Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR ANK 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VMI prie FM duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto; Bendrovė nuo 2019-09-25¹ nesugebėjo geranoriškai sumokėti susidariusios skolos VMI prie FM. VMI prie FM nuo 2019-10-02 nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos iš Bendrovės. Vadovaujant D. Š. buvo surašyti aukščiau paminėti nurodymai bei sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Vadinasi, būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, D. Š. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2019 m. spalio 2 d., t. y. VMI prie FM 2019 m. spalio 2 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai D. Š. ne vėliau kaip 2019 m. spalio 2 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. D. Š. du metus laiko buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent D. Š. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas D. Š., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. D. Š. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto vykdomas jau nuo 2019 m. spalio 2 d., kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 27 d.) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Kaip jau aukščiau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 4 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės – VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2019 m. rugpjūčio mėn. (deklaracija pateikta 2019-09-11, mokėjimo terminas 2019-09-25) ir Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m. spalio mėn. (deklaracija pateikta 2019-11-04, mokėjimo terminas 2019-10-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją. Pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį galima ir neiškėlus įmonei bankroto bylos (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-176-574/2018; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-345-478/2017, Nr. AN2-168-485/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

D. Š. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, teigė, kad pareigos nevykdė dėl nežinojimo. Tačiau ši jo nurodyta aplinkybė atsakomybės nešalina.

D. Š. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius) buvo nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. Pažymėtina, kad įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės veiklą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jis privalėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės yra nemoki. Kaip vadovas jis privalėjo ieškoti sprendimo būdų mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė realiai atitiko nemokios įmonės statusą. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, jos būklė blogėjo, todėl D. Š., eidamas vadovo pareigas, privalėjo nedelsdamas kreiptis dėl bankroto. Pažymėtina, kad D. Š., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, įgijo įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir tuo pačiu prisiėmė vadovui skirtą atsakomybę, todėl jis turėjo pareigą atlikti visus privalomus veiksmus įmonės labui ir tokių veiksmų neatlikimas nešalina jo atsakomybės. Įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Būtent įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino ir privalo žinoti apie įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę būklę, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-6), , 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos nutartimi, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b.l. 11-13), ir kitais byloje esančiais įrodymais. Visi šie duomenys rodo kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, todėl D. Š., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, privalėjo nedelsdamas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įmonės vadovo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pagal ĮBI 8 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. Š. turėjo priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu, t.y. privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu D. Š. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

D. Š. veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio l dalį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Byloje D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino nusižengęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe ir turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais. D. Š. nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. Š. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-10-659/2022 ir įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.