Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, veikdama Telšių apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su ieškove – tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi AB „NEO Finance“ 2024 m. spalio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K522977703 (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 600 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 237,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,00 proc.), 125,64 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2029 m. spalio 28 d. Iš byloje pateikto mokėjimo pavedimo matyti, kad atsakovui 600 Eur kreditas buvo pervestas 2024 m. spalio 28 d. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų atsakovei 2025 m. rugpjūčio 15 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimu 2025 m. rugsėjo 20 d. Sutartį nutraukė. Duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, ar reiškė pretenziją ieškovei dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skolą pripažįsta, skolos fakto neginčija, tačiau dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti visos priteisiamos sumos iš karto.

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo.

9. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.

12. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio 14 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 31,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

14. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.12 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, suteikdama kreditą, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovas tinkamai vykdys skolinius įsipareigojimus ir grąžins ne tik gauto kredito sumą, bet ir sumokės sutartyje numatytas palūkanas, kaip atlyginimą kreditorei už pinigų skolinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė. Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl ieškovė negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas, todėl spręstinas klausimas dėl ieškovės negautų pajamų dydžio.

18. Iš vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų ir jame esančio mokėjimų grafiko matyti, jog kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma yra apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Vadinasi, tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju, pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki sutarties termino pabaigos (2029 m. spalio 28 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatytą 14 procentų metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 14 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029 m. spalio 28 d.), už negrąžintą kredito dalį pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 150,07 Eur sumos.

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,75 Eur tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 20 d.).

20. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 125,64 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų tinkamai vykdoma toliau. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-616-555/2022; 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-692-924/2022, 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-752-886/2022, 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-786-413/2022, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022). Ieškovė įgijo teisę tarpininkavimo mokestį skaičiuoti iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 20 d.), šiuo atveju ieškovės paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis sudaro 10,75 Eur. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovei 10,75 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 20 d.)

Dėl delspinigių priteisimo.

21. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku, ieškovė įgijo teisę taikyti atsakovui 0,05 procentų dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,61 Eur delspinigius taip pat pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 144 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, 121 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

25. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

26. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.

27. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikto prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindžiančiu motyvu nurodė, jog atsakovas dėl sunkios finansinės padėties priteistos sumos iš karto sumokėti neturi galimybės. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. VĮ „Registrų centras“ duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, AB „Regitra“ duomenų apie turimas transporto priemones, duomenų apie gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus ir kt., kurie yra būtini vertinant teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Ieškovė savo pozicijos dėl atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nepateikė. Nesant byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nuomonės dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas neturi galimybių įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei aplinkybes, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir visos priteistos sumos iš karto sumokėti galimybių neturi, o neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, jam gali kilti neproporcingai sunkių finansinių padarinių.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius faktinių ir teisinių pagrindų išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovo prašymas netenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis)

30. Atsakovui išaiškintina, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. 534,24 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 24 ct) negrąžinto kredito, 31,21 Eur (trisdešimt vieną euro 21 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2025 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 10,75 Eur (dešimt eurų 75 ct) tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 20 d.), 14 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029 m. spalio 28 d.), už negrąžintą kredito dalį pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 150,07 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 07 ct) sumos, 2,61 Eur (du eurus 61 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 578,81 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 81 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei AB „NEO Finance“.

Atsakovo A. B. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.