Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-2630-925/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
e2-2630-925/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31374-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
UAB „Transidėjos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2630-925/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31374-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant ieškovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei UAB „Transidėjos“ dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas, pirkėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Transidėjos“ (toliau – ir atsakovė, pardavėja) dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 6602,75 Eur paslėptų automobilio defektų šalinimo išlaidas, kurias sudaro faktiškai patirtos 20 Eur išlaidos už duslintuvo dalinį ardymą ir katalizatoriaus apžiūrą bei 6582,75 Eur būsimų išlaidų už išmetimo sistemos remontą (katalizatorių keitimą), taip pat 300 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už suteiktas konsultacijas teikiant atsakovui pretenzijas ir ruošiant ieškinį teismui, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 155 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 16:33 val. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas iš atsakovės (pardavėjos) už faktiškai sumokėtus 17300 Eur įsigijo transporto priemonę Lexus RX 450H, 2013 m. gamybos, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis).

3. Prieš pirkimą automobilis buvo apžiūrėtas vizualiai pirkimo vietoje, automobilio apžiūros metu buvo pastebėtas automobilio priekinio stiklo skilimas ir priekinio bamperio pažeidimas. Ieškovas dėl šių trūkumų jokių pretenzijų atsakovei neturi. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas automobilį išbandė, trūkumai ir defektai jam žinomi. Atsakovo teigimu, Sutartyje minimi trūkumai yra tik tie, kurie vizualiai buvo matomi apžiūros metu, t. y. automobilio priekinio stiklo skilimas ir priekinio bamperio pažeidimas.

4. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog automobilių pardavimo portalo www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kaina buvo nurodyta 17 500,00 Eur. Sutarties šalių suderinta galutinė automobilio kaina – 17 300,00 Eur, tačiau atsakovė Sutartyje įrašė gerokai mažesnę automobilio kainą – 15 100,00 Eur o ieškovas, neįtardamas nesąžiningų atsakovės ketinimų, dėl to nesipriešino ir prieštaravimų nereiškė. Iš šios sumos 200 Eur 2021-09-13 buvo sumokėti pavedimu kaip avansas už perkamą automobilį, 2021-09-15 – 15 100,00 Eur, sumą ieškovas sumokėjo atsakovei grynais pinigais. Likusi automobilio kainos dalis (2000 Eur) sumokėta atsakovei grynais pinigais automobilio priėmimo-pardavimo metu be jokio pinigų priėmimo kvito.

5. Nepraėjus nei savaitei po automobilio įsigijimo - 2021-09-22 - ieškovas nuo automobilio įsigijimo momento pravažiavęs juo tik apie 200 km, išgirdo pašalinį garsą iš priekinės automobilio dalies maždaug ties ratais. Kadangi automobilis ieškovui buvo naujas, ieškovas dar porą dienų pavažinėjo, bandydamas suprasti, ar šie garsai yra įprasti automobilio garsai, ar tai kažkoks pažeidimas. Po poros dienų važinėjimo ieškovas nutarė užsirašyti į automobilių remonto dirbtuves automobilio patikrai. Dėl nemažų eilių tą pavyko padaryti tik 2021-09-29 UAB “Autogila”, adresu Savanorių pr. 174, Vilnius. Automobilio patikros metu buvo aptiktas stabdžių diskų ir kaladėlių kritinis nusidėvėjimas. Paaiškėjo, kad dėl to ir buvo girdimi įtartini garsai. Be to, buvo užsikirtęs (užstrigęs) dešinio priekinio rato suportas, dėl to jis nuolat kaito. Tos pačios patikros metu buvo įtarta, kad nėra katalizatoriaus. Automobilio patikros metu 2021-09-29 UAB “Autogila” servise buvo nustatyti gedimai, kurie įrašyti 2021-09-29 Transporto priemonės apžiūros akte ir matomi pridedamose nuotraukose: galinių stabdžių kaladėlių nusidėvėjimas iki metalo (dešinė pusė, galas, vidus); galiniai stabdžių diskai, vidinės dalys yra paveiktos korozijos; pastebėtas kairės pusės priekinių stabdžių disko kaitimo požymiai, sunkiai sukasi ratas; apžiūros metu buvo pastebėti šviežiai prie katalizatorių bakelių sukinėti varžtai; nenuėmus duslintuvo varžtų, pabeldus per katalizatorių bakelius, esančius prie variklio, buvo girdimas tuščio bakelio garsas. Ieškovas dalį UAB “Autogila” nustatytų automobilio trūkumų pašalino pats, t. y. pakeitė stabdžių trinkeles ir diskus ir už šių paslėptų automobilio trūkumų šalinimą ieškovas sumokėjo 469,07 Eur ir pretenzijų atsakovui dėl šių trūkumų neturi.

6. Ieškovas, norėdamas įsitikinti, ar katalizatorių tikrai nėra automobilyje, 2021-09-29 UAB “Tuvlita” nusipirko dūmingumo patikros paslaugą - automobiliui atliktas techninių reikalavimų įvertinimas, kurio metu nustatyta, kad CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes. Kadangi tai buvo papildoma paslauga, automobilio Valstybinė techninė apžiūra panaikinta nebuvo. 2021-09-30 10:31 val. SMS žinute ieškovas informavo atsakovą, kad norint tiksliai nustatyti automobilio išmetimo sistemos trūkumus 2021-10-04 UAB “Autogila” bus ardoma automobilio išmetimo sistema ir tikrinami katalizatorių bakeliai. Atsakovas buvo pakviestas sudalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau atsakovas skambučiu informavo ieškovą, kad neketina dalyvauti automobilio apžiūroje ir automobilio defektacijoje nedalyvavo. Ieškovo manymu, atsakovo nenoras dalyvauti automobilio apžiūroje ir jo defektavime patvirtina, jog atsakovas jau iš anksto žinojo, kad automobilis turi esminių trūkumų ir kokie jie (kokie paslėpti automobilio defektai).

7. 2021-10-04 UAB “Autogila” atlikus duslintuvo dalinį ardymą ir katalizatorių apžiūrą, nustatyta, kad vietoje katalizatorių visuose trijuose bakeliuose įdėti metaliniai tinkleliai. Tai nurodyta 2021-09-29 Transporto priemonės apžiūros akte, kuris 2021-10-04 po duslintuvo dalinio ardymo papildytas automobilio trūkumais. Už automobilio duslintuvo dalinį ardymą, katalizatorių apžiūrą ieškovas sumokėjo 20,00 Eur. UAB “Tokvila” parengė ir pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą už detales būsimam automobilio išmetimo sistemos remontui UAB “Autogila”, kur planuojamas atlikti automobilio remontas – 6 462,75 Eur. Numatoma automobilio išmetimo sistemos remonto darbų, katalizatorių pastatymo kaina - 120 Eur. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad su tokiais automobilio trūkumais, padidėjusiais CO kiekio rodikliais, pasibaigus techninės apžiūros galiojimo laikui (2022-07-31), ieškovo įsigytas automobilis naujos techninės apžiūros niekaip nepraeis ir negaus išvados, kad transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikoje keliamus techninius reikalavimus transporto priemonėms. Ieškovas 2021-10-08 registruotu laišku išsiuntė atsakovei jos buveinės adresu pretenziją, nurodydamas nustatytus automobilio trūkumus ir siūlydamas susitarti taikiai. 2021-10-12 ieškovas pakartotinai išsiuntė pretenziją atsakovui jo turimu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, negavęs atsakovo atsakymo nei į registruotu paštu, nei į elektroniniu paštu išsiųstą pretenziją, 2021-10-21 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pakartotinę pretenziją su pasiūlymu susitarti taikiai, automobilio paslėptų defektų šalinimo. Atsakovas nereagavo ir į pakartotinę pretenziją, nepateikė jokios savo nuomonės ar argumentų, todėl ieškovas mano, kad išnaudojo savo galimybes išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje.

8. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui nieko neminėjo. Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyti automobilio privalumai, tačiau jokie defektai nepaminėti. Be to, automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje paminėta, kad automobilį ieškovas pasitikrino, trūkumai ir defektai jam žinomi. Tačiau ieškovas buvo supažindintas tik su neesminiais, vizualiai matomais trūkumais, kurių bet koks atidus pirkėjas negalėjo nepastebėti. Būtent mažareikšmių trūkumų įspūdį sudarė atsakovas, teikdamas ieškovui informaciją apie automobilio būklę, tačiau informacijos apie esminius paslėptus automobilio trūkumus atsakovas ieškovui nepateikė. Taigi, sudarydamas automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas žinojo ir sutiko įsigyti automobilį tik su atsakovo įvardintais ir nurodytais neesminiais automobilio trūkumais, kurie netrukdo naudoti automobilio pagal jo tikslinę paskirtį ir kurių šalinimas reikalauja minimalių papildomų išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad žinodamas apie tokią automobilio būklę, jis būtų prašęs sumažinti automobilio kainą arba apskritai nebūtų sudaręs automobilio įsigijimo sandorio.

8. Teikdamas atsakovui pretenzijas ir ieškinį, ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis (2021-10-04 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis ir priedas ieškiniui), už kurias sumokėjo 300 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau atsakovui niekaip nesureagavus, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovo teigimu, nurodytos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus, išdėstytus ieškinyje, prašė ieškinį patenkinti.

10. Atsakovei UAB „Transidėjos“ procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – išsiųsti atsakovės registruotos buveinės adresu ir laikytini įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, neatvyko, todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

11. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. rugsėjo 15 d. 16:33 val. sudarė transporto priemonės Lexus RX 450H, 2013 m. gamybos, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė perleido automobilio nuosavybės teisę ieškovui už Sutartyje nurodytą 15 100 Eur kainą. Pažymėtina, kad nors ieškovas teigia, jog Sutartyje nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo kaina yra neteisinga, nes faktiškai jis atsakovei sumokėjo už įsigytą automobilį 17 300 Eur kainą, ieškovo pareikštame ieškinyje suformuluotų reikalavimų automobilio pardavėjai išsprendimui tikslus automobilio kainos nustatymas nėra reikalingas, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šioje byloje nereiškia reikalavimų, susijusių su automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu, automobilio grąžinimu ir kt. reikalavimų, kurių išsprendimui turėtų teisinę reikšmę tikslus už automobilį sumokėtos kainos nustatymas, tikslios automobilio pirkimo-pardavimo kainos šioje byloje nenustatinėja.

11. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė ieškovui parduota su galiojančia privalomąja technine apžiūra. Tiek atsakovės www.autoplius.lt patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie parduodamo automobilio defektai (trūkumai). Tik pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje Informacija apie įvykius ir trūkumus nurodyta: pirkėjas automobilį pasitikrino, išsibandė, trūkumai/defektai jam žinomi, tačiau kokie trūkumai/defektai pirkėjui žinomi, Sutartyje nėra įvardinta. Ieškovas nurodė, kad prieš įsigydamas automobilį jis jį apžiūrėjo vizualiai, vizualinės apžiūros metu pastebėjo šiuos defektus - automobilio priekinio stiklo skilimą ir priekinio bamperio pažeidimą. Ieškovo teigimu, būtent šie trūkumai ir paminėti Sutartyje. Iš ieškovo paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, praėjus nedaug laiko po automobilio įsigijimo (2021-09-22) ir automobiliu pravažiavus tik apie 200 km, išgirdo pašalinį garsą iš priekinės automobilio dalies maždaug ties ratais, dėl kurio nutarė užsirašyti į automobilių remonto dirbtuves automobilio patikrai. Automobilio patikra atlikta 2021-09-29 UAB “Autogila”, adresu Savanorių pr. 174, Vilnius. Automobilio patikros metu buvo aptiktas stabdžių diskų ir kaladėlių kritinis nusidėvėjimas, dėl kurio ir buvo girdimi įtartini garsai, taip pat buvo užsikirtęs (užstrigęs) dešinio priekinio rato suportas, dėl to jis nuolat kaito. Be to, tos pačios patikros metu buvo įtarta, kad automobilyje nėra katalizatoriaus. Automobilio patikros metu 2021-09-29 UAB “Autogila” servise nustatyti gedimai įrašyti 2021-09-29 Transporto priemonės apžiūros akte, kuriame, be išvardintų gedimų (kadangi ieškovas šiuo ieškiniu jokių reikalavimų dėl akte išvardintų gedimų (išskyrus katalizatorių nebuvimą) nereiškia, teismas detaliau jų nenagrinėja ir dėl jų detaliau nepasisako), pažymėta, kad apžiūros metu buvo pastebėti šviežiai prie katalizatorių bakelių sukinėti varžtai; nenuėmus duslintuvo varžtų, pabeldus per katalizatorių bakelius, esančius prie variklio, buvo girdimas tuščio bakelio garsas.

12. Ieškovas, siekdamas įsitikinti, ar katalizatorių tikrai nėra automobilyje, 2021-09-29 UAB “Tuvlita” užsakė dūmingumo patikros paslaugą - automobiliui atliktas techninių reikalavimų įvertinimas, kurios metu nustatyta, kad CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes. 2021-09-30 10:31 val. SMS žinute ieškovas informavo atsakovę, kad norint tiksliai nustatyti automobilio išmetimo sistemos trūkumus 2021-10-04 UAB “Autogila” bus ardoma automobilio išmetimo sistema ir tikrinami katalizatorių bakeliai. Atsakovė buvo pakviesta dalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau atsakovė į automobilio apžiūrą neatvyko. 2021-10-04 UAB “Autogila” atlikus duslintuvo dalinį ardymą ir katalizatorių apžiūrą, nustatyta, kad vietoje katalizatorių visuose trijuose bakeliuose įdėti metaliniai tinkleliai. Tai nurodyta ir 2021-09-29 Transporto priemonės apžiūros akte, kuris 2021-10-04 po duslintuvo dalinio ardymo papildytas automobilio dujų išmetimo sistemos trūkumais. Už automobilio duslintuvo dalinį ardymą, katalizatorių apžiūrą ieškovas sumokėjo 20,00 Eur. UAB “Tokvila” parengė ir pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą už detales būsimam automobilio išmetimo sistemos remontui UAB “Autogila”, planuojamo atlikti automobilio remonto kaina - 6462,75 Eur, taip pat numatoma automobilio išmetimo sistemos remonto darbų, katalizatorių pastatymo kaina - 120 Eur, bendra dujų išmetimo sistemos su medžiagomis ir darbais kaina sudaro 6582,75 Eur.

13. Ieškovas 2021-10-08 registruotu laišku išsiuntė atsakovei jos buveinės adresu pretenziją, nurodydamas nustatytus automobilio trūkumus ir siūlydamas susitarti taikiai. 2021-10-12 ieškovas pakartotinai išsiuntė pretenziją atsakovei jo turimu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, negavęs atsakovės atsakymo nei į registruotu paštu, nei į elektroniniu paštu išsiųstą pretenziją, 2021-10-21 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pakartotinę pretenziją su pasiūlymu susitarti taikiai automobilio paslėptų defektų šalinimo klausimu. Atsakovei nebendradarbiaujant, ieškovas 2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu.

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl parduodamo naudoto daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.

15. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

17. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

18. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

19. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

20. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įrodyti parduoto daikto – automobilio – trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas jo nebūtų pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, ir kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškiniui pagrįsti turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo reikšmingi ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

21. CK 6.431¹ straipsnyje, įsigaliojusiame 2015 m. lapkričio 1 d., nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas.

22. Kaip minėta, atsakovė nei skelbime apie parduodamą automobilį, nei pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodžiusi automobilio dujų išmetimo sistemos trūkumų. Pažymėtina, kad dujų išmetimo sistemos trūkumai pirkimo-pardavimo sutartyje yra išskirti atskira grafa, ties šia grafa nėra pažymėta varnelės, fiksuojančios dujų išmetimo sistemos trūkumus, todėl nors papildomoje informacijoje nurodyta, kad trūkumai (nedetalizuojant kokie) pirkėjui yra žinomi, nėra pagrindo išvadai, kad tam tikri pirkėjui žinomi trūkumai buvo susiję su dujų išmetimo sistema, nes, kaip minėta, jie sudarant pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti pažymėti atskirai. Interneto tinklapyje www.autoplius.lt patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis be defektų.

23. Kaip jau minėta, 2021-09-29 UAB „Autogila“ atliktos patikros metu pastebėti šviežiai prie katalizatorių bakelių sukinėti varžtai; nenuėmus duslintuvo varžtų, pabeldus per katalizatorių bakelius, esančius prie variklio, buvo girdimas tuščio bakelio garsas. 2021-10-04 atliktos papildomos patikros metu buvo nuimtas duslintuvų vamzdis ir pastebėta, kad vietoje katalizatorių, visuose trijuose blokeliuose įdėtas metalinis tinklelis. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nustatytas katalizatorių nebuvimas laikytinas defektu, nes jie įeina į transporto priemonės komplektaciją ir privalėjo būti įmontuoti ieškovo įsigytoje transporto priemonėje. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad tokio modelio transporto priemonė gali būti eksploatuojama be katalizatorių (CPK 178 straipsnis). Iš UAB „Autogila“ 2021-09-29 Transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad automobilis buvo atvarytas patikrai dėl stabdant girdimų pašalinių garsų, patikros metu, be kitų trūkumų, pastebėta, kad galimai nėra katalizatorių, kurių nebuvimas patvirtintas po papildomos patikros 2021-10-04. Įvertinus tai, jog šis automobilio dujų išmetimo sistemos defektas buvo pastebėtas pakankamai greitai, t. y. praėjus 14 dienų po automobilio įsigijimo, kuomet ieškovas dėl važiuojant girdimų pašalinių garsų pristatė automobilį į autoservisą išsamiai patikrai, darytina išvada, kad automobilio trūkumas – katalizatorių nebuvimas – atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kadangi mažai tikėtina, jog ieškovas, nusipirkęs automobilį, būtų pats tyčia pašalinęs katalizatorius, kad vėliau dėl to galėtų reikšti pretenzijas atsakovui. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilį po įsigijimo laikė šalia gyvenamojo daugiabučio namo, taip pat ir prie nuosavo namo, tačiau nepastebėjo jokių požymių, jog katalizatorius galėjo būti išpjautas jau po automobilio įsigijimo. Ieškovas nurodė, kad kai išpjaunamas katalizatorius, paprastai paliekami vamzdžiai, išpjauna viską ir palieka numestą, nepastebėjo jokių požymių, jog katalizatorius galėjo būti pašalintas jau po automobilio įsigijimo. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis automobilį buvo apdraudęs Kasko draudimu, todėl jei būtų pastebėjęs, kad katalizatorius pašalintas, būtų kreipęsis į policiją ir į draudimo bendrovę. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles, susijusias su katalizatoriais. Teismas pažymi, kad esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys), neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus (nagrinėjamu atveju – apie katalizatorių nebuvimą) ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau.

24. Šalys pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti transporto priemonės trūkumus pirkimo-pardavimo metu. Atsakovei šių veiksmų neatlikus ir nepateikus įrodymų apie tai, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo katalizatorius, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodžius dujų išmetimo sistemos trūkumų, sudarant įspūdį, kad transporto priemonė yra be šios sistemos trūkumų, laikytina, kad atsakovė elgėsi aplaidžiai ir nesąžiningai.

25. Teismas laiko, kad aukščiau aptarti duomenys leidžia spręsti, jog ieškovas įrodė, jog nustatytas automobilio trūkumas (katalizatorių nebuvimas) atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (t. y. buvo pardavimo momentu), ieškovas per protingą terminą pranešė pardavėjui apie tai, kad jos įsigyta transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų ir nurodė trūkumus (katalizatorių nebuvimą), o pardavėjui jų nenurodžius pirkimo – pardavimo sutartyje, spręstina, kad atsakovė, kaip pardavėja, yra atsakinga už parduoto daikto trūkumus.

26. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į šio trūkumo nustatymo aplinkybes ir laiką, labiau tikėtina, jog šis trūkumas atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovė tai paneigiančių įrodymų, vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė ir neįrodė, kad nustatytas defektas atsirado po automobilio perdavimo pirkėjui.

27. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas dėl nurodyto defekto (katalizatorių nebuvimo) pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto (automobilio) trūkumams ištaisyti, kai trūkumus įmanoma pašalinti.

28. Pažymėtina, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

29. Iš bylos duomenų matyti, kad daikto (automobilio) trūkumai dėl katalizatorių nebuvimo nebuvo akivaizdūs ir juos pastebėti bei jiems nustatyti reikėjo tam tikro laiko ir tam tikrų priemonių – katalizatorių nebuvimas buvo nustatytas tik autoservise nuėmus duslintuvo vamzdį, kuomet buvo nustatyta, jog vietoje katalizatorių trijuose bakeliuose įdėtas metalinis tinklelis, todėl atsižvelgiant į tokį paslėptą („užmaskuotą“) katalizatorių pašalinimo būdą, negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju katalizatorių nebuvimas transporto priemonėje buvo nepastebėtas dėl pačio ieškovo nerūpestingumo ir neatidumo.

30. Iš į bylą pateiktos UAB „Tokvila“ išankstinės apmokėjimo sąskaitos-pasiūlymo matyti, kad katalizatorių atstatymo kaštai (medžiagos) kainuotų 6462,75 Eur, be to, papildomai 120 Eur kainuotų katalizatorių montavimo darbai (UAB „Autogila“ transporto priemonės apžiūros aktas). Atsakovė jokių įrodymų, kad šį defektą būtų galima pašalinti mažesnėmis sąnaudomis, nepateikė. Išdėstyto pagrindu iš atsakovės priteistina 6582,75 išlaidų, reikalingų katalizatoriams nupirkti ir įmontuoti. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteistina 20 Eur ieškovo patirtų išlaidų už dalinį duslintuvo ardymą ir katalizatorių apžiūrą (2021-10-04 PVM sąskaita-faktūra ATG Nr. 004241), t. y. ieškovo patirtos defekto dėl katalizatorių nebuvimo nustatymo išlaidos (CK 6.249 str. 4 d. 2 p. ir 6.328 str. 2 d.). Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 6602,75 Eur defektų šalinimo išlaidų suma.

Dėl ieškovo išlaidų, patirtų už UAB „Autopretenzija“ konsultacijas, atlyginimo

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už suteiktas konsultacijas teikiant atsakovui pretenzijas ir ruošiant ieškinį teismui. Nustatyta, kad ieškovas su UAB „Autopretenzija“ 2021-10-04 sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios 1.2.1 punkte numatyta, jog konsultavimo paslaugos apima paslaugų teikėjo konsultavimą transporto priemonės (priemonių) įsigijimo, įsigijus transporto priemonę (priemones) ir paaiškėjus paslėptiems defektams, atstovaujant kliento interesams, teikiant pretenzijas, ieškinius, skundus, pranešimus, atsikirtimus ir kt. dokumentus kliento vardu, tiek pavienius, tiek kolektyvinius, tiesioginėse derybose, oficialiose Lietuvos ir užsienio įstaigose, teikiant skundus, pareiškimus ir kt. dokumentaciją viešajam organui ir/arba pareigūnui, teisme, komercinio ūkinio pobūdžio ar kitokius patarimus, atsakymus į klausimus ar nuomonių pateikimą.

32. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas aukščiau paminėtos Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu sumokėjo UAB „Autopretenzija“ iš viso 300 Eur: 100 Eur pagal 2021-10-04 išrašytą sąskaitą už konsultacijas ir 200 Eur pagal 2021-11-03 išrašytą sąskaitą už konsultacijas ir ieškinį. Nustatyta, kad su ieškovu buvo pasirašytas Priedas Nr. 2 prie Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Dėl ieškinio teismui teikimo paslaugų gavėjo vardu, kuriuo UAB „Autopretenzija“ įsipareigojo paslaugų gavėjo vardu paruošti šiame priede išvardintus procesinius dokumentus, tame tarpe – ieškinį, teismui; numatyta, kad prieš teikiant priede išvardinto tipo paslaugas, paslaugų teikėjas išrašo sąskaitą-faktūrą 200 Eur sumai, kurią paslaugų gavėjas apmoka iki paslaugų teikimo pradžios; priede taip pat numatyta, kad paslaugų teikėjas, gavęs apmokėjimą iš paslaugų gavėjo, per 3-5 darbo dienas paruošia ir išsiunčia paslaugų gavėjui paruoštą atitinkamą procesinį dokumentą. Taigi iš ieškovo teismui duotų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad 200 Eur ieškovas sumokėjo UAB „Autopretenzija“ už procesinio dokumento – ieškinio – parengimą teismui jo vardu.

33. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB “Autopretenzija” parengė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto (2021-10-07), kuri buvo išsiųsta atsakovui. Šios ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl ieškovas turi teisę reikalauti 100 eurų išlaidų, susijusių su ikiteisminių pretenzijų dėl įsigyto daikto netinkamos kokybės parengimu, priteisimo iš atsakovo, įvertinus ir tai, jog iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog būdas išspręsti ginčą taikiai, reiškiant ikiteismines pretenzijas, būtų buvęs neprotingas ar neracionalus, pretenzijai parengti ieškovas naudojosi toje srityje besispecializuojančios įmonės paslaugomis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

34. Kartu nustatyta, jog UAB “Autopretenzija” suteikė ieškovei ne tik paslaugas, susijusias su konsultacijomis rengiant ikiteismines pretenzijas, bet ir procesinio dokumento (ieškinio) rengimo paslaugas 200 Eur vertės, kurių nėra pagrindo priskirti prie išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priešingai – šios išlaidos vertintinos kaip susijusios su nuostolių išieškojimu teismo tvarka, tai yra procesinio pobūdžio išlaidos, todėl sprendžiant dėl jų priteisimo turi būti vadovaujamasi procesinėmis teisės normomis, įtvirtintomis Civilinio proceso kodekse, tuo tarpu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Pažymėtina, kad UAB “Autopretenzija” bylą nagrinėjant teisme ieškovui neatstovavo. Ši įmonė, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad atlyginimas už procesinio dokumento (jo projekto) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, teismas sprendžia, jog ieškovo UAB “Autopretenzija” sumokėtas 200 Eur atlyginimas už paslaugas nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies.???

35. Išdėstyto pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistina 100 Eur ieškovės patirtų išlaidų už UAB “Autopretenzija” paslaugas, likusioje dalyje ieškovo reikalavimą, susijusį su išlaidomis UAB “Auopretenzija” (dėl 200 Eur sumokėtos sumos), atmetant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 155 Eur bylinėjimosi – sumokėto žyminio mokesčio –išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 97,10 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 150,51 Eur žyminio mokesčio.

38. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 26,88 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Tokiu būdu šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transidėjos“, juridinio asmens kodas 303322397, 6 602,75 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus du eurus 75 ct) paslėptų automobilio defektų šalinimo išlaidų, 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) už UAB „Autopretenzija“ konsultacijas ir 150,51 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Transidėjos“, juridinio asmens kodas 303322397, 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė