Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ir atsakovės M. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1220-1141/2024, pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo pripažinimo, bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte nustatymo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, teisės prisijungti komunikacijas pripažinimo, bei pagal atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. priešieškinį ieškovei L. Š. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – S. Š., L. V. ir V. V., išvadą teikiančios institucijos byloje – valstybės įmonė Registrų centras bei Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pateiktų apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti ieškovės ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

25. Ieškovė L. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas (3 vnt.), kuriomis grindžia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad jos siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra geresnė nei atsakovų. Be to, ji kartu su atsiliepimu į atsakovės M. Š. apeliacinį skundą pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. spalio 16 d. išankstinio mokėjimo sąskaitų, UAB „Nemėžio komunalininkas“ parengtų dokumentų (2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto dėl vandens įvado pajungimo, 2019 m. rugpjūčio 19 d. geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimo–pirkimo laikinosios sutarties pirmo lapo, 2019 m. rugpjūčio 8 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo akto) kopijas. Nurodytais įrodymais ieškovė grindžia aplinkybes, jog ji ėmėsi veiksmų dėl atskiro elektros įvado įrengimo ir geriamojo vandens tiekimo, nekontaktuojant su atsakovės turimomis elektros ir geriamojo vandens sistemomis.

26. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti tokius įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Akcentuotina ir tai, kad naujų įrodymų priėmimas yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

27. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovės kartu su procesiniais dokumentais (apeliaciniu skundu; atsiliepimu į atsakovės M. Š. apeliacinį skundą) pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jie nėra reikšmingai susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiais pagrindiniais ginčo klausimais. Todėl nenustačius objektyvaus poreikio ir pakankamo teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos prijungti ieškovės naujai pateiktus (nurodytus šio sprendimo 25 punkte) įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

28. Bylos duomenimis (Nekilnojamojo turto registro išrašu) nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruotas ginčo Žemės sklypas (t. y. 0,1561 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtame Žemės sklype yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo Pastatas (t. y. pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat inžineriniai statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

29. Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad Žemės sklypas priklauso ieškovei L. Š. (1/10 dalis), atsakovei M. Š. (1161/3122 dalys), atsakovei S. Š. (1/20 dalis), atsakovui G. Š. (1/20 dalis), atsakovui O. Š. (200/1561 dalis), atsakovui I. Š. (1/10 dalis), atsakovui V. Š. (1/10 dalis) ir trečiajam asmeniui S. Š. (1/10 dalis). Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. gruodžio 7 d.

30. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo Pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, jo užstatytas plotas yra 68 kv. m. Pastatas dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei L. Š. (1/2 dalis) ir atsakovei M. Š. (1/2 dalis). Pastato kadastro duomenų nustatymo data – 2003 m. vasario 21 d.

31. Byloje pateiktas 2017 m. rugsėjo 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtos kadastrinių matavimų bylos fragmentas (t. y. ginčo Pastato pirmo aukšto planas) patvirtina, kad Pastatas buvo rekonstruotas, jame įrengiant naujas patalpas, pažymėtas indeksais 1-6 (2,37 kv. m), 1-7 (1,91 kv. m) ir 1-8 (4,02 kv. m).

Dėl apeliacijos objekto

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkinti ieškovės L. Š. ieškinio reikalavimai (dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo pripažinimo; bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate) nustatymo; naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Pastatu) tvarkos nustatymo; teisės prisijungti komunikacijas pripažinimo) bei visiškai patenkintas atsakovės M. Š. priešieškinio reikalavimas (dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Žemės sklypu) tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su ginčo Pastato ir ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais, (ne) pagrįstumo

33. Ieškovė pateiktu ieškiniu reiškė du savarankiškus reikalavimus, susijusius su ginčo Pastato ir ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais, t. y. prašė pripažinti jai teisę be atsakovės M. Š. sutikimo įregistruoti ginčo Pastato kadastro duomenų pakeitimus pagal kadastrinius matavimus, esančius UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarytoje kadastrinių matavimų byloje, taip pat prašė pripažinti jai teisę be bendraturčių (visų atsakovų) sutikimo patikslinti ir ginčo Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis.

34. Pirmosios instancijos teismas abu nurodytus ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino. Teismas nustatė, kad ginčo Pastato kadastro duomenys nuo 2003 m. yra pasikeitę, t. y. jį sudaro dvi didesnės patalpos (patalpa pažymėta indeksu 1-4 (20,86 kv. m ploto), patalpa pažymėta indeksu 1-5 (25,15 kv. m ploto) ir šešios mažesnių plotų patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-6, 1-7, 1-8, kurių bendras plotas yra 15,84 kv. m, kas reiškia, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. bendras jo plotas sudarė 61,85 kv. m. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ginčo Pastato bendraturtei (atsakovei M. Š.) nesutinkant, ieškovei turi būti suteikta teisė kreiptis į kompetentingą subjektą su prašymu viešame registre įregistruoti ginčo Pastato kadastro duomenų pasikeitimus pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinius matavimus. Taip pat teismas pripažino ieškovei ir teisę be kitų bendraturčių (visų atsakovų) sutikimo atlikti naujus ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nurodydamas tai, jog naujų kadastrinių matavimų registravimui valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre bendraturčių sutikimas nebus reikalingas dėl nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo.

35. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, susiję su ginčo Pastato ir ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais, nesutinka atsakovė M. Š.. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovės iniciatyva UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikti ginčo Pastato kadastriniai matavimai neatitinka fakto (t. y. egzistuojančių faktinių aplinkybių), kas pažeidžia jos teises. Dėl ieškovei suteiktos teisės be bendraturčių sutikimo atlikti ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovė detalių nesutikimo motyvų savo apeliaciniame skunde nenurodė, nepaisant to prašė panaikinti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

36. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 2 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais laikytini veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Savo ruožtu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (NTKĮ 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (NTKĮ 2 straipsnio 7 dalis).

37. Pagal NTKĮ 8 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

38. Nagrinėjamu atveju yra aktualus būtent NTKĮ 9 straipsnis („Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimai“), kurio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti, nugriauti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar dėl kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

39. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Nuostatų 15.5 punktas numato, kad Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami NTKĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Tokiu atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre (išskyrus atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms – arba kai statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai krašto apsaugos tikslams skirtuose žemės sklypuose; tokiais atvejais atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami įregistravus ar pakeitus statinio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre). Pagal Nuostatų 18.2 punktą, statinių kadastriniai matavimai atliekami NTKĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.

40. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Nuostatų nustatyta tvarka (NTKĮ 13 straipsnio 1 dalis). Tokias funkcijas atlieka nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras (Nuostatų 6 punktas). Kas turi teisę pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, nustato NTKĮ 13 straipsnio 2 dalis. Pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančios NTRĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakciją (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XIV-2425 (TAR, 2023, Nr. 2023-25648)) tai gali padaryti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis.

41. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo Pastato kadastro duomenys buvo nustatyti 2003 m. vasario 21 d. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad Pastatas šiuo metu yra ieškovės iniciatyva rekonstruotas ir jo kadastro duomenys yra pasikeitę. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021, bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-57-933/2022, ieškovės prie Pastato pristatyto Priestato statyba nebuvo pripažinta savavališka. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra NTKĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas pakeisti Pastato kadastro duomenis, nes tai galima padaryti būtent tuo atveju, jeigu statinys buvo rekonstruotas. Nors nagrinėjamos civilinės bylos medžiagoje nėra pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarytos Pastato kadastrinių matavimų bylos (t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinio (NTKĮ 2 straipsnio 6 dalis)), tačiau iš byloje esančio jos fragmento – pirmo aukšto plano – darytina išvada, kad tokia byla matininkės J. C. galimai iš tiesų yra parengta, nes ant jo yra prierašas – „Sudarytas pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinių matavimų duomenis“.

42. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šiuo metu galiojanti NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. Š. yra ginčo Pastato bendraturtė ir, tikėtina, turi UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarytą naują ginčo Pastato kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ieškovei nėra reikalingas kito bendraturčio (nagrinėjamu atveju – atsakovės M. Š.) sutikimas, siekiant jau parengtą ir turimą ginčo Pastato kadastro duomenų bylą pateikti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (t. y. VĮ Registrų centrui).

43. Iš esmės analogiška situacija yra susiklosčiusi ir ginčo Žemės sklypo atžvilgiu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenys paskutinį kartą buvo nustatyti 2004 m. gruodžio 7 d. Žemės sklype stovintis Pastatas ieškovės buvo rekonstruotas (kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčo dėl to byloje nebuvo), o tai atitinka NTRĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta atvejį, kuomet gali būti tikslinamai žemės sklypo kadastro duomenys (t. y. tai daroma, jeigu žemės sklype buvo rekonstruoti ten stovintys statiniai). Nors ieškovės ieškinio reikalavimas („Pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimo patikslinti ginčo Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis“) nėra suformuluotas itin tiksliai ir konkrečiai, tačiau tokia jo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė reikšdama minėtą reikalavimą siekia to paties teisinio rezultato kaip ir Pastato atveju, t. y. siekia atlikti naujus ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus (byloje nėra duomenų, kad tokie matavimai jau būtų atlikti, priešingai nei buvo ginčo Pastato atveju) bei vėliau juos įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iniciatyva atlikti ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus gali išreikšti bet kuris iš bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022), kadangi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo (kuriuo gali būti bet kuris iš bendraturčių) ir vykdytojo (matininko) sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose (Nuostatų 13 punktas). Kadangi ieškovė yra ir ginčo Žemės sklypo bendraturtė, tai sudariusi sutartį su pasiriktu matininku bei gavusi jo naujai parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ji vėlgi galės ją netrukdomai pateikti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui (Nuostatų 6 punktas), nes tam kitų bendraturčių sutikimo, kaip jau buvo ne kartą pažymėta šiame sprendime, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nereikia.

44. Apibendrinant šio sprendimo 36–42 punktuose nurodytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai susiję su ginčo Pastato ir ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais, nesukels jai jokių realių teisinių pasekmių, nes ieškovė, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjus galioti naujai NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijai, tokius veiksmus gali atlikti savarankiškai ir tam nėra reikalingas tokią teisę suteikiantis teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo pažymėta ir 2024 m. gegužės 8 d. byloje pateiktoje VĮ Registrų centro išvadoje (reg. Nr. DOK-29684), kurią skundžiamame sprendime citavo ir pirmosios instancijos teismas (žr. skundžiamo sprendimo 21 punktas), tačiau dėl nežinomų priežasčių nesivadovavo.

46. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojant naujai NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijai, kuri leidžia prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikti bet kuriam nekilnojamojo daikto bendraturčiui, pirmosios instancijos teismas privalėjo civilinės bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su ginčo Pastato ir ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais, nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo pripažinta teisė be atsakovės M. Š. sutikimo kreiptis į kompetentingą subjektą su prašymu įregistruoti ginčo Pastato kadastro duomenų pasikeitimus pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinius matavimus, taip pat ir skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo pripažinta teisė be atsakovų sutikimo atlikti ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, panaikinti ir civilinės bylos dalį pagal nurodytus ieškinio reikalavimus nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (ne) pagrįstumo

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. nustatė bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate), nustatė naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Pastatu) tvarką bei pripažino teisę prisijungti komunikacijas (vandenį, elektrą) prie ginčo Pastato. Kartu teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą Planą, nes laikė, kad Planas yra visiškai neaiškus, jame padaryti taisymai ranka, net keli plotai pažymėti tais pačiais žymenimis.

48. Atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal Planą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino analogišką atsakovų priešieškinio reikalavimą, t. y. nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal pateiktą Schemą. Tokį sprendimą teismas priėmė nenustatęs aplinkybių, jog atsakovų pateiktoje Schemoje nurodyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka būtų neracionali, netarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui ir konfliktų vengimui ar prieštaraujanti ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

49. Su tokia nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka tiek ieškovė L. Š., tiek ir atsakovė M. Š..

52. Įvertinęs pateiktų apeliacinių skundu argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas anksčiau nurodytus ieškovės ieškinio ir atsakovų priešieškinio reikalavimus tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir byloje susiklosčiusios faktinės situacijos specifikos, dėl ko skundžiamas sprendimas dalyje, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai (dėl bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate) nustatymo; dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Pastatu) tvarkos nustatymo; dėl teisės prisijungti komunikacijas (prie ginčo Pastato) pripažinimo), taip pat dalyje, kuria buvo patenkintas atsakovų priešieškinio reikalavimas (dėl naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal Schemą), negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jau anksčiau buvo konstatuotos tokios reikšmingos bylos faktinės aplinkybės, t. y. (1) kad ieškovė L. Š. yra atlikusi ginčo Pastato rekonstrukcija; (2) jos atlikta rekonstrukcija įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021, bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-57-933/2022) nebuvo pripažinta savavališka; (3) atlikta ginčo Pastato rekonstrukcija sudaro pagrindą nekilnojamojo turto kadastre pakeisti (patikslinti) tiek ginčo Pastato kadastro duomenis (NTKĮ 9 straipsnio 1 dalis), tiek ir ginčo Žemės sklypo kadastro duomenis (NTKĮ 9 straipsnio 2 dalis).

54. Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Nuostatų nustatyta tvarka (NTKĮ 13 straipsnio 3 dalis). Remiantis Nuostatų 84 punktu, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, kurį turi teisę pateikti NTKĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (pagal 1 punktą – bet kuris nekilnojamojo daikto bendraturtis), kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus minėto įstatymo 12 straipsnio 3 ar 4 dalyje. Išnagrinėjęs prašymą kadastro tvarkytojas priima vieną iš NTKĮ 13 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų (t. y. prašymą tenkinti; prašymą atmesti; sprendimo priėmimą atidėti) (Nuostatų 89 punktas).

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus (dėl bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate) nustatymo; dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Pastatu) tvarkos nustatymo; dėl teisės prisijungti komunikacijas (prie ginčo Pastato) pripažinimo) rėmėsi vieninteliu dokumentu (įrodymu) – Patalpų naudojimosi planu, sudarytu pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinių matavimų duomenis. Tačiau nagrinėjamu atveju matininkės J. C. 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikti ginčo Pastato kadastriniai matavimai šiuo metu NTKĮ ir Nuostatų nustatyta tvarka dar nėra patikrinti kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus, taip pat jie dar nėra ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, jų pagrindu nėra atlikti pakeitimai ir nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naujai atliktų tiek ginčo Pastato, tiek ginčo Žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimas nekilnojamojo turto kadastre yra pirma ir būtina sąlyga prieš atliekant bet kokius tolesnius teisinius veiksmus su nurodytais nekilnojamojo turto objektais. Priešingu atveju susidarytų nelogiška ir teisiškai ydinga situacija, jeigu nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (VĮ Registrų centras), atlikęs jo kompetencijai Nuostatuose nurodytus veiksmus ir patikrinęs ieškovės pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarytą ginčo Pastato kadastrinių matavimų bylą, nustatytų teisės aktų pažeidimus ir atsisakytų naujus (patikslintus) kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kai tuo tarpu vadovaujantis jais jau būtų skundžiamu teismo sprendimu nustatytos bendraturčių dalys bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate), būtų nustatyta naudojimosi ginčo Pastatu tvarka bei leista ieškovei prie ginčo Pastato prisijungti naujas (savarankiškas) komunikacijas. Kad atliktos ginčo Pastato rekonstrukcijos neįteisinimas (t. y. naujai atliktų ginčo Pastato kadastro duomenų neįrašymas nekilnojamojo turto kadastre) yra tiesioginė kliūtis spręsti tiek bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo klausimą, tiek naudojimosi Pastatau tvarkos nustatymo klausimą, ieškovei L. Š. buvo išaiškinta ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-33-278/2020, kurioje vieną kartą jau buvo nagrinėjamas analogiškų jos reikalavimų (t. y. nustatyti naudojimosi ginčo Pastatu ir ginčo Žemės sklypu tvarką) pagrįstumo klausimas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, gauti CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu).

56. Jau buvo minėta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021, bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-57-933/2022) ieškovės atlikta ginčo Pastato rekonstrukcija nebuvo pripažinta savavališka. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registre vis tik yra registruota kadastro žyma – „Savavališka statyba“ (pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140404-00045). Nors byloje ir nėra jokių duomenų, detalizuojančių nurodytą kadastro žymą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokios žymos registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat liudija, kad teisės aktų nustatyta tvarka jos neišregistravus, jokie veiksmai su ginčo nekilnojamojo turto objektais (ginčo Žemės sklypu ir ginčo Pastatu) negali būti atliekami, nes CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

57. Nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo Pastatas yra rekonstruotas bei kad tokia jo rekonstrukcija dar nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, o Nekilnojamojo turto registre vis dar yra registruota kadastro žyma, liudijanti savavališkos statybos faktą, objektyviai nėra galima nustatyti ir naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos, kadangi tiek ieškovės pateiktame Plane (parengtame 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininkės J. C.), tiek atsakovų pateiktoje Schemoje (parengtoje 2023 m. rugpjūčio 30 d. matininkės S. V.) ginčo Pastatas atvaizduotas pasikeitusių matmenų, t. y. tokių matmenų, kokių jis yra po ieškovės atliktos rekonstrukcijos, kuri (kaip jau buvo minėta ne kartą šiame sprendime) vis dar nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta. Vadovaujantis NTKĮ 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, be kita ko ir tuo atveju, kai jame buvo rekonstruoti ten stovintys statiniai. Taigi, naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymas bus galimas tik patikslinus ir jo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir tik pagal projektus (planus, schemas), parengtus išimtinai naujų kadastro duomenų pagrindu. Kadangi byloje reikalavimus dėl naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo pareiškusi ne tik ieškovė (pagal Planą), bet ir atsakovai (pagal Schemą), todėl pažymėtina tai, kad visi bendraturčiai turėtų būti suinteresuoti kaip įmanoma operatyvesniu pasikeitusių ginčo Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimu nekilnojamojo turto kadastre ir šį klausimą turėtų pirmiausia spręsti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytu prioritetiniu būdu, t. y. visų bendraturčių sutarimu.

58. Apibendrinant šio sprendimo 53–57 punktuose nurodytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus (dėl bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate) nustatymo; dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Pastatu) tvarkos nustatymo; dėl teisės prisijungti komunikacijas (prie ginčo Pastato) pripažinimo), taip pat nepagrįstai tenkino ir atsakovų priešieškinio reikalavimą (dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Žemės sklypu) tvarkos nustatymo), kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą nurodytuose dalyse panaikinti ir priimti naują sprendimą – nurodytus ieškovės ieškinio bei atsakovų priešieškinio reikalavimus atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

59. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo (naujos NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijos), nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su ginčo Pastato ir ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei buvo pripažinta teisė be atsakovės M. Š. sutikimo kreiptis į kompetentingą subjektą su prašymu įregistruoti ginčo Pastato kadastro duomenų pasikeitimus pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinius matavimus, taip pat kuria ieškovei buvo pripažinta teisė be atsakovų sutikimo atlikti ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, naikintina bei šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

60. Tinkamai neįvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos specifikos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės objekte (ginčo Pastate) nustatymo, dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (ginčo Pastatu) tvarkos nustatymo bei dėl teisės prisijungti komunikacijas (prie ginčo Pastato) pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro faktinį bei teisinį pagrindą šioje dalyje skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nurodytus ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal Planą, tačiau nesant tam būtinų sąlygų (ginčo Žemės sklype stovint po rekonstrukcijos neįteisintam ginčo Pastatui; Nekilnojamojo turto registre esant registruotai kadastro žymai „Savavališka statyba“) nepagrįstai tenkino analogišką atsakovų priešieškinio reikalavimą, t. y. nustatė naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarką pagal Schemą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – atsakovų priešieškinį atmesti (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

62. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, kad bendraturčių santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų nekilnojamojo turto objektų valdymo, naudojimosi jais ir disponavimo yra tęstinio pobūdžio, todėl aplinkybė, kad šiuo sprendimu buvo atmesti ginčo šalių (ieškovės; atsakovų) byloje pareikšti konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai, susiję tiek su ginčo Pastatu, tiek su ginčo Žemės sklypu, neužkerta bendraturčiams kelio ateityje teisme pareikšti naujus analogiško pobūdžio reikalavimus (dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, dėl naudojimosi nekilnojamojo turto objektais tvarkos nustatymo, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pan.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pirmosios instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudais priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Pažymėtina, kad nurodyto CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčo šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas. Taigi, nurodytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad po šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nėra patenkintas nei vienas iš ieškovės ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų, taip pat nėra patenkintas ir atsakovų priešieškiniu pareikštas vienintelis materialinis teisinis reikalavimas. Todėl byloje nesat ginčą laimėjusios šalies, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo paskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės ir atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

67. Išnagrinėjus ieškovės L. Š. ir atsakovės M. Š. pateiktus apeliacinius skundus, iš esmės abu jie buvo patenkinti, t. y. abiem apeliaciniais skundais skųstos skirtingos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys buvo pripažintos nepagrįstomis ir panaikintos, o tuose dalyse pareikšti ieškinio / priešieškinio materialiniai teisinei reikalavimai buvo atmesti arba byla pagal tokius reikalavimus buvo nutraukta. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo paskirstyti ieškovės ir atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės L. Š. ieškinio reikalavimai (pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovės M. Š. sutikimo kreiptis į kompetentingą subjektą su prašymu įregistruoti pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pasikeitimus pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. kadastrinius matavimus; pripažinti ieškovės L. Š. teisę be atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. sutikimo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės L. Š. ieškinio reikalavimai (nustatyta, kad ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise turi 57/100 dalis, o atsakovė M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise turi 43/100 dalis pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini); nustatė bendraturčių naudojimosi pastatu-viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu: (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovė naudojasi patalpomis UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. patalpų naudojimo plane, pažymėtomis indeksais 1-5, 1-6, 1-7 ir 1-8, o atsakovė M. Š. naudojasi patalpomis minėtame plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4; pripažinta ieškovės teisė be atsakovės M. Š. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie jai teismo sprendimu priskirtos naudotis pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), dalies reikiamas komunikacijas (vandenį, elektrą)) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. priešieškinio reikalavimas (nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), tvarka) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.