Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimo G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimu buvo nubaustas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 400 Eur bauda, nes 2017 m. lapkričio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pagal avansines apyskaitas nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo G. K. gavo 4 683,42 Eur, išlaidos sudarė 19 437, 65 Eur, iš kurių sumokėta: 11 372, 01 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas, 3 715,64 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 4 080 Eur sumokėta Sodrai, 270 Eur sumokėta VMI. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2018 m. sausio 31 d. nelikviduota ir sudaranti 14 222,11 Eur.Apeliaciniame skunde G. K. prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde teigė, jog apie neva padarytą nusižengimą Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) žinojo dar 2015 m. ir nuo tada pareiškėjas stengiasi sumažinti bendrovės skolą, kitus įsiskolinimus ne tik bendrovės, bet ir savo asmeninėmis lėšomis visiems kreditoriams, tame tarpe ir VMI, o nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki pareiškimo pateikimo teismui dienos bendrovė geranoriškai VMI įmokėjo 393 Eur, komunikavo su VMI. Teismas nenustatinėjo kieno lėšomis buvo atliekami mokėjimai tokiu būdu abejotina ar tinkamai nustatyta kaltininko kaltė ir ją pagrindžiantys duomenys, jų pakankamumas. Taip pat skunde akcentavo, jog VMI skolininkė yra bendrovė, o ne pareiškėjas, kurio asmeninėmis lėšomis buvo mokami ginčo mokėjimai, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jam neturėjo būti užtraukta. Taip pat skunde nurodė, jog ginčo atveju apeliantas didžiąją dalį mokėjimų atliko savo asmeninėmis lėšomis ir nuo 2015 m. bendrovės skolą bei kitus įsiskolinimus bendrovės kreditoriams dengė tik savo asmeninėmis lėšomis nuolat stengiantis jas mažinti. Mokėjo ne tik Sodrai ir VMI, bet ir kitiems klientams, nes siekė užtikrinti bendrovės veiklos nenutrūkstamumą. Skunde nurodė ANK 39 straipsnį tvirtinant, jog VMI nuo 2015 m. yra žinoma apie bendrovės skolą, vyksta priverstinis išieškojimas, todėl nesuprantama kodėl šiuo atveju laikotarpis buvo pasirinktas nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Skunde teigė, kad G. K. 2017 m. lapkričio 7 d. buvo nubaustas pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, tačiau niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už veiką už kurią jau yra paskirta administracinė nuobauda.