Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), G. V. paskirta 300 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėn. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 127 punktą, t. y. už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 4 d. 12 val. 09 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 28 km/val. Važiavo 78 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja, prašydama panaikinti arba sumažinti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, jog pareiškėja nei skundu, nei teismo posėdžio metu neginčijo skundžiamu nutarimu inkriminuotų administracinių nusižengimų pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, šiuos pažeidimus pripažino, nurodydama, kad žinodama, jog teisės vairuoti neturi, ji vis tiek vairavo ir viršijo greitį. Skundu pareiškėja iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

9. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

11. KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-954/2023).

14. Nagrinėjamu atveju tiek iš atsiliepimo, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje nustatyta, kad G. V. atžvilgiu 2021 m. birželio 15 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl padaryto ANK 416 straipsnio 6 dalies nusižengimo, už kurį jai skirta 225 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - nuo 2021 m. liepos 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja G.V. teisę vairuoti susigrąžino VĮ „Regitra“ sprendimu 2023 m. kovo 30 d. (b. l. 29). Bylos duomenys patvirtina, kad minėtu 2021 m. birželio 15 d. protokolu su administraciniu nurodymu G. V. skirtą 225 Eur baudą sumokėjo 2021 m. liepos 16 d. Šioje byloje skundžiamu 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu pareiškėja nubausta tame tarpe ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 4 d. vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pritaikius administracinio poveikio priemonę - nuo 2021 m. liepos 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, šią teisę pareiškėja įgijo tik 2023 m. kovo 30 d., todėl akivaizdu, kad skundžiamo nutarimo 2022 m. lapkričio 4 d. nusižengimas – vairavimas viršijant greitį padarytas pareiškėjai neturint teisės vairuoti, kadangi pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui nusižengimo dieną (2022 m. lapkričio 4 d.) ji jos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įgijusi. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinta VĮ Regitra sprendimu jau po administracinių nusižengimų, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo.

15. Pastebėtina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu inkriminuotus nusižengimus pripažįsta, pripažįsta viršijus greitį, pripažįsta vairavusi, kuomet neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kaip teismo posėdžio metu nurodė, vairavo, žinodama, kad teisė vairuoti atimta. Taigi, ginčo byloje nekilo, kad pareiškėja žinojo, jog 2021 m. birželio 15 d. protokolu su administraciniu nurodymu jai buvo skirta ne tik 225 Eur bauda, kurią ji sumokėjo, bet ir 1 mėnesio teisės vairuoti atėmimas, kuriam praėjus pareiškėja iki 2023 m. kovo 30 d. teisės vairuoti nesusigrąžino įstatymo nustatyta tvarka, tačiau vairavo iki teisės vairuoti susigrąžinimo VĮ Regitra priimant 2023 m. kovo 30 d. sprendimą, ir būtent šiuo laikotarpiu, kuomet neturėjo teisės vairuoti ji padarė administracinį nusižengimą, inkriminuotą skundžiamame nutarime, kurio padarymo, kaip minėta, pareiškėja neginčija.

16. Pažymėtina, kad ginčo byloje nekilo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje pareiškėja vairavo nutarime nurodytą transporto priemonę, neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėja viso proceso metu, tiek administracinių nusižengimų tyrimo metu, tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų pripažino, gailėjosi. Be pareiškėjos kaltės pripažinimo, administraciniai nusižengimai taip pat įrodyti kitais byloje pateiktais duomenimis: pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, G. V. priklausančio automobilio valst. Nr. nuotrauka padaryta administracinio nusižengimo metu, administracinio nusižengimo protokolu, VĮ Regitra sprendimu ir G.V. prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir kitais bylos duomenimis.

17. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.V. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį.

18. Teismo posėdžio metu bei pačiame skunde pareiškėja, pripažindama inkriminuotus skundžiamu nutarimu administracinius nusižengimus, prašė sumažinti arba netaikyti baudos bei sušvelninti arba netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, akcentuojant specialiosios teisės reikalingumą darbui, šeimos poreikiams, iš esmės apeliuojant į tai, kad pareiškėjai reikia teisės vairuoti transporto priemonę dėl gyvenimiškų aplinkybių.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjai buvo skirta vidurkį atitinkanti 60 Eur bauda, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirta bauda, lygi nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumui, bei skirtas minimalaus termino – 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vadovaujantis BK 38 straipsniu už minėtus nusižengimus paskirta subendrinta galutinė 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto atėmimas 6 mėn. laikotarpiui.

20. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismo nuomone, pažeidėjui už inkriminuotą nusižengimą skundžiamu nutarimu paskyrus baudą, atitinkančią nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumą, nurodytos teisės normos nebuvo pažeistos.

21. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

24. Pažymėtina, kad administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021).

25. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Šiuo atveju pareiškėja padarė šiurkštų, pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes vairavo neturėdama teisės vairuoti bei gyvenamojoje vietovėje viršijo nustatytą greitį net 28 km/h, kas taip pat yra pavojingas nusižengimas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo pasekmės, tokios kaip kitų asmenų sužalojimas, turto sugadinimas ir pan. Minėtas nusižengimas padarytas tyčia, nes pareiškėja suvokdama, kad neturi teisės vairuoti, žinant, kad teisė vairuoti atimta, ji vairavo transporto priemonę ženkliai viršindama greitį ir nors šiuo atveju skaudžių pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala, tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, tad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

26. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja šiuo metu dirba, vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat užsiima internetine prekyba, turi vieną pilnametį vaiką, visos šios aplinkybės rodo pareiškėjos tvirtus socialinius ryšius. Tačiau šios aplinkybės, nors ir laikytinos teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėją, tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti dauguma atsakomybėn patrauktų asmenų. Iš Nacionalinių registrų informacijos apie asmenį (AN b. l. 13 - 15) nustatyta, kad pareiškėja viso yra bausta 12 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad G.V. per penkerius metus bausta viso 8 kartus, dar dviejose bylose nepriimti sprendimai dėl greičio viršijimo. Nors pareiškėja skirtas baudas moka, tačiau ji turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėja nėra pavyzdinga vairuotoja, besilaikanti KET, nedaranti teisės pažeidimų, pasimokanti iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jos anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos- baudos, jai neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jai pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jos apsisprendimo būti pareiginga vairuotoja (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėja nėra pavyzdinga vairuotoja, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjos požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

27. Skunde nurodytos asmeninio - šeiminio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu, nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pareiškėja nurodo, jog jai transporto priemonė reikalinga darbui, nuvykimui pas gydytoją, šeimos narių vežiojimui. Šias pareiškėjos svarbiomis laikytinas asmenines, šeimines aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas jokių kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti minėtas įstatymo nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatė, nes šios aplinkybės siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdžiu, pavojingumu, administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Jokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad pareiškėja ir prieš tai buvo ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjos nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, o ne maksimalius ar artimus maksimaliems, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjos atsakomybę. Įvertinus tiek pačius administracinius nusižengimus, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, sunkinančių aplinkybių nebuvimui, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjos prašymą dėl baudos ar teisės vairuoti atėmimo panaikinimo/sumažinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimus pareiškėja padarė neturėdama specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl šios teisės atėmimas terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėja ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pavyzdinga vairuotoja, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybę, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjos įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jos nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėja liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Pabrėžtina, kad darydama administracinį nusižengimą, pareiškėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

29. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti ar sumažinti ir pareiškėjai skirti mažesnį nei minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba baudą. Institucija, individualizuodama pažeidėjai skirtiną bausmę, skyrė jai minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, kurias švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

G. V. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.