Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, Ž. J. nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje už tai, kad ji būdama UAB „S.“ direktore, žinodama, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau tekste VMI), tačiau, pažeisdama VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Į atsiskaitymo negrynaisiais pinigais sąvoką, be kita ko, įeina ir atsiskaitymas per trečiuosius asmenis, t.y. nesant pinigų įmonėje, už ją atsiskaito trečiasis asmuo, kuris įgyja atlikto atsiskaitymo dydžio reikalavimo teisę į įmonę (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-177-873/2017; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-195-834/2017). Nagrinėjamu atveju buvo atsiskaityta būtent per trečiuosius asmenis – bendrovės vadovę. Tai, kad vadovė įgijo reikalavimo teisę į bendrovę, patvirtina jos per posėdį pateikti papildomi dokumentai, iš kurių matyti, kad Ž. J. 2018 m. sausio 3 d. buvo išduotos lėšos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. Tai reiškia, kad atsiskaitymai su kreditoriais per Bendrovės vadovę yra įprasta praktika taip apeinant VMI ir apsunkinant mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Konstatavus, kad bendrovės vadovė atliko atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais už savo asmenines lėšas, kurios vėliau jai buvo grąžinamos, galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas ir padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija kaltės ir duomenų vertinimo pakankamumo klausimus.

Lietuvos respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.930¹ straipsnyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš integruotos kliento informacijos – balanso išrašų matyti, kad UAB „S.“ mokestinė prievolė nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 20 d. buvo 27 615,48 EUR (b. l. 10-12).

AB „M.“ kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad iš UAB „S.“ 2017 m. vasario 2 d. priimta 2 789,01 Eur, 2017 m. vasario 17 d. – 2 200 Eur, 2017 m. vasario 20 d. – 580,36 Eur (b. l. 14-16).

Ž. J. nurodė, kad siekdama išsaugoti įmonės veiklą, aukščiau nurodytu laikotarpiu UAB „M.“ mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, grynais pinigais, bei, kad pinigus įmone dovanojo (b.l. 103). Tokie Ž. J. parodymai vertintini kaip gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Pateikto operacijų registro duomenimis, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo registruotos buhalterinės sąskaitos Atskaitingi asmenys (2435) operacijos.

Tokiu būdu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovės vadovė Ž. J. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Per tikrinamąjį laikotarpį Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais 5577,37 Eur. Darytina išvada, kad atsiskaitymai su kreditoriais per UAB „S.“ vadovę yra įprasta praktika, taip apsunkinant mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „S.“ dėl objektyvių priežasčių negalėjo patenkinti VMI reikalavimo sumokant visą mokestinės nepriemokos sumą, tačiau mokestinė nepriemoka iš viso nebuvo mažinama.

Įvertinus tai, kad įmonėje aptariamų mokėjimų atlikimo metu jokio pinigų judėjimo nebuvo, tačiau, kaip jau minėta, operatyvinio tikrinimo pažymoje nurodoma kad iš bendrovės vadovės asmeninės banko sąskaitos išrašo fragmento matyti, kad visos operacijos, susijusios su įmonės veikla, vykdomos per bendrovės vadovės asmeninę banko sąskaitą (b.l. 7-8), pripažintinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju su UAB „M.“ buvo atsiskaityta per trečiuosius asmenis – bendrovės vadovę, kuri įgijo atlikto atsiskaitymo dydžio reikalavimo teisę į UAB „S.“.

Aplinkybė, kad 2018 m. sausio 3 d. Ž. J. buvo išmokėta iš bendrovės kasos 2 294,97 Eur nepatvirtina, kad tokiu būdu jai buvo grąžintas įsiskolinimas už 2017 m. vasario mėn. mokėjimus UAB „M.“, tačiau patvirtina faktą, kad iš bendrovės kasos 2294,97 Eur Ž. J. išmokėjo pati, nurodydama, kad išmokama suma yra už atsiskaitymus, vykdytus per asmenines banko sąskaitas.

Taigi, Ž. J., būdama įmonės vadove, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, žinodama, kad UAB „S.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą.

Vertinant mokėjimus, įvykdytus kreditoriui „UAB M.“, matyti, kad šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais pirmos, antros arba trečios eilės, kaip šie atsiskaitymai yra apibrėžti CK 6.930¹ straipsnyje.

CK 6.930¹ straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Šioje apimtyje apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pati Ž. J. neneigia vykdyto pasirinktinio atsiskaitymo su kreditoriais siekiant plėtoti verslą ir tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina jog Ž. J., būdama UAB „S.“ vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas Ž. J. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į Ž. J. asmenybę, teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad ji dirba, kad ji ankščiau bausta administracine tvarka. Byloje nėra nei Ž. J. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šių aplinkybių visumą, Ž. J. skirtina ANK 120 str. 1 d. numatyta artimesnė minimaliai nuobauda.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą

Apeliantė nurodo, kad dėl Ž. J. neteisėtų veiksmų VMI patyrė 5577,37 Eur žalą, todėl prašo ją priteisti. Šis reikalavimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo iš fizinio asmens – bendrovės direktorės, kaip nusižengimu padarytą žalą priteisti juridinio asmens – UAB „S.“ mokestinę nepriemoką.

Formuodamas teisminę praktiką nagrinėjamu klausimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas eilėje nutarčių yra nurodęs, kad neįvykdytų mokestinių prievolių mokesčių įstatymų pagrindu atsakingas yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Siekiant atsakyti į byloje keliamą klausimą, ar vadovas, pažeidęs atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, turi atlyginti administracinio teisės pažeidimo ar nusižengimo byloje pareikštą VMI ieškinį dėl juridinio asmens mokestinės nepriemokos, taip pat būtina CK nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens teisinį savarankiškumą ir atsakomybės prisiėmimą pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), analizė. Minėtų CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Sprendžiant vadovo civilinės atsakomybės už juridinio asmens neįvykdytas mokestines prievoles klausimą, taip pat turi būti nustatytos ne tik būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai), tačiau ir specialios sąlygos, susijusios su galimybe pripažinti fizinį asmenį (vadovą) atsakingu už juridinio asmens mokestinę prievolę. Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodyta, jog net fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei; jos turi būti įrodinėjamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių nusižengimų bylose formuojama praktika, kad, nubaudus vadovą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, bendrovės mokestinės nepriemokos už neįvykdytą mokestinę prievolę klausimas, kuris keliamas VMI ieškinyje, paprastai turi būti paliktas nenagrinėtas (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-3-697/2018, Nr. 2AT-70-976/2017). Toks sprendimas pagrįstas, nes už tokios prievolės įvykdymą pirmiausia atsako juridinis asmuo, o ne jos vadovas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-70-976/2017).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 664 straipsnio 2 dalį, ir priteisti iš Ž. J. mokestinę nepriemoką, todėl VMI reikalavimas dėl 5577,37 Eur žalos paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Ž. J. pripažinti kalta, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Eur baudą.

Išaiškinti Ž. J., kad bauda, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos ir turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 17064780418. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą priteisti iš Ž. J. mokestinę nepriemoką 5577,37 Eur, palikti nenagrinėtu.