Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2290-877/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-23
Bylos Nr.: e2-2290-877/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02864-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: R. B., L. B.
Atsakovas: R. P.
Advokatai: Domas Pakėnas

Civilinė byla Nr. e2-2290-877/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02864-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Karolinai Šuliokienei, Gretai Stankevičiūtei, Gabijai Šalkauskienei,dalyvaujant ieškovams R. B. ir L. B., jų atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,atsakovei R. P., atsakovų atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir R. B. ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl nuostolių už neatlikus darbus ir darbų trūkumus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami iš atsakovų priteisti 16 220,82 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas, 410 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje, dublike nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:

1.1. 2017 m. liepos 4 d. tarp ieškovų ir atsakovės R. P. buvo sudaryta preliminarioji būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti (duomenys neskelbtini) kv. m ploto gyvenamąjį namą, o ieškovai įsipareigojo už 70 000,00 Eur nupirkti 737/1674 dalį nurodyto žemės sklypo ir jame statomą namą (sklypo dalis ir gyvenamasis namas toliau sutartyje vadinami Turtu), ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d sudarant pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas statybos darbus įsipareigojo atlikti etapais, o ieškovai preliminariosios sutarties objekto (Turto) kainą įsipareigojo sumokėti dalimis.

1.2. Vykdydamos 2017 m. liepos 4 d. sutartį, šalys 2017 m. rugsėjo 18 d. sudarė Turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią Turtas įvertintas 35 900 Eur dydžio kaina. Prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjai pervedė pardavėjams 7 800 Eur, vėliau 2017-10-04 pavedimu pirkėjai pervedė R. P. likusią 28 720 Eur kainą už turto pardavimą. Pasirašant pagrindinę turto Pirkimo - pardavimo sutartį šalys neįtraukė Preliminarioje sutartyje numatytos ir pirkėjų sumokėtos 10 000 Eur dydžio kainos dalies sumokėjimo. Po Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo šalių sutartiniai įsipareigojimai nenutrūko - pardavėjai toliau vykdami Preliminarioje sutartyje nurodytus rangos darbus statė gyvenamąjį namą, o pirkėjai toliau dalimis atsiskaitinėjo su atsakovais. Preliminarios sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad Preliminarioje sutartyje nurodytos Turto pirkimo - pardavimo sąlygas šalys laiko privalomomis sąlygomis pirkimo - pardavimo sutarčiai, kuri bus pasirašyta Turto perdavimo užtikrinimui, todėl po notarinės Pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo atskira rangos sutartis liko nepasirašyta, o šalys toliau savo įsipareigojimus vykdė pagal Preliminarios sutarties nuostatas.

1.3. Ieškovai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. liepos 14 d. atsakovei R. P. sumokėjo 62 760,00 Eur. Pasirašant Preliminarią sutartį ieškovai buvo sumokėję atsakovei 10 000 Eur dydžio avansą. Tokiu būdu ieškovai už Turto pardavimą atsakovams sumokėjo viso 72 760 Eur, t. y. net didesnę Turto kainą nei šalys buvo sutarę Preliminaria sutartimi.

1.4. Atsakovai atliko ne visus darbus, dėl kurių šalys buvo susitarusios Preliminarios sutarties 5-7 punktuose, o dalį darbų atliko nekokybiškai. Atsakovų nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimas ieškovams kainavo 9780,82 Eur: ieškovai papildomai patyrė 968 Eur išlaidų vandentiekio įrengimui, 740,52 Eur išlaidų sklypo išlyginimo ir įvažos įrengimo darbams, 465,85 Eur valymo įrenginio permontavimo ir aplinkos sutvarkymo darbams, 2 654,94 Eur terasos ir įėjimo laiptų įrengimo darbams, 1 319,82 Eur už dujotiekio atvedimą iki sklypo, 3 631,69 Eur už namo sandarinimo darbus, siekiant užtikrinti „B“ energetinio naudingumo klasę. Bendra atsakovo nekokybiškai atliktų rangos darbų trūkumų ištaisymo ir neatliktų darbų kaina yra 9780,82 Eur. Be to, atsakovai patyrė 6 440 Eur gyvenamojo būsto nuomos išlaidas atsakovams pažeidus prievolę įrengti namą iki 2017 m. lapkričio 15 d.

1.5. Atsakovų nekokybiškai atlikti darbai ir dėl jų patirti nuostoliai yra konstatuoti UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitomis- faktūromis, J. Š. sąskaita faktūra, UAB (duomenys neskelbtini)sąskaita už dujotiekio montavimą, UAB (duomenys neskelbtini) sandarumo tyrimais, J. Š. paaiškinimais, Būsto nuomos sutartimis.

1.6. Ieškovai nurodo, kad nuostolius privalo atlyginti abu sutuoktiniai- R. P. ir R. P. solidariai. Atsakovės sutuoktinis R. P. patvirtino Preliminarią sutartį, o kartu ir Preliminaria sutartimi prisiimtus papildomus įsipareigojus sudarydamas pagrindinę notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, dėl ko Preliminari sutartis yra privaloma ir atsakovui. Akivaizdu ir tai, kad atsakovai Namą statė bei turtą pardavė ieškovams verslo tikslais, t.y. tikslu gauti iš to finansinę naudą. Pajamas atsakovai už turto pardavimą gavo bendrai, dėl ko neabejotina, kad ir atsakovui buvo žinomos jo bei sutuoktinės vykdomo verslo aplinkybės, t.y. kad sutuoktiniai ir po pagrindinės notarinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dar turėjo prievolių ieškovams, kurios yra įvardintos Preliminarios sutarties 5-8 punktuose.

Atsiliepimas

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:

2.1. 2016-12-06 atsakovai įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), parengė naujo gyvenamojo namo projektą ir pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – GN), toliau kartu 737/1674 Žemės sklypo dalis ir GN – Namų valda. Statybų eigoje atsakovai nusprendė parduoti atitinkamą Žemės sklypo dalį ir G. A. vardu veiksmus, susijusius su GN pardavimo klausimais, atliko ir aktyviai veikė 1 atsakovas. Ieškovai surado 1 atsakovo įdėtą skelbimą ir išreiškė pageidavimą dėl Namų valdos įsigijimo. Įvyko derybos ir jų pasėkoje buvo pasiektas preliminarus susitarimas.

2.2. 2017-07-04 ieškovai ir 1 atsakovas sudarė preliminarią sutartį (toliau – Preliminari sutartis), kuria susitarė dėl avanso už Namų valdą sumokėjimo, Namų valdos kainos ir GN papildomų rangos darbų atlikimo, kadangi preliminarios sutarties sudarymo metu GN buvo tik pradėtas statyti – įrengti pamatai, atlikti mūro darbai ir įrengtas stogo karkasas. Preliminaria sutartimi šalys susitarė dėl tokių esminių sąlygų:

2.2.1. Sutarta Namų valdos pardavimo ir sutartų statybos darbų kaina – 70000 Eur (Preliminarios sutarties 3 punktas),

2.2.2. Dalis kainos – 10000 Eur sumokama Preliminarios sutarties pasirašymo metu, likusi dalis 60000 Eur suma sumokama dalimis per 3 kartus, įvertinus pirkėjo (ieškovų) turto vertintojui, pagal pardavėjo (atsakovų) poreikius statyboms;

2.2.3. Sutarta Namų valdos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data 2017-11-15 (Preliminarios sutarties 10 punktas),

2.2.4. Atsakovas įsipareigojo atlikti GN statybos darbus, numatytus Preliminarios sutarties 5-7 punktuose – sutartus statybos darbus (toliau – SSD), darbų atlikimo terminas – 2017-11-15 (Preliminarios sutarties 8 punktas).

2.3. Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovai sumokėjo 1 atsakovui 10000 EUR avansą, šią aplinkybę patvirtina pakvitavimas, esantis Preliminarios sutarties pabaigoje. Kadangi daugiau pinigų ieškovai neturėjo, tai Namų valdos įsigijimui ketino gauti finansavimą iš banko. Siekiant gauti finansavimą iš banko, GN baigtumas turėjo būti ne mažesnis kaip 43 procentai.

2.4. Sudarius Preliminarią sutartį, 1 atsakovas pradėjo statybos darbus, numatytus Preliminarios sutarties 5-7 punktuose. Atlikus dalį SSD ir pasiekus 43 procentų GN statybos baigtumą, šalys susitarė sudaryti Namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį nepabaigus visų SSD ir nesulaukus sutarto pagrindinės sutarties sudarymo termino – 2017-11-15. Buvo atliktas Namų valdos vertinimas, ieškovai sudarė kredito sutartį su banku, ir šalys nusprendė sudaryti pagrindinę Namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį.

2.5. 2017-09-18 ieškovai ir atsakovai sudarė notarinę Namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – PPS), kurios pagrindu ieškovai įsigijo 737/1674 dalis Žemės sklypo ir nebaigtą statyti (43 procentų baigtumo) GN už 35900 Eur kainą..

2.6. Namų valdos ir SSD kaina buvo mokama dalimis laikotarpiu nuo 2017-07-04 iki 2018-07-14 (iš kurių 1620 Eur buvo grąžinta): Iš viso sumokėta 71140 Eur.

2.7. Po PPS sudarymo, SSD buvo tęsiami, tačiau SSD atlikimas vėlavo dėl ieškovų vėlavimo atsiskaityti už statybos darbus. Nors buvo sutarta, kad SSD bus pabaigti 2017-11-15, tačiau tai dienai ieškovai buvo sumokėję tik 45900 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2018-04-15, išskyrus mokėjimą 2017-12-22, ieškovai neatsiskaitinėjo už SSD, todėl SSD atlikimas strigo, kadangi ieškovai negalėjo atsiskaityti pagal 1 atsakovo poreikį statyboms ir tuo buvo pažeidžiamas Preliminarios sutarties 4 punktas.

2.8. 2017-12-14 UAB Korporacija matininkai turto vertinimo ataskaita nustatyta, kad GN baigtumas sudaro 67 procentus, t. y. tiek, kiek ieškovai faktiškai buvo sumokėję GN ir SSD kainos. Kadangi SSD finansavimas iš ieškovų pusės nuolat vėlavo, atitinkamai vėlavo ir SSD atlikimas, ir 1 atsakovas buvo priverstas finansuoti SSD atlikimą iš savo asmeninių lėšų.

2.9. 2018-01-16 pranešimu 1 atsakovas kreipėsi į ieškovus ir nurodė, kad ieškovai nėra atsiskaitę už atliktus statybos darbus, ieškovai buvo įspėti, kad dėl vėlavimo atsiskaityti gali užtrukti SSD atlikimas, todėl 1 atsakovas sustabdė tolesnį SSD vykdymą ir pareikalavo sumokėti už atliktus SSD.

2.10. 2018-01-22 atsakymu į 2018-01-16 pranešimą, ieškovai informavo 1 atsakovą, kad didžioji dalis kainos yra sumokėta, 1 atsakovas pažeidė SSD atlikimo terminą, todėl su pretenzija nesutinka.

2.11. Laikotarpiu nuo 2018-01-16 iki 2018-04-14 SSD atlikimas buvo sustabdytas, kadangi ieškovai neatsiskaitė ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaitymui už atliktus darbus.

2.12. 2018-04-14 e.laišku 2 ieškovas informavo G. P. (atsakovų sūnus, kuris faktiškai organizavo darbų atlikimą, toliau – Rangovas), kad pageidauja tęsti darbus ir ketina atlikti dalinį atsiskaitymą.

2.13. 2018-04-22 e.laišku 2 ieškovas informavo G. P., kad ieškovai išvyksta į užsienį ir palieka atsakingą asmenį, kuris prižiūrės atliekamus statybos darbus. 2018-04-25 e. laišku 2 ieškovas informavo G. P., kad minėtas įgaliotas asmuo galės pasirašyti atliktų darbų aktuose

2.14. 2018-05-06 e. laiškais 2 ieškovas ir G. P. susirašinėjo dėl drenažo ir lietaus kanalizacijos darbų atlikimo.

2.15. 2018-05-09 e. laiškais 2 ieškovas ir G. P. tarėsi dėl GN 2 aukšto išplanavimo.

2.16. 2018-05-11 e. laišku G. P., faktiškai veikdamas kaip 1 atsakovo rangovas, persiuntė 2 ieškovui GN 2 aukšto išplanavimo brėžinį.

2.17. 2018-05-11 e.laišku 2 ieškovas pakoregavo GN 2 aukšto plano brėžinį ir persiuntė atgal.

2.18. 2018-05-17 e.laišku G. P. nurodė, kad II etapas yra pabaigtas ir reikalingas dalinis atsiskaitymas už II etapą ir dujinį katilą, o taip pat nurodė, kad dėl netinkamų oro sąlygų, negalima atlikti lauko apdailos darbų. 2018-05-17 1 ieškovas atliko dalinį mokėjimą 3100 Eur.

2.19. 2018-05-25 e.laiškais 1 ieškovas ir Rangovas tęsia susirašinėjimą ir tariasi dėl GN 2 aukšto išplanavimo, tariasi dėl tolesnių mokėjimų. G. P. nurodė, kad statybos darbams tęsti reikalingas tolesnis finansavimas ir klausė kaip bus finansuojami darbai bei nurodė, kad mokant laiku, statybos darbai galės būti tęsiami. 2 ieškovas atsako G. P., kad yra galimybė mokėti, jeigu bankas perves pinigus, o kol kas jų trūksta dėl nepakankamos GN vertės, kitame laiške 2 ieškovas klausia, kada galima tikėtis darbų atlikimo ir nurodo, kad jis nenorėtų stabdyti darbų. 2 ieškovas patvirtino GN 2 aukšto išplanavimą pagal ieškovo atsiųstą pataisymą. G. P. atsako į tai, kad reikalingi papildomi didesni mokėjimai, kadangi finansavimas yra nepakankamas, o projektas jam yra nuostolingas. Laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-05-25 1 atsakovas negalėjo atlikti SSD, kol nebuvo sutarta dėl GN 2 aukšto brėžinio, todėl šiuo laikotarpiu statybos darbai buvo sustabdyti.

2.20. 2018-07-03 e. laišku 2 ieškovas nurodo, kad darbų liko visai nedaug ir nurodo, kad jie sustoję. G. P. jam atsako, kad darbai iš esmės nesustoja.

2.21. 2018-07-06 e. laišku G. P. nurodo, kad pinigai baigėsi ir jis jų vėl nebeturi. 2 ieškovas atsako, kad jis lauks statybas prižiūrinčio asmens nuomonės ir tada spręs dėl tolesnių mokėjimų.

2.22. 2018-07-06 e. laišku 2 ieškovas taip pat informuoja G. P., kad nėra apsisprendęs dėl tolesnių darbų.

2.23. 2018-07-06 G. P. perdavė darbus ieškovų įgaliotam asmeniui A. M. pagal Atliktų darbų aktą , kuriame nurodyti atlikti darbai: įrengtos grindys, pastatytas ir prijungtas dujinis katilas, sudėtas gipsas (sienos), atliktas drenažas ir lietaus kanalizacija, vamzdynai išvesti į GN 2 aukštą, atlikti elektros instaliacijos darbai. Fasado darbai taip pat buvo baigti, tačiau ieškovai uždraudė A. M. pasirašyti už šiuos darbus, galimai dėl trūkumų ar kitų priežasčių.

2.24. 2018-07-12 – 14 ieškovai atlieka dalinius mokėjimus iš viso 4000 Eur sumai. Tai buvo paskutiniai mokėjimai už SSD, ir daugiau už darbus nebuvo mokama. Bendra sumokėta suma sudarė 71760 Eur. Laikome, kad nuo šios dienos visi SSD buvo pabaigti. Po to, sekė šalių susirašinėjimas dėl SSD trūkumų, buvo taisomi trūkumai, atliekami kai kurie smulkūs darbai, kurie nesudarė esmės.

2.25. 2018-09-26 e. laišku 2 ieškovas informuoja G. P. apie atliktą sandarumo testą ir nurodė, kad rezultatai labai blogi, buvo nustatyti akivaizdūs trūkumai; stogas nelaiko šilumos, nudaužtas klinkeris, nepabaigta kolona.

2.26. 2018-09-27 e. laišku atsakoma į 2018-09-26 e. laišką, kad kolona yra taisoma, o kitos pretenzijos nepripažįstamos.

2.27. 2018-10-01 e. laišku ieškovų atstovas nurodo, kad GN neatitinka energetinio naudingumo klasės, neatlikti laiptų ir terasos įrengimo darbai. G. P. atsako, kad viskas yra pataisyta, kolona taisoma, Žemės sklypas buvo dar kartą išlygintas.

2.28. 2018-10-03 e. laiškais 1 ieškovas ir rangovas ginčijasi dėl sandarumo testo, o taip pat dėl to, ar buvo sutarta dėl laiptų ir terasos įrengimo.

2.29. 2018-10-10 e. laiškais 1 ieškovo atstovas ir rangovas ginčijasi dėl dujinio katilo įrengimo.

2.30. 2018-10-25 e. laiške G. P. nurodo, kad kolonos taisymas baigtas ir daugiau jokie darbai nebus atliekami.

2.31. 2018-12-10 – 14, 2019-07-04 e. laiškuose 1 ieškovo atstovas ir rangovas ginčijasi dėl vandentiekio dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies

3. Pagal ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą ginčas kilo dėl netinkamo rangos darbų atlikimo, dalies darbų neatlikimo ir Preliminarios sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutartus statybos darbus, pažeidimo. Ginčo dėl ikisutartinių santykių ir juos pakeitusių pirkimo – pardavimo santykių tarp šalių nėra.

4. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą).

5. Ieškiniu ieškovai prašo priteisti iš atsakovų nuostolius, kilusius dėl Preliminarios sutarties – rangos santykius reglamentuojančių sutarties sąlygų pažeidimo. Tai reiškia, kad ieškovai prašo taikyti atsakovų atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę. Taigi, šalių santykiams taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.245-6.262 str., o taip pat rangos santykius reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.644-6.671 str., 6.681-6.699 str.).

6. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 - 6.667 straipsniuose). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

7. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus).

8. Kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, konstatavo, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai).

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.247 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 1 dalyje, 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.256 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 6.257 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Teismas pažymi, kad šis teisinis reikalavimų pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamam ginčui tiek, kiek ieškovų teisės negalėtų būti apgintos CK 6.665 straipsnio pagrindu, taikant specialiuosius užsakovo rangos sutartyje nurodytus teisių gynimo būdus. Iš esmės sprendžiant šalių ginčą šios normos taikytinos, kadangi CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos užsakovo reikalavimu atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje negali būti taikomos, nes šalys dėl to sutartyje nesusitarė.

Dėl šalių sudarytų sutarčių

10. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. liepos 4 d. tarp ieškovų ir atsakovės R. P. buvo sudaryta preliminarioji būsimo gyvenamojo pirkimo–pardavimo sutartis. Šia sutartimi šalys siekė nustatyti ir vykdyti preliminarias žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 737/1674 dalies ir jame būsimo (duomenys neskelbtini) kv. m pastatyto gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sąlygas. Pagal šios sutarties 2 punkto nuostatas, R. P. įsipareigojo statybos darbus žemės sklype atlikti pagal pirkėjui el. paštu persiųstą projektą, išskyrus šioje sutartyje numatytus pakeitimus. Pagal sutarties 5 punktą, pardavėjas įsipareigojo turtą perduoti dalinai įrengtą. 6 punktu pardavėjas įsipareigojo pastatyti pastogę automobiliui, įvesti elektrą bei vandentiekį, įrengti vietinę kanalizaciją, drenažą. 7 sutarties punkte aptarta, kokia apimtimi bus įrengtas turtas.

11. 8 sutarties punkte šalys susitarė, kad visus 5-7 sutarties punktuose numatytus darbus pardavėjas įsipareigojo atlikti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d. ir susitarė, kad kiekvienas iš Pardavėjo įsipareigojimų, nurodytų 5-7 punktuose, yra esminė šios sutarties sąlyga ir kiekvieno iš šių įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.

12. 4 sutarties punktu šalys susitarė, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 10 000 Eur pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. Ši pinigų suma sumokama pardavėjui preliminariosios sutarties pasirašymo metu ir yra dalis turto pardavimo kainos. Likusią sumą- 60 000 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui dalimis per tris kartus, įvertinus pirkėjo turto vertintojui pagal pardavėjo poreikius statyboms. 9 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus, nurodytus 4 punkte, šie įsipareigojimai yra esminė šios sutarties sąlyga; kiekvienas šių pirkėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.

13. 19 punkte nurodyta, kad preliminari sutartis galioja iki šalys pasirašys notaro patvirtintą Turto pirkimo- pardavimo sutartį arba iki preliminariosios sutarties nutraukimo.

14. 2017 m. rugsėjo 18 d. šalys- pardavėjai R. P. ir R. P. ir pirkėjai R. P. ir L. B. sudarė ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį. Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad gyvenamojo namo baigtumas yra 43 procentai, o bendra daiktų kaina- 35 900 Eur. Iš šios sumos 7 180 Eur pardavėjai gavo iš pirkėjų (4.1 punktas), liko skolingi 28 720 Eur, kurią įsipareigojo sumokėti gavus kreditą iš banko (4.1.1 p.).

15. Teismas, įvertinęs preliminariosios ir turto pirkimo- pardavimo sutarčių nuostatas, ieškinio 2.19-2.37 punktuose nurodytą šalių susirašinėjimą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžių metu, konstatuoja, kad nors preliminariosios sutarties 19 punkte ir nurodyta, kad ji galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ir sudarius pagrindinę sutartį, šalys toliau vykdė sutartyje numatytas sąlygas- atsakovė toliau vykdė statybos darbus, o ieškovai atliko mokėjimus, todėl vertina, kad tarp šalių toliau tęsėsi statybos rangos teisiniai santykiai, kurių sąlygos išdėstytos preliminariojoje sutartyje ir galioja iki jų visiško įvykdymo. Tačiau akivaizdu ir tai, kad sudarius pagrindinę turto pirkimo- pardavimo sutartį, žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas perėjo ieškovų nuosavybėn, tuo metu turto vertė buvo 35 900 Eur ir ginčo dėl to tarp šalių nėra.

16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai atsakovams sumokėjo 70 000 Eur, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės.

17. Kaip nurodyta 3 punkte, šalys 2017 m. liepos 4 d. sudarė preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal šio straipsnio 2 dalį preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta: 1) pirkėjo teisė per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties; 2) būsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos; 3) sutarties dalyko aprašymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas; 4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai; 5) teisės į gyvenamąjį namą ar butą suvaržymai (tiek esantys, tiek būsimi); 6) rangovas, architektas, inžinierius ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys; 7) žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą. Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai (straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Teisinis santykių reguliavimas pagal CK 6.401 straipsnį skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

18. 2017 m. rugsėjo 18 d. šalių teisiniai santykiai buvo modifikuoti iš preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį bei vartojimo statybos rangos sutartį (kuri, kaip jau minėta anksčiau sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis).

Dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės

19. Ieškovai savo reikalavimą reiškia solidariai atsakovams, kurie yra sutuoktiniai.

20. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). CK 3.92 straipsnio 4 dalyje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju atsakovės sudaryta preliminarioji sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o tik įsipareigojama tai padaryti ateityje. Sudarant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebūtina, kad ją sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad būtų bendra sutuoktinių valia dėl tokio perleidimo, o jos išraiška gali būti įvairi. Tai gali būti padaroma ne tik gaunant įstatymo reikalaujamos formos bendro su sutuoktiniu sutarimo parduoti butą preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis patvirtinimą (jai sudarant pagrindinę sutartį ar išduodant įgaliojimą sutuoktiniui tokį sandorį sudaryti – CK 3.92 straipsnio 4 dalis), bet ir pasiekiant, kad parduodamas namas jo pardavimo metu nebeturėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso. Šiuo atveju pagrindinė sutartis buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, todėl darytina išvada, kad ir ikisutartiniai santykiai dėl gyvenamojo namo pardavimo vyko abiejų sutuoktinių valia bei prievolės po pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo yra abiejų sutuoktinių ir jų atsakomybė pagal iš šios sutarties kylančias prievoles yra solidari.

21. Pažymėtina, kad ikisutartinių santykių dalyviams, kaip ir sutarties šalims, taikomi sąžiningumo reikalavimai. Abipusė jų pareiga elgtis sąžiningai nustatyta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

Dėl vartojimo teisinių santykių šioje byloje

22. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis CK 6.228¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse pateiktomis vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sampratomis, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 6 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visų išvardintų požymių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2007 nurodyta, jog sistemiškai aiškinant CK 1.39 straipsnio 1 dalį, 6.350 straipsnio 1 dalį ir 6.392–6.401 straipsnius, darytina išvada, kad įstatyme nepriskirta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties prie vartojimo sutarčių kategorijos, atsižvelgiant į sutarties objektą, ir tai nustatyta imperatyviojoje teisės normoje. Taigi ginčo situacijoje aiškinant šalių sudarytas preliminariąją ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis aiškinti kaip reglamentuojančias vartojimo pirkimo- pardavimo santykius nėra pagrindo.

24. Kaip nurodyta aukščiau, Įvertinus šalių susitarimo dalyką, pripažintina, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalies normos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

25. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad statybos darbai buvo atliekami ieškovų- fizinių asmenų (vartotojų) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jų verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai dėl statybos rangos darbų yra taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

26. Atsakovai nurodo, kad jie planavo statytis gyvenamąjį namą savo poreikiams, tačiau vėliau nusprendė jį parduoti, todėl mano, kad jie negali būti laikomi verslininkais (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies ir VTAĮ 2 straipsnio 25 dalies prasme.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, kurioje, sprendžiant klausimą dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, buvo suformuluoti išaiškinimai dėl verslininko sampratos.

28. Kasacinis teismas pažymėjo, kad verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Boto (Y. Bot) išvados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus).

29. Atitinkamai Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 32 punktą; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš Evelina Kamenova, C-105/17, 30 punktą)

30. Remdamasis pirmiau nurodyta ESTT praktika, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, spręsdamas klausimą dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, konstatavo, kad vien verslo liudijimo turėjimo faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali būti laikomas verslininku (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 41 punktas).

31. Iš byloje esančių VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovas R. P. yra mažosios (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Iš viešai prieinamų duomenų ir su dubliku jo 11 priede pateiktų dokumentų (pvz. (duomenys neskelbtini)) G. P. (atsakovų sūnus, ginčo objekto rangovas) yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), o ši įmonė užsiima individualių namų, garažų, ofisų statyba ir atliekanti įvairius remonto bei griovimo darbus Kaune ir Kauno rajone. Ši įmonė įsteigta 2018-07-27, kai ginčo objekte dar nebuvo galutinai pabaigti statybos darbai. Iš 2022 m. birželio 22 d. VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad R. P. priklausė net penki žemės sklypai su statiniais (Registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurie buvo parduoti.

32. Šiuo atveju atsakovai yra fiziniai asmenys, byloje pateikti duomenys leidžia spręsti apie jų vykdomą gyvenamųjų namų statybos verslą (atsakovo R. P.), turimas specialias žinias statybų srityje (dirba statybų veiklą vykdančioje įmonėje), ginčo gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, o pelno gavimo tikslu.. Šiuo konkrečiu atveju labiau tikėtina, kad gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas atsakovams yra ne vienkartinis atvejis, o tęstinė komercinė atsakovų veikla, todėl atsakovai šio ginčo kontekste laikomi verslininkais. Dėl šios priežasties ginčui taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos.

Dėl vartojimo rangos sutarties

33. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

34. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).

35. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

36. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

38. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).

39. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

40. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

41. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. liepos 4 d. preliminariąją būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartį rengė atsakovai, todėl jos nuostatos bus aiškinamos vartotojų (ieškovų) naudai ir sutarties sąlygas pasiūliusių asmenų – atsakovų nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

42. Pagal Preliminariosios sutarties 8 punktą, sutarties 5-7 punkte numatyti statybos darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d., pagal sutarties 19 punktą, sutarties sąlygos gali būti keičiamos arba pildomos tiktai raštiškai abiejų šalių susitarimu. .

43. CK 6.666 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus; 2 dalyje -kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. 6.667 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

44. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką <...> subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

Dėl ieškinio senaties ir garantinių terminų

45. Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t.y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos ieškiniams dėl daiktų arba paslaugų trūkumų pareikšti pradžia (pavyzdžiui, CK 6.667 straipsnio 3 dalis). (2002-12-20 ???Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga).

46. Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

47. Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

48. CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį nei dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ir rangos sutartis nenustato kitokio termino. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; 2 dalyje -jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą; 3 dalyje - kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nors atsakovai nurodo, kad darbai buvo baigti 2018 m. liepos 7 d., tačiau ieškovai darbų pabaigą sieja su vandentiekio įteisinimu – 2019 m. lapkričio 23 d., tačiau kiekvienu iš ieškovų reiškiamų reikalavimų būtina nustatyti, kurią dieną ieškovai pateikė reikalavimus atsakovams dėl trūkumų, nes būtent šio dokumento surašymo data laikytina ieškinio senaties termino pradžia.

49. Kadangi atsakovai šioje byloje ginasi ir ieškinio senaties termino praleidimu, ieškovai prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovai savo pažeistas teises aktyviai gynė dar iki ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuolatos reikalavo iš atsakovų pašalinti trūkumus ar atlyginti jų patirtus nuostolius, ieškovų atstovas J. J. susirašinėjo su G. P. dar 2018 m. spalio 25 d. ir reikalavo taisyti trūkumus. Papildomai nuostolių atlyginimo ieškovai reikalavo ir 2021 m. gegužę, kuomet jų atstovas J. J. pakartotinai kreipėsi į G. P. dėl nuostolių atlyginimo bei aiškiai nurodė, jog jei nebus atlyginti nuostoliai, ieškovai savo teises gins teismine tvarka. Tuometinis ieškovų atstovas advokatas J. J. jau buvo pradėjęs rengti ieškinį teismui dėl nuostolių atlyginimo, tačiau vėliau ieškovams nurodė, jog nebegali jų atstovauti. Ko pasėkoje ieškovai buvo priversti ieškoti naujo atstovo. Didelį laiko tarpą užėmė teik naujo atstovo paieškos, tiek naujojo atstovo pasirengimas bylai, kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra sudėtingas ir didelės apimties. ieškovai yra vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, ko pasėkoje jiems apie ieškinio senaties terminus nebuvo žinoma iki šios bylos nagrinėjimo.

50. Kaip matyti iš ieškovų argumentų, dar statybų proceso metu jie naudojosi aukštos kvalifikacijos teisininko pagalba, kuriam statybos darbų garantinis terminas ir ieškinio senatis neabejotinai žinoma, tačiau rūpestingai ir laiku nesiėmė ginti ieškovų teisių. Tai, kad vėliau ieškovai ginčui spręsti pasitelkė kitą atstovą, taip pat nesudaro pagrindo tai vertinti kaip svarbią priežastį ieškinio senaties terminui atnaujinti. Aplinkybė, kad ieškovai yra vartotojai, jiems naudojantis profesionalių teisininkų paslaugomis, taip pat nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti, o kitų svarių priežasčių ieškovai nepateikė, todėl prašymas atnaujinti senaties terminą netenkinamas.

Dėl nuostolių susijusių su vandentiekio įvedimu

51. Šalys nesutaria, kokia apimtimi turėjo būti atlikti vandentiekio statybos darbai, ir ką šalys turėjo omenyje Preliminarioje sutartyje susitardamos dėl vandentiekio įvedimo darbų (nuostolių suma – 968 Eur). Ieškovai nurodo, kad buvo pažeisti Preliminarios sutarties 6, 7.11.4 punktai, kurie nustato 1 atsakovo pareigą įvesti vandentiekį. Ieškovai ieškinio 19 punkte teigia, kad vandens įvedimo procesas nebuvo pabaigtas – nebuvo pateikti reikalingi dokumentai vandentiekio įteisinimui. Ieškovai pasamdė UAB (duomenys neskelbtini), kuriam už dokumentacijos parengimą ir pridavimą sumokėjo 968 Eur.

52. Atsakovai savo nesutikimą grindžia tuo, kad sutartyje vandentiekio įteisinimo darbai nebuvo numatyti. Statinio projekte nurodyta: „Statant kaip gyvenamą namą, turi būti numatytas aprūpinimas vandentiekiu, nuotėkomis bei elektros tiekimu (projektus statytojas rengia atskirai)“.<...> „Vandentiekio, kanalizacijos ir elektros tiekimo projektus (jei tokie reikalingi) užsakovas rengiasi atskirai, samdydamas kitus projektuotojus“.<...> Gyv. name gyventojams užtikrinamos atitinkančios higienos normas sąlygos: užtikrinamas geriamos kokybės vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, patalpų šildymas, vėdinimas, natūralus ir dirbtinis apšvietimas“

53. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

54. Šalių laisva valia sudarytoje preliminariojoje sutartyje, kurioje numatyti rangos darbai buvo tęsiami ir šalims sudarius pagrindinę sutartį, kurią parengė patys atsakovai, 6 punktas nustato, kad „Pardavėjas įsipareigoja pastatyti pastogę automobiliui, įvesti elektrą bei vandentiekį, įrengti vietinę kanalizaciją, drenažą“. Preliminarios sutarties 7.11.4. punktas nustato, kad „Vandentiekis. Prijungtas prie šiame rajone esamo vandentiekio tinklų“. Taigi, sutartyje yra aiškiai susitarta, kad turi būti ne tik įvestas vandentiekis, bet ir prijungtas prie esamų tinklų. Byloje nėra ginčo, kad vandentiekis buvo įvestas ir prijungtas prie esamų tinklų, kadangi dėl to ieškovai nereiškė atsakovams jokių pretenzijų. Pretenzijos buvo reiškiamos tik dėl dokumentacijos – projekto parengimo ir įteisinimo. Ieškovai prašo atlyginti nuostolius, susijusius su vandentiekio tinklų įteisinimu.

55. Atsakovai cituoja Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, pagal kurį žodis „įvesti“ reiškia: 1. padėti ar versti įeiti vedantis, 2. prijungti prie kokių įrenginių linijos, 3. įsteigti, sukurti, padaryti vartojamą. Sutartyje vartojama sąvoka antrąja reikšme – prijungti. Žodžiu „prijungti“ ir turime omenyje prijungimą, kadangi toliau sutartyje 7.11.4. punkte sąvoka įvesti vandentiekį detalizuojama – „prijungti jį prie tinklų“. Atsakovų teigimu, Sutartyje vartojama sąvoka antrąja reikšme – prijungti. Žodžiu „prijungti“ ir turime omenyje prijungimą, kadangi toliau sutartyje 7.11.4. punkte sąvoka įvesti vandentiekį detalizuojama – „prijungti jį prie tinklų“. Sutartyje nekalbama apie įteisinimą ar dokumentų tvarkymo paslaugas. Įteisinimas ir įvedimas yra skirtingos sąvokos.

56. Kaip jau minėta, atsakovai yra verslininkai, sutartį rengė jie, todėl visos iš sutarties teksto kylančios abejonės aiškintinos ieškovų- vartotojų naudai. Ieškovai suprato, kad vandentiekis bus įvestas ir vandeniu bus galima teisėtai naudotis. Kaip nurodyta žodyne, trečioji žodžio „įvesti“ reikšmė yra įsteigti, sukurti, padaryti vartojamą. Tam, kad vandentiekis gyvenamosios paskirties patalpose būtų naudojamas, jis turi būti įvestas ne bet kaip, o laikantis teisės aktų reikalavimų, įrengtas pagal projektą, suderintą su vandens tiekėju. Akivaizdu, kad atsakovai vandentiekį įrengė neparengę atitinkamo projekto ir nesuderinę jo su vandens tiekėju įstatymo nustatyta tvarka, o be šių veiksmų vandentiekis negali būti laikomas teisėtai įrengtu, todėl darytina išvada, kad atsakovai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvesti vandentiekį pilnai neįvykdė, dėl ko ieškovai turėjo nuostolių, kurių dydį patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita 968 Eur sumai (CPK 178 str.).

57. Šiuo atveju vandentiekis nebuvo įteisintas iki pagrindinės sutarties sudarymo, todėl su jo įvedimu susiję darbai dėl projekto parengimo vertintini kaip projektavimo ranga, o trečiajam asmeniui teikiami dokumentai dėl įteisinimo, sutarties sudarymo atitinka atstovavimo ir pavedimo santykius: pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.). Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 str. 1 d.). Prašymo dėl vandentiekio įvedimo padavimas per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, priskirtinas kitokiems teisiniams veiksmams Civilinio kodekso 6.757 straipsnio 1 dalies prasme. Šalims sudarius nebaigto gyvenamojo namo pagrindinę pirkimo- pardavimo sutartį, vandentiekio įrengimo įteisinimui susitarimas dėl pavedimo sutarties nebuvo sudarytas, ieškovai nebuvo tam išdavę įgaliojimo atsakovams, tačiau vertinant preliminarioje sutartyje atsakovo įsipareigojimą įvesti vandentiekį, inicijuoti įgaliojimo gavimą buvo atsakovų pareiga.

58. Pretenziją dėl vandentiekio įvedimo atsakovai pareiškė 2018 m. gruodžio 6 d. el. laišku (ieškinio priedas Nr. 7). Vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. gruodžio 7 d. (CK 6.666 str. 2 d., 6.667 str.).

Dėl nuostolių susijusių su Žemės sklypo išlyginimu ir įvažos įrengimu

59. Šalys nesutaria dėl Žemės sklypo išlyginimo ir įvažos atlikimo statybos darbų (nuostolių suma 740,52 Eur). Ieškovai nurodo, kad buvo pažeistas Preliminarios sutarties 7.11.6. punktas – Žemės sklypas nebuvo išlygintas ir nebuvo padaryta įvaža. Ieškovai pasamdė trečiąjį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), kuriam už Žemės sklypo išlyginimą ir įvažos atlikimą ieškovai sumokėjo 740,52 Eur. Su ieškovų reikalavimu atsakovai nesutinka.

60. Ieškovai savo reikalavimą grindžia savo pačių paaiškinimais ir nuotrauka. Tripliko tekste 57 p. pateikta nuotrauka įvaža, užtikrinanti galimybę įvažiuoti į Žemės sklypą ir privažiuoti prie nebaigto statyti gyvenamojo namo, buvo įrengta. Iš su dubliku pateiktos (nuotraukos) spręsti, kad būtent tokia įvaža turėjo būti įrengta nėra galimybės, kadangi įvažos medžiagiškumas iš esmės nesiskiria nuo atsakovų įrengtos įvažos, t. y. jokie įvažos statybos darbai neatlikti ir jokie nauji plokšti paviršiai neįrengti. Dėl konkretaus įvažos medžiagiškumo ir parametrų ieškovai su atsakovais nesitarė ir tokių sąlygų nenumatė Preliminarioje sutartyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 1 atsakovo įrengta įvaža buvo netinkama įvažiuoti į sklypą.

61. Nors ieškovams teismas ne kartą siūlė skirti statybinę ekonominę ekspertizę, šia teise ieškovai atsisakė pasinaudoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Kaip nurodo atsakovai, ieškovai jiems pretenzijų dėl įvažos įrengimo ir žemės sklypo išlyginimo nereiškė, iš nuotraukos žemės sklypas vizualiai atrodo lygus, matyti ir kitoks gruntas, kuris atitinka atsakovų nurodomą įvažą, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų nuspręsti, kad žemės sklypas nebuvo išlygintas ir įvaža nebuvo įrengta (CPK 178 str.).

Dėl nuostolių susijusių su nekokybiškos vietinės kanalizacijos įrengimu

62. Šalys nesutaria dėl vietinės kanalizacijos įrengimo kokybės (nuostolių suma – 465,85 Eur). Ieškovai nurodo, kad vietinė kanalizacija įrengta nekokybiškai: 1) valymo įrenginys netaisyklingos apskritimo formos, neužsidengė įrenginio dangtis ; 2) nebuvo prijungta orapūtė, ieškovams buvo perduota tik 2019 m. birželio 25 d., tačiau atsakovai savo darbu ir lėšomis jos taip ir nepajungė. Ieškovai prašo atlyginti nuostolius, susijusius su valymo įrenginio permontavimu. Ieškovas L. B. paaiškino, jog įrengus kanalizacijos įrenginius netrukus šalia jo pradėjo važinėti sunkiasvorės transporto priemonės į gretimą sklypą, ko pasėkoje ir deformavosi jo forma. Su ieškovų pozicija atsakovai nesutinka, nurodo, kad valymo įrenginio statybos darbai buvo atlikti tinkamai, netaisyklingą vamzdžio formą galima nesunkiai ištaisyti – tai nėra kokybės trūkumas, tam nereikia permontuoti valymo įrenginių, o orapūtės atskirai montuoti nereikia, jos kištuką papraščiausiai tereikia įjungti į elektros tinklo rozetę.

63. Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita patvirtina, jog už minėtus darbus - valymo įrenginio permontavimą (grunto atkasimą aplink įrenginį, grunto pagrindo parengimą, įrenginio sumontavimą, orapūtės sumontavimą ir pajungimą, aplinkos sutvarkymą) sumokėjo 385 Eur plius PVM, tai yra 465,85 Eur.

64. Valymo įrenginio įrengimas priskiriamas statybos rangos darbams. Teismas sutinka su atsakovų teisiniais argumentais, kad ieškovams savo reikalavimus pareiškus tik ieškinyje, jie neturėjo galimybės ištaisyti trūkumų, net jeigu tokie ir būtų nustatyti.

65. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

66. CK 6.666 str. 2 d. nustato protingą terminą reikalavimams dėl darbų trūkumų. Reikalavimas dėl nekokybiškos vietinės kanalizacijos iki ieškinio pateikimo teismui atsakovams nebuvo pareikštas. Nuo darbų pabaigos praėjo beveik 4 metai, tačiau pretenzijų dėl to nebuvo gauta. Ieškovai neteko teisės reikšti reikalavimo dėl vietinės kanalizacijos kokybės trūkumų, kadangi jis pareikštas pasibaigus terminui, skirtam reikalavimams dėl darbų trūkumų reikšti. Tikėtina, kad darbai ieškovų nurodomiems trūkumams pašalinti buvo atlikti 2019-12-12, kai buvo išrašyta sąskaita už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus. Nepaisant to, pretenzija atsakovams dėl kokybės trūkumų liko nepareikšta. Tai padaryta tik pareiškus ieškinį šioje byloje.

67. CK 6.667 str. 1 d. nustato 1 metų ieškinio senatis terminą reikalavimams dėl darbų trūkumų. Nuo darbų pabaigos iki ieškinio padavimo 2022-02-25 praėjo beveik 4 metai. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad ieškovai neteko teisės reikšti reikalavimo dėl vietinės kanalizacijos darbų trūkumų, kadangi jis pareikštas pasibaigus įstatyme numatytam garantiniam terminui ir praleidus ieškinio senaties terminą (CK 6.666 str. 2 d., 6.667 str.).

Dėl nuostolių susijusių su terasos ir įėjimo laiptų įrengimu

68. Šalys nesutaria dėl terasos ir laiptų įrengimo statybos darbų (nuostolių suma – 2654,94 Eur). Ieškovai nurodo, kad terasa ir laiptai buvo numatyti gyvenamojo namo projekte. Atsakovų Rangovas pripažino prievolę įrengti terasą ir laiptus, todėl jie turėjo būti įrengti. Atsakovai atsisakė įrengti, todėl jie privalo atlyginti ieškovų nuostolius. Su ieškovų pozicija atsakovai nesutinka.

69. Šalys sutartyje nesitarė dėl terasos ir laiptų įrengimo, ir ieškovai ieškinyje pripažįsta šią faktinę aplinkybę, tačiau laikosi pozicijos, kad atsakovai Preliminariosios sutarties 2.5 p. įsipareigojo statybos darbus atlikti būtent pagal statybos projektą, kuriame yra numatyta tiek terasa, tiek ir įėjimo laiptai. 2018 m. kovo 28 d. ieškovai gavo atsakovų atstovo elektroninį laišką, kuriuo sutiko įrengti terasą ir įėjimo laiptus, bet tuo pačiu atsisakė įrengti nuogrindą, kuri yra dalis trinkelių ir yra daroma dedant trinkeles. 2018-10-03 laiške rašoma: „Nebus jokiu laiptu ir terasos bukit ramus“. Dar vėliau, 2020 m. gruodžio 27 d. el. laiške rašo: „terasos ir laiptų as (duomenys neskelbtini) nedarysiu ner uz ka nori sumokek padarysiu“. Kaip patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas dėl tolimesnių darbų atlikimo, medinės terasos bei lauko laiptų į namą įrengimas buvo suplanuotas paskutiniame 7-me darbų atlikimo etape. Šio susitarimo atsakovai nepripažįsta, kadangi jis nėra jų pasirašytas ir šias prievoles prisiėmė jų rangovas G. P.. Ieškovai pabrėžia, jog visą laikotarpį jie bendravo išskirtinai su G. P., į jį kreipėsi dėl įvairių statybos trukumų, negana to pati atsakovė rankpinigių perdavimo momentu nurodė, jog viskas bus derinama per G. P.. Taigi patys atsakovai ieškovams nurodė, kad toliau būtų tęsiamas bendravimas dėl statybos išskirtinai su atsakovės sūnumi G. P.. Todėl visi vėlesni susitarimai, pretenzijos buvo reiškiamos konkrečiai G. P., taigi ir susitarimas dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo etapais pripažįstamas tinkamu atsakovų įsipareigojimu. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog pervedus paskutiniuosius pinigus už terasą ir įėjimo laiptų įrengimą atsakovai atsisakė atlikti šiuos darbus ir pareiškė, jog jei yra noras, kad terasa ir įėjimo laiptai būtų padaryti, ieškovai turi sumokėti papildomai, nors paskutinis pavedimas buvo padarytas būtent su tikslu, jog už tuos pinigus atsakovai įrengs terasą ir įėjimo laiptus.

70. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad šalys už 70000 Eur sumą susitarė ne dėl visų gyvenamojo namo įrengimo darbų, o tik dėl tų, kurie aiškiai įvardinti preliminariojoje sutartyje ir projekte, kuris yra sudedamoji sutarties dalis. Pagal Preliminarios sutarties 7.7. punktą, šalys aiškiai susitarė, kad atsakovai nemontuoja laiptų, tačiau joje nenurodyta, kad projekte numatyta terasa nebus įrengta. Kaip jau minėta, neaiškios sutarties sąlygos vertinamos vartotojų naudai. Be to, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad nuostata „Laiptų pardavėjas nemontuoja“ yra apie laiptus namo viduje iš pirmo aukšto į antrąjį, o ne apie laiptą prie terasos.

71. Ieškovai prašo priteisti 2654,94 Eur terasos įrengimo išlaidas.. Šias išlaidas patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) kvitai už medžiagas bei 2019 lapkričio 18 d. J. Š. sąskaita 1150 Eur sumai už terasos ir laiptų įrengimą.

72. Tačiau reikalavimas yra pareikštas praleidus CK 6.667 str. 1 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti nuostolius dėl darbų trūkumų, kurie buvo ištaisyti 2019-11-18 (pagal J. Š. sąskaitą). Pretenzija dėl terasos įrengimo buvo pareikšta 2018 m. kovo 24 d. elektroniniu laišku (ieškinio priedas Nr. 13). Vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. kovo 25 d. (CK 6.666 str. 2 d., 6.667 str.). Kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovai neįrodė, kad praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

Dėl nuostolių susijusių su dujų įvedimu ir dujotiekio sumontavimu

73. Šalys nesutaria dėl dujų įvedimo į Žemės sklypą ir dujotiekio sumontavimo statybos darbų (nuostolių dydis – 1319,82 Eur). Ieškovai nurodo, kad atsakovai įsipareigojo pastatyti dujinį katilą, šildomas grindis ir atvesti dujas iki Žemės sklypo. To nepadarė, todėl šiems darbams atlikti buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), kuris išrašė sąskaitą nuostolių sumai. Su ieškovų pozicija atsakovai nesutinka.

74. Preliminarios sutarties 7.11.1. punktas nustato, kad „<...> Įrengtas dujinis katilas šildymui ir karštam vandeniui ruošti“. Minėta sąlyga šalys susitarė, kad 1 atsakovas įrengs dujinį katilą, tačiau dėl dujų įvedimo ir dujotiekio sumontavimo statybos darbų atsakovų teigimu nebuvo susitarta. Ieškovai susitarimą įrodinėja e.laišku, Atsakovų sūnus G. P. iki sudarant preliminarią sutartį iš savo naudojamo el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsakė ieškovams, kad: „Skaičiavom ir manau su pečium dujiniu ir šildomomis grindimis pirmam aukšte, ištinkuotom sienom, antru aukštu, stoginė bei papildomom durim, traideniu bei vandentekiu, pilnai apšildytu stogu, vonios kambariu antram aukšte kaina siektu 70 000. čia su dujų atvedimu iki sklypo, išvedžiotu vamzdynu bei elektra visame name“ (ieškinio 1 priedas - 2017-05-06 ir 2017-05-11 susirašinėjimas). Atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovų susirašinėjimas su jų sūnumi G. P. nepagrindžia atsakovų įsipareigojimų, nes jis nebuvo įgaliotas derinti sutarties sąlygų.. Kaip matyti iš susirašinėjimo iki sutarties sudarymo, tiek iki preliminarios sutarties sudarymo, tiek statybos darbų eigoje būtent G. P. derino su ieškovais sutarties sąlygas, organizavo ir atliko statybos rangos darbus, tai yra veikė atsakovų vardu, todėl šie argumentai vertintini kaip atsakovų gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės pagal ieškinį. Kaip jau minėta, ieškovai sutartiniuose santykiuose vertintini kaip silpnesnioji šalis, todėl spręstina, kad buvo susitarta dėl dujų įvedimo ir dujotiekio sumontavimo statybos darbų.

75. Byloje pateikta sąskaita patvirtina, jog už šias paslaugas ieškovai UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 319,82 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tačiau reikalavimas yra pareikštas praleidus CK 6.667 str. 1 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl darbų trūkumų, kurie buvo ištaisyti 2019-01-22 (pagal mokėjimo pavedimą). Kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovai neįrodė, kad praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

Dėl nuostolių susijusių su energetinio naudingumo klasės pažeidimu

76. Ieškovai nurodo, kad jiems buvo perduotas gyvenamasis namas, kurio įrengimas neatitinka projekte numatytos energetinio naudingumo klasės (nuostolių suma – 3631,69 Eur).

77. Atsakovai nurodo, kad Preliminarios sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad „Pardavėjas įsipareigoja iki faktinio Turto perdavimo Pirkėjui, Turtą perduoti dalinai įrengtą“. Preliminarios sutarties 7.2.3. punktu šalys susitarė dėl sienų šiluminės varžos reikalavimų, 6.2.5. punktu šalys susitarė, kad „Pirkėjams yra žinoma, kad šia sutartimi gyvenamojo namo statybos darbų baigtumas yra 43 % procentai“. Esant tokioms aplinkybėms, kad šalys tarėsi dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimo, o nesant šalių susitarimo dėl gyvenamojo energetinio naudingumo klasės, atsakovai neprivalėjo užtikrinti, kad nebaigto statyti energetinio naudingumo klasė turi atitikti projekto reikalavimus.

78. UAB (duomenys neskelbtini) patikrino namo sandarumą ir nustatė, kad jis neatitinka B klasės energetinio naudingumo klasės.

79. Liudytojas A. K., kuris turi aukštąjį statybos inžinerijos išsilavinimą, teismo posėdyje nurodė, jog B klasės sandarumo koeficientas negali viršyti 1,5 karto per valandą, o nagrinėjamu atveju atlikus sandarumo bandymą name paaiškėjo, jog sandarumas siekia 3,92 karto per valandą. Teigė, jog šiuo atveju dėl namo sandarumo kalti statybininkai, kurie netinkamai atliko darbus. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. išsamiai apžvelgė kiekvieną sandarumo apžvalgoje nurodytą nuotrauką, tai yra paaiškino 2 iš 7 puslapyje esančią nuotrauką, nurodydamas, jog negali būti paliktas netinkuotas mūras, plyšiai turi būti užtinkuoti, todėl tinkuotojai savo darbo neatliko, 3 puslapyje matosi, jog fibo blokeliai yra nesandarūs, todėl taip pat turėjo būti tinkuojami, priešingu atveju vyksta oro filtracija, 4 puslapyje matomas neteisingas langų montavimas, nėra apipjaustymo, sandarinimo, nėra garo izoliacinių juostų, ta reiškia darbas yra nepabaigtas, jei būtų durys, tai per keletą metų dėl per žemos temperatūros grindys pradėtų atšokinėt arba pradėtų pūt, jei tai parketas, 5 puslapyje matoma pirmo austo perdanga, netinkuoti blokeliai, apatinėje nuotraukoje ir 6 puslapio nuotraukoje parodo kiaurą stogo energinį efektyvumą garo požiūriu. Taigi iš esmės namas buvo statomas aplaidžiai. Liudytojas nurodė, jog jeigu būtų spėję nudažyti gipsą, sukloti grindis ir pakabinti 1 aukšto lubas, tai paslėpti defektai pasimatytų gal net pirmuosius gyvenimo name metus. Pradėtų luptis dažai aplink langus, grindys, jei tai būtų laminatas ar parketas atšokinėtų arba putų, vasara būtų nuolatos juntama tvanka bei patvirtino, jog dažai ar glaistymas sandarumo klaidų neištaiso.

80. Ieškovai šiems trūkumams šalinti pasitelkė J. Š., kuris teismo posėdyje patvirtino, jog namas buvo pastatytas nekokybiškai, neatitiko energinio naudingumo klasės. Atsakovams atsisakius ištaisyti trukumus, jog namo energetinė vertė būtų B klasės, ieškovai buvo priversti trūkumus taisyti savo lėšomis, pasamdant J. Š.. Minėtas liudytojas nurodė, jog buvo fasado darbų neatitikimų, nesandarūs langai, pagrindines stogo konstrukcijas taip pat reikėjo keisti. Šie trūkumai buvo matomi vizualiai, todėl nereikia būti ekspertu, jog matytum, kad kažkas su statybos darbais padaryta ne taip, kaip reikia. Atsižvelgęs į per savo darbo praktiką matytus objektus, liudytojas nurodė, jog namas yra pastatytas prasčiau nei vidutinis objektas, kartu pabrėždamas, kad net ir su pigesnėmis medžiagomis įmanoma padaryti geresnį darbą. Namo statybos trūkumai jo nuomone atsirado dėl nekvalifikuoto darbo. Byloje yra pateikti J. Š. išsamūs paaiškinimai, kokius konkrečius trūkumus jis nustatė ir turėjo ištaisyti ieškovų lėšomis.

81. Ieškovai patyrė 205,70 Eur išlaidas už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas tikrinant namo sandarumą. Taip pat ieškovai išleido 3 631,69 Eur pasamdydami J. Š., kuris taisė namo trūkumus.

82. Nors liudytojas A. K. teigė, kad namo sandarumas šiuolaikiniais prietaisais gali būti išmatuojamas net nesant pastato langų, tačiau STR 2.01.02:2016 Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas 39 punktas nustato „Sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius“. Ieškovai 2019-02-22 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, taigi, 2018-09-11 namo statyba nebuvo baigta, o tai reiškia, kad sandarumo bandymas buvo atliekamas nesilaikant bandymo reikalavimų, kuriuos nustato statybos techninis reglamentas, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovų pateiktais sandarumo matavimais. Kaip jau minėta, ieškovai ekspertizės atsisakė. Be to, iš dalies sutiktina ir su atsakovų argumentais, kad matavimų metu namas nebuvo baigtas statyti, todėl sandarumo rezultatu įtakos turėjo ir nebaigti darbai, kurie nuo atsakovų nepriklausė, pvz., palangių įrengimas.

83. Kaip minėta, CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarp šalių kilus ginčui dėl statybos darbų trūkumų, šalys turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ši įstatymo nuostata nėra savitikslė, o orientuoja šalis ir teismą ta prasme, kad darbų trūkumai patikimai gali būti nustatomi tik kvalifikaciją ir kompetenciją statybų srityje turinčio asmens- teismo eksperto, matavimai turi būti daromi patikimais prietaisais, kuriems atlikta metrologinė patikra, todėl vien liudytojų parodymų, kurie ieškovų naudai atliko statybos darbus, patikimai konstatuoti darbų trūkumus nepakanka.

84. Nepaisant to, teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad bet kokios interpretacijos dėl namo energetinio naudingumo klasės neatitikimo yra nepagrįstos, kadangi energetinio naudingumo klasė nebuvo šalių susitarimo dalykas. Energetinio naudingumo klasė buvo numatyta gyvenamojo namo projekte, todėl tie darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovai, turėjo būti atlikti kokybiškai ir laikantis technologijų, kad galutiniame rezultate namas būtų pakankamai sandarus ir atitiktų projekte numatytą energetinio naudingumo klasę.

85. Ieškovams neįrodžius, kad atsakovų atlikti statybos darbai neatitinka projektinio energetinio naudingumo klasės, šis ieškinio reikalavimas atmetamas. Be to, savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti yra CK 6.667 str. 1 d. nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino praleidimas (skaičiuojamas nuo 2018-10-01 elektroniniu laišku pareikštos pretenzijos).

Dėl nuostolių susijusių su termino pabaigti statybos darbus pažeidimu

86. Ieškovai nurodo, kad atsakovai pažeidė pareigą atlikti darbus iki Preliminarios sutarties 8 punkte nustatyto termino – 2017-11-15 (nuostolių suma – 6440 Eur). Dėl šio pažeidimo ieškovai negalėjo apsigyventi gyvenamajame name ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 buvo priversti nuomotis kitą būstą, ir dėl to patyrė 6440 Eur nuomos išlaidų, kurias sudaro 280 Eur/ mėn. nuomos mokestis, iš viso 23 mėn. Tai ieškovų nuostoliai, atsiradę dėl statybos darbų atlikimo termino pažeidimo.

87. Atsakovai nurodo, kad Šalys susitarė dėl nebaigto gyvenamojo namo pardavimo ir statybos darbų, kurie nesudaro 100 procentų baigtumo. Dėl to net ir Preliminarioje sutartyje nustatytu laiku pabaigus statybos darbus, ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis apsigyventi gyvenamajame name ir taip išvengti nuomos išlaidų. Ieškovai atliko ir kitus statybos darbus iki pilno gyvenamojo namo baigtumo, todėl negalima nustatyti, kiek atsakovų vėlavimas atlikti statybos darbus galėjo sąlygoti nuomos kaštų padidėjimą.

88. Atsakovų teigimu, jie pabaigė statybos darbus 2018-07-06 (atsiliepimo 33 punktas). Po šios datos atsakovų tvirtinimu buvo atliekami tik defektų šalinimai ir keletas neesminių darbų, kurie negalėjo turėti įtakos ieškovų apsigyvenimui gyvenamajame name, todėl ieškovų nurodomas kompensuotinas laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 yra nepagrįstas. Be to, ieškovai pažeidinėjo Preliminarios sutarties 4 punktą – vėlavo atsiskaityti, todėl keletą kartų atsakovai buvo sustabdę darbus. Preliminarios sutarties 4 punkte nustatyta „Pirkėjas įsipareigoja mokėti Pardavėjui dalimis per tris kartus, įvertinus pirkėjo turto vertintojui, pagal pardavėjo poreikius statyboms“. CK 6.58 str. 1 d. nustatyta „Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius“.

89. Laikotarpiu nuo 2018-01-16 iki 2018-04-14 darbų atlikimas buvo sustabdytas, kadangi ieškovai neatsiskaitė pagal atsakovų poreikį statyboms. 2017-11-15 dienai ieškovai buvo sumokėję tik 46520 Eur, kas sudaro 66 procentus bendros kainos. Ieškovų teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. mokėjimai buvo sustabdyti, nes atsakovai jau tada buvo pažeidę prievolę atlikti statybos darbus iki sutartyje nurodyto termino bei neatlikus jokių darbų už 5000 Eur sumą, kurią ieškovai pervedė atsakovams.

90. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovams baigėsi pinigai, todėl jie negalėjo atsiskaityti ir buvo priversti išvykti į užsienį uždarbiauti, atkurti savo mokumą ir tada pratęsti darbus. Susirašinėjant ieškovai neprieštaravo dėl darbų sustabdymo, kadangi laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-07 mėn. išvyko į užsienį ir tuo metu neatsiskaitinėjo už darbus. Laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-05-25 laikotarpiu šalys derino 2 aukšto išplanavimą, todėl darbai negalėjo būti vykdomi.

91. Atsakovų teigimu, jie 2018-07-06 darbus baigė ir perdavė pagal atliktų darbų aktą ieškovų atstovui A. M.. 2018-07-06 e.laiške ieškovas nurodo Rangovui, kad dėl tolesnių darbų jis nėra apsisprendęs Net ir pabaigus darbus, dar nebuvo galima gyventi, kadangi namas buvo nepabaigtas statyti. Ieškovai toliau darbus tęsė savo iniciatyva su kitais pasirinktais rangovais.

92. Ieškovai teigia, kad atsakovai ieškovams namą perdavė tik 2019 m. lapkričio 13 d., o į namą ieškovai persikraustė tik 2019 m. lapkričio 23 d., tai yra po to, kai legalizavo vandentiekio įvedimą į namą. Taigi dėl atsakovų kaltės ieškovai buvo priversti papildomai nuomotis būstą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (23 mėn.), ko pasėkoje ieškovai patyrė 6 440 Eur dydžio žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų.

93. Kaip matyti iš šalių nurodytų aplinkybių, statybos metu ne kartą tarp šalių kilo ginčai dėl atliktų darbų apimties bei atsiskaitymo terminų, todėl ieškovai kurį laiką buvo sulaikę mokėjimus, o atsakovai sustabdę statybos darbus. Tačiau teismas šioje byloje pripažino, kad atsakovai buvo įsipareigoję įvesti vandentiekį, ne kartą ieškovų raginami, to taip ir nepadarė, vandentiekis buvo įteisintas kito rangovo. Kadangi vandentiekio įvedimas yra sutartinė atsakovų pareiga, todėl ieškovai negalėjimą apsigyventi name pagrįstai sieja su šis atsakovų pareigos nevykdymu ir terminą skaičiuoja iki tos dienos, kol vandentiekis name buvo įteisintas, t. y. iki 2019 m. lapkričio 23 d., nepriklausomai nuo kitų atsakovų nurodytų aplinkybių.

94. Atsakovai prašo vadovautis CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytu sutrumpintu 3 metų terminu ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo, kad nuomos išlaidas patyrė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30. Ieškinys teismui buvo pareikštas 2022-02-25, tai reiškia, kad nuomos išlaidoms už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-01-30 yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu ieškovai gali reikalauti nuomos išlaidų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-11-30, t.y. už 10 mėnesių, iš viso 2800 Eur (280*10).

Dėl procesinės bylos baigties

95. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovai, atlikdami statybos rangos darbus pagal preliminariąją sutartį ir prie jos pridėtą statybos projektą, netinkamai vykdė sutartį, nes ieškovams perdavė netinkamos kokybės darbo rezultatą, visų sutartų darbų neatliko ir dėl to ieškovai patyrė nuostolių. Teismui iš dalies pagrįstais pripažinus ieškovų reikalavimus, tačiau atsakovams remiantis garantiniu terminu ir ieškinio senatimi, reikalavimai, kylantys iš statybos rangos sutarties atmesti, pripažinus nepagrįstu ieškovų prašymą atnaujinti senaties terminą. Ieškovams įrodžius, kad dėl praleisto termino įvykdyti statybos rangos darbus, ieškinio senaties ribose atsakovams priteisti jų patirti nuostoliai, atsiradę dėl būtinybės nuomotis kitą būstą – 2 800 Eur, ši nuostolių suma lygiomis dalimis priteistina ieškovams solidariai iš atsakovų (CPK 278 str).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

96. Ieškovai prašo priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Ieškovams iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

97. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

98. Ieškovai pareiškė reikalavimus 16 220,82 Eur sumai, todėl patenkinus 2 800 Eur ieškinio reikalavimų, ieškovų naudai priimtas sprendimas sudaro 17 procentų visų byloje pareikštų reikalavimų, o atmestų reikalavimų dalis sudaro 83 procentus.

99. Ieškovai šioje byloje patyrė 410 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, turėjo 4 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė turėjo 3400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmę, pripažintina, kad prašomos priteisti sumos advokatų pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

100. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų ieškovų naudai priteistina (410+4900)x17proc 903 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai sudaro 2 822 Eur (3 400 EurX83 proc.).

101. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitomos tarpusavyje ir atsakovei R. P. iš ieškovų priteisiama 1919 Eur (2822-903), kiekvienam po 959,50 Eur.

102. Valstybė byloje patyrė 41,71 Eur pašto išlaidų, atitinkamai paskirstomos šalims, ieškovams 17,31 Eur (41,72x83 proc/2 ) kiekvienam, atsakovams po 7,09 Eur (41,02 Eurx17 proc/2) kiekvienam (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis solidariai iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 800 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. vasario 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1919 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,31 Eur (septyniolika eurų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,31 Eur (septyniolika eurų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,09 Eur (septynis eurus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė