- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1234-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01338-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- O. Ž., V. D.
- Ieškovas
- „Minsk Tractor Plant Limited“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo O. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo O. Ž. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo „Minsk Tractor Plant Limited“ ieškinį atsakovams O. Ž. ir V. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Minsk Tractor Plant Limited“ (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 16 d. paslaugų sutartį, nurodytą kaip sudarytą ieškovo ir atsakovo O. Ž., paslaugų įvykdymo aktus Nr. 1 – 33 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojo rašto ir / ar pažymėjimo dėl teismo sprendimo pagal Europos Sąjungos Reglamentą 1215/2012 išdavimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021, o jei vykdomasis raštas ir / ar pažymėjimas dėl teismo sprendimo jau išduotas – uždrausti O. Ž. juos pateikti vykdyti (įpareigoti atsakovą jų nepateikti vykdyti ir grąžinti teismui). Tuo atveju, jeigu vykdomasis raštas ir / ar pažymėjimas dėl teismo sprendimo išduotas – sustabdyti išieškojimą minėtų vykdomųjų dokumentų pagrindu pradėtame vykdymo procese ir įpareigoti O. Ž. imtis veiksmų Airijoje jo iniciatyva pradėtam (jei jis jau pradėtas) išieškojimui sustabdyti, įskaitant, bet neapsiribojant – informuoti vykdomąją bylą vykdantį antstolį (ar kitą pareigūną) apie pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą, prašant sustabdyti vykdomąją bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – sustabdė vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovas O. Ž. 2022 m. spalio 12 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nutartį leisti vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovas aktyviai bando išparduoti savo turtą – transporto priemones, traktorių atsargines dalis, nekilnojamąjį turtą ir taip išvengti savo prievolės vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021. Kadangi ieškovas yra įsteigtas Airijos Respublikoje, praktiškai neįmanoma operatyviai surinkti tai patvirtinančių įrodymų. Egzistuoja objektyvus poreikis išsaugoti ieškovo turtinę padėtį, t. y. užtikrinti, kad ieškovo turto nemažėtų, ieškovas negalėtų imtis veiksmų savo turtui sumažinti. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį ir leidžiančių spręsti, kad ieškovas turės lėšų įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021. Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebeužtikrina savo tikslo – išsaugoti šalių status quo (esamą situaciją). Ieškovas atlieka ar ketina atlikti veiksmus, pažeidžiančius šalių status quo. Ieškovas nepateikė duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo – veiksmų, patvirtinančių turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar apsunkinimą. Atsakovo turtinė padėtis negali būti kriterijus, kurio pagrindu būtų paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos bei pažeidžiančios šalių lygiateisiškumą. Užsitęsus bylos nagrinėjimui sudaromos sąlygos ieškovui perleisti tretiesiems asmenims turimą turtą ir išvengti teismo sprendimo vykdymo.
Šalies argumentai
6. Ieškovas prašė atsakovo prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo prašyme nėra atskleista pasikeitusių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jų taikymas nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Atsakovas bando įrodyti kitas aplinkybes, kurios labiau susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu taikymu nei atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas siekia sumažinti savo turto vertę ir išparduoti turtą, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovui, kaip buvusiam ieškovo vadovui, žinoma, kad ieškovo turtą sudaro ne tik nekilnojamasis turtas, tačiau ir atsargos (daugiausia atsarginės dalys), o didžiausią turtą sudaro UAB „Agrodetalė“ daugiau nei 800 000 Eur skola ieškovui. Atsakovas nesąžiningai siekia antrą kartą peržiūrėti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo O. Ž. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išsaugoti šalių status quo, iki išnagrinės šalių ginčą. Teismas pažymėjo, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lėmė šios civilinės bylos ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1708-643/2021 tarpusavio ryšys, t. y. šioje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021 O. Ž. iš ieškovo priteista 144 000 Eur skola. O. Ž. inicijavus vykdymo veiksmus, o ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti sandorius, iš kurių kilo 144 000 Eur prievolė, negaliojančiais, ir galbūt šioje byloje priėmus ieškovui palankų sprendimą, susidarytų situacija, kuomet galbūt iš ieškovo išieškota suma turėtų būti šiam vėl grąžinta.
4. 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi nebuvo pritaikytas turto areštas, draudimas sudaryti sandorius ir pan., todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas siekia išparduoti turtą, nėra susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esme – status quo padėties, sustabdant vykdymo veiksmus, išsaugojimu. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas siekia išparduoti turtą ir ieškinio šioje byloje atmetimo atveju nebūtų pajėgus sumokėti atsakovui priteistą įsiskolinimą civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021, turėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Tai, kad atsakovas pateikė pavienį skelbimą apie ieškovo parduodamą turtą – biuro pastatą ir dirbtuves, neįrodo ieškovo siekio išvengti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021 vykdymo.
5. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas parduoda ir kitą turtą (transporto priemones, jų dalis), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Tai, kad ieškovas yra Airijos Respublikoje reziduojanti bendrovė, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos.
6. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas siekia tik jam naudingų tikslų – galimybės išieškoti pagal teismo sprendimą, panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, bei, kad ieškovo turtas, jo vertė nesumažėtų, tačiau teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo atveju nėra reikšminga. Tokia atsakovo pozicija, teismo vertinimu, nelaikytina sąžininga ir atitinkančia šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.
7. Iš atsakovo argumentų teismas nustatė, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės siekia dėl to, jog galėtų įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021. Tačiau būtent atsakovo prašymo patenkinimas, o ne kitos aplinkybės, ir lemtų tai, kad nebūtų užtikrinama status quo, kuriai užtikrinti šioje byloje ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovui išieškojus teismo sprendimu jam priteistą sumą ir teismui šioje byloje galbūt patenkinus ieškovo ieškinį dėl sandorių negaliojimo, nėra duomenų, kad atsakovas išieškotą sumą ieškovui grąžintų ir / ar turėtų galimybę jos grąžinimą užtikrinti kitu nei išsiieškotos lėšos turimu turtu. Atsakovas, kvestionuodamas tik ieškovo turtinę padėtį, pats nepateikė duomenų savo turtinei padėčiai pagrįsti.
8. Atsakovo argumentai, kad nebuvo įrodytas jo nesąžiningumas, nėra teisiškai reikšmingi. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba šių priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovas O. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Atsirado naujos faktinės aplinkybės – ieškovas bando išparduoti savo turtą ir išvengti savo prievolės vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021. Ieškovui pardavus turtą, ieškovas nebeturės galimybių sumokėti teismo priteistas lėšas (144 000 Eur). Šalių grąžinimas į pirminę padėtį taptų nebeįmanomas, kadangi nebebūtų įmanoma įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo už akių.
14.2. Pirmosios instancijos teismo pagrindinis argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šalių status quo išsaugojimo) jau prarado prasmę, o laikinosios apsaugos priemonės ieškovui sudaro sąlygas pažeisti šalių status quo. Egzistuoja objektyvus poreikis išsaugoti ieškovo turtinę padėtį, t. y. užtikrinti, kad ieškovo turto nemažėtų, o ieškovas negalėtų imtis veiksmų savo turtui sumažinti. Ieškovas bando parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Kito turto ieškovas neturi. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį ir leidžiančių spręsti, kad ieškovas turės lėšų įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021.
14.3. Skelbimas apie parduodamą ieškovo turtą patvirtina jo siekį sumažinti turimo turto vertę ir išvengti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1708-643/2021 vykdymo. Nustačius ieškovo siekį parduoti turimą turtą, turėjo būti konstatuotas ieškovo nesąžiningumas. Neprotinga ir neproporcinga palikti galioti nutartį, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų savo turtinei padėčiai pagrįsti, tačiau toks teismo motyvas prieštarauja kitam nutartyje nurodytam motyvui, jog ieškovo turtinė padėtis nėra reikšminga ir nėra kriterijus, kuris sudarytų pagrindą palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kadangi tas pats argumentas (dėl šalies turtinės padėties) yra laikomas pagrįstu arba nepagrįstu atsižvelgiant į tai, kurios šalies atžvilgiu argumentas naudojamas. Atsakovo turtinė padėtis negalėjo būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje duomenų apie atsakovo nesąžiningumą nėra, o įrodymų apie ieškovo nesąžiningumą yra.
14.5. Priešingai nei nurodė teismas, šalies nesąžiningumas vertintinas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Atsakovo turtinė padėtis negali būti kriterijus, kurio pagrindu būtų paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės.
14.6. Pernelyg ilgai užsitęsus nagrinėjamai bylai susiklostė situacija, kad apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje tapo užtęstas ir nėra aišku, kiek ilgai dar galios laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Užsitęsus bylos nagrinėjimui yra iš esmės sudaromos sąlygos ieškovui perleisti tretiesiems asmenims savo turtą ir taip išvengti teismo sprendimo vykdymo bei pažeisti šalių status quo.
Atsiliepimas
2. Ieškovas „Minsk Tractor Plant Limited“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Nei O. Ž. prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nėra atskleistos pasikeitusios aplinkybės, kurios patvirtintų, jog išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jų taikymas nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principo. O. Ž. bando įrodyti kitas aplinkybes, kurios labiau susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu taikymu, nei O. Ž. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. O. Ž. nesąžiningai siekia antrą kartą peržiūrėti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15.2. O. Ž. nepateikė duomenų, kad ieškovas siekia išparduoti turtą. O. Ž. nepateikė aktyvios nuorodos į patį skelbimą, o tik pateikė skelbimo nuotrauką. O. Ž. nurodytas nekilnojamojo turto objektas ieškovo pavedimu nėra ir nebuvo parduodamas, ieškovas nėra dėjęs ar užsakęs, jog kažkas kitas įdėtų ieškovo turto skelbimą. Nekilnojamasis turtas iki šiol priklauso ieškovui. Iš skelbimo nuotraukų matyti, kad nuotraukos nėra naujos, darytos galbūt O. Ž., kuris galėjo ir įkelti skelbimą. Be to, skelbimas patalpintas interneto tinklalapyje listproperty4free.com – nemokamoje visą pasaulį apimančioje skelbimų svetainėje. Jei ieškovas rimtai siektų parduoti turtą, tai jo pardavimą vykdytų ne nemokamai skelbimus talpinančioje svetainėje, o vietinėje – airiškoje, kur tikimybė parduoti turtą šimtus kartų didesnė. O. Ž. nepaaiškina, kaip jis rado šį skelbimą. Tik pats įdėjęs ar užsakęs, kad būtų įdėtas šis skelbimas, O. Ž. galėjo žinoti apie jo egzistavimą.
15.3. Ieškovo turtinė padėtis įvertinta priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to nėra pagrindo pakartotinai vertinti ieškovo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones
4. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas savo 2022 m. spalio 12 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalyką suformulavo iš esmės taip pat kaip ir savo 2021 m. gruodžio 2 d. atskirojo skundo, t. y.: „panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti“, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį atsakovo prašymą vertino kaip prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis), o ne panaikinti teismo priimtą nutartį, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis jau peržiūrėta apeliacine tvarka ir jos panaikinimas nėra galimas.
5. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad nustačius, jog ieškovas yra nesąžiningas (bando parduoti savo turtą), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, kadangi atsakovas, ieškovui išpardavus savo turtą, gali prarasti galimybę įvykdyti anksčiau priimtą sprendimą už akių ir gauti sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistas sumas.
6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka (2 dalis).
7. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019). Prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo turi pareigą įrodyti, kad pasikeitė, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinės aplinkybės, dėl kurių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-871-516/2022). Prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, lyginant su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-716-302/2022). Jeigu nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, negali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu, o turi įrodinėti dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-716-302/2022).
8. Vienintelė aplinkybė, kurią kaip naujai paaiškėjusią nurodo atsakovas, yra ta, kad, atsakovo vertinimu, ieškovas bando parduoti savo turtą ir pabloginti savo finansinę padėtį, siekdamas priverstino lėšų išieškojimo atsakovo naudai negalimumo.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, net jei ji ir pasitvirtintų, nesudarytų pagrindo panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų taikymas šioje byloje yra grindžiamas ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimu, t. y. jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, šio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir / ar nepasidarytų neįmanomas, kad iš ieškovo nebūtų išieškotos lėšos atsakovui, kurios šiam priteistos pagal sprendimą už akių, kol nėra išspręstas ginčas, ar atsakovas apskritai turėjo pagrindą reikalauti priteisti iš ieškovo sprendimu už akių priteistas lėšas. Kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovo argumentai, kuriais šis grindžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, labiau pagrindžia pagrindą ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kad ieškovas neparduotų savo turto), tačiau ne pagrindą panaikinti atsakovo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones (vykdymo veiksmų sustabdymą). Tą iš esmės nurodo ir pats atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, kad egzistuoja objektyvus poreikis išsaugoti ieškovo turtinę padėtį, t. y. užtikrinti, jog ieškovo turto nemažėtų, o ieškovas negalėtų imtis veiksmų savo turtui sumažinti. Tačiau tokios aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą ne atsakovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, o jų taikymui ieškovo atžvilgiu.
10. Kaip jau minėta, pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, gali būti taikomos ir vykdymo procese.
11. Jeigu atsakovas mano, kad ieškovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų, kuriais siekiama sumažinti ieškovo turto, siekiant išvengti išieškojimo atsakovo naudai pagal sprendimą už akių, atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusio teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu. Atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali prašyti tik byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių, ir kurioje atsakovas buvo pareiškęs reikalavimus ieškovui, kadangi tik laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik teisme pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti (išskyrus prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio). Atsakovui šioje nagrinėjamoje byloje nesant pareiškus reikalavimų ieškovui, taikomos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje iš esmės saugo ieškovo, o ne atsakovo interesus, todėl atsakovo argumentai dėl veiksmų, kurių galbūt ėmėsi ieškovas, nesudaro pagrindo manyti, jog dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
12. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo atskirojo skundo pagrindu buvo patikrinta apeliacine tvarka ir buvo palikta nepakeista (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022). Todėl, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, atsakovas, prašydamas panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, negali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu (pvz., atsakovo nesąžiningumo netinkamu nustatymu, savo gera turtine padėtimi ir pan.), o turi įrodinėti dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų.
13. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovui tikėtinai pagrindus savo ieškinio reikalavimą ir nustačius, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovui, prašančiam taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teko procesinė našta įrodyti, kad pasikeitė aplinkybės, sudariusios pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ieškinys nebėra preliminariai pagrįstas ar / ir nebėra grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas). Atsakovas nenurodė tokių aplinkybių, o prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, iš esmės nesusijusiomis su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu atsakovo atžvilgiu.
14. Svarbu ir tai, kad abi šalys procese turi veikti sąžiningai, kad nesukeltų kitai šaliai nuostolių, ypač šioje byloje susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kuomet atsakovo naudai yra priimtas teismo sprendimas dėl lėšų išieškojimo iš ieškovo, o ieškovas nusprendė ginčyti paslaugų sutartį bei paslaugų įvykdymo aktus, kurių pagrindu ir buvo priimtas sprendimas už akių dėl lėšų priteisimo atsakovui iš ieškovo. Taigi, šiuo atveju ieškovas, net ir jo atžvilgiu nesant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą jam nepalankų sprendimą už akių, nors ir ginčydamas šio sprendimo priėmimo prielaidas (paslaugų sutartį bei paslaugų įvykdymo aktus), šalių ginčui nesant išspręstam iki galo, turi pareigą elgtis sąžiningai atsakovo atžvilgiu ir nesiimti veiksmų, galinčių sumažinti ar panaikinti atsakovo galimybę išieškoti jam sprendimu už akių priteistas sumas iš ieškovo. Priešingi veiksmai gali sudaryti pagrindą juos laikyti neteisėtais, sukėlusiais žalą atsakovui bei gali sudaryti pagrindą kilti ne tik ieškovo, tačiau ir jo valdymo organų civilinei atsakomybei.
15. Kiti atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir panaikinimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.