Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-582-2013

Teisėja: Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00029-2012-8

2013 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nuteistajam M. M., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nukentėjusios D. A. ir jos įstatyminės atstovės Ž. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 7 MGL dydžio (910 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2012 m. sausio 5 d., apie 18 val. 43 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, neatsargiai vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 34 p., 35 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdamas reguliuojamojoje šviesoforu sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę – (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pėsčiųjų perėja jo važiavimo kryptimi, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusios D. A., ją partrenkė, šio eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. A. padarant jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. M. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; jeigu nebūtų nustatyti pagrindai M. M. šioje byloje išteisinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-22 nuosprendį pakeisti ir paskirti M. M. baudą, jos dydį švelninant. Apeliantas skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo nepilnas ir neišsamus, nepanaikintos abejonės dėl M. M. kaltės. Nukentėjusioji tamsiu paros metu nuo pėsčiųjų stovėjimo aikštelės pakilumos netikėtai iššoko prieš M. M. vairuojamą automobilį, todėl būtina išspręsti ar M. M. nurodytoje eismo situacijoje turėjo techninę galimybę išvengti nukentėjusiosios partrenkimo, o tam reikalingos specialios žinios, todėl būtina skirti autotechninę ekspertizę. Gynyba prašė tai padaryti apylinkės teisme, tačiau teismas prašymą atmetė. Byloje neįrodyta ir nenustatyta, kad M. M. būtų padaręs veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jam įvažiavus į pėsčiųjų perėją, jis pastebėjo, kad nuo salelės stryktelėjo mergaitė, užšoko ant kairės pusės veidrodėlio, nukritusi ant asfalto susižeidė galvą, patvirtina nukentėjusiosios ir jos atstovės parodymai, liudytojų A. A., M. Č., I. M. parodymai. Nukentėjusioji kaip eismo dalyvis nesilaikė KET reikalavimų (eiti, o ne bėgti, šokinėti, šaligatvių takais, eiti pėsčiųjų perėjomis, įžengti, o ne įšokti, į važiuojamąją dalį) ir būtent dėl jos padarytų KET pažeidimų įvyko autoįvykis. Iš to seka, kad M. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, todėl jis turi būti išteisintas. Be to, nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, jam skirtina bauda, kurios dydis mažintinas, įvertinant jo šeimyninę padėtį, tai, kad jis rūpinosi nukentėjusiąja po eismo įvykio, gailisi, atlygino turinę ir netirtinę žalą, o taip pat pačios nukentėjusiosios netinkamą viktimologinį elgesį nagrinėjamo įvykio metu.

Teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė nuteistąjį išteisinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusios D. A. ir jos įstatyminės atstovės Ž. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 2 p. pagrindu, kadangi apylinkės teismas M. M. neteisingai paskyrė bausmę.

Tiek nuteistojo gynėjas advokatas, tiek nukentėjusios ir jo atstovės apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinti M. M. dėl jam inkriminuojamos BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija patikrino pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų vertinimą, o taipogi atliko įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir nustatė, kad apylinkės teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį M. M. atžvilgiu. Jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį VW Golf, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 34 p., 35 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajai D. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kas teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d. Nors pats kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai, kad jis, vairuodamas automobilį, sukdamas į kairę, žinodamas, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, užsukdamas į kairę prieš iš priešais atvažiuojantį automobilį, esant prastam matomumui, prie pat perėjos nesustojo, greičio nesulėtino, neįsitikino, kad nekliudys pėstiesiems ir pėsčiąją D. A. partrenkė automobilio kaire puse jau ją įžengusią į važiuojamąją kelio dalį. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta liudytojų A. A. ir M. Č. parodymais, vaizdo įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu.

Liudytoja A. A. parodė, kad su D. A. ir M. Č. iš savo namų (duomenys neskelbtini) g. ketino eiti į „Norfos“ parduotuvę. Sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) stadionu, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuėjo iki gatvės viduryje esančios salelės, nes artėjančių automobilių nebuvo. D. nuo salelės lipo per balą, gal šiek tiek pašoko ir užėjo ant asfalto, įlipo į balą ir tada ją nutrenkė mašina. Mašiną ji pamatė tik tada, kai ji nutrenkė D., mašina suko iš posūkio, ji atvažiavo nuo „Jotvingio“ parduotuvės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. D. buvo įlipus į balą, kai ją pirmiausia užkabino veidrodėliu, užmetė ant kapoto ir tik paskui ji nukrito ant žemės. Buvo ir tamsu ir lijo. Analogiškai ši liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jog D. į balą šalia kelio salelės šoko degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau į kelią ji nespėjo įžengti nei žingsnio.

Liudytoja M. Č. parodė, kad ji, D. A. ir A. A. ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo į parduotuvę. Sankryžoje prie stadiono, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ketino pereiti gatvę, ėjo perėja nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link stadiono. Buvo tamsu, lijo. Priėjus iki salelės, sustojo, pasižiūrėjo, kad mašinų nėra, nors degė žalias šviesoforo signalas, bet buvo bala. Per balą šoko ji ir D., ji jau stovėjo netoli salelės, ją pirmą šiek tiek veidrodėliu užkabino, bet ji spėjo atsitraukti, o paskui tuo veidrodėliu užkabino D., ji pakilo į orą ir nukrito ant žemės. Mašina atvažiavo iš dešinės pusės, ją pamatė jau šalia jų. Analogiškai ši liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. S., apklaustas teisiamajame posėdyje nagrinėjant apeliantų skundus, teismui parodė, kad automobiliu „VW Golf“ jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo Kauno pusės, sustojo sankryžoje, jam degė raudona šviesa, norėdamas sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, stovėjo sankryžoje antras, prieš jį stovėjo dar vienas automobilis, jo automobilis stovėjo apie 3-4 m nuo salelės. Stovėdamas pamatė, kad dešinėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuo bendrabučio per sankryžą eina 3 merginos, jas pamatė tuomet, kai jos buvo apie 5 m. iki sankryžos. Jos išdykavo, stumdėsi, ėjo tarp balų, taškėsi, perbėgo pusę gatvės ir sustojo salelėje. 2 merginos šoko nuo salelės į priekį ir tuomet buvo smūgis, paties kontakto jis nematė.

Liudytojo V. S. parodymai apie tai, kad dvi panelės šoko nuo salelės į priekį, neprieštarauja liudytojų A. A. ir M. Č. parodymams apie tai, kad jos su nukentėjusiąja perėjo iki salelės degant žaliam šviesoforo signalui, sustojo, pasižiūrėjo, kad mašinų nebuvo, D. A. ir M. Č. šoko per balą ir po to, kai M. Č. jau stovėjo netoli salelės, ją pirmą šiek tiek veidrodėliu užkabino, bet ji spėjo atsitraukti, o paskui tuo veidrodėliu užkabino D., kuri jau buvo įlipusi į balą. Šiuos liudytojų duotus parodymus patvirtina ir byloje esanti filmuota medžiaga.

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad perėja degant žalios spalvos šviesoforo signalui eina žmonės, priartėja prie salelės, ir kad prie perėjos artėja baltos spalvos automobilis, ir kad degant žalios spalvos šviesoforo signalui į kelią įžengia žmogus, tačiau baltos spalvos automobilis nesustoja, toliau juda perėjos link. Perėjoje stadiono link einant pėsčiajam, baltos spalvos automobilis juda toliau ir kliudo per perėją einantį pėsčiąjį, kuris po kliudymo kaire automobilio puse, pakyla į orą (b. l. 13). Taigi, šie duomenys neprieštarauja nustatytam faktui, kad nukentėjusioji ėjo jai degant žaliam šviesoforo signalui ir nuteistasis M. M. privalėjo (sutinkamai su kelių eismo taisyklių reikalavimais), nukentėjusiajai ir A. A. pradėjus eiti nuo salelės per sankryžą, duoti kelią nespėjusiam važiuojamąją dalį pereiti pėsčiajam. Abejoti vaizdo įrašo kokybe pagrindo nėra, kad iš jo aiškiai galima suprasti eismo įvykio metu susiklosčiusią situaciją, patvirtina byloje esančios nuotraukos, padarytos iš minėto vaizdo įrašo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį motyvavo tuo, kad nukentėjusioji per sankryžą pėsčiųjų perėja ėjo degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, ji buvo perėjusi gatvę iki vidurio ir tęsė judėjimą. Kaltinamasis, vairuodamas automobilį, sukdamas į kairę, žinodamas, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, užsukdamas į kairę prieš iš priešpriešais atvažiuojantį automobilį, esant prastam matomumui, prie pat perėjos nesustojo, greičio nesulėtino, neįsitikino, kad nekliudys pėstiesiems ir pėsčiąją D. A. partrenkė automobilio kaire puse jau ją įžengusią į važiuojamąją kelio dalį. Pėsčioji nebuvo tik pradėjusi eiti per gatvę, ji jau buvo paėjusi iki gatvės vidurio, degant leistinam šviesoforo signalui. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. M. padarytas KET 9 p., 34 p., 35 p. pažeidimas, nors susidūrimas su nuketėjusiąja įvyko eismo juostoje prie saugumo salelės, buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis - nukentėjusiajai D. A. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl sutinkamai su KET 34 punktu, vairuotojas, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui (KET 35 p.). Tuo tarpu M. M. vairuojamas automobilis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos reguliuojamojoje šviesoforu sankryžoje, nesustojo, nesumažino greičio, neįsitikino, kad perėjoje pėsčiųjų nėra, nors tai padaryti privalėjo ir galėjo, įvertinus tai, kad eismo įvykio vieta yra judrioje miesto gatvėje, kurios apšvietimas pakankamas.

Nukentėjusioji D. A. KET pažeidimų nepadarė, ėjo per pėsčiųjų perėją užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklių 49 punkte pasakyta, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. KET 51 punkte nurodyta, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Šiuo atveju nustatyta, kad pėsčioji nebuvo tik pradėjusi eiti per gatvę, ji jau buvo paėjusi iki gatvės vidurio degant leistinam šviesoforo signalui. Tuo remiantis, atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo advokato skundo argumentas, jog eismo įvykiui kili priežastis buvo ir pačios nukentėjusiosios viktimologinis elgesys. Taigi, apeliacinės instancijos teismas abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis pagrindo neturi.

M. M. versija, jog mergaitė stryktelėjo nuo salelės, užšoko ant kairės pusės veidrodėlio ir susižalojo pati, kad nulaužtas tik automobilio veidrodėlis, o priekis neapgadintas, nepasitvirtino, kadangi automobilio bamperio apgadinimai, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, nulenktas kairės pusės veidrodėlis rodo, kad iš pradžių mergaitė buvo kliudyta automobilio priekine dalimi, o paskui – šonu.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašė skirti autotechninę ekspertizę, ką padaryti atsisakė apylinkės teismas, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas nemato būtinumo tai daryti. Pažymėtina tai, kad ekspertizei skirti įstatyme yra numatyti pagrindai, tai yra ji skiriama tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti yra būtina atlikti specialų tyrimą (BPK 208 str.). Esant aiškiam eismo įvykio mechanizmui, esant byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. M. vairuojamas automobilis nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdamas reguliuojamojoje šviesoforu sankryžoje kliudė pėsčiąją, dėl ko jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurie jau yra aptarti šioje nutartyje, ir tokiu būdu esant M. M. kaltei dėl BK 281 str. 3 d. įrodytai bei nesant dėl to abejonių, autotechninę ekspertizę skirti yra netikslinga.

Apeliaciniuose skunduose keliamas bausmės individualizavimo klausimas, apeliantai prašo tuo atveju, jei nebūtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę, paskiriant ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o baudą. Kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmę M. M. skirti pagrindo nėra.

BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, teisingai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, be to, jis baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe ir leistino greičio viršijimą. Laisvės atėmimas yra griežčiausia iš BK 281 straipsnio sankcijose numatytų bausmių rūšių, todėl teismų praktikoje paprastai skiriama tais atvejais, kai nustatomas didesnis padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumas, pavyzdžiui, kai kaltininkas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Kolegijos manymu, tokia bausmė, net ir atidedant jos vykdymą, kaltinamajam yra per griežta.

Visų pirma, nėra pagrindo skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, kadangi šis jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, todėl BK 56 str. nuostatos netaikomos. Antra, tiek gynėjas advokatas, tiek ir nukentėjusiosios savo skunduose prašo skirti švelniausią pagal BK 281 str. 3 d. sankciją bausmę - baudą, su kuo nesutikti kolegija pagrindo neturi. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų prašymą, į tai, kad M. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, į tai, kad jis turi šeimą, darbą, darbdavio charakterizuojamas gerai, nukentėjusioms žala atlyginta, jos pretenzijų kaltinamajam neturi, po eismo įvykio kaltinamasis rūpinosi nukentėjusiąja, rėmė ją materialiai, ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kolegijos nuomone, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. M. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą.

Kolegijos manymu, skirti realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę pagal BK 281 str. 3 d. M. M., net ir atidedant jos vykdymą, būtų neteisinga. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos prievartos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamojo įstatymo taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą. Pažymėtina, kad nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą. Kolegija laiko, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas M. M. būtų teisinga bausmės rūšis, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, būtų realizuotas teisingumo principas ir nebūtų pažeisti bausme siekiami tikslai, kurių vienas yra – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Toks kolegijos sprendimas neprieštarauja teismų praktikoje priimtiems sprendimams, pavyzdžiui, pagal BK 281 str. 3 d. už sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamajam paskirtos baudos, ir tokie sprendimai palikti galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151/2013, Nr. 2K-658/2012, Nr. 2K-390/2012. Įvertinus tai, kad M. M. praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tai, kad jam skiriama švelniausia pagal straipsnio sankciją bausmės rūšis, baudos dydis kaltinamajam parenkamas maksimalaus dydžio (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nuteistojo gynėjo advokato ir nukentėjusios ir jos įstatyminės atstovės apeliaciniai skundai tenkinami dalyje dėl bausmės, kitus argumentus atmetant, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nukentėjusios D. A. ir jos įstatyminės atstovės Ž. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. M. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas, taikant baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 71 straipsnį, atidėtas 1 (vieneriems) metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 7 MGL dydžio (910 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

M. M. už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., padarymą skirti 75 MGL dydžio (9750 Lt) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.