- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- A2.2.-177-873/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15477-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Advokatai
- Lina Meškauskienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, dalyvaujant A. Ž., įgaliotajai atstovei advokatei Linai Meškauskienei, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Gediminui Sasnauskui, išnagrinėjusi A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadove, bausta 2016 m. vasario 24 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus. 2016 m. spalio 17 d. buvo atliktas pakartotinis Bendrovės operatyvus patikrinimas, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 156941,91 Eur. Iš pateiktų tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktų matyti, kad Bendrovė nurodė tretiesiems asmenis, disponuojantiems Bendrovei priklausančiomis lėšomis, atlikti žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus: 1) 2016 m. balandžio 18 d. buvo atliktas skolos apmokėjimas A. Ž., atsiskaitymo suma 200,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 154580,56 Eur); 2) 2016 m. gegužės 6 d. buvo atliktas skolos apmokėjimas Ž. S., atsiskaitymo suma 50,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 154688,68 Eur); 3) 2016 m. gegužės 26 d. buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 181,50 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 154732,68 Eur); 4) 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo atliktas skolos apmokėjimas A. Ž., atsiskaitymo suma 100,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 157652,28 Eur); 5) 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo atliktas skolos apmokėjimas Ž. S., atsiskaitymo suma 100,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 159810,34 Eur); taip pat UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini)mokėjo įmokas bankui už suteiktą kreditą. Šiais veiksmais A. Ž. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
A. Ž. paaiškino, kad ji stengėsi mažinti įsiskolinimą. Protokole nurodytas sumas ji pervedė VMI iš asmeninių lėšų. Stengiasi viską atstatyti.
Bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2016 m. lapkričio 25 d. susitarimas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsižvelgdamos į padarytas technines klaidas, šiuo susitarimu pripažįsta negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento žemiau nurodytų tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktų dalis, kuriomis UAB (duomenys neskelbtini) užskaitė šiuose aktuose nurodytas sumas, UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas už UAB (duomenys neskelbtini), kaip gautą apmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini), mažinant įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini): 2016-01-07 (490 Eur), 2016-01-19 (590 Eur), 2016-04-18 (200 Eur), 2016-05-06 (150 Eur), 2016-05-27 ( 181,50 Eur), 2016-06-03 (100 Eur) , 2016-06-13 (100 Eur), 2016-07-12 (100 Eur), 2016-07-18 (100 Eur), 2016-08-26 (100 Eur), 2016-09-12 (100 Eur), 2016-09-12 (100 Eur), 2016-09-16 (100 Eur) ( t.1, b. l.75).
Bylos nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis, A. Ž. sumokėjo 2016 m. gruodžio 4 d. 1000,29 Eur, 2016 m. gruodžio 11 d. – 400,29 Eur, 2016-12-28 – 300,29 Eur, 2016-12-30 – 711,79 Eur pagal kodą 1311 (gyventojų pajamų mokestis).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai pateiktų dokumentų duomenimis ( t.1, b. l. 90-202, t. 2, b. l. 1-131), UAB (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo metu buvo surinkti patikrinimo išvadas patvirtinantys dokumentai. Iš UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščio, sąskaitos Nr. 2411 (pirkėjai), matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimai už UAB (duomenys neskelbtini) buvo apskaityti šios įmonės apskaitoje, 2016 m. balandžio 18 d., gegužės 6 d. gegužės 27 d. rugpjūčio 26 rugsėjo 16 d. užfiksuotas UAB (duomenys neskelbtini) skolos likučio sumažėjimas (t.2, b. l. 112-115). Atitinkamai, atvaizduotas skolos sumažėjimas ir pagal apmokėjimus už kreditą AB SEB bankui. Viso UAB (duomenys neskelbtini) skolos likutis laikotarpio pradžioje, 2015 m. spalio 5 d. – 114397,36 Eur, pabaigoje – 2016 m. rugsėjo 30 d. – 85984,86 Eur. Šios sumos patvirtintos tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais: 2016 m. spalio 14 d. ( t. 2, b. l. 119), 2015 m. rugsėjo 30 d. ( t.2, b. l. 121).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus.
CK 6.930¹ straipsnyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Vertinant sąrašą mokėjimų, įvykdytų kitiems kreditoriams, matyti, kad šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais pirmos, antros arba trečios eilės, kaip šie atsiskaitymai yra apibrėžti CK 6.930¹ straipsnyje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimo duomenimis, A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį paskirta 2500 Eur bauda (b. l. 47-51), Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis (b. l. 65), 2016 m. gegužės 25 d. paskirta 2500 Eur bauda sumokėta.
Teismas daro išvadą, kad bylos medžiagoje esantys duomenys visiškai patvirtina VMI pareiškime nurodytą teiginį, jog A. Ž., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Pažeidimo nustatymo momentas sietinas su 2016 m. spalio 17 d., kai VMI sužinojo apie bendrovės atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą vykdant operatyvų patikrinimą.
A. Ž. buvo inkriminuoti ir atsiskaitymai: 1) 2016 m. sausio 7 d. skolos apmokėjimas kreditoriui AB „SEB“ bankas, atsiskaitymo suma 490,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 144 392,69 Eur); 2) 2016 m. sausio 19 d. buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui Ergo Insurance SE, atsiskaitymo suma 590,00 Eur (atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 144 436,69 Eur). Kadangi minėti atsiskaitymai įvyko iki priimant 2016 m. vasario 24 d. nutarimą, jie nevertintini kaip padaryti asmens, bausto dėl kreditorių teisių pažeidimo, šalintini.
Teismas pasisako, kad posėdžio nagrinėjimo metu pateiktas 2016 m. lapkričio 25 d. susitarimas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl pripažinimo negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento žemiau nurodytų tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktų dalis atsakomybės nešalina – aktas surašytas jau po operatyvaus patikrinimo, tarpusavio užskaitos buvo apskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, sumažintas šios įmonės įsiskolinimas, todėl VMI patikrinimo metu pagrįstai įvertintas pažeidžiančiu kreditoriaus VMI teises - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Teismas pažymi, kad jokie duomenys, patvirtinantys, jog UAB (duomenys neskelbtini) būtų grąžintos nurodytos sumos ar padidintas šios įmonės įsiskolinimas, nepateikta. Teismas vertina veiksmus, susitarimus po patikrinimo atlikimo siekimu sušvelninti atsakomybę, tačiau nešalinančiu pačios atsakomybės.
Bylos duomenimis, A. Ž., būdama įmonės vadove, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, A. Ž. veikimas teisingai kvalifikuotas pagal pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį, kadangi ji 2016 m. vasario 24 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.
A. Ž. kaltė, pakartotinai padarius kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą įrodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio mėnesio pareiškimo (t.1, b. l. 2-5), operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-8238 (t.1, b. l. 6-8), UAB (duomenys neskelbtini) finansinės būklės duomenų VMI sistemoje, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktų (t.1, b. l. 29-41), AB „SEB“ bako sąskaitų išrašų duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 120 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pakartotinai padarytą kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais), už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 2700 iki 6000 Eur.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 1 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, kadangi nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, taip pat nėra numatytas nušalinimas nuo darbo (pareigų), todėl veika perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį.
A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą pažeidimą ji pripažįsta, gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidimo pobūdį, nurodomus pažeidimo padarymo motyvus – siekiama atsiskaityti su kreditoriais, į jos šeiminę padėtį – turi du vaikus, į turtinę padėtį – gaunamas pajamas, daro išvadą, kad skirtina minimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje, piniginė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Ž. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, skirti 2700 Eur baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.