Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir P. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjo klausimą dėl bylos sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovai ieškiniu prašė teismo: 1) uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti ieškovams V. M. ir P. B. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu C; 2) įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5,14 m pločio užtvarą, esantį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje indeksu C, tarp koordinačių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovai nurodė aplinkybes, kad byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15974 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi apsunkinimų. Šio Žemės sklypo 14952/15974 dalys patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), o 1022/15974 dalys žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui P. B.. Ieškovė V. M. 2012 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojasi 8522/15974 (8522 kv. m) dalis žemės sklypo. Likusią žemės sklypo dalį, t. y. 6430/15974 dalių, valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi atsakovė E. Č.. Taigi, žemės sklypą šiuo metu valdo P. B. (nuosavybės teise), V. M. ir E. Č. (nuomos teise). 2006 m. kovo 27 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Korporacija matininkai“ parengė žemės sklypo planą (toliau – planas), kurį suderino buvę žemės sklypo naudotojai, t. y. UAB „Juralvis“, AB „Suskystintos dujos“, AB „Lietuvos dujos“ ir P. B.. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo žemės sklypo planu yra numatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, su kuria buvę naudotojai sutiko. 2006 m. kovo 27 d. UAB „Korporacija matininkai“ parengtas ir patvirtintas sklypo planas su išskirstytomis atskiromis ir bendrojo naudojimo zonomis yra tinkamai parengtas dokumentas, suderintas su visais buvusiais sklypo valdytojais. Tai reiškia, kad planas yra galiojantis, o planu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra privaloma ir vėlesniems žemės sklypo naudotojams. Pagal šį planą yra sudarytos ir V. M. bei E. Č. valstybinės žemės nuomos sutartys. Žemės sklypo dalis, sudaranti 8381 kv. m, plane pažymėta indeksu A, yra suformuota ieškovei V. M. priklausantiems statiniams eksploatuoti. Sklypo dalis, turinti 813 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu D, nuosavybės teise priklauso P. B. ir suformuota jam priklausančiam statiniui naudoti. Sklypo dalys, turinčios 2042 kv. m ir 4109 kv. m plotus, plane pažymėtos indeksais B ir E, yra suformuotos E. Č. priklausantiems statiniams eksploatuoti. Nepaminėta (likusi) žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C, turinti 629 kv. m ploto, yra bendro naudojimo, skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti, patekti prie jų statinių bei jiems išnuomotų (išpirktų) sklypo dalių. Bendro naudojimo 629 kv. m plote (plane C dalis) ieškovė V. M. naudojasi 141 kv. m dalimi, atsakovė E. Č. – 279 kv. m dalimi, o P. B. – 209 kv. m dalimi. Tai reiškia, kad visi žemės sklypo naudotojai turi teisėtą galimybę naudotis bendro naudojimo dalies (plane C dalis) plotu, jį naudoti kaip privažiuojamąjį kelią prie savo turimų statinių bei žemės sklypo dalių, nes būtent šiuo tikslu (privažiavimo) ši sklypo dalis ir buvo suformuota. Ieškovų teigimu, atsakovė E. Č. ir jos dalies naudotojas sūnus A. Č. bendrojo naudojimo C dalį neteisėtai užvaldė ir šioje dalyje pasistatė 5,14 m pločio užtvarą (vartus). Taigi, atsakovei E. Č. ir jos sūnui A. Č. įsirengus minėtus vartus (užtvarą), buvo apribota ieškovų V. M. ir P. B. galimybė patekti prie savo nuomojamos žemės sklypo dalies ir ieškovė nebeturi galimybės patekti prie savo nuomojamos žemės sklypo dalies per bendrą įvažiavimą, esantį plano C dalyje, kadangi kelią riboja atsakovės įrengti vartai. Ieškovų įsitikinimu, užtverdama bendrojo naudojimo pravažiuojamąjį kelią, atsakovė E. Č. pažeidžia tiek jos, tiek ir P. B. teises. E. Č. neturi jokios teisės vienašališkai naudotis sklypo bendrojo naudojimo plotu. Atsakovė E. Č. taip pat nesilaiko patvirtinto sklypo plano, valstybinės žemės nuomos sutarties, įstatymų reikalavimų.

3. 2021 m. sausio 11 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

4. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla Nr. eA-2278-438/2021 pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo panaikinimo. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5580-342/2020; 2) priimti naują sprendimą, tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-5580-342/2020 pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys P. B., E. Č., A. Č., dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundu ji prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104) ir įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti šiuos veiksmus: inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti E. Č. administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 ir 261 straipsnius; įpareigoti E. Č. pašalinti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laugalių g. 2 Gargžduose, dalyje, plane pažymėtoje indeksu C, savavališkai įrengtą stumdomą užtvarą; E. Č. nepašalinus savavališkai įrengto užtvaro žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje indeksu C, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą.

7. Be to, nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta administracinė byla Nr. eI3-2115-386/2021 pagal pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, tretieji asmenys E. Č. ir A. Č., dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. rašto ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

8. Pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad 1,5974 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (1,4952 ha) ir pareiškėjui P. B. (0,1022 ha). Valstybei priklausančią sklypo dalį nuomojasi pareiškėja V. M. (0,8522 ha) ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. (0,643 ha), kuri 0,2252 ha sklypo dalį subnuomoja trečiajam asmeniui A. Č.. Žemės sklype pareiškėjams ir tretiesiems asmenims priklauso įvairūs statiniai. Trečiųjų asmenų E. Č. ir A. Č. iniciatyva Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo, siekiant padalyti žemės sklypą į du sklypus. Parengtas sklypo formavimo projektas buvo pateiktas viešai svarstyti, pasiūlymus buvo galima teikti iki 2020 m. spalio 29 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių taikytinos redakcijos 58 punktas numato suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiūlymus dėl parengto pertvarkymo projekto. Pasinaudodami šia teise, pareiškėjai pateikė savo išsamius prieštaravimus dėl parengto sklypo pertvarkymo projekto, tačiau 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjai gavo savivaldybės atsakymą, kuriuo jų pasiūlymai (prieštaravimai) buvo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi sustabdyta civilinė byla Nr. e2-202-1071/2021, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021 ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 įsiteisės teismo nutarimas, nutartis ar sprendimas, konstatavus, kad tarp šios nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA2-14532-962/2020, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys, t. y. minėtose nagrinėjamose bylose priimti procesiniai sprendimai turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

20. Ieškovai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės teigdami, kad byla negali būti sustabdyta, teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje gali nusistatyti pats teismas, nurodytose administracinėse bylose sprendžiami klausimai iš esmės nėra susiję su šioje (civilinėje) byloje sprendžiamais klausimais, be to, byloje jau išspręstas klausimas dėl reikalavimų civilinėje ir administracinėje byloje tapatumų, o palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, ieškovų teisės ir teisėti interesai bus palikti neapginti neprotingai ilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies turi pagrindą sutikti su tokiais ieškovų argumentais.

21. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

22. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).

23. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

24. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021 ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 įsiteisės teismo nutarimas, nutartis ar sprendimas.

26. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021 ginčas yra kilęs dėl atsakovės NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo institucija atsisakė spręsti ginčą dėl valstybinės žemės naudojimosi tarp valstybinės žemės nuomininkų tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutiktina su ieškovų argumentu, kad minėtoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas iš esmės nėra susijęs su šioje (civilinėje) byloje sprendžiamu klausimu. Reikalavimai administracinėje ir civilinėje byloje turi ryšį tuo aspektu, kad jie susiję su tuo pačiu konfliktu – trukdymu naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau visa kita yra skirtinga. Kaip teisingai nurodė ieškovai atskirajame skunde, administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021 yra keliami reikalavimai institucijai, t. y. NŽT Klaipėdos rajono skyriui, o nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimai keliami E. Č., todėl ir klausimas administracinėje byloje yra sprendžiamas dėl institucijos, t. y. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus, atliktų veiksmų (ar neveikimo) teisėtumo, o civilinėje byloje – dėl konkrečių E. Č. veiksmų – 5,14 m pločio užtvaro įrengimo, kuriuo, ieškovų teigimu, kliudoma ieškovams naudotis bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalimi. Atitinkamai administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina NŽT Klaipėdos rajono skyriaus, kaip institucijos, skundžiamų veiksmų teisėtumą, o nagrinėjamoje byloje teismas turi spręsti dėl konkrečių atsakovės E. Č. veiksmų.

27. Be to, kaip jau minėta, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, surinkti įrodymų ar atlikti kitų būtinų veiksmų, siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokių procesinių kliūčių, trukdančių teismui išnagrinėti šią civilinę bylą ir priimti joje sprendimą. Pažymėtina, kad bylos sustabdymas turi būti siejamas su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

28. Dėl civilinės bylos sustabdymo, kol Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 įsiteisės teismo nutarimas, nutartis ar sprendimas, pažymėtina tai, kad minėtoje administracinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, NŽT Klaipėdos rajono skyriui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. rašto ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų ir jų metu priimamų valstybės institucijų sprendimų. Taigi, kaip ir minėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2278-438/2021, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 yra spendžiamas klausimas, išimtinai susijęs tik su valstybinių institucijų tinkamu pareigų atlikimu arba jų neatlikimu, o ne su konkrečiais atsakovės E. Č. veiksmais. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2115-386/2021 pareiškėjai V. M. ir P. B. nurodo, kad gavo planavimo organizatoriaus atsisakymą planavimo etape atsižvelgti į pareiškėjų prieštaravimus dėl rengiamo plano ir šiuos veiksmus apskundė įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybinės institucijos apskųsti veiksmai neturi ir negali turėti įtakos civilinės bylos tinkamam išnagrinėjimui.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos sustabdymo institutas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, esant pagrįstam įsitikinimui, kad, nesustabdžius bylos, jos tikrai nebūtų įmanoma išnagrinėti. Priešingu atveju nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes, nepritaria teismo išvadai, kad civilinė byla turi būti sustabdyta, kadangi negalima jos nagrinėti, kol nebus išspręstos administracinės bylos Nr. eA-2278-438/2021, Nr. eI3-2115-386/2021 ir įsiteisės teismo nutarimas, nutartis ar sprendimas.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylos sustabdymo Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.