Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. Š., S. Š., G. Š. (G. Š.), O. Š. (O. Š.), I. Š. (I. Š.), V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021 pagal ieškovų M. Š., S. Š., G. Š. (G. Š.), O. Š. (O. Š.), I. Š. (I. Š.), V. Š. (V. Š.) patikslintą ieškinį atsakovei L. Š. dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Š. (S. Š.), L. V., V. V. (V. V.). Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. patikslintu ieškiniu prašė: i) įpareigoti atsakovę L. Š. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus malkinę ir pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esančius 0,1561 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) ii) nurodyti teismo sprendime, kad jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas; iii) nurodyti, kad atsakovei skiriama 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. Ieškovai, atsakovė ir trečiasis asmuo S. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) 0,1561 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1161/3122 priklauso ieškovei M. Š., ieškovams S. Š. priklauso 1/20, G. Š. – 1/20. O. Š. – 200/1561, I. Š. – 1/10, V. Š. – 1/10, atsakovei L. Š. – 1/10 dalis, trečiajam asmeniui S. Š. – 1/10 dalis, taip pat 176,38 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 500/1000 priklauso ieškovei M. Š., ieškovams S. Š. – 111/2000, G. Š. – 111/2000, I. Š. – 111/1000, V. Š. – 167/1000; trečiajam asmeniui S. Š. – 111/1000, be to, ieškovė M. Š. ir atsakovė L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis – po ½ dalį valdo: 68 kv. m ploto pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. 2015 m. atsakovė pradėjo neteisėtas statybas: prie viralinės pastato pastatė priestatą ir pastatė malkinę, kuri uždengė namo kambario langus. Šioms statyboms atsakovė neturėjo nei ieškovės M. Š., kaip viralinės ir žemės sklypo bendraturčio sutikimo, nei ieškovų S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š., kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo. Apie atsakovės vykdomą neteistą statybą buvo pranešta Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kurie pranešimą persiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Atlikus patikrinimą 2017-06-29 buvo nustatyta, kad atsakovė žemės sklype pastatė malkinę ((duomenys neskelbtini)) ir priestatą ((duomenys neskelbtini)) prie pagalbinio ūkio pastato, neturėdama žemės sklypo bei pagalbinio ūkio pastato bendraturčių raštiško sutikimo. Inspekcija nuspendė, kad malkinės ir priestato statyba laikoma mažareikšmiu teises aktų pažeidimu, todėl pranešimo nagrinėjimą nutraukė.

1.3. Atsakovė, neturėdama žemės sklypo bendraturčių sutikimo, per bendrą žemės sklypą pravedė šalto vandens tiekimo vamzdžius, pajungė elektros laidus į neteisėtai pastatytus statinius. Apie neteisėtą prisijungimą prie elektros tinklų buvo pranešta Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, kuri nustatė, kad elektros kabelis prijungtas pažeidžiant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 7 punkto reikalavimus ir įpareigojo kaimyninio namo savininkę J. S. atjungti nutiestą kabelį į statinį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėto vandentiekio įrengimo buvo pranešta UAB „Nemėžio komunalininkas“, kuri nebuvo išdavusi atsakovei prisijungimo sąlygų prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.

1.4. Pagal 2015 metais galiojusį teisinį reglamentavimą malkinė ir viralinės priestatas priskiriami prie nesudėtingų statinių. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 papunktyje nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams – rašytinius sutikimus (susitarimus). Atsakovė į ieškovus dėl rašytinio sutikimo statyti malkinę ir viralinės priestatą žemės sklype nesikreipė, tokio ieškovų rašytinio sutikimo neturi.

1.5. Žemės sklypo ir viralinės pastato naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl atsakovė turėjo gauti ieškovų, kaip žemės sklypo ir viralinės pastato bendraturčių, sutikimą statyti malkinę ir viralinės priestatą. Ieškovai tokio sutikimo atsakovei nedavė ir buvo prieš tokias statybas. Atsakovės atlikta viralinės priestato ir malkinės statyba yra savavališka, negavus žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimo, todėl savavališkai pastatyti statiniai turi būti pašalinti. Ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis užstatyta neteisėtai, trukdo praeiti prie žemės sklypo dalies, naudotis visa žeme, privažiuoti prie viralinės pastato, minėtas priestatas uždaro kitą ieškovei M. Š. priklausančios dalies viralinės langą, tai pažeidžia bendraturčių teisę laisvai naudotis savo turtu. Atsakovė, neturėdama žemės sklypo bendraturčių sutikimo, techninės dokumentacijos, per bendrą žemės sklypą pravedusi šalto vandens tiekimo vamzdžius, neteisėtai ir neturėdama techninės dokumentacijos ir projekto, savavališkai nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, pajungė elektros laidus į neteisėtai pastatytus statinius. Tai kelia grėsmę kitų bendraturčių sveikatai, gyvybei, jų turto saugumui, nes yra pavojus kilti gaisrui ar kitiems neigiamiems padariniams.

2. Atsakovė L. Š. prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1. Ieškinyje nėra nurodoma, kaip atsakovė pažeidžia visų ieškovų interesus, kurie net negyvena šalia minimo statinio (viralinės). Ginčo pastate gyvena nepilnamečiai vaikai. Atsakovės su ieškovais niekas nesieja, išskyrus bendrą žemės sklypą, kuris nepadalintas, tačiau atsakovė yra parengusi žemės sklypo atidalinimo planą, kurio ieškovai nenori pasirašyti. Visi sklypo kaimynai davė sutikimus dėl pasijungimo prie teikiamų komunikacijų, išskyrus „artimiausi“ asmenys.

2.2. Dar 2015 metais M. Š. davė sutikimą atsakovei, o tiksliau jos vaikams ir savo anūkei L. V. garaže, kuris buvo viralinės priestatas, įrengti gyvenamąsias patalpas. Kiti asmenys, gyvenantys sklype, nereiškė prieštaravimų, nors ir matė, kad vyksta statybos darbai. Šalių santykiai stipriai pablogėjo, kai mirus vienam iš giminaičių M. Š. negavo iš jo palikimo, o jį gavo atsakovė.

2.3. Priestatas yra nesudėtingas statinys, jam nėra reikalingas projektas, nes neturi pamatų ir pan. Po eilinio statybos inspekcijos darbuotojo atvykimo pagal pagrindinės ieškovės skundą ieškovei buvo suteikta informacija, kad tai ne savavališka statyba, o statyba, kuri nėra įteisinta. Tokio pobūdžio vietovėse leidžiami iki 80 kv. m statiniai, tik juos reikia įteisinti.

3. Išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad:

3.1. 2017-06-09 gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-19 prašymo“, kuriuo savivaldybė pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti M. Š. ir G. Š. prašymą dėl galimai savavališkai pastatytų statinių adresu (duomenys neskelbtini) Inspekcija 2017-06-29 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,1561 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, bendros nuosavybės teise priklauso S. Š., G. Š., O. Š., M. Š., L. Š., I. Š., S. Š., V. Š.. Žemės sklype įregistruoti pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1/10 žemės sklypo, ½ pagalbinio ūkio pastato ir ½ inžinierinių statinių nuosavybės teise priklauso L. Š.. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. Š., neturėdama žemės sklypo bei pagalbinio ūkio pastato bendrasavininkių sutikimo, pastatė malkinę (fiksuoti statinio duomenys: (duomenys neskelbtini)) ir priestatą prie pagalbinio ūkio pastato (fiksuoti statinio duomenys: (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu žemės sklypo riboženklių nebuvo.

3.2. 2017-07-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pranešimo nagrinėjimo nutraukimo“ Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir M. Š. bei G. Š. buvo informuoti, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktą statiniai, kurių didžiausias aukštis iki 5,0 m, didžiausias plotas iki 50 m², priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 papunkčiu, I grupės nesudėtingųjų statinių statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Taip pat informavo M. Š. ir G. Š., kad pagal Statybos įstatymą bendraturčio žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad:

4.1. Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi atsakovės nuosavybės teise priklausančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena atsakovės dukra L. V. su vyru V. V. bei dviem mažamečiais vaikais. Namas yra 1 kambario sujungtas su virtuve, namas su visais patogumais (apie 34 kv. m). Būstas švarus, tvarkingas. Pasak L. V., apie ieškinį jie žino, gyvena nuosavame name, kurį iš garažo persistatė į gyvenamąjį namą, nors ir nedidelį. Šeima dirba, augina bei prižiūrinti mažamečius vaikus. L. V. nurodė, kad sklype neteisėtų statinių, kuriems būtų reikalingas leidimas nėra, kitu atveju atsakovė, L. V. motina, imtųsi tvarkyti dokumentus, tačiau tokio poreikio nėra.

4.2. Atsižvelgiant į geriausius mažamečių vaikų interesus, sunkią tėvų materialinę padėtį, kad gaudami minimalias pajamas stengiasi užtikrinti geriausius mažamečių vaikų interesus suteikiant jiems šiltus ir jaukius namus bei remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikta išvada, kad savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas, skyriaus nuomone, ieškovų ieškinys neturėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-08-13 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š. valstybei 30,19 Eur, t. y. iš kiekvieno po 5,03 Eur pašto išlaidų.

5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., S. Š., V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Iš gyvenamojo namo, pastatų, statinių, (duomenys neskelbtini), charakteristikos duomenų matyti, kad užfiksuoti: (duomenys neskelbtini)m. statybos pagalbinis pastatas viralinė, plane pažymėtas 2I 1/p (užstatytas plotas 68 kv. m) bei priestatas, pažymėtas plane 1i/p, lauko tualetas, pažymėtas plane. Ieškovės M. Š. ir S. Š., G. Š., I. Š., S. Š., V. Š. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini)

5.2. L. Š., neturėdama žemės sklypo bei pagalbinio ūkio pastato bendrasavininkių sutikimo, pastatė malkinę (fiksuoti statinio duomenys: (duomenys neskelbtini)) ir priestatą prie pagalbinio ūkio pastato (fiksuoti statinio duomenys: (duomenys neskelbtini)). Oficialių duomenų apie ginčo statinių statybą 2015 metais nėra, todėl teismas vadovavosi ginčo šalių nurodytomis aplinkybėmis, jog statyba vyko 2015 metais. Duomenų, kokie ginčo statinių parametrai buvo 2015 metais į bylą nepateikta.

5.3. Ieškovams ir atsakovei bei trečiajam asmeniui S. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas. Žemės sklypas tarp šalių nėra padalintas, taip pat nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Žemės sklype esantys statiniai – viralinė bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kaip nurodyta aukščiau, po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovei M. Š. ir atsakovei L. Š.. Ginčo nekilo, kad ginčo statinys – viralinės priestatas pastatytas būtent prie atsakovei priklausančios ½ dalies viralinės. Tą patvirtina ir ieškovų į bylą pateiktas 2017-10-11 antstolio Rimanto Vižainiškio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad sutikimų iš jų dėl ginčo statinių statybos atsakovė nėra gavusi. Atsakovės teigimu, ieškovė buvo leidusi atsakovei žodžiu vykdyti statybas.

5.4. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog būtent nuo 2015 metų per vienerius metus, t. y. iki 2016 metų butų kreipęsi su skundais dėl atsakovės vykdomos savavališkos statybos. Į bylą pateikti ieškovės M. Š. 2017-06-29 paaiškinimas dėl atsakovės savavališkai pastatytų malkinės ir viralinės priestato Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės priežiūros skyriui, 2017-07-03 Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas M. Š., G. Š. ,,Dėl pranešimo nagrinėjimo nutraukimo“ atsakant į 2017-06-09 gautą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštu pateiktą informaciją dėl galimai savavališkai pastatyto malkinės ir pastato priestato (duomenys neskelbtini)

5.5. Teismas sprendė, kad Statybos įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, todėl pareikšto ieškovų reikalavimo CK 4.103 straipsnio pagrindu tenkinti nėra pagrindo. Akcentuota, kad žemės sklypas nėra tarp ginčo šalių padalintas ar nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka, nėra duomenų, paneigiančių ir/ar patvirtinančių, kuriai iš ginčo šalių priklausančioje žemėje yra atsakovės savavališkai pastatyti statiniai. Be to, įrodymų, pagrindžiančių ieškovų nurodytus jų teisės pažeidimus dėl savavališkų statinių (negalėjimo naudotis sklypu, negalėjimo prieiti prie daržo ir t.t.) byloje nėra. Teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

6. Pirmosios instancijos teismas 2021-09-21 nutartimi atmetė atsakovės L. Š. atstovo advokato prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021. Nurodė, kad atsakovė ir jos atstovas advokatas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas baigiamajame akte klausimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis, nesprendė. Duomenis apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas gavo tik 2021-08-27, t. y. priėmus galutinį sprendimą minėtoje civilinėje byloje.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovai M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias statybos teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.

7.2. Pagal Statybos įstatymo (galiojusio 2010-10-01 – 2013-12-31) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis buvo pakeista, nustatant, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakciją, galiojusią iki 2014-01-01, nebuvo nustatyta šios pretenzijos forma, o nuo 2014-01-01 buvo aiškiai apibrėžta rašytinė šios pretenzijos forma. Reikšminga nustatyti statybos pradžios momentą, nes nuo jo skaičiuojamas vienerių metų pretenzijos pareiškimo terminas bei pretenzijos forma. Teisinas netinkamai nustatė ginčo statinių (malkinės ir pastato-viralinės) statybos pradžios momentą, sprendime statybos pradžios momentą nurodydamas – 2015 metai.

7.3. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ redakcijos, galiojusios nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, 27 punktas nustato, kad statybos darbų pradžia laikoma diena įrašyta į statybos darbą žurnalą: 27.1. punktas numato, kad vykdant darbus rangos būdu – kai rangovai po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; pagal 27.2. punktą vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus. Praktikoje statybos pradžią, jei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, galima įrodyti remiantis bet kokia turima dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat liudytojų parodymais. Atsakovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų apie ginčo statinių statybos pradžią. Apeliantai teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo statinius atsakovė baigė statyti 2015 metais. Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo statinius pradėjo statyti 2013 metais, tikslesnės datos nenurodė, bet tuo pačiu atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad M. Š. davė sutikimą statybai 2015 metais. Trečiasis asmuo S. Š. parodė, kad priestatas buvo pastatytas 2014 metais. Nei šalys, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad ginčo statiniai buvo pradėti statyti 2015 metais, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ginčo statinių statybos pradžia yra 2015 metai. Šalių pozicijoms dėl statybos pradžios momento išsiskiriant, teismas, siekdamas užtikrinti visų aplinkybių ištyrimą, turėjo pareigą įpareigoti šalis tikslinti, įrodinėti teikiant papildomus įrodymus, bet to nepadarė.

7.4. Iš apeliantų paaiškinimų matyti, jog dėl atsakovės vykdomos ginčo statinių savavališkos statybos jie iš karto reiškė žodines pretenzijas atsakovei ir trečiajam asmeniui S. Š., o 2014 metais kreipėsi raštu į statybos inspekciją ir Vilniaus rajono savivaldybę. 2014-01-01 galiojęs įstatymas nenustatė pretenzijos formos, todėl pretenzija galėjo būti reiškiama ir žodine forma. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-06-08 rašto matyti, kad 2014-05-19 gautas prašymas dėl L. Š. galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos registracijos dokumento matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje 2014-03-06 užregistruoti gauti dokumentai. Iš VĮ Registrų centro 2017-06-16 išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype įregistruota savavališka statyba, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovai reiškė atsakovei pretenzijas dėl savavališkos statybos tiek 2013 metais žodžiu, tiek 2014 metais raštu viešojo administravimo subjektams.

7.5. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turėjo vadovautis šiuo principu ir pripažinti įrodytu faktus, kad atsakovė ginčo statinius pradėjo statyti 2013 metais, neturėdama ieškovų rašytinio sutikimo, bei kad ieškovai dėl savavališkos statybos reiškė pretenzijas atsakovei žodžiu iki 2014-01-01 bei 2014 metais reiškė pretenzijas raštu viešojo administravimo subjektams.

7.6. Kadangi žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, atsakovė, vykdydama savavališką ginčo statinių statybą be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei, savavališkai pastatydama 6,0 m ilgio ir 3,05 m malkinę bei 4,0 m ilgio ir 3,05 m pločio priestatą prie viralinės bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, faktiškai savavališkai užstatė atitinkamai 18,3 kv. m bei 12,80 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią bendraturčio žemės sklypo dalį, apribodama jiems teises valdyti ir naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.

8. Atsakovė L. Š. atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovų patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

8.1. Ieškovai klaidina teismą, nurodo raštus ir VĮ Registrų centro išrašą apie S. Š. vykdytas statybas, bet ne apie atsakovės, todėl jų argumentas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir bylos dalyvių paaiškinimus dėl pareikšto ieškovų reikalavimo ir priėmė teisėtą sprendimą neperžengiant ieškovų reikalavimo ribų.

8.2. Inspekcijos 2017-06-29 patikrinimo metu nustatyta, kad <...> L. Š., neturėdama žemės sklypo bei pagalbinio ūkio pastato bendrasavininkių sutikimo, pastatė malkinę ir priestatą prie pagalbinio ūkio pastato. Patikrinimo metu žemės sklypo riboženklių nebuvo. Inspekcija 2017-07-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pranešimo nagrinėjimo nutraukimo“ informavo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir M. Š. bei G. Š., kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Pagal tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktą statiniai, kurių didžiausias aukštis iki 5,0 m. didžiausias plotas iki 50 m² priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. I grupės nesudėtingųjų statinių statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal Statybos įstatymą bendraturčio žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka.

8.3. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad 2015 m. atsakovė pradėjo neteisėtas statybas: prie viralinės pastato pastatė priestatą ir pastatė malkinę, šioms statyboms atsakovė neturėjo nei ieškovės M. Š., kaip viralinės ir žemės sklypo bendraturčio sutikimo, nei kitų ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ginčo statyboms ieškovė M. Š. davė sutikimą 2015 metais. Inspekcijos 2017-06-29 atliktame faktinių duomenų patikrinimo vietoje ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad L. Š., neturėdama žemės sklypo bei pagalbinio ūkio pastato bendrasavininkių sutikimo, pastatė malkinę ir priestatą prie pagalbinio ūkio pastato. Oficialių duomenų apie ginčo statinių statybą 2015 metais nėra, todėl teismas vadovaujasi ginčo šalių nurodytomis aplinkybėmis, jog statyba vyko 2015 metais.

8.4. Į bylą ieškovai nepateikė įrodymų, jog nuo 2015 metų per vienerius metus, t. y. iki 2016 metų butų kreipęsi su skundais dėl atsakovės vykdomos savavališkos statybos. Į bylą pateikti ieškovės M. Š. 2017-06-29 paaiškinimas dėl atsakovės savavališkai pastatytų malkinės ir viralinės priestato Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės priežiūros skyriui, 2017-07-03 Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas M. Š., G. Š. ,,Dėl pranešimo nagrinėjimo nutraukimo“ atsakant į 2017-06-09 gautą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštu pateiktą informaciją dėl galimai savavališkai pastatytos malkinės ir pastato priestato (duomenys neskelbtini) Į bylą pateiktas minėtas Inspekcijos 2017-06-29 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Statybos įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, todėl ieškovų reikalavimo CK 4.103 straipsnio pagrindu tenkinti nėra pagrindo. Žemės sklypas nėra tarp ginčo šalių padalintas ar nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka, nėra duomenų paneigiančių ir/ar patvirtinančių, kuriai iš ginčo šalių priklausančioje žemėje yra atsakovės savavališkai pastatyti statiniai. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovų nurodytus jų teisės pažeidimus dėl savavališkų statinių (negalėjimo naudotis sklypu, negalėjimo prieiti prie daržo, ir t. t.).

9. Trečiasis asmuo S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.

10. Tretieji asmenys L. V. ir V. V. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-13 sprendimo, kuriuo ieškovų M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š. patikslintas ieškinys atsakovei L. Š. dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius buvo atmestas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-06-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2017-06-05 patikrinimo metu užfiksuota, kad I. Š. ir L. Š. žemės sklype (duomenys neskelbtini) galimai savavališkai pastatė malkinę bei pastato priestatą (b. l. 13).

15. 2017-06-29 M. Š. Paaiškinime dėl savavališkai pastatytų objektų Valstybinei teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodoma, kad jos dukra L. Š. kartu su savo vyru I. Š. be jos sutikimo, neatsiklausus ir kitų jos vaikų, esančių bendraturčiais, sutikimo, žemės sklype savavališkai, žinodama, kad toks sutikimas būtinas, negavus ir nepadarius jokių geodezinių matavimų ar planuojamų statybos objektų projektų, savavališkai pastatė malkinę bei pastato priestatą (b. l. 14).

16. 2017-07-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pranešimo nagrinėjimo nutraukimo nurodoma, kad: 2017-06-09 buvo gauta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštu pateikta informacija dėl I. Š. ir L. Š. galimai savavališkai pastatytos malkinės ir pastato priestato, (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo metu 2017-06-29 buvo nustatyta, kad žemės sklype L. Š. pastatė malkinę ((duomenys neskelbtini)) ir priestatą ((duomenys neskelbtini)) prie pagalbinio ūkio pastato neturėdama žemės sklypo bei pagalbinio ūkio pastato bendraturčių raštiško sutikimo. Patikrinimo metu žemės sklypo riboženklių nebuvo. Informavo, kad pagal Statybos įstatymą bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka, tais atvejais, kai apskritai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Malkinės ir priestato statyba laikoma mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu, todėl pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas (b. l. 15-16).

17. 2017-10-11 antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. Š. nuosavybes teise priklausančios patalpos, esančios ½ pastato-viralinės dalyje (33,45 kv. m), plane pažymėtos: 1-5 (25,15 kv. m), 1-6 (2,37 kv. m), 1-8 (4,02 k v. m), yra tinkamos gyventi. Patalpose įrengta virtuvė, dušas, tualetas, yra kietojo kuro katilas, boileris, taip pat užsakovė nurodė, kad yra iškasta vietinė kanalizacija, yra elektros energija, tiekiamas miesto vanduo. Kitoje pastato-viralinės pusėje su atskiru įėjimu, su plane pažymėtomis patalpomis 1-1. 1-2, 1-3, 1-4, gyvena užsakovės motina M. Š., kuri konstatavimo metu buvo savo pastato pusėje (b. l. 37-42).

18. 2018-10-09 M. Š. Pranešime UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ nurodoma, kad į jai priklausantį pastatą, be jos ir kitų bendrasavininkų žinios ir raštiško leidimo bandoma pravesti vandenį (b. l. 17). 2018-10-22 UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ pateikė informaciją, kad nėra išdavęs prisijungimo sąlygų (b. l. 17). 2019-09-12 UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ pateikė informaciją, kad leido įrengti laikiną vandentiekio įvadą nuo esamo šulinio iki viralinės priestato (b. l. 23).

19. 2018-10-18 M. Š. Pranešime Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos nurodoma, kad į jai priklausantį pastatą nelegaliai, be jos ir kitų bendrasavininkų žinios ir raštiško leidimo yra pravedama elektra (b. l. 18). 2018-11-19 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pateikė informaciją Dėl M. Š. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad J. S., duodama sutikimą bendrasavininkei prisijungti nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 7 punkto reikalavimus (b. l. 20). 2018-10-31 AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė informaciją, kad elektros kabelis pravestas iš kaimyninio namo vidaus elektros tinklo, elektros energijos vagystė nenustatyta (b. l. 19).

20. 2019-12-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ginčo šalims priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11):

20.1. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, asmeninės nuosavybės teise 1/20 dalis priklauso S. Š., 1/20 dalis – G. Š., 200/1561 dalis – O. Š., 1161/3122 dalis – M. Š., 1/10 dalis – L. Š., 1/10 dalis – I. Š., 1/10 dalis – S. Š. ir 1/10 dalis – V. Š.;

20.2. Pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – gyvenamoji, asmeninės nuosavybės teise 111/200 dalis priklauso S. Š., 111/2000 dalis – G. Š., 500/1000 dalis – M. Š., 111/1000 dalis – I. Š., 111/1000 dalis – S. Š. ir 167/1000 dalis – V. Š.;

20.3. Pastatas - viralinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, asmeninės nuosavybės teise ½ dalis priklauso M. Š. ir ½ dalis – L. Š.;

20.4. Kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (lauko tualetas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai, asmeninės nuosavybės teise ½ dalis priklauso M. Š. ir ½ dalis – L. Š..

20.5. Registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punkte Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodymu įregistruota kadastro žyma dėl savavališkos statybos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos aktas – nurodymas statytojui S. Š. nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini).

21. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad statinys (jo dalis) garažas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini) pastatytas savavališkai. Nurodyta statytojui S. Š. nevykdyti jokių statinio (jo dalies) garažo, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nustatytų pažeidimų padarymo laikas – (duomenys neskelbtini) mėn. (b. l. 135-136).

Dėl apeliacinio skundo atgrumentų (ne)pagrįstumo

22. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės L. Š. pastatytų malkinės ir pastato-viralinės priestatų bendraturčiams S. Š., G. Š., O. Š., M. Š., L. Š., I. Š., S. Š. ir V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris nebuvo atidalintas ir kurio naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Ieškovų vertinimu atsakovė L. Š. minėtus priestatus pastatė savavališkai, negavusi bendraturčių sutikimo, todėl savavališkai pastatyti malkinė ir pastato-viralinės priestatas turi būti nugriauti.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios su statyba susijusius klausimus, pažeistos nebuvo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo, pareikšto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio pagrindu.

24. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias statybos teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes – netinkamai nustatė statinių statybos pradžios momentą ir dėl to ginčo santykiui taikė neaktualias materialiąsias teisės normas, be to, neužtiktino tinkamo visų byloje reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo.

25. Ieškovai pateiktu ieškiniu reiškė reikalavimą nugriauti savavališkai atsakovės pastatytus statinius, todėl šiuo atveju aktualios CK 4.103 straipsnio nuostatos. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

26. Pasisakant dėl statybos teisėtumo, aktuali teisės aktų redakcija, galiojusi statybos metu, todėl svarbu nustatyti, kada ginčo statiniai, kuriuos ieškovai reikalauja nugriauti, buvo pastatyti.

27. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

28. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/ 2016).

29. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovai tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje dėstydami ieškinio pagrindą nurodė, kad ieškovė 2015 metais pradėjo statybas (b. l. 3, 28); atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2015 metais ji gavo ieškovės M. Š. sutikimą įrengti gyvenamąsias patalpas (b. l. 69); atsakovė teikė rašytinį (duomenys neskelbtini) kaimynų J. S., E. S. ir G. G. sutikimą dėl 2015 m. pastatytos malkinės (b. l. 72). 2021-06-01 posėdžio metu ieškovė M. Š. nurodė, kad atsakovė savavališką statybą pradėjo 2015 metais, vėliau ieškovė nurodė, kad priestato statybą atsakovė baigė 2015 metais, dėl šitų priestatų ir S. Š. statomo garažo 2014-03-06 kreipėsi į Statybos inspekciją.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, jog ieškovai kreipėsi į Statybos inspekciją dėl atsakovės vykdomų statybos darbų 2015-2016 metais. Kita vertus, iš ieškovų pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-06-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui siunčiamas ,,pagal kompetenciją nagrinėti 2014-05-19 gautą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. Š. ir L. Š. galimai savavališkų statybų (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13), negalima spręsti, dėl kokių konkrečių statybos darbų buvo kreiptasi. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma būtent statytojui S. Š. nevykdyti jokių statinio (jo dalies) garažo statybos darbų (b. l. 135-136). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priežiūros institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, nustatė teisės aktų pažeidimą tik S. Š. atžvilgiu, o byloje nėra pateikta duomenų apie L. Š. vykdomas statybas ar Institucijos atliktą tyrimą ieškovų nurodomo skundo, pateikto 2014 metais, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai į įvairias institucijas dėl L. Š. vykdomų statybos darbų, vykusių adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi tik nuo 2017 metų iki 2018 metų.

31. Pasisakant dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo, teismas pažymi, kad: i) šalių procesiniuose dokumentuose nurodoma vieninga pozicija, kad atsakovė priestatus statė 2015 metais; ii) teismo posėdžio metu proceso dalyviai tiksliai nurodyti priestatų statybos pradžios negalėjo; iii) byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų ginčo priestatų statybos pradžią, taip pat kaip ir duomenų, kad ginčo statiniai buvo statyti ankščiau nei 2015 metais; iv) byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės vykdomų statybos darbų ieškovai kreipėsi į įvairias institucijas tik 2017-2018 metais; v) (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas tik S. Š. atžvilgiu; vi) ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad jie nuo 2014 metų iki 2017-05-19 (pranešimas, į kurį atsakyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-06-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į institucijas dėl atsakovės L. Š. vykdomų statybos darbų; vii) apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1287-494/2019 pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei L. Š. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. Š. priešieškinį dėl žemės sklypo ir pastato – viralinės naudojimosi tvarkos nustatymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-03 sprendimu ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis buvo atmesti. Aktualu tai, kad iš teismo sprendime esančių duomenų, t. y. faktinių aplinkybių, kurias nurodė ginčo šalys, matyti, kad 2013-2014 metais atsakovei L. Š. priklausančioje ½ dalyje pastato – viralinėje, buvo pradėti vidaus įrengimo-remonto darbai; 2014 metais į atsakovei L. Š. priklausančią pastato dalį atsikėlė gyventi tretieji asmenys L. V. ir V. V., o 2015 metais buvo pradėti statyti ginčo priestatai. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo argumentams, jog statybos darbai buvo atliekami 2015 metais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su apylinkės teismo skundžiamo sprendimo motyvacija, kuri ir pagrindžia konkretų teismo vidinio įsitikinimo susiformavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ginčo objektams, t. y. atsakovės pastatytai malkinei ir priestatui, reikalingas kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimas, bei kitų pagalbinio ūkio pastato – viralinės bendraturtės, t. y. ieškovės M. Š., sutikimas.

33. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, redakcijos galiojusios 2015-01-01 - 2015-07-01 ir 2015-07-02 - 2015-10-31, 2 straipsnio 6 punkte įvirtinta, kad nesudėtingas statinys tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

34. Iš 2017-07-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pranešimo nagrinėjimo nutraukimo (b. l. 15-16), nustatyta, kad žemės sklype L. Š. pastatė malkinę, kurios matmenys – (duomenys neskelbtini), ir priestatą, kurio matmenys – (duomenys neskelbtini).

35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, redakcija galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31 (toliau – STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“), nustatomas nesudėtingų statinių sąrašas ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumai, taip pat nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 7 punkto nuostatas, nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priede, t. y. šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomi nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžtį. Iš STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pateikiamos 1 lentelės matyti, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, yra nesudėtingi statiniai, kai jų didžiausias aukštis iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m, kai šis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingam statiniui, ir kai jų didžiausias aukštis iki 8,5 m., o plotas iki 80 kv. m, kai šis statinys priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui. Atsakovės pastatytos malkinės (duomenys neskelbtini), o priestato (duomenys neskelbtini), taigi abu šie statiniai atitinka nesudėtingo statinio požymius tiek Statybos įstatymo, tiek STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatų prasme.

36. Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios 2015-01-01 - 2015-07-01 ir 2015-07-02 - 2015-10-31, 2 straipsnio 71 punktas nustatė, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, redakcija galiojusi 2014-11-26 - 2015-09-02 ir 2015-09-03 - 2015-09-14, 33 punkte nurodoma, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) – žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje taip pat nurodoma, kad 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

37. Kaip matyti iš aktualiu laikotarpiu galiojusio teisinio reguliavimo, atsakovė, statydama ginčo statinius – malkinę ir priestatą prie pastato-viralinės, turėjo gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, vis dėlto, teisės aktuose buvo numatyta išimtis, kad negavus tokio rašytinio sutikimo dėl statybos, žemės sklypo savininkai – šiuo atveju ieškovai, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams turėjo pateikti savo rašytinę pretenziją, skundą, pranešimą dėl statinio statybos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, statydama ginčo statinius, buvo gavusi ieškovų rašytinius sutikimus, kaip ir nėra duomenų, kad ieškovai nuo 2015 metų per vienerius metus kreipėsi su rašytine pretenzija, skundu ar pranešimu atsakovei ar viešojo administravimo institucijai, t. y. bylos duomenimis, pirmasis ieškovės M. Š. kreipimasis dėl atsakovės vykdomos statybos yra 2017-06-29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos nepateikė savo rašytinių skundų, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Statybos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, o savavališkos statybos pagrindo konstatuoti negalima, dėl ko ieškovų ieškinio reikalavimo, pareikšto pagal CK 4.103 straipsnį, tenkinti nėra pagrindo.

38. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo papildomai aiškintis aplinkybes, susijusias su ginčo statinių statymo laikotarpiu, įpareigoti šalis teikti įrodymus.

39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/ 2018). Vis dėlto negali būti paneigiamas rungtyniškumas, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).

40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl ginčo statinių – malkinės ir priestato prie pastato-viralinės, esančių (duomenys neskelbtini), statybos laiko, aiškinosi teismo posėdžių metu, teismas uždavinėjo proceso dalyviams klausimus, susijusius su ginčo statinių pastatymo laikotarpiu, aiškinosi bylos aplinkybes, be to, proceso dalyviai reiškė prašymus išreikalauti tam tikrus įrodomus, pripažinti institucijos, teikiančios išvadą, dalyvavimą būtinu, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino. Kita vertus, įrodymų rinkimas ir teikimas, yra šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju, ieškovai reikalauja nugriauti, jų vertinimu, savavališkai pastatytus ginčo statinius – malkinę bei priestatą prie pastato-viralinės, todėl būtent jiems (ieškovams) kilo pareiga įrodyti, kad šie statiniai yra pastatyti savavališkai, būtent ieškovai turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovai siekia šią pareigą perkelti teismui, laikytini nepagrįstais.

41. Apeliaciniame skunde, nurodoma, kad atsakovė, pastatydama ginčo statinius bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, faktiškai savavališkai užstatė 18,30 kv. m ir 12,80 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausantį žemės sklypo plotą, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta ir taip apribojo bendraturčiams teisę valdyti ir naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad ieškovai reiškė reikalavimus, susijusius su savavališka statinių statyba. Kas laikoma savavališka statyba yra nustatyta viešosios teisės normų, todėl tik nustačius teisės aktuose nustatytas aplinkybes, galima būtų vertinti, kad ginčo statiniai buvo savavališkai pastatyti ir tai galėtų sudaryti pagrindą tenkinti ieškovų reikalavimą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai nurodo, kad jie prarado galimybę naudotis ir valdyti žemės sklypo dalį, kuri atsakovės, neturint bendraturčių sutikimo, buvo užstatyta, tačiau ieškovai reikalavimų grąžinti daiktą iš neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis), ar reikalavimo dėl kitokių nuosavybės teisės gynimo (CK 4.98 straipsnis) nereiškė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų – negali keisti nei ieškinio dalyko, t. y. negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei ieškinio pagrindo, t. y. negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra, todėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

42. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantų (ieškovų) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialių reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

44. Ieškovai teikė įrodymus, kad jie patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 171), taip pat 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos proceso metu (b. l. 173). Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, teisinio pagrindo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).

45. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

47. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 500 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškovų pareikštą apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas ieškovų apeliacinis skundas, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (500 Eur) yra protingo dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų lygiomis dalimis jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. priteisti iš ieškovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,35 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct), iš ieškovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct), iš ieškovo O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct), iš ieškovo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct), iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.