kitais proceso principais, įtvirtintais ABK 566 straipsnio 1–2 dalių normose.

4.11. Skunde teigiama, jog Institucija nei į pateiktą prašymą, nei į vėlesnius bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus nereagavo, į teismo posėdžius neatvyko, savo pareigūnų, dalyvavusių įvykio metu, į bylą liudyti neatsiuntė, jie kviečiami į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdžius nereiškė, todėl laikytina, kad Institucija jokiais patikimais ar bet kokiais kitais įrodymais nepagrindė ir neįrodė, kad blaivumui nustatyti panaudotas alkoholio matuoklis įvykio metu galėjo „aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, ir kad ši funkcija yra aktyvuota“.

4.12. Apelianto nuomone byloje nėra jokių duomenų, kad naudojimosi instrukcijų 11 p. nurodytas reikalavimas palaukti bent 15 minučių po vaistų vartojimo yra susijęs su tuo, kad vaistai gali būti likę tikrinamo asmens burnoje ir būtent dėl to iškreipti alkotesterio rezultatą, priešingai - reikalavimo tekste iškart po jo nurodoma ir pastaba, kad „Burnos skalavimas vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais nepakeičia laukimo laiko!“, o tai reiškia, kad teismas nepagrįstai kaip įrodytą vertino ne tik į byloje neįrodytą alkoholio aptikimo funkcijos įjungimo aplinkybę (vertino ją kaip nustatytą), bet ir neteisėtai vertino, jog jos įjungimo bei veikimo įvykio metu nebereikia laikytis kito instrukcijos reikalavimo „palaukti bent 15 minučių po vaistų vartojimo“, nors tokio reguliavimo ar nurodymo instrukcijoje nėra.

4.13. Skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota praktika įrodinėjimo pareigos klausimu, nors apeliantas aiškiai bei raštu išreiškė nesutikimą su Institucijos nuomone apie minėtosios alkotesterio funkcijos „aktyvavimo“ faktinę aplinkybę. Skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, nurodant, kad administracinių nusižengimų proceso tikslas – greitai, objektyviai ir išsamiai ištirti pažeidimus, taikyti įstatymus ir užtikrinti nuobaudų įvykdymą, kuo mažiau pasitelkiant valstybės prievartą. Teigiama, kad teismas ar pareigūnas turi aktyviai tirti įrodymus, o įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama pažeidėjui, kaltė turi būti įrodyta remiantis išsamia ir nešališka bylos analize, ne spėjimais, ir nustatyta be protingų abejonių.

4.14. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į 2025 m. balandžio 16 d. prašymą ir nesutikimą su Institucijos argumentais be įrodymų ir į tai, kad pats apeliacinis skundas 2025 m. rugpjūčio 6 d. buvo paduotas be jame nurodytų nutarties apskundimo pagrindų ir motyvų, kas įpareigojo taikyti trūkumų šalinimo institutą, numatytą ANK 648 straipsnio 6 dalies normoje, todėl pagrįstai tikėtina, kad teismas atliko ir šių, ir kitų pažeidėjui palankių įrodymų vertinimą atmestinai, neatsižvelgdamas nei į teisės normose nustatytą reguliavimą, nei į jas aiškinančios teismų praktikos išaiškinimus.

4.15. Skunde teigiama, jog vertinant, kad vaisto „Pertusinas“ likučių buvimas A. S. organizme ir burnoje iškreipė pirmojo matavimo rezultatus, tenka pripažinti, kad pirmasis matavimas buvo neteisėtas, o antrasis vėliau atliktas matavimas (po paklaidos – 0,43 prom. alkoholio) gali būti laikomas teisėtu tik su išlyga, kad tai yra pirmasis tinkamas ir teisėtai atliktas matavimas, kadangi jis atitiko instrukcijos nuostatą dėl ne mažiau kaip 15 min. palaukimo pareigos (atliktas praėjus 16–17 min. po pirmojo – neteisėto matavimo).

4.16. Skunde sutinkama su teiginiu, kad: „praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina“; „organizmas einant laikui savaime eliminuoja alkoholį“.

4.17. Nurodoma, jog kūno kamerų įraše girdėti, kaip A. S. ne kartą prašė jį patikrinti dar vieną kartą – ir tai būtų buvę teisėta, kadangi du teisėtus kartus tikrinti sustabdyto automobilio vairuotoją yra privaloma tiek pagal Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 p. („Policijos pareigūnas, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą“), tiek ir pagal naudojimosi instrukcijų rekomendacijų 15 p. („Jeigu matavimo rezultatai yra teigiami, rekomenduojama atlikti antrą matavimą po 10–15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą“). Apelianto nuomone, Institucija ir pirmos instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai traktavo, jog tikrinimas buvo atliktas teisingai, teisėtai, laikantis visų imperatyvių gamintojo instrukcijos bei Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo reikalavimų; šie reikalavimai byloje privalėjo būti taikyti tinkamai, pareigūnų atlikti faktiniai veiksmai privalėjo būti vertinami į juos atsižvelgiant, o ne juos ignoruojant ar darant prielaidas, pagrįstas nuojauta ar kitais teismo klaidingais įsitikinimais, netinkamai vertinant tiek įrodymus (dalies jų iš viso nevertinant), netinkamai taikant taikytinus teisės aktus, nesivadovaujant įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodytomis teismų praktikoje ir ANK normose.

4.18. Skunde nurodoma, jog patikrinus A. S. blaivumą pakartotinai (trečiąjį kartą), laikant šį patikrinimą vieninteliu teisėtu ir privalomu antruoju tikrinimu, būtų užfiksuota įstatymo nedraudžiama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, nes „praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina“, „organizmas einant laikui savaime eliminuoja alkoholį“, o to nepadarę, Institucija ir pirmos instancijos teismas laikė ir nustatė, kad pakanka ir vieno teisėto matavimo/alkoholio patikrinimo rezultato, kad būtų nustatytas administracinio nusižengimo faktas, taip buvo pažeista Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 punkto norma.

4.19. Apeliaciniame skunde laikomasi nuomonės, jog pirmos instancijos teismas neteisėtai ir be jokių motyvų 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdyje atmetė ir kitus apelianto argumentus bei prašymą liudytojomis apklausti atitinkamos srities mokslininkes, atmetė prašymą skirti teismo ekspertizę, nebesigilino į jokius medicininius alkoholio koncentracijos žmogaus organizme nustatymo ypatumus ir specifiką bei prisiėmė sau specialių medicinos mokslo žinių turinčio asmens vaidmenį, kadangi skundžiamoje teismo nutartyje, aprašant įvykio vietoje dėl pareigūnų padarytų akivaizdžių teisės pažeidimų kiekio ir masto nevilties apimto A. S. elgesį (siūlymai nerašyti jam protokolo ir pan.) nurodoma ir aprašoma tiek statistinio asmens (nebūtinai konkrečioje situacijoje) elgsena esant tiek viršijus, tiek ir neviršijus įstatymo leidžiamos 0,40 promilių ribos, tiek ir kitų, su šia byla ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos kvalifikavimu tiesiogiai nesusijusios aplinkybės, tokios kaip A. S. pasisakymai įvykio metu bei bausmės prieš 4 metus.

4.20. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas apie alkoholio poveikį organizmui, nepagrįstai vertino, kad A. S. girtumas atitiko ne 0,2, o 0,5 promilės alkoholio koncentraciją turinčio asmens požymius, atsižvelgęs į jo veiksmus, vertinant situaciją, t. y. pripažįstant kaltę, teigiant, jog pretenzijų pareigūnams neturi (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) 08:45 min.) ir prašant protokolą surašyti ne už girtumą, o greičio viršijimą, nurodydamas galimos taikyti baudos dydį (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) nuo 14:57 min. iki 15:40 min.)“. Apelianto teigimu, kaltės pripažinimas ar siekimas įtikinti pareigūnus negali būti pagrindu nustatyti neblaivumo laipsnį, alkoholio koncentraciją, kadangi tam reikia specialiųjų priemonių ir tinkamo jų panaudojimo bei elgsenos su šiomis priemonėmis išmanymo, kuo pareigūnai nepasižymėjo, nes pažeidė jų naudojimą reglamentuojančius teisės šaltinius.

4.21. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „...iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už pastaruosius 5 metus matyti, kad A. S. 2021 m. vasario 26 d. nutarimu jau buvo kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas – 0,67 promilės, už tai jam buvo skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (duomenys neskelbtini), tačiau tas A. S. neatgrasė sėsti už vairo neblaiviam ar gurkšnoti „Pertusiną“ vairuojant. Pasak apelianto, pakartotinis vairavimas esant neblaiviam rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi ir toks A. S. elgesys parodo, kad jis nesupranta savo padaryto nusižengimo neigiamo pobūdžio, nekritiškai vertina savo veiksmus bei rodo nebrandų ir neatsakingą A. S. požiūrį į KET laikymąsi, todėl akivaizdu, kad anksčiau paskirta minimaliam terminui skirta administracinio poveikio priemonė tikslo nepasiekė, t. y. A. S. nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.“, tačiau A. S. neteigė, kad jis vairavo visiškai blaivus – aiškino, kad gėrė vaistą „Pertusinas“, o jame yra nedidelis kiekis alkoholio, taip pat ligoninėje duodamas kraują prisiminė, kad praėjusią dieną, apie 14:00 val. – išgėrė skardinę alaus, be to, nėra duomenų, kad jis aiškintų teismui ar Institucijai, kad vairavo visiškai neturėdamas jokių alkoholio pėdsakų savo organizme, tačiau šiuo atveju administracinė atsakomybė kyla tik nuo 0,41 ir daugiau promilių, nustatytų tikrinant A. S. įstatymų nustatyta tvarka.

4.22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje dėstomas vertinimas, kad A. S. prieš 4 metus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam nei patvirtina, nei paneigia, kad įvykio 2025 m. sausio 20 d. metu jis vairavo pažeisdamas ANK 422 str. 5 d. nustatytą reguliavimą, t. y. būdamas daugiau kaip 0,41 promilės neblaivus.

4.23. Taip pat teigiama, jog pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi bei atkreipė dėmesį ir į kitus nereikšmingus, su veikos kvalifikavimu niekaip nesusijusius bylos duomenis: „...išraše nurodyta, kad apie 14.00 val. išgėrė skardinę alaus, tačiau neužsiminta apie „Pertusino“ vartojimą“; „...neatgrasė sėsti už vairo neblaiviam ar gurkšnoti „Pertusiną“ vairuojant“, ir pan. Pažymima, kad jokios atsakomybės už vaisto „Pertusinas“ vartojimą teisės aktai nenumato, Institucijos protokole ir Nutarime neinkriminuojama, dėl to vien teismo aprašyta pažeidėjo elgsena, apelianto nuomone, vertinama akivaizdžiai pagal teismo nuojautą ir prielaidas, o ne įstatymų bei teismų praktikos išaiškinimų nustatyta įrodymų vertinimo tvarka bei taisyklėmis, negali sudaryti ir nesudaro nei A. S. kaltės, nei administracinio nusižengimo sudėties, nei administracinės atsakomybės kilimo pagrindo.

4.24. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad „...A. S. kraujyje rasta 0,29 promilės etilo alkoholio, ši išvada nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų, o tik patvirtina, kad A. S. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, kadangi jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio“. Apeliantas teigia, jog iš šių teismo nutarties motyvų akivaizdu, kad teismas neskaičiavo, kiek tiksliai alkoholio būtent A. S. organizmas pašalino ir byloje neturėjo pagrįstai gautų tikslių duomenų, kiek jo organizme buvo alkoholio atliekant antrąjį teisėtą matavimą, kadangi jis apskritai nebuvo atliktas, pareigūnams neteisėtai pažeidus Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 p. bei alkotesterio gamintojo sudarytų ir išleistų, t. y. pareigūnams iš anksto žinomų jo Naudojimo instrukcijų 11 psl. nurodytus imperatyvius reikalavimus.

4.25. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad „tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir medicinos įstaigos išvados nėra jokių prieštaravimų, nes alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja“. Teigiama, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino pirmąjį A. S. blaivumo patikrinimą alkotesteriu (0,56 prom.) kaip atliktą teisėtai ir tinkamai, o 22:32 val. gautą šį jo rezultatą – patikimu įrodymu, todėl, tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, nėra tų duomenų, kurie turėjo būti gauti patikrinus trečią kartą (teisėtai – antrąjį kartą), nes tokio tikrinimo policijos pareigūnai net ir neatliko, t. y. teisėtai neveikė taip, kaip turėjo ir pagal įstatymus privalėjo veikti. Tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje (o ir iškvepiamame ore) laipsniškai mažėja, apelianto nuomone, yra neginčijamas medicinos mokslo faktas, tačiau kokiu greičiu jis mažėjo A. S. organizme ir kokia alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo vairavimo metu, byloje duomenų nėra surinkta. Fakto, kad nedraudžiamas alkoholio koncentracijos kiekis buvo A. S. organizme tikrinimo ir vykimo į ligoninę metu, jis neginčija, tačiau tinkamo alkotesterio panaudojimo nebuvimas neleidžia vertinti Nutarimo ir skundžiamos teismo nutarties kaip teisėtų procesinių dokumentų, kurių nėra pagrindo panaikinti.

4.26. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką ir nurodoma, jog panašių klaidų ir alkotesterio panaudojimo klaidų, instrukcijos nesilaikymo teisinių pasekmių nustatymo atveju Kauno apygardos teismas yra nurodęs bei išaiškinęs, kad „...Iš byloje esančių duomenų galima daryti tik išvadą, kad yra alkoholio vartojimo faktas. Šiuo atveju nėra nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.“ (2014-12-04 d. Kauno apygardos teismo nutartis a/n/b Nr.ATP-1222-658/2014).

Šalies argumentai

5.12. Pažymima ir tai, kad apeliantas apylinkės teismui pateiktame skunde vadovaujasi pakeistais teisės aktais, nurodo teisės aktų seną redakciją (kaip pavyzdys skunde nurodoma: „Iki šiol galiojančio Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 3-4 punktuose yra nustatyta, kad: 3. Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyti transporto priemonių greičio matavimo prietaisai gali būti naudojami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinių policijos įstaigų ir Lietuvos kelių policijos tarnybos skelbiamų policinių priemonių metu. Tokių priemonių metu transporto priemonių greičio kontrolė vykdoma priemonės plane numatytu laiku. Ne priemonių metu matavimo prietaisai gali būti naudojami ne ilgiau kaip 1 valandą per darbo pamainą avaringuose ir pavojinguose kelių ruožuose, konkretų laiką ir vietą nurodant tarnybos užduotyje patruliui. Transporto priemonių greičio kontrolės vykdymas gali būti pavedamas tik policijos patrulinių padalinių pareigūnams, kurių darbas, vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 (Žin., 2003, Nr. 23-985), 189 punktu, vertinamas teigiamai. 4. Policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Teritorinių policijos įstaigų pareigūnams įskaitų laikymą organizuoja atitinkama teritorinė policijos įstaiga, specializuotų policijos įstaigų pareigūnams - Lietuvos kelių policijos tarnyba“).

5.13. Institucija, pataisydama apelianto skunde pacituotą teisės aktą, nurodo, kad 2024 m. liepos 17 d. Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 20-TA-342 dėl Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, pakeistas minėtas aprašas ir apelianto cituojami aprašo 3-4 punktai nurodo: „3. Transporto priemonių greičio matavimo prietaisai naudojami, jeigu tai numatyta policijos pajėgų vienetui suformuotoje pamainos užduotyje arba policinių priemonių plane, ir tik dirbant su transporto priemone, kurios vietos nustatymo duomenys automatiškai teikiami Vieningai pajėgų valdymo sistemai. Policijos pareigūnas, vykdydamas greičio kontrolę, transporto priemonių greičio matavimo prietaise nustato policijos pajėgų vienetui suformuotoje pamainos užduotyje ar policinių priemonių plane nurodytą greičio matavimo ribą. 4. Alkoholio kiekio matavimo prietaisai naudojami vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, ir Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas).“.

5.14. Nurodoma, jog apelianto cituotas aprašo 3 punktas šiai bylai yra neaktualus, kadangi jame rašoma apie greičio matavimo prietaisą, kuris šioje byloje nebuvo naudotas, o 4 punkte nurodoma kokiais teisės aktais vadovaujantis naudojami alkoholio kiekio matavimo prietaisai, be kita ko, alkotesterio parodymai yra fiksuojami Policijos registruojamų įvykių registro Greitos patikros aplikacijoje. Nurodoma ir tai, jog pagal paminėto aprašo 9 punktą alkoholio kiekio matavimo prietaisu atlikus tikrinimą ir per pirmąjį tikrinimą nustačius daugiau negu 0 promilių arba Detektoriumi aptikus alkoholio: 9.1. tikrinimo atvejai ir rezultatai nedelsiant registruojami Policijos registruojamų įvykių registro Greitos patikros aplikacijoje (toliau - GPA) atliekant šiuos veiksmus: 9.1.1. GPA pasirenkama meniu skiltis „Neblaivumo tikrinimas“; 9.1.2. naudojant GPA nuskenuojamas alkoholio kiekio matavimo prietaisas (prietaiso QR kodas), kuriuo atliktas matavimas, o kai naudojamas Detektorius - nuskenuojamas ir Detektorius (Detektoriaus QR kodas); 9.1.3. GPA užpildoma atitinkamuose laukeliuose nurodyta informacija. Taigi šiuo atveju alkoholio kiekio tikrinimo rezultatai šioje byloje buvo įvesti kaip reikalauja minimas aprašas, tai yra Policijos registruojamų įvykių registro Greitos patikros aplikacijoje ir minimoje aplikacijos nėra reikalingas tikrinamo asmens parašas, kadangi su alkotesterio parodymais jis rašytinai supažindinamas neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodomas tikrinimo laikas ir tikrinimo rezultatas kas ir buvo padaryta šioje byloje.

5.15. Atkreiptinas dėmesys ir į apelianto skunde apylinkės teismui cituotą teismų praktiką, tai yra skunde pateiktos išimtinai Apeliantui palankios aplinkybės, cituota teismų praktika kai asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas atliekant vieną patikrinimą alkotesteriu. Taip pat Institucija teigia, jog skunde akivaizdžiai perdėtai vertinamas pareigūnų elgesys, nurodyta daug aplinkybių, kurios neturėjo įtakos pažeidimo nustatymui, o be to, apeliantas nutylėjo aplinkybes, kad pats pažeidėjas pripažino, kad dėl situacijos jis pats yra kaltas, kad jokių pretenzijų pareigūnams neturi (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) 08:45 min.) ir, kad netgi prašė nerašyti protokolo dėl to, kad vairavo neblaivus, o surašyti tik už „greičio viršijimą“, kuris net nebuvo fiksuotas matavimo prietaisais, asmuo pareigūnams netgi pats nurodo kokį baudos dydį jie gali jam rašyti, teigia, kad pareigūnai surašydami protokolą už greičio viršijimą „išgelbėtų gyvybę“ (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) nuo 14:57 min. iki 15:40 min.). Institucijai kyla klausimas kodėl asmuo, kuris nesutinka su alkotesterio parodymais ir teigia, kad jis vairavo blaivus, prašo pareigūnų surašyti protokolą už pažeidimą, kuris net nebuvo nustatytas (greičio viršijimas), nurodydamas, kad tokiu būdu bus „išgelbėta jo gyvybė“. Institucijos nuomone, akivaizdu, kad A. S. žinojo pasekmes už šį padarytą nusižengimą, nes už analogiško pažeidimo padarymą jis jau buvo praeityje baustas, pats pareigūnams pripažino, kad sunkiai sekėsi perlaikyti teises ir dėl to, pareigūnų prašė, kad nebūtų rašomas protokolas dėl to, kad jis vairavo neblaivus.

5.16. Institucijos teigimu, A. S. neblaivumas viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudarė neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 422 straipsnio 5 dalį, o už šį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam.