- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-1695-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00857-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, uždarajai akcinei bendrovei „NAUJOJI PILAITĖ“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „GRACIA MILL BALTIC“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Gracia Mill Baltic, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Ignitis, Intrum Lietuva, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, NAUJOJI PILAITĖ
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
- 3.4.2.6.3Paaiškėjus, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-6069-810/2022 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, uždarajai akcinei bendrovei „NAUJOJI PILAITĖ“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „GRACIA MILL BALTIC“, antstoliams A. M., D. B., T. G., V. M., J. J., V. M. ir I. G. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti nemokumo administratorių J. R., patvirtinti 383 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 500 Eur sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas ir buvusi jo sutuoktinė K. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sudarė kreditavimo sutartį su kreditore akcine bendrovei (toliau – AB) „Citadele“ banku. Kredito suma sudarė apie 110 000 Eur. Minėtos lėšos buvo panaudotos būsto įsigijimui. Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos ištikusios ekonominės krizės pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos sumažėjo. Jie nebepajėgė įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei neišgalint vykdyti įsipareigojimų iš varžytynių buvo parduotas jiems priklausęs nekilnojamasis turtas, tačiau pardavus turtą gautų lėšų nepakako įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai, kurie bus nurašyti pasibaigus bankroto procesui, viršija 18 250 Eur. Pareiškėjas grynųjų pinigų, kurių suma viršija MMA, neturi. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nėra suteikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Pareiškėjas neturi vertybinių popierių, akcijų. Pareiškėjas šiuo metu neturi darbo, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Pareiškėjas šiuo metu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o tai apsunkina pareiškėjo galimybes įsidarbinti, nes vietinio darbo pasiūla nedidelė, o vykti dirbti į rajono centrą ir (ar) pakeisti gyvenamąją vietą pareiškėjas neturi lėšų. Pareiškėjas yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Iki pareiškėjo įsidarbinimo jo pajamas sudarys giminaičių teiktina parama, kurios dydis 548 Eur per mėnesį. Pareiškėjo numatomų gauti pajamų (548 Eur per mėnesį) ir būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų santykį (383 Eur per mėnesį), bankroto proceso metu kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtinų lėšų suma sudarys 165 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismas procesinį sprendimą priimtų savo nuožiūra pagal teismo ištirtas aplinkybes. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-183-308/2012 dėl 296,97 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ naudai. Skola priteista solidariai su sutuoktine K. A.. Vykdomoji byla pradėta 2012 m. kovo 12 d., tačiau vykdymo metu skola ir vykdymo išlaidos išieškotos nebuvo. Pažymėjo, kad skolininkas visiškai nesidomėjo vykdymo proceso eiga, nesistengė sumokėti skolos dalimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) registro duomenimis, oficialiai nedirbo, su antstole nebendradarbiavo, dėl ko buvo paskelbta skolininko paieška per policiją. Antstolės nuomone, byloje turi būti keliamas klausimas dėl trečiosios nemokumo sąlygos, t. y. ar pareiškėjas turi realią galimybę per protingą terminą padengti savo skolas iš turimo turto ar gaunamų pajamų.
4. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas, vykdantis individualią veiklą, veikla buvo vykdoma nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2022 m. liepos 4 d., Valstybinio socialinio draudimo Fondo biudžetui 2022 m. rugpjūčio 26 d. skolingas 3 404,18 Eur (iš jų 34,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3 317,53 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 51,92 Eur delspinigių). VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas susidariusio įsiskolinimo išieškojimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. kredito įstaigai pateikė virš 50 mokėjimo nurodymų dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, kurie liko neįvykdyti. Nuo 2016 m. balandžio 5 d. 2 371,19 Eur skolos išieškojimą vykdo antstoliai D. B. ir A. M..
5. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo ir nėra jo kreditorius, taip pat nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vien tik skolininko kreipimasis nesudaro sąlygų iškelti jam bankroto bylą ir FABĮ tikslas nėra vien tik remiantis skolininko pateiktais dokumentais spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo UAB „GRACIA MILL BALTIC“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, nustatė, kad skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, siekia maždaug 53 772,60 Eur ir pradelstų įsipareigojimų suma bankroto bylos iškėlimo dieną akivaizdžiai viršija 25 MMA, t. y. 18 250 Eur sumą (25 x 642 Eur = 18 250 Eur).
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo turimus įsipareigojimus, tai, kad jokio turto pareiškėjas neturi, nedirba, pripažino, jog per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti, ir konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus, o jo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 3 paskutinių metų laikotarpiu (iki pareiškimo pateikimo teismui) vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas, taip pat gaudavo sezonines pajamas grybaudamas, tačiau ne tik nemažino turimų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ir nemokėjo privalomų įmokų VSDFV, taip dar labiau didindamas savo turimus kreditorinius įsipareigojimus.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, jog dėjo pastangas susirasti pastovų darbą, nepateikė, ir sprendė, jog pareiškėjas nebuvo suinteresuotas susirasti pastovų darbą, ir iš jo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nes jis nurodė, kad iš dalies pastovaus darbo nesusirado ir dėl jo atžvilgiu vykdomų skolų išieškojimų.
14. Teismas priėmė išvadą, kad pareiškėjas atsiskaityti su kreditoriais bent kažkokia dalimi neketino, nes gaudamas pajamas nesiekė mažinti savo turimų įsiskolinimų, o pastovaus darbo neieškojo ir dėl jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų. Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nedėjo net minimalių pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, nesiekė gauti pastovaus darbo ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
15. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo visi skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 53 772,60 Eur, pripažino, kad 43 231,48 Eur suma hipotekos kreditoriui ir nulėmė pareiškėjo nemokumą.
16. Teismas priėmė išvadą, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko pareiškėjas su buvusia sutuoktine ir nesusirado darbo, tai apsunkino jų atsiskaitymą su kreditoriumi, todėl jiems priklausęs butas ir buvo parduotas iš varžytynių ir tai įvyko dėl pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės netinkamo gyvenimo būdo, elgesio bei kaltės, ir konstatavo, kad egzistuoja ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
17. Atskirajame skunde pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjo nemokumą sąlygojo ne pareiškėjo žalingi įpročiai, o pareiškėjo darbo netekimas ir dėl to iš esmės sumažėjusios pareiškėjo gautinos pajamos. Asmens nesąžiningumas nėra nuolatinė fizinio asmens būsena ir fizinis asmuo praėjus 3 metų terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas) nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo gali būti laikomas sąžiningu. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis.
17.2. Nė vienas pareiškėjo kreditorius į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo nesąžiningumą ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir nemokumo egzistavimą. Pareiškėjas per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį ne tik nesudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, bet ir neprisiėmė pareiškėjo nemokumą sąlygojusių papildomų įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas sąmoningai nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu stengėsi užsiimti pajamų teikiančia veikla, bet jo pajamos minėtu laikotarpiu sudarė sąlygas patenkinti tik būtiniausius poreikius.
17.3. Teismui atsisakius iškelti pareiškėjui bankroto bylą, pareiškėjas nebus pajėgus įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, dėl skaičiuojamų netesybų ir antstolių vykdymo išlaidų Pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams toliau didės, o tokia padėtis neatitiks nei pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų.
18. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 330 straipsnyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais nenustatyta.
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
22. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo A. A. (toliau – ir apeliantas) įsiskolinimai, kurių terminai yra suėję, sudaro maždaug 53 772,60 Eur ir viršija 25 MMA, taip pat įvertino pareiškėjo turimus įsipareigojimus, tai, kad jokio turto pareiškėjas neturi, nedirba, todėl pripažino, jog per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti, ir konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus, o jo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, tačiau pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl kokių priežasčių pareiškėjas tapo nemoku, t. y. patikrinimu, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kuriai / kurioms esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
25. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
26. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2022 m. rugpjūčio 25 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog pareiškėjas per 3 paskutinių metų laikotarpį vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas, gaudavo sezonines pajamas grybaudamas, tačiau nemažino turimų įsipareigojimų kreditoriams, nemokėjo privalomų įmokų VSDFV ir taip dar labiau padidino įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog stengėsi susirasti pastovų darbą, teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo tuo suinteresuotas, ką, teismo vertinimu, taip pat patvirtino ir pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog iš dalies pastovaus darbo nesusirado ir dėl jo atžvilgiu vykdomų skolų išieškojimo.
28. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį ne tik nesudarė CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, bet ir neprisiėmė pareiškėjo nemokumą sąlygojusių papildomų įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas sąmoningai nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu stengėsi užsiimti pajamų teikiančia veikla, bet jo pajamos minėtu laikotarpiu sudarė sąlygas patenkinti tik būtiniausius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2022 m. liepos 4 d. vykdė individualią veiklą. Per šį laikotarpį iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko skolingas 3 404,18 Eur. Vykusio teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad dirbo atsitiktinius darbus, gaudavo nepastovias pajamas, o jo sesuo posėdžio metu taip pat nurodė, jog pareiškėjas dirbo miške pagal individualios veiklos pažymą, grybaudavo ir iš to uždirbdavo nemažus pinigus. Iš to darytina išvada, jog pareiškėjas ne tik, kad nemažino turimų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau dar papildomai įskolino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nors, tikėtina, jog gavo tokias pajamas, iš kurių galėjo nors iš dalies atsiskaitinėti su kreditoriais. Tos aplinkybės, kad pats pareiškėjas nurodė, jog dėl jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų nesistengė susirasti nuolatinio darbo, taip pat kelia abejonių jo siekiu per 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dienos siekį mažinti įsiskolinimą kreditoriams. Toks elgesys, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, negali būti laikomas sąžiningu. Pareiškėjas sąmoninga tyčia neveikė, siekdamas išvengti bent jau dalinio atsiskaitymo su kreditoriais, nedėjo jokių pastangų, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė būtų padidinta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
30. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai patvirtinta ir antstolės T. G. nurodytos aplinkybės, jog po vykdomosios bylos antstolės kontoroje užvedimo pareiškėjas visiškai nesidomėjo vykdymo proceso eiga, nesistengė padengti skolos dalimis, su antstole nebendradarbiavo, dėl to net buvo paskelbta pareiškėjo paieška per policiją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (CPK 12, 178 straipsniai).
31. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas tapo nemokumo dėl savo žalingų įpročių, t. y. piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismo vertinimu, dėl to nesusirado darbo, taip apsunkino atsiskaitymą su kreditoriumi, dėl pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės netinkamo gyvenimo būdo, elgesio ir kaltės pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausęs butas buvo parduotas iš varžytynių. Būtent dėl to egzistuoja ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
33. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jo nemokumą sąlygojo ne jo žalingi įpročiai, o darbo netekimas, dėl ko sumažėjo gaunamos pajamos. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis.
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).
35. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas).
36. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo jokio turto, nesudarė jokių sandorių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nemokumo susidarymo priežastis siejo su įvykiais ir jo veiksmais, kurie atlikti gerokai seniau nei įstatymo nustatytas laikotarpis, per kurį turi būti vertinamas siekiančio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negalėjo būti vertinami sąžiningumo aspektu, neatsižvelgiant į tai, ar šie veiksmai buvo pareiškėjo nemokumo priežastimi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su atsisakymu iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu dėl pareiškėjo tapimo nemokiu dėl jo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu – šalintini iš skundžiamos nutarties konstatuojamosios dalies.
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą. Nors iš skundžiamos nutarties šalinami pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su atsisakymu pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau skundžiamos nutarties rezultato tai nekeičia. Atsižvelgiant į tai, naikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį nėra teisinio pagrindo ir ji paliekama nepakeista, pašalinant iš šios nutarties konstatuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su atsisakymu pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu dėl pareiškėjo tapimo nemokiu dėl jo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, pašalinant iš šios nutarties konstatuojamosios dalies motyvus, susijusius su atsisakymu pareiškėjui iškelti bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu dėl pareiškėjo tapimo nemokiu dėl jo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.