Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

Procesinio dokumento kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.2.1.1.; 3.4.2.6.2; 3.4.2.6.3

2022 m. rugsėjo 26 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“, UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „G. M. Baltic“, antstolė Audronė Muzikevičienė, antstolis Darius Bliznikas, antstolė Tereza Gerasimovič, antstolis Vitalis Milevičius, antstolė Janė Jakimavičienė, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo. Šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinti nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas).

Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 23 punktas).

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nemokumo sąvoka įtvirtinta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Iš byloje pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo A. A. skolos kreditoriams sudaro – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 3 404,18 Eur; UAB „G. M. Baltic“ – 1 736,72 Eur; UAB „Ignitis“ – 443,33 Eur; UAB „Naujoji Pilaitė“ – 784,39 Eur; VMI – 378,43 Eur; UAB „Intrum Lietuva“ – 41 494,76 Eur; antstoliui Vitaliui Milevičiui – 210,05 Eur; antstolei Virginijai Meškauskienei – 8,69 Eur; antstolei Virginijai Muzikevičienei – 889,89 Eur; antstoliui Dariui Bliznikui – 531,08 Eur; antstolei Terezai Gerasimovič – 499,50; antstolei Janei Jakimavičienei – 2 650,41 Eur; antstoliui Irmantui Gaideliui – 274,28 Eur. Visa pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro maždaug 53 772,60 Eur (dalis jų 969,48 Eur pirminiu įvertinimu pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas negali būti nurašomi). Įvertinus pareiškėjo skolinius įsipareigojimus matyti, kad skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, siekia maždaug 53 772,60 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma bankroto bylos iškėlimo dieną akivaizdžiai viršija 25 MMA, t. y. 18 250 Eur sumą (25 x 642 Eur = 18 250 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Tai reiškia, kad nustačius įsiskolinimų dydį būtina įvertinti ir pareiškėjo turimą turtą, jo vertę, taip pat gaunamas pajamas ir spręsti, ar yra galimybė per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais nekeliant fiziniam asmeniui bankroto bylos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, jokių pajamų (darbo užmokesčio, socialinių išmokų) negauna (e. b. 1 t., b. l. 26, 103, 106). Įvertinus pareiškėjo turimus įsipareigojimus, tai, kad jokio turto pareiškėjas neturi, nedirba, pripažintina, kad per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjas yra nemokus, o jo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne) atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 39-42 punktai).

Nagrinėjamu atveju didžioji dalis pareiškėjo turimų kreditorinių įsiskolinimų yra susidarę 2009-2012 metais, todėl sprendžiant dėl to, ar pareiškėjas A. A. turėtų būti laikomas nesąžiningu, vertinant 3 metų laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., yra reikšmingas visetas faktinių aplinkybių. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis šiuo metu dirba atsitiktinius darbus, jo pajamos nepastovios, todėl jam padeda tėvai, broliai seserys. Susirasti darbą pareiškėjo teigimu jam yra sudėtinga, kadangi jis įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, gyvena kaime, kur darbų pasiūla nedidelė, nuvykti iki savivaldybės centro, kol neturėjo automobilio buvo sudėtinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas A. A. nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2022 m. liepos 4 d., vykdė individualią veiklą. Per šį laikotarpį iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo Fondo biudžetui liko skolingas 3 404,18 Eur (e. b. 1 t., b. l. 184-186). Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis dirbo atsitiktinius darbus, nors ir nepastoviai, bet gaudavo iš to pajamas. Teismo posėdyje apklausta liudytoja pareiškėjo sesuo D. B. be kita ko nurodė, kad pareiškėjas dirbo miške, pagal individualios veiklos pažymą, taip pat vasaros metu grybaudavo, grybaudamas uždirbdavo nemažus pinigus. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas trijų paskutinių metų laikotarpiu (iki pareiškimo pateikimo teismui) vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas, taip pat gaudavo sezonines pajamas grybaudamas, tačiau ne tik nemažino turimų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ir nemokėjo privalomų įmokų Valstybinio socialinio draudimo Fondui, taip dar labiau didindamas savo turimus kreditorinius įsipareigojimus. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad jam pagal gyvenamąją vietą nepavyko susirasti pastovaus darbo, tačiau jokių įrodymų, kad jis dėjo pastangas susirasti pastovų darbą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas susirasti pastovų darbą, galima spręsti ir iš jo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nes jis nurodė, kad iš dalies pastovaus darbo nesusirado ir dėl jo atžvilgiu vykdomų skolų išieškojimų. Nors pareiškėjas teismui neatskleidė, kiek jis vertinimo laikotarpiu gaudavo pajamų, abstrakčiai nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos buvo nepastovios bei jam pragyventi padėdavo tėvai, broliai, seserys, tačiau vien tai, kad pareiškėjas gaudamas pajamas nesiekė mažinti savo turimų įsiskolinimų, o pastovaus darbo neieškojo ir dėl jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų, leidžia spręsti, kad jis atsiskaityti su kreditoriais bent kažkokia dalimi, neketino. Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nedėjo net minimalių pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, nesiekė gauti pastovaus darbo ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, atsisakyti iškelti pareiškėjui A. A. bankroto bylą.

Kitas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą yra įtvirtintas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte. Pagal šį punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Asmuo neįgyja teisės bankrutuoti, jei teismas nustato, kad jis tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių. Teismas turi pareigą nustatyti, ar būtent šie žalingi įpročiai suponavo asmens nemokumą arba turėjo lemiamą įtaką tam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 29 punktas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė priežastis lėmusi jo nemokumą yra tai, kad 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei pareiškėjas ir jo sutuoktinė prarado darbus, todėl nesugebėjo bankui mokėti kredito įmokų už suteiktą kreditą, butui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Pareiškėjo teigimu susirasti darbo dėl šalyje buvusios ekonominės krizės, tuo metu nei jam nei jo buvusiai sutuoktinei galimybės, nebuvo.

VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su buvusia sutuoktine 2007 m. spalio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ERN-4836 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras duomenys). Pareiškėjui ir jo sutuoktinei nemokant kredito įmokų, pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytinių buvo parduotas 2010 m. liepos 13 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1802-302/2010). Kadangi pardavus butą gautos pinigų sumos nepakako kreditui padengti, pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė hipotekos kreditoriui liko skolingi 43 231,48 Eur (e. b. 2 t., b. l. 115). Įvertinus, kad pareiškėjo visi skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 53 772,60 Eur, pripažintina, kad 43 231,48 Eur suma ir nulėmė pareiškėjo nemokumą. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jis nemokus tapo dėl to, kad šalyje kilus ekonominei krizei su buvusia sutuoktine prarado darbus, o kitų darbų susirasti tuo metu galimybės nebuvo, tačiau teismas daro kitas išvadas, įvertinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatytas aplinkybes. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-970/2015 neterminuotai apribojo tėvų valdžią pareiškėjui A. A. ir jo buvusiai sutuoktinei K. A. dukters D. A. atžvilgiu. Šioje teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjas ir buvusi jo sutuoktinė gyvendami Vilniuje ir 2008-2009 metais praradę darbus, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, prarado gyvenamąjį būstą bei nustojo rūpintis dukra. Tai, kad pareiškėjas su buvusia sutuoktine praradę darbus ir netekę pajamų pradėjo vartoti alkoholį, negalėjo atsiskaityti su banku, todėl prarado butą, išnagrinėtoje byloje teigė ir trečiasis asmuo D. B. (pareiškėjo sesuo). Šioje nagrinėjamoje byloje apklausta liudytoja D. B. patvirtino, savo parodymų duotų civilinėje byloje Nr. 2-622-970/2015, teisingumą. Taigi, Druskininkų miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje konstatuota, kad pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkamas gyvenimo būdas ir nesirūpinimas dukra tęsėsi nuo 2009 metų ir truko mažiausiai šešis metus. Pareiškėjo piktnaudžiavimo alkoholiu faktą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarimu buvo nubaustas 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad 2008 m. gruodžio 10 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-171-487/2009), taip pat Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams su transporto priemonės Audi 100 Avant, konfiskavimu už tai, kad 2009 m. balandžio 30 d. vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas neblaivus bei nepateikė draudimo dokumentų, registracijos liudijimo ir techninės pažiūros dokumentų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-2436-603/2009). Esant tokiems duomenims, net jeigu ir vertinant, kad pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė darbų neteko dėl šalyje kilusios ekonominės krizės, įrodymų pakanka išvadai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu jau nuo 2018 metų pabaigos, t. y. praėjus kiek daugiau nei metams nuo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo iki buto iš varžytinių pardavimo – 2010 m. liepos 13 d. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad su sutuoktine netekę darbo dėjo kokias nors pastangas susirasti kitus darbus, o nustatyti duomenys apie akivaizdžius piktnaudžiavimo alkoholio faktus, tolesnį pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės gyvenimo būdą, suponuoja išvadą, kad jokių pastangų dėta ir nebuvo. Pareiškėjo teigimu jis su buvusia sutuoktine dirbo parduotuvių vadovais, todėl turint omenyje, kad sutuoktiniai tuo metu gyveno Vilniuje, jų turėtą darbo patirtį, teismo vertinimu ir su turimu išsilavinimu darbą prekybos srityje pareiškėjas susirasti galėjo, net ir esant ekonominei krizei. Pareiškėjo veiksmai automobilį vairuojat neblaiviam, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, teismo vertinimu, taip pat apribojo jo galimybes susirasti kitokio pobūdžio darbą. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko pareiškėjas su buvusia sutuoktine ir nesusirado darbo, tai apsunkino jų atsiskaitymą su kreditoriumi, todėl jiems priklausęs butas ir buvo parduotas iš varžytinių ir tai įvyko dėl pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės netinkamo gyvenimo būdo, elgesio bei kaltės. Tuo pagrindu konstatuotina, kad egzistuoja ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, atsisakyti iškelti pareiškėjui A. A. bankroto bylą.

Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas visiškai nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to tapo nemokus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2, 3 punktais,

nutaria:

Atsisakyti pareiškėjui A. A. iškelti bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šios nutarties nuorašą išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. A., taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra A. A. sąskaitos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.