Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimu D. Z. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirta 1000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. paskirta 100,00 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. paskirta 80,00 Lt bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda paskirta 1000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Administracinė nuobauda D. Z. paskirta už tai, kad jis 2014-08-07, 10.59 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių girtumas ± 5 %). Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais D. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Apeliaciniu skundu D. Z. atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą pakeisti, panaikinat jo dalį, kuria D. Z. yra pripažintas kaltu dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo bei jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams, bylą šioje dalyje nutraukti, skirti jam 100 Lt baudą dėl ATPK 123 str. 1 d. ir ATPK 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymo, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nesutinka su ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo faktu. Nurodo, kad sustabdžius vairuojantį D. Z. 2014-08-07 d. 10:59:50 val. alkotesteris parodė 0,44 promilės, kas pritaikius 5 % paklaidą sudarytų 0,418 promilės. Kauno priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 667 bei Specialisto išvadoje Nr. T-A 7063/14(01) nurodoma, kad 12:00 val. D. Z. iškvepiamame ore buvo 0,16 promilių, 12:05 kraujyje – 0,15 promilių, 12:20 išvepiamame ore – 0,10 promilių alkoholio, blaivus, yra alkoholio vartojimo faktas. Teigiama, jog policijos pareigūnų atliktas matavimas buvo netikslus. Priešingu atveju alkoholio pasišalinimo iš organizmo greitis (0,18 promilių per valandą) būtų nulėmęs daug didesnius ligoninės tikrinimo rezultatus arba daug mažesnius policijos tikrinimo rezultatus. Alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad negalima atlikti matavimų nepraėjus bent dviem minutėms po rūkymo. D. Z. pirmos teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai baigė rūkyti iki pūtimo į alkotesterį praėjo gal iki minutės laiko. Teismas skundžiamame nutarime niekaip nenurodė, kodėl teismų praktikoje nustatytą 0,2-0,15 prom. alkoholio per valandą pasišalinimo iš organizmo greitį jis faktiškai padidino iki mažiausiais 0,25 promilių (0,16 + 0,25 = 0,41) ir vertino, kad 2014-08-07 10:59 val. D. Z., nepaisant jo rūkymo prieš tikrinimą, buvo teisiškai neblaivus. Teismas taip pat nesiėmė priemonių nustatyti ar patikrinti koks buvo D. Z. fizinis aktyvumas ar kiti jo veiksmai, kuomet į ligoninę jį vežė ir kartu su juo buvo jo brolis. Teismas taip pat neišvadovavo D. Z. atstovo baigiamojoje kalboje nurodytais teiginiais, jog nieko neįprasta 11:26-12:00 val., D. Z. organizme nevyko, jis buvo gana pasyvus, nes jau nevairavo automobilio, nesportavo, nesišlapino ar kažkaip kitaip greitino alkoholio pasišalinimą iš kūno. Esant tokioms neaiškioms aplinkybėms ir nesant galimybių neaiškumus pašalinti, teismas turėjo nutraukti bylą dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo skundo netenkinti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytais motyvais bei papildomai nurodo, kad teismas teisingai įvertino visas aplinkybes. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo rašoma, kad sustabdžius automobilį, kurį vairavo D. Z., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo įraudusios, blizgėjo, iš vakaro teigė gėręs viskio ir alaus. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose parašyta, kad 2014-08-07 dirbant, 10.44 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė D. Z. automobilį, o asmens blaivumo testas atliktas 10:59 val., t.y. po sustabdymo buvo praėję 15 min., todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad cigaretės rūkymas jokios įtakos neblaivumo patikrinimui neturėjo, o tik patvirtina, kad įvykio metu D. Z. buvo girtas.

D. Z. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje D. Z. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,44 promilės; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ginčydamas įrodymų vertinimo tinkamumą administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad byloje nėra jo neblaivumo laipsnį, už kurį pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla administracinė atsakomybė, patvirtinančių patikimų įrodymų.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas normas, jų taikymą teismų praktikoje, patikrinęs bylos medžiagą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Z. vairavo automobilį neblaivus, t.y. būdamas lengvo girtumo laipsnio, yra padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. 10:44 val. (duomenys neskelbtini), patruliai sustabdė transporto priemonę, vairuojamą D. Z. (b.l. 5-6). Pareigūno M. K. 2014-08-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo D. Z. sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo įraudusios, blizgėjo. D. Z. nurodęs, kad iš vakaro gėrė alaus ir viskio (b.l. 6). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu „Lion alcometer 500“ Nr. 19052, 10 val. 59 min. 50 s. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b.l. 3). D. Z. nesutiko su alkotesterio parodymais ir protokole nurodė, kad jo nuomone alkotesterio parodymai nėra teisingi.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju D. Z. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Medicinos įstaigoje buvo atlikta medicininė apžiūra, paimtas kraujo mėginys. Buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaiginimui nustatyti aktas Nr. 667 (toliau – medicininės apžiūros aktas), kuriame nurodyta, kad 12:00 val. D. Z. iškvepiamame ore buvo 0,16 promilių, 12:05 – kraujyje 0,15 promilių, 12:20 iškvepiamame ore – 0,10 promilių alkoholio. Konstatuota, kad asmuo blaivus, yra alkoholio vartojimo faktas (b.l. 25). Specialisto išvadoje Nr. T-A 7063/14(01) nurodyta, kad D. Z. kraujas paimtas 12:05 val., kraujyje rasta 0,15 promilių etilo alkoholio. Taigi policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir medicininės įstaigos atlikto kraujo tyrimo bei tikrinimo alkotesteriu rezultatai nustatyti skirtingu laiku, skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog skirtumas gali būti paaiškinamas ir tuo, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl ypatingai svarbu, kad pareigūnai, atlikdami asmens blaivumo patikrinimą, preciziškai vadovautųsi alkoholio matavimo kiekio iškvepiamame ore prietaiso gamintojo instrukcija, tam, kad gauti rezultatai nebūtų įtakoti pašalinių faktorių. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kvestionuoja alkotesterio atliktų tyrimų rezultatų patikimumą, teigdamas, jog tyrimas buvo atliktas nesilaikant gamintojo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, t.y., kad nuo rūkymo iki pūtimo į alkotesterį buvo praėjęs iki minutės laiko tarpas. 2014-08-27 vykusio teismo posėdžio metu D. Z. paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, praktiškai miegojo 11 valandų, kai sėdo už vairo jautėsi visiškai blaivus (b.l. 26). Kai prie jo priėjo policijos pareigūnas rūkė, kai baigė rūkyti iki pūtimo į alkotesterį praėjo gal iki minutės laiko (b.l. 27). 2014-09-25 vykusiame teismo posėdyje apklausiamas liudytoju pareigūnas A. B. parodė, kad „su D. Z. bendravo lyg ir jis, jei neklysta, jis sustabdė D. Z. ir davė jam pūsti ar rūkė sustabdymo metu neprisimena“ (b.l. 32). Taip pat parodė, kad vairuotojo blaivumą tikrina praėjus 15 minučių po sustabdymo, pareiga laukti 15 minučių iki blaivumo tikrinimo yra nustatyta pagal instrukcijas. Ar alkotesterio instrukcijoje siūloma nerūkyti prieš pūtimą pasakyti negalėjo (b.l. 33). Pareigūnas M. K. 2014-09-25 vykusiame teismo posėdyje atsakydamas į teismo užduotus klausimus paaiškino, kad vairuotojas su alkotesterio parodymais nesutiko, sakė iš vakaro gėręs, bet tiek pripūsti negalėjo. Neatsiminė ar sustabdymo metu D. Z. rūkė. Nurodė, kad dėl rūkymo jokių apribojimų nėra. Jei gerai pamena, D. Z. sėdėjo pareigūnų automobilyje, tad rūkyti tikrai negalėjo. Atsakymas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo klausimus pareigūnas parodė, kad nepamena, kur buvo kai nusprendė, kad vairuotojui reikia tikrintis blaivumą, kur tikrino blaivumą taip pat nepamena, gali būti, kad į alkotesterį D. Z. pūtė stovėdamas lauke. Taigi pareigūnai tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Negali pasakyti ar D. Z. rūkė, o jei taip- tai kiek laiko praėjo nuo rūkymo iki blaivumo alkotesteriu patikrinimu. Nei vienas iš pareigūnų tiksliai neatsiminė tikrinimo alkotesteriu aplinkybių, painiojosi aiškindami kurioje vietoje lauke ar automobilyje buvo atliekamas patikrinimas. Tuo tarpu D. Z. nuo pat pirmojo teismo posėdžio nuosekliai tvirtino, kad nuo jo rūkymo iki blaivumo alkotesteriu patikrinimo praėjo iki minutės laiko tarpas. Iš administracinio pažeidimo protokolo turinio matyti, kad D. Z. nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio parodymais. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad abu pareigūnai patvirtino, kad dėl rūkymo alkotesterio gamintojo instrukcijoje jokių apribojimų nėra. Tuo tarpu alkotesterio „Lion alcometer 500“ instrukcijos 3.1 punkte aiškiai nurodyta, kad prieš atliekant patikrinimą būtina įsitikinti, kad asmuo nerūkė bent dvi minutes, jeigu reikia – palaukti. Tai reiškia, kad administracinės atsakomybėn patraukto asmens blaivumą alkotesteriu „Lion alcometer 500“ tikrinę pareigūnai nebuvo susipažinę su prietaiso naudojimo instrukcija. 2014-09-25 teismo posėdyje apklausiamas specialistas Gregoire Abu Chaker paaiškino, kad rūkymo metu dūmai, nikotinas ir kitos medžiagos būna burnoje ir plaučiuose. Burnoje kraujotaka yra tanki ir viskas yra absorbuojama iš kraujotakos. Specialistas negalėjo atsakyti į klausimą ar alkotesteris reaguoja į nikotiną ir klaidingai gali rodyti alkoholio kiekį, kadangi toks klausimas priskirtinas alkotesterio gamintojo atstovo kompetencijai, o ne teismo medicinos ekspertui (b.l. 35). Iš alkotesterio instrukcijos, numatytų reikalavimų tikrinamam asmeniui matyti, kad pareigūnas privalo įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 min. ir nerūkė bent dvi minutes, jeigu reikia, privalu palaukti. Taigi prietaiso gamintojas yra aiškiai nurodęs konkrečius veiksmus nuo kurių atlikimo iki galimybės atlikti asmens blaivumo patikrinimą turi būti praėjęs tam tikras laiko tarpas. Vertinant D. Z. paaiškinimą, kad patikrinimas alkotesterius buvo atliktas ne ilgesniam kaip minutės laiko tarpui nuo jo parūkymo bei atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš pareigūnų nebuvo tinkamai susipažinęs su instrukcija ir nežinojo, kad nuo asmens rūkymo iki pūtimo į alkotesterį turi būti praėjusios bent dvi minutės taip pat į tai, kad nei vienas iš pareigūnų neatsiminė tikrinimo alkotesteriu aplinkybių t.y. ar asmuo rūkė, kurioje vietoje buvo tikrinamas asmens blaivumas, spręstina, kad rūkymo laikas ir D. Z. patikrinimas alkotesteriu galėjo vykti ir trumpesniame nei 2 minučių intervale, kas sudaro pagrindą abejoti alkotesterio parodymų objektyvumu. Kaip matyti iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 667, kuriame užfiksuoti D. Z. patikrinimo rezultatai, pakartotinai tikrinant alkotesteriu Kauno apskrities priklausomybės ligų centre bei paėmus tyrimams kraują 2014-08-07 12:00 val. D. Z. iškvepiamame ore buvo 0,16 promilių, 12:05 – kraujyje 0,15 promilių, 12:20 iškvepiamame ore – 0,10 promilių alkoholio. Teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad laikui bėgant kraujyje esantis alkoholis mažėja. Per valandą alkoholis eliminuoja iš kūno nuo 0,05 iki 0,30 promilės. 0,05 eliminuoja žmogui esant be sąmonės, 0,30 – kai žmogus yra aktyvus, vartoja kitus skysčius. Teorinis vidurkis būtų 0,17 promilių per valandą. D. Z. nuvykus į Kauno apskrities priklausomybės ligų centre patikrinus jo blaivumą nustatyta, kad 12:00 val. D. Z. iškvepiamame ore buvo 0,16 promilių, 12:20 val. iškvepiamame ore – 0,10 promilių alkoholio. Taigi laiko tarpe nuo 12:00 val. iki 12:20 val. alkoholis iš D. Z. organizmo šalinosi 0,18 promilių per valandą greičiu. Pareigūnai patikrinimą alkotesteriu atliko 10 val. 59 min. 50 s. Nuo pareigūnų patikrinimo iki medicinos įstaigoje atlikto blaivumo patikrinimo praėjo viena valanda ir 10 sekundžių. Paskutinis pareigūnų dokumentas – pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas 11:26 val. (b.l. 7). Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) namo. Kauno apskrities priklausomybės ligų centras yra (duomenys neskelbtini). Pagal interneto žemėlapių ir maršrutų paieškos sistemos maps.lt pateikiamą informaciją, maršrutu nuo (duomenys neskelbtini) namo nuvykstama per 9 minutes (http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt ). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre D. Z. atvykimas užfiksuotas 11:50 val. (b.l. 25). Taigi nuo paskutinio pareigūnų dokumento atspausdinimo (11:26 val.). iki D. Z. atvykimo į medicinos įtaigą užregistravimo (11:50) praėjo 24 minutės. Teismas atsižvelgia į tai, kad paieškos sistemoje apskaičiuojant maršruto trukmę yra įvertinami tik tokie faktoriai kaip atstumas ir miesto ribose nustatytas greičio ribojimas, tuo tarpu į eismo intensyvumą nėra atsižvelgiama. 2014 m. rugpjūčio 7 diena buvo darbo diena (ketvirtadienis). Darbo dieną miesto gatvėse eismas yra intensyvesnis nei savaitgaliais, kuomet transporto srautai ženkliai sumažėja. Nors D. Z. į medicinos įstaigą vyko ne rytinio ar vakarinio piko metu, kada eismas yra pats intensyviausias, bet prieš pat pietų pertraukos metą, kuomet taip pat padidėja transporto priemonių srautas, įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad D. Z. ne tą pačią sekundę kai buvo atspausdintas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo pajudėjo link Kauno apskrities priklausomybės ligų centro – 24 minučių laiko tarpas nelaikytinas neprotingai ilgu nurodytam atstumui nuvažiuoti. Kita vertus, net ir laikant, kad nuo (duomenys neskelbtini) nuvykti iki Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pakanka 9 minučių, tai reikštų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo 15 minučių laiko imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismo vertinimu, penkiolikos minučių laiko tarpas yra pakankamai trumpas tam, kad pasiekti tokią būseną kuomet organizmas šalina didesnį nei vidutiniškai alkoholio kiekį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Z. būnant medicinos įstaigoje iš jo organizmo alkoholis šalinosi 0,18 promilių per valandą greičiu, kas iš esmės atitinka teismo posėdyje apklausto specialisto paaiškinimus apie teorinį alkoholio šalinimosi vidurkį. Iš to galima spręsti, kad ir laikotarpyje nuo 10 val. 59 min. 50 s. iki 11 val. 26 min. iš D. Z. organizmo alkoholis šalinosi panašiu greičiu, kadangi tuo metu pareigūnai formino pažeidimą ir D. Z. nebuvo jokios objektyvios galimybės imtis tam tikrų priemonių tokių kaip aktyviai sportuoti, šlapintis, prakaituoti ir pan. tam, kad būtų paspartintas alkoholio šalinimas iš jo organizmo. Kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų ėmęsis minėtų veiksmų taip pat nėra nurodyta nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose tokių aplinkybių pareigūnai nenurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Taigi iš pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesterio rezultato (0,44 promilių) atėmus 0,18 promilių (alkoholio pasišalinimo per valandą greitis) gaunasi 0,26 promilių, tačiau medicinos įstaigoje buvo nustatytas mažesnis alkoholio kiekis – 0,16 promilių. Įvertinus gamintojo nurodomą 5 procentų alkotesterio paklaidą – gaunamas dar mažesnis promilių kiekis – 0,238 (0,418 - 0,18). Ir atvirkščiai – prie medicinos įstaigoje nustatyto promilių skaičiaus (0,16) pridėjus per valandą iš organizmo pasišalinantį alkoholio kiekį (0,18) gaunama 0,34 promilės, kas yra 0,1 promilės mažiau nei nustatyta pareigūnams patikrinus D. Z.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareigūnų atliktas matavimas nebuvo tikslus. Priešingu atveju alkoholio pasišalinimo iš organizmo greitis būtų nulėmęs aukštesnius ligoninės tikrinimo rezultatus arba mažesnius policijos tikrinimo rezultatus. Medicininės apžiūros akte užfiksuota, kad piršto-nosies mėginys be klaidų; vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nežymus, vyzdžiai lygūs, reakcija į šviesą gyva; mąstymas nuoseklus, kalba aiški, mimika, gestikuliavimas gyvas. Teismo posėdyje apklausiamas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas neatsiminė ar D. Z. svirduliavo ar jo kalba buvo nerišli. Abiejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti identiški asmens neblaivumo požymiai – alkoholio kvapas, blizgančios ir įraudusios akys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad tikrindami D. Z. neblaivumą alkotesteriu „Lion alcometer 500“ pareigūnai nežinojo jo naudojimo instrukcijoje nustatyto reikalavimo prieš tikrinant asmens neblaivumą palaukti mažiausiai dvi minutes po rūkymo ir galimai pažeidė instrukcijos 3.1 punktą, todėl, remiantis vien šiuo prietaisu nustatytu D. Z. neblaivumo laipsniu, konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima. Kauno priklausomybės ligų centre atlikto D. Z. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Iš byloje esančių duomenų galima daryti tik išvadą, kad yra alkoholio vartojimo faktas. Šiuo atveju nėra nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog D. Z. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo dalys, kuriomis D. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir už jį paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams panaikintinos ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). D. Z. pripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, nutarimo dėl jo pripažinimu kaltu padarius minėtus pažeidimus bei administracinių nuobaudų paskyrimo neskundžia, todėl šios 2014 m. spalio 7 d. nutarimo dalys paliktinos nepakeistos. Panaikinus nutarimo dalis dėl pripažinimo kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei nuobaudos už šį pažeidimą paskyrimą – pakeistina nutarimo dalis, kuria paskirta subendrinta administracinė nuobauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi D. Z. skirtina nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. 100 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo dalis, kuriomis D. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir už jį paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo D. Z. atžvilgiu nutraukti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo dalį, kuria galutinė nuobauda paskirta 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir paskirti D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę nuobaudą 100 Lt (vieno šimto litų) (28 Eur) baudą.

Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.