- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-2341-560/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų J. M., Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. L. ir atsakovo I. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui I. L. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamas 200,00 Eur periodines išmokas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki ieškovė sulauks pensinio amžiaus (2030-04-11); atsakovui priteisti žemės sklypą, sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21 253,55 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą ir šio turto išlaikymą. Nurodo, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1987-07-02, nutraukta 2015-03-14 Vokietijoje. Nutraukus santuoką liko nepadalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų prašymo priteisti butą natūra ieškovei, ieškovė prašo šalių santuokos metu įgytą turtą padalinti pusiau, nes tai yra vienintelis ieškovės turimas turtas, kuriame ji ir vaikai galėtų gyventi. Šalių santuokoje įgyta sodyba gyvenimui nėra tinkama net ją pagerinus. Santaupų ieškovė neturi, nedirba, jos pajamos siekia 300,00 Eur per mėnesį, ji dėl sunkios sveikatos būklės ir amžiaus yra nedarbinga. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas I. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė daugiau nei dešimt metų negyvena ginčo bute ir neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jai galimai atiteksiančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
3. Atsakovas I. L. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovei žemės sklypą, sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 19 100 Eur, atsakovui priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 60 500 Eur vertės, iš ieškovės atsakovui priteisti 4 613,25 Eur už atsakovo sumokėtus ginčo buto komunalinius ir kitus mokesčius, ieškovei iš atsakovo priteisti 16 086,75 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, atėmus atsakovo sumokėtus ginčo buto komunalinius ir kitus mokesčius, išdėstant kompensacijos mokėjimą 5 metų laikotarpiui, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 289,62 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008 m. šalių turtu rūpinosi atsakovas, mokėdamas komunalinius ir kitus mokesčius.
Atsiliepimas
4. Ieškovė M. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-02 sprendimu (2018-05-15 papildomu sprendimu) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: padalino šalių santuokoje įgytą turtą bei priteisė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 20 795,46 Eur kompensaciją; priteisė atsakovui automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo 1 835,50 Eur kompensaciją už santuokoje įgytus automobilius; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 739,54 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 028,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 1 124,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovo 79,48 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 028,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu reikalavimo dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad neformuluoja reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tik baigiamųjų kalbų metu nurodė siūlomą variantą, tokiu būdu nesudarant atsakovui galimybės atsikirsti į pareikštą reikalavimą. Todėl teismas sprendė dėl turto atidalijimo vienam iš buvusių sutuoktinių priteisiant butą, kitam – žemės sklypą su sodo pastatu ir kompensaciją.
7. Atsakovas po santuokos nutraukimo naudojosi butu, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, jį prižiūrėjo, jame gyvena ir kito asmeninės nuosavybės teise turimo būsto neturi. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ginčo butas turėtų būti priteistas ieškovei. Ji šiame bute jau ilgą laiką negyvena, gyvena užsienyje, jos teiginiai apie ketinimą grįžti gyventi į Lietuvą ateityje nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo spręsti apie būsto Lietuvoje poreikį šiuo metu. Šalių turtas atidalinamas joms tenkančio turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais. Priteisus ieškovei žemės sklypą, sodo pastatą ir atitinkamą kompensaciją nuo buto vertės, esant poreikiui, ji turės galimybę įsigyti kitą būstą ar pagerinti jai priteistą. Prašydama priteisti jai butą, o atsakovui 22 500,00 Eur kompensaciją, ieškovė nepateikia įrodymų apie savo galimybes tokią kompensaciją sumokėti. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl jos išlaikymo, nurodo, kad yra nedarbinga, jai neužtenka lėšų pragyvenimui, o tai taip pat paneigia galimybę sumokėti kompensaciją. Šalių sūnus pareigos tokią kompensaciją mokėti neturėtų, todėl jo finansinės galimybės reikšmės neturi. Atsakovas, siekdamas įrodyti savo galimybę išmokėti kompensaciją, pateikė įrodymą apie jo sąskaitoje esančią 16 000,00 Eur sumą. Teismas sprendė priteisti atsakovui butą, ieškovei iš jo priteisiant ½ šio turto vertės kompensaciją, o atsakovei priteisti žemės sklypą su sodo pastatu ir kitu statiniu, ½ dalį jų vertės kompensuojant atsakovui.
8. Esant į bylą pateiktiems duomenims apie tai, kad santuokos su ieškove metu atsakovas įregistruotas automobilių Mercedes Benz 280, VAZ 2101, GAZ 24-12 ir (duomenys neskelbtini) savininku, teismas darė išvadą, kad šios transporto priemonės įgytos šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Visos nurodytos transporto priemonės išregistruotos šalims dar esant santuokoje, duomenų apie tai kada ir už kokią sumą transporto priemonės perleistos byloje nėra. Ieškovė prašomą priteisti kompensaciją skaičiuoja pagal viešai skelbiamas tokių transporto priemonių pardavimo kainas. Atsakovas įrodymų apie kitokią perleistų transporto priemonių vertę nepateikė. Teismas darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už santuokoje įgytas ir bendro ūkio nebevedant atsakovo perleistas transporto priemones Mercedes Benz, Mazda 626 ir GAZ, atsakovui pripažinus, kad transporto priemones perleido ir nepateikus įrodymų apie gautų lėšų perdavimą ieškovei.
9. Šalims gyvenant santuokoje, 2005-12-22 įgyta ir atsakovo vardu registruota transporto priemonė Audi 80, 2017-04-13 ši transporto priemonė išregistruota pakeitus savininką. Šalims po santuokos nutraukimo priklausė po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės, tad teismas darė išvadą, kad už Audi 80 ieškovei priklauso 75,00 Eur kompensacija.
10. Automobilis T. C. atsakovo vardu registruotas 2013-05-02, šalims dar esant santuokoje. Nesant prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo nuo šalių gyvenimo skyrium, šios pasekmės kyla nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šis automobilis turi likti atsakovui. Automobilis nėra dalus daiktas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas privalo sumokėti ieškovei kompensaciją pinigais. Teismas darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 600,00 Eur kompensacija.
11. Automobilis Volvo XC90 atsakovo vardu registruotas 2016-07-22, t. y. po santuokos nutraukimo. Šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Nesant pagrindo pripažinti turtą nei bendra jungtine nei bendra daline šalių nuosavybe, ieškovė negali įgyti teisės į kompensaciją už jį.
12. Šalių santuoka nutraukta, nenustatant nei vienos iš šalių kaltės. Išlaikymo reikalingumą patvirtinančios aplinkybės turi atsirasti esant santuokai, o tam tikriems faktams, kurie nulemtų buvusio sutuoktinio išlaikymo reikalingumą, įvykus po santuokos nutraukimo, tokie faktai nesuponuoja pareigos kitam buvusiam sutuoktiniui išlaikyti buvusį vyrą (žmoną). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo priteisimo būtinybę grindžia savo nedarbingumu, tačiau įrodymų apie tai, kad tapo nedarbinga, prarado darbą ir neteko pajamų dar esant santuokoje su atsakovu, nepateikė. Pateikti tik įrodymai apie laikiną paskutinių kelių mėnesių trukmės jos nedarbingumą.
13. Teismas darė išvadą, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo komunalinių paslaugų ir kiti mokesčiai mokėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovui tik nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo sumokėtus bendro turto mokesčius. Byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2014 m. vasario pradžioje, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovui ½ dalį mokesčių, sumokėtų nuo 2014 m. vasario. Teismo paskaičiavimu iš viso nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo atsakovo sumokėta mokesčių suma sudaro 3 479,08 Eur, tad ieškovė turi kompensuoti atsakovui 1 739,54 Eur.
14. Teismas reikalavimą priteisti iš ieškovės 289,62 Eur (sumokėtą už ieškovės pakartotinį baigiamąjį studijų darbą) atmetė, atsakovui neprašant, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atsakovas I. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 835,50 Eur kompensacija už santuokoje įgytus automobilius; 2) panaikinti 2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovo naudai priteista 1 739,54 Eur kompensacija už jo sumokėtus buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius ir priteisti 4 613,25 Eur.; 3) panaikinti 2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 289,62 Eur skolą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neva neprašė, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nors atsakovas priešieškinio galutiniuose reikalavimuose tokio atskiro reikalavimo neformulavo, tačiau atsižvelgdamas į 2014-11-12 Niurnbergo apylinkės teismo sprendimą, kuriame buvo aiškiai nustatyta, jog nuo 2008 m. šalys nebevedė bendro ūkio, atsakovas visada tai tvirtino, be to ir iš jo paskaičiavimų tai matyti. Todėl atsakovas prašė 2008 m. įsigytus automobilius Volvo ir T. C. laikyti jo asmenine jo nuosavybe, 289,62 Eur skolą laikyti suteiktą iš atsakovo asmeninių lėšų, o buto komunalinius mokesčius skaičiuoti nuo 2008 m.
17. Teismas nepagrįstai už automobilius Mercedes Benz 280, GAZ 24-12 ir (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo kompensaciją ieškovei. Atsakovas pateikė duomenis, jog šie automobiliai buvo perleisti su ieškovės žinia ir ieškovė dalį pinigų buvo gavusi. Be to, automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi šalių sūnus, kuris šį automobilį pardavė ir pinigus pasiliko sau.
Atsiliepimas
18. Ieškovė M. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neprašė, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Šalies argumentai
19. Ieškovė M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, ir priimti naują sprendimą – ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamas 200,00 Eur periodines išmokas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki ieškovė sulauks pensinio amžiaus (2030-04-11); atsakovui priteisti žemės sklypą, sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir 20 404,04 Eur kompensaciją, nustatyti, kad ieškovė kompensaciją atsakovui turi sumokėti per 4 mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų prašymo priteisti butą natūra ieškovei šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, padalinti po ½ paskiriant atsakovei naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), didžiuoju kambariu (17,99 kv. m.), likusius kambarius (11,60 kv. m. ir 14.66 kv. m.) paskiriant naudotis atsakovui, o bendras patalpas šalims paliekant naudotis bendrai; 3) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), priskirs atsakovui, nustatyti atsakovui 4 mėnesių terminą sumokėti ieškovei sprendime nurodytą kompensaciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, jog ieškinyje nurodyta, kad butas turėtų būti priteistas ieškovei, o jei ieškovės reikalavimas priteisti jai butą būtų atmestas, butas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė ieškiniu reikalavimo dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nepareiškė. Ieškovė turi tokią galimybę reikalauti atskiru ieškiniu, be to, dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovės atstovas pasisakė teismo posėdyje. Minėtas reikalavimas pateiktas ir apeliaciniame skunde.
21. Savaime suprantama, jog ieškovė neturi įrodymų, patvirtinančių ieškovės ketinimą grįžti į Lietuvą. Ieškovė gyvena Vokietijoje, nes neturi, kur gyventi Lietuvoje, todėl teismo argumentai, kad ginčo butas neturėtų būti priteistas ieškovei, nes ji šiame bute jau ilgą laiką negyvena, jos teiginiai apie ketinimą grįžti gyventi į Lietuvą nėra pagrįsti įrodymais, yra nepagrįsti.
22. Teismas, ieškovei priteisdamas sodybą, neatsižvelgė į tai, jog ji neturi automobilio, nepajėgi jį išlaikyti, nepajėgs sodybos susitvarkyti taip, kad joje būtų galima gyventi. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių sūnus, priteisus kompensaciją atsakovui iš ieškovės, pareigos tokią kompensaciją mokėti neturėtų. Ieškovei priteisus butą, bute ji galėtų gyventi su savo vaikais, kurie yra pilnamečiai, todėl jie suinteresuoti padėti mamai išmokėti kompensaciją.
23. Sprendimas dalyje, kurioje ieškovei priteista piniginė kompensacija iš atsakovo, nepagrįstas – jame nėra nurodyta, per kokį terminą ieškovei atsakovas turi išmokėti kompensaciją. Ieškovė grįš į Lietuvą, kur negalės rasti darbo, gaus mažą pašalpą, iš kurios negalės pragyventi, Lietuvoje jai galimai nebus kompensuojami vaistai, todėl išlaikymas ieškovei priteistinas.
Atsiliepimas
24. Atsakovas I. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovė ieškiniu reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nustatymo nereiškė. Ieškovės atstovas patvirtino, kad neformuluoja reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o tik baigiamųjų kalbų metu išreiškė siūlomą variantą.
Šalies argumentai
25. Ieškovės reikalavimai, prašant priteisti jai butą, o nepriteisus - nustatyti naudojimosi butu tvarką, yra nepagrįsti. Ieškovė jau daugelį metų negyvena su atsakovu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo naudojosi butu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, jame gyvena. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo galimybes sumokėti kompensaciją.
26. Pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovei iki pensijos reikalingas išlaikymas. Ieškovė taip pat turi turto, kuris dalinamas skundžiamu sprendimu, ir šį turtą, ar už jį gaunamą kompensaciją, ieškovė gali panaudoti pragyvenimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1987-07-02 buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka (santuokos liudijimas III-OK Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nutraukta 2014-11-12 Niurnbergo apylinkės teismo sprendimu šeimos byloje Nr. 109 F 245/14. Sprendime nurodoma, kad jis įsiteisėjo 2015-03-14. Santuokos nutraukimo data Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 2015-03-14 (2016-02-04 santuokos nutraukimo įrašas Nr. 172). Nutraukiant santuoką užsienyje, teismo sprendimu nebuvo padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas.
29. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šalims esant santuokoje, 1993-04-16 atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 1999-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyti žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) įregistruoti atsakovo vardu. Šalys taip pat nurodo, kad joms priklauso nuosavybės teisė į nurodytame sklype esančius kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą). Registre šalys šio turto savininkais neregistruotos, tačiau nurodoma, kad šis kiemo statinys priklauso sodo pastatui.
30. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad santuokos metu atsakovo vardu 1995-04-05 įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo, 1995-10-19 įregistruota transporto priemonė VAZ 2101, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo, 2001-01-15 įregistruota transporto priemonė GAZ 24-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo, 2007-11-23 įregistruota (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota perdavus valdyti užsienyje esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. 2005-12-22 įgyta ir atsakovo vardu registruota transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-13 ši transporto priemonė išregistruota pakeitus savininką. Į bylą pateikta 2017-04-13 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas nurodytą automobilį perleido naujam savininkui už 150,00 Eur. 2013-05-02 atsakovo vardu registruotas automobilis T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-07-22, t. y. po santuokos su ieškove nutraukimo, atsakovo vardu registruotas automobilis Volvo XC90.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
31. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neprašė, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnyje reglamentuota santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui (išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo) prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
32. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei cituotų materialinės teisės normų, nei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose bei pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė prašymo, pateikti kurį teisė įtvirtinta CK 3.67 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenys patvirtina, jog, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas ginčo prašymo priešieškinyje nesuformulavo, iki baigiamųjų kalbų neprašė tokiu prašymu papildyti priešieškinio bei neteikė atitinkamai patikslinto priešieškinio teismui, o pirmosios instancijos teismas tokio patikslinto priešieškinio nepriėmė. Taigi, nurodyta aplinkybė eliminuoja CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo šioje byloje galimybę.
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo teigiamos aplinkybės, kad atsakovas visada tvirtino, jog nuo 2008 m. šalys nebevedė bendro ūkio, kad tai matyti iš atsakovo paskaičiavimų bei kad tai aiškiai nurodyta 2014-11-12 Niurnbergo apylinkės teismo sprendime, kuriuo nutraukta šalių santuoka, savaime niekaip neimplikuoja būtinybės spręsti, jog atsakovas pateikė teismui prašymą, nustatytą CK 3.67 straipsnio 2 dalyje. Kadangi, kaip išaiškino kasacinis teismas, teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prašymas turi būti aiškiai išreikštas bei teismo ir šalių suvoktas būtent kaip toks, kurį pateikti teisė įtvirtinta CK 3.67 straipsnio 2 dalyje. Priešingu atveju, t. y. jei teismas įvairius šalių tvirtinimus apie šalių gyvenimą skyrium iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo interpretuotų kaip CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto prašymo pateikimą, teismas nepagrįstai išeitų už ieškinio ar priešieškinio ribų bei galimai pažeistų vienos iš šalių ir/ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tad, atitinkamai ir atsakovo prašymai, grindžiami ir/ar kildinami iš pageidaujamo CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje pasekmių, yra nepagrįsti bei teisėtai atmesti pirmosios instancijos teismo.
34. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei kompensaciją už automobilius Mercedes Benz 280, GAZ 24-12 ir (duomenys neskelbtini) nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei kompensacija priteistina, aiškiai atskleidė bei išsamiai išdėstė tokio procesinio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nustatyta, kad visos minėtos transporto priemonės atsakovo buvo perleistos kitiems asmenims šalims dar esant santuokoje, tačiau nustojus vesti bendrą ūkį, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad perdavė ieškovei pinigus, gautus už šias transporto priemones, kas yra pagrindu kompensacijos ieškovei priteisimui. Byloje nėra duomenų patvirtinančių atsakovo procesinę versiją nagrinėjamu klausimu, todėl ji negali būti laikoma tikėtina ir pagrįsta.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
35. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčo butą priteisė atsakovui nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka bei pažymi, jog šiuo atveju, nepaisant to, ar reikalavimas dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos būtų pareikštas, šio buto padalijimas natūra vis tiek netaptų pagrįstesniu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčo butas natūra turi būti priteistas atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją už netektą turto dalį. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, o atsakovas žymiai stipresniu faktiniu ryšiu susijęs su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu. Tai suponuoja, jog atsakovui priteisti šį butą yra teisingiau. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas po santuokos nutraukimo naudojosi butu, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, jį prižiūrėjo, jame gyvena ir kito asmeninės nuosavybės teise turimo būsto neturi; tuo tarpu byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ginčo butas turėtų būti priteistas ieškovei.
36. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nors, kaip pripažįsta pati ieškovė, ji neturi įrodymų, patvirtinančių jos ketinimą grįžti į Lietuvą, tai nėra savaime suprantama – ieškovė tokių įrodymų galėjo turėti (pavyzdžiui, ieškovė galėjo pateikti dokumentus apie tai, kad kreipėsi į valstybines institucijas dėl jai galimai priklausančių išmokų gavimo, susirado Lietuvoje darbą ir/ar laikiną būstą, etc.), tačiau jų neturėjo ir teismui jų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kur ir kokiu pagrindu ieškovė gyvena Vokietijoje, t. y. ar tas būstas, kuriame ji gyvena, priklauso ieškovei nuosavybės teise, ieškovė jį nuomojasi, gyvena jame kitais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad bet kuriuo iš nurodytų atvejų ieškovės argumentas, jog ieškovė gyvena Vokietijoje, nes neturi, kur gyventi Lietuvoje, yra nepagrįstas, nes pirmuoju iš jų ieškovė galėtų parduoti turimą turtą ir įsigyti kitą Lieuvoje, o antruoju – atitinkamai nuomotis būstą Lietuvoje ir pan. Dėl kito nekilnojamojo turto ieškovei priteisimo teisėjų kolegija nurodo, jog toks procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas neįpareigoja ieškovės jame gyventi, ieškovė gali jį parduoti ir gautas lėšas panaudoti savo reikmėms, įskainat gyvenamojo būsto įsigijimą ar nuomą, todėl su šio turto priteisimu susiję ieškovės argumentai yra atmetami.
37. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šalių sūnaus pareigos išmokėti atsakovui kompensaciją už ginčo butą, jei jis būtų priteistas ieškovei, nebuvimo. Šiai pareigai kilti nėra jokių teisinių prielaidų – šios prilaidos nekyla nei iš įstatymo, nei iš šalių ir jų sūnaus teisinių santykių. Šalių sūnus nėra šios bylos šalis, todėl nagrinėjama kompensacija ir/ar jos mokėjimas niekaip su juo susiję nėra. Jei pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs palankų ieškovei procesinį sprendimą ir šalių sūnus padėtų ieškovei išmokėti atsakovui kompensaciją už ginčo butą, tai būtų jo geros valios išraiška, o ne veiksmai, kuriais įgyvendinama prievolė.
38. Ieškovės teigimu, sprendimas dalyje, kurioje ieškovei priteista piniginė kompensacija iš atsakovo, nepagrįstas, nes jame nėra nurodytas kompensacijos išmokėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka bei pažymi, jog ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti minėtos kompensacijos išmokėjimo termino ar nustatyti, kad kompensacija turėtų būti išmokėta per konkretų terminą, todėl, priteisęs kompensaciją bei nenustatęs jos išmokėjimo termino, pirmosios instancijos teismas pasielgė teisingai, išnagrinėjo bylą neperžengdamas ieškiniu apibrėžtų jos nagrinėjimo ribų.
39. Ieškovė nurodo, jog išlaikymas jai nepriteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad išlaikymo reikalingumą patvirtinančios aplinkybės turi atsirasti esant santuokai, o tam tikriems faktams, kurie nulemtų buvusio sutuoktinio išlaikymo reikalingumą, įvykus po santuokos nutraukimo, tokie faktai nesuponuoja pareigos kitam buvusiam sutuoktiniui išlaikyti buvusį sutuoktinį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė tapo nedarbinga, prarado darbą ir neteko pajamų dar esant santuokoje, todėl jai išlaikymas iš atsakovo nagrinėjamu atveju negali būti priteistas.
40. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šių apeliacinių skundų motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
42. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškovės ir atsakovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės M. L. ir atsakovo I. L. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.