Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo antstolio Vitalio Milevičiaus pareiškimas suinteresuotiems asmenims išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, skolininkams A. A. , K. A. , pirkėjai M. C. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo patenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi antstolio prašymą patenkino. Patvirtino turto pardavimo iš varžytynių 2010-07-13 aktą Nr. 0013/09/02078. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad skolininkės K. A. nurodyta CPK 663 str. 4 d. nuostata šiuo atveju netaikytina, kadangi 2010 m. liepos 13 d. varžytinėse buvo parduodamas įkeistas nekilnojamasis daiktas (CPK 663 str. 5 d.). Antstolis informavo skolininkus apie jų teises vykdymo procese ir skolininkai turėjo galimybę savo teisėmis pasinaudoti (K. A. teikė 2010-04-26 prašymą). Kitos skolininkės nurodytos aplinkybės nesudaro kliūties varžytines laikyti įvykusiomis. Teismas nenustatė procesinių pažeidimų, dėl ko turėtų būti atsisakoma tvirtinti varžytynių aktą. Teismui nekyla abejonių dėl varžytinių teisėtumo.

Teismo nurodyta aplinkybė, kad Civilinio proceso kodekso 663 str. 4 d. nuostata šiuo atveju netaikytina, nes varžytynėse buvo parduotas įkeistas turtas, nepaneigia antstolio pareigos informuoti apie varžytynes vaiko teisių apsaugos instituciją ir gauti jos išvadą. Tuo pačiu antstolis Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d. numatytos pareigos aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tinkamai neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant ir aiškinant procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo veiksmus išieškant iš skolininkams priklausančio įkeisto turto, taip pat atitinka Civilinio proceso kodekso 291 str. 1 d. 5p., todėl tokią teismo nutartį, nenustačius viešo intereso pažeidimo, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolių V. Milevičiaus ir D. Milevičienės kontorai pateiktas vykdymui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-16 išduotas vykdomasis raštas dėl skolos: 71 036,22 eurų negrąžinto kredito, 613,30 eurų priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už dviejų mėnesių laikotarpį, viso 71 649,52 eurų, 1,736,72 eurų skolos bei 128,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų, išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei nekilnojamojo daikto – 50,48 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio Įsruties g. 6-7, Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio A. A. ir K. A. priverstinio pardavimo iš varžytynių, išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2009-06-29 patvarkymu antstolis Vitalis Milevičius priėmė vykdymui nurodytą vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje. 2010-07-13 surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurį pateikė tvirtinti teismui.

Vykdant teismo sprendimus bei kitų institucijų ir pareigūnų sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Taigi antstolis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų tinkamai apginti, o kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Šių reikalavimų antstolis laikėsi parduodamas iš varžytinių skolininkės turtą.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jos nurodomų aplinkybių apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad kai tėvai netinkamai vykdo arba nevykdo šio įstatymo 11 str. nustatytų reikalavimų (neužtikrina vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi), tai įkeičiant, parduodant arba dovanojant būstą, kuriame gyvena vaikas, būtina vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kad toks sandoris neprieštarauja vaiko interesams, tačiau toks jos argumentas neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju skolininkai nei įkeitė, nei pardavė, nei dovanojo nurodyto būsto, kadangi jiems už banko suteiktą paskolą įsigijus būstą, kurį jie įkeitė bankui, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ir banko reikalavimų teisių perėmėjui kreipusis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apylinkės teismo hipotekos skyrius nutarė priverstinai išieškoti skolą parduodant iš varžytynių nurodytą būstą, todėl minėta teisės norma nagrinėjamu atveju nėra taikytina, ir teismui nepasisakius dėl šių argumentų, nebuvo padarytas procesinės teisės pažeidimas, tuo labiau, kad teismas konstatavo, jog kitos skolininkės nurodytos aplinkybės nesudaro kliūties varžytynes laikyti įvykusiomis, tokie teismo motyvai pripažinti pakankamais, kad teismo nutartis atitiktų Civilinio proceso kodekso 291 str. 1 d. 5 p.

Tuo pačiu kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismui nepaneigus antstolio pareigos prieš parduodant butą gauti vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, jo pateiktas teismui tvirtinti sandoris – turto pardavimo iš varžytynių aktas akivaizdžiai prieštarauja įstatymui ir negalėjo būti tvirtinamas.

Nors Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines paslaugas ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi, yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą ir ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nurodytų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo (kas yra viešas interesas), todėl esant jos taikymo sąlygoms antstolis, vykdydamas Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti šioje teisės normoje nustatytą apribojimą, o skolininkui nesikreipus į teismą su atitinkamu prašymu dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių, viešas interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, tačiau Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto, kas reiškia, kad antstolis, priverstinai parduodamas iš varžytynių skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį, tačiau įkeistą butą, neprivalėjo nei informuoti skolininkų apie teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu apribojimu, nei pats kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad ši pateiktų išvadą. Todėl kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolio teismui pateiktas turto pardavimo iš varžytynių aktas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, jis neprieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 5 d. nuostatoms, todėl teismas jį teisėtai ir pagrįstai patvirtino.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (3K-3-525/2007) bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi toje byloje sprendžiama dėl antstolio pareigos išaiškinti skolininkei teisę prašyti taikyti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, kuris vykdė vykdomąjį dokumentą dėl skolininkės įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimo, o nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą iš įkeisto turto, todėl joje suformuota taisyklė nėra taikytina nagrinėjamam atvejui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės valstybei į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. A. 16,15 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).