- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-173-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17717-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. J., G. S.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.1.2.8; 2.1.5.4; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. vasario 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-670-947/2021 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. J. ir G. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 20 273,40 Eur skolą, 5 579,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. ((duomenys neskelbtini) paskolino atsakovui 70 000 Lt (20 273,40 Eur) ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šalys dėl šios paskolos pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pinigai laiku nebuvo grąžinti, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas už 2 009 dienas (už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio parengimo – 2019 m. spalio 24 d.) – 5 579,35 Eur. Ieškovas tikėjo atsakovo pažadais grąžinti paskolą, todėl praleido terminą kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vekselio originalu disponuoja tik ieškovas, šis dokumentas niekada nebuvo perduotas atsakovui, kadangi atsakovas negrąžino paskolos. Iš esmės neprieštarauja atsakovo argumentams dėl senaties termino taikymo reikalavimui dėl metinių palūkanų už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė mažinti atsakovui iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
3. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolą ieškovui grąžino dar 2014 m., grynaisiais pinigais ieškovo gyvenamojoje vietoje, reikiamą sumą išgryninęs bankomatuose. Tikslios datos neprisimena, tačiau vekselyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas nebuvo praleistas. Atsakovui grąžinus visą paskolą, ieškovas atidavė jam vienintelį vekselio originalą, todėl ieškovas negali jo turėti. Paskola ieškovui grąžinta daugiau nei prieš penkerius metus, atsakovas neturi išsaugojęs jam grąžinto vekselio originalo. Atsakovas prašė teismo iš ieškovo išreikalauti 2013 m. gruodžio 23 d. vekselio originalą. Ieškovo paaiškinimai, jog jis žodžiu 2018 m. prašė grąžinti paskolą, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo G. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš pateikiamų rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išrašų) matyti, kad per septynių mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. birželio mėnesio iki gruodžio mėnesio, iš trečiojo asmens sąskaitos iš viso buvo išgryninta beveik 72 000 Lt (apie 21 000 Eur). Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieškovu suderintu metu nuvykdavo pas ieškovą ir perduodavo šiuos pinigus ieškovui. Visa paskolos suma ieškovui buvo grąžinta per keletą kartų dar 2014 m. Ieškovas paskutinio vizito metu grąžino atsakovui 2013 m. pasirašytą vekselį (originalą). Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 5 579,35 Eur dydžio palūkanas. Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra reiškiamas praleidus nustatytą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo A. S. 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 341,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 543,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 760,48 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. S. iš ieškovo V. J. 120,22 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovui A. S. iš teismo depozitinės sąskaitos sugrąžino 35,13 Eur už teismo ekspertizę sumokėto užstato nepanaudotą likutį. Priteisė valstybei iš atsakovo A. S. 66,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas konstatavo, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas A. S. įvykdė prievolę grąžinti ieškovui V. J. 70 000 Lt. Šalys neginčijo fakto, kad tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad būtent ieškovas įrodė savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ieškovo nepripažintos aplinkybės, kad 2013 m. gruodžio 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas ne 2013 m. gruodžio 23 d., o 2014 m. vasario 13 d. Trečiasis asmuo G. S. negalėjo tiksliai nurodyti vekselio pasirašymo faktinių aplinkybių. Nėra duomenų, kad atsakovas ginčijo aplinkybę, jog vekselis pasirašytas atgaline data, ir reikalavo, kad sandoryje būtų tiksliai nurodyta jo sudarymo data. Atsakovui neginčijant fakto, kad paskola buvo faktiškai suteikta, esminės teisinės reikšmės nebeturi faktinė aplinkybė dėl sandorio sudarymo datos.
8. Aplinkybė, kad ieškovas penkerius metus nesikreipė dėl neįvykdytos prievolės, savaime nepatvirtina fakto, kad prievolė buvo įvykdyta. Ieškovas įrodė, kad dar iki bylos iškėlimo, t. y. 2019 m. balandžio 2 d., siuntė atsakovui gyvenamosios vietos adresu raginimą atsikaityti pagal vekselį. 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-1388 (20), 11-2845 (20) pateikta išvada, kad į bylą ieškovo pateiktas 2013 m. gruodžio 23 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 70 000 Lt sumai yra originalus dokumentas, vekselyje rankraštinius įrašus parašė ir A. S. vardu pasirašė A. S..
9. Teismas konstatavo, kad atsakovo žodiniai paaiškinimai apie paskolos grąžinimą buvo nenuoseklūs, kai kuriais atvejais – prieštaringi. Sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens G. S. žodiniai paaiškinimai bei jos banko sąskaitų išrašai yra nepakankami įrodymai ieškiniui atmesti. Nėra rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių skolos grąžinimą dalimis (daugiau nei po 2 000 Lt kiekvienu kartu), ir liudytojų, kurie patvirtintų skolos sugrąžinimą. Į bylą pateikti trečiojo asmens G. S. banko sąskaitų išrašai patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais iš viso buvo išgryninta 71 510 Lt suma, tačiau savaime nepatvirtina šių lėšų panaudojimo grąžinti paskolą ieškovui. Atsakovo ir jo sutuoktinės žodiniai paaiškinimai dėl skolos grąžinimo buvo ne tik nenuoseklūs, bet kai kuriais aspektais ir prieštaringi.
10. Šalys dėl palūkanų taikymo nesusitarė, tačiau ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką teismas pripažino pagrįstu. Pripažino, kad ieškovas turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 24 d. – 5 068,35 Eur (20 273,40 Eur x 5 proc. = 1 013,67 Eur; 1 013,67 Eur x 5 metai = 5 068,35 Eur). Pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-670-947/2021 kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus rašytinius įrodymus; 2) panaikinti 2021 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-670-947/2021 dalyje, kuria tenkintas ieškovo V. J. reikalavimas dėl 20 273,40 Eur skolos, 5 068,35 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti atsakovui iš ieškovo jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vekselio buvimą, kaip aplinkybę, neva patvirtinančią skolos egzistavimą. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka nerealizuotas vekselis gali patvirtinti prievolinių santykių susiformavimą, bet ne patį paskolos negrąžinimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovo pasyvumą nesikreipiant į atsakovą dėl tariamai negrąžintos paskolos grąžinimo, kaip nepatvirtinančią ir neturinčią teisinės reikšmės aplinkybę sprendžiant faktinio paskolos grąžinimo klausimą.
11.3. Ieškovas 2015 m. kovo 6 d., t. y. praėjus vos 6 mėn. po paskolos grąžinimo termino pabaigos, suteikė atsakovui 44 770 Eur paskolą. Bylos nagrinėjimo metu nepateikė racionalaus paaiškinimo, kodėl ieškovas netrukus po paskolos grąžinimo termino suėjimo suteikė atsakovui dar vieną bei dvigubai didesnę paskolą neprašant ją užtikrinti jokiomis prievolės užtikrinimo priemonėmis. Akivaizdu, kad ieškovas tokiu savo elgesiu – a) jokių pretenzijų dėl paskolos tariamo negrąžinimo atsakovui nereiškimo daugiau nei 5 metus bei b) kitos dvigubai didesnės paskolos suteikimu atsakovui netrukus po paskolos pagal vekselį grąžinimo termino pabaigos – patvirtino, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pagal vekselį įvykdė tinkamai.
11.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad faktiškai ieškovo 2019 m. balandžio mėn. raginimas dėl tariamai negrąžintos paskolos grąžinimo atsakovui niekada nebuvo įteiktas. Teismas vien formalaus raginimo išsiuntimą laikė tinkamu atsakovo informavimu apie tariamos skolos egzistavimą, šį rašytinį įrodymą vertino atsietai nuo kitų bylos aplinkybių. Raginimą ieškovas atsakovui pateikė po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, bei įpareigotas sumokėti valstybei 105 760,64 Eur sumą. Nagrinėjama byla ieškovo inicijuota siekiant nesąžiningai prisiteisti jau grąžintą paskolos sumą, susikuriant finansines galimybes padengti baudas už ieškovo vykdytą nusikalstamą veiką.
11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo ir trečiojo asmens G. S. paaiškinimus laikė prieštaringais bei nenuosekliais. Ieškovas ne kartą skolino pinigines lėšas atsakovui. Nuo paskolos suteikimo iki teismo posėdžių praėjo daugiau nei 6 metai, dėl to ginčo šalys gali netiksliai atsiminti aplinkybes. Pats ieškovas negalėjo detaliau pakomentuoti apie anksčiau su atsakovu sudarytas paskolos sutartis dėl praėjusio ilgo laiko. Vien nedidelis netikslumas tarp atsakovo ir trečiojo asmens parodymų dėl neesminių aplinkybių, nėra ir negali būti laikoma esmine aplinkybe, patvirtinančia paskolos tariamą negrąžinimą. Ši aplinkybė turėjo būti vertinama visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų kontekste. Komunikacija dėl paskolų suteikimo vykdavo tarp ieškovo ir atsakovo. G. S. detalesnės informacijos apie paskolas neturėjo, teismui paaiškino jai žinomas aplinkybes.
11.6. Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. birželio iki 2014 m. gruodžio mėn., trečiasis asmuo G. S. iš savo banko sąskaitos grynaisiais pinigais išėmė iš viso 71 510 Lt (20 710,73 Eur) sumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ir / ar trečiasis asmuo ginčui aktualiu laikotarpiu būtų turėję finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Akivaizdu, kad tokio dydžio sumos per trumpą laikotarpį negalėjo būti išgryninamos kitu, nei paskolos grąžinimo ieškovui tikslu.
11.7. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė į bylą teikė prieštaringus (netgi melagingus) duomenis apie bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir jo sutuoktinės pozicijų nelaikė prieštaringomis. Teismas nepagrįstai ieškovo ir atsakovo duotų paaiškinimų atžvilgiu taikė skirtingus standartus.
11.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskolos faktinio grąžinimo, nepagrįstai nevertino su ieškovo asmenybe susijusių aplinkybių. Reikalavimus dėl tariamai negrąžintos paskolos ieškovas pareiškė tik po to, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo įpareigotas sumokėti valstybei 105 760,64 Eur sumą. Ieškovo atžvilgiu taikyta baudžiamoji atsakomybė bei šiuo metu vykdomi ikiteisminiai tyrimai taip pat leidžia daryti išvadą apie ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas, būdamas teisiškai išprusęs ir suvokiantis vekselio teisinę reikšmę, galėjo nesąžiningai pasilikti vekselio originalą, pasiliekant galimybę jį vėliau „realizuoti“ negrąžintos skolos forma. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.
11.9. Atsakovas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo asmenybės bei jo polinkio nesąžiningai pelnytis iš kitų asmenų. Ieškovas siekia inicijuoti kitą teisminį ginčą, kuriame prašo atsakovą atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą, kurią sudaro įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš ieškovo kitoms ginčo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos, teismams atmetus kituose ieškovo inicijuotuose teisminiuose procesuose keltus nepagrįstus reikalavimus. Atsakovas prašomus prijungti dokumentus iš ieškovo gavo tik 2021 m. lapkričio 18 d. Skundžiamas sprendimas priimtas 2021 m. spalio 25 d. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo šių įrodymų į bylą pateikti anksčiau. Patys prašomi prijungti dokumentai nėra didelės apimties ir / ar patvirtinantys naujas aplinkybes. Šių įrodymų prijungimas neapsunkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
12. Ieškovas V. J. apeliaciniu skundu prašo 2021 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo pakeisti – sumažinti atsakovo A. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki ieškovo V. J. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio – 1 575 Eur – ir sumažinti atsakovui iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. atsakovo A. S. deklaruojamos 6 011,02 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos neatitinka tikrovės, jos nurodytos fiktyviai, nėra įrodyta, kad jos realiai patirtos. Išlaidos net 4 kartus viršija ieškovo patirtas advokatės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas nevertino, jog procesas du metus truko dėl atsakovo kaltės bei vilkinimo, neįvertino priežasčių, dėl kurių atsakovas patyrė teisinės pagalbos išlaidas, todėl nepagrįstai nenukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovo advokatų pozicijos prieštaravo viena kitai.
13. Trečiasis asmuo G. S., naudodamasi CPK 309 straipsniu bei sutikdama su atsakovo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, prisideda prie atsakovo A. S. apeliacinio skundo ir prašo atsakovo 2021 m. lapkričio 24 d. apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu į ieškovo V. J. apeliacinį skundą prašo V. J. 2019 m. lapkričio 24 d. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. atsakovas A. S. neįrodė 6 011,02 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Reali atsakovo advokatų teisinės pagalbos apimtis buvo itin menka, byla nėra sudėtinga. Kadangi atsakovas tariamai „mokėjo“ už advokatų teisines paslaugas grynais, o ne pavedimu, nėra galimybės įsitikinti realiai patirtų išlaidų už advokatų teisines paslaugas dydžiu.
14.2. Internete skelbiama, kad advokatė S. S. specializuojasi migracijos, asmens duomenų apsaugos, viešųjų pirkimų ir verslo ginču sprendimo srityse. Taigi, ji neturėjo kompetencijos paskolinių santykių bei vekselių srityse. Ji neturi ilgametės patirties, nes tik 2015 m. įgijo civilinės teisės magistro laipsnį.
14.3. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jos yra neproporcingos, net 4 kartus viršija apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas už tikrai patyrusios ir kokybiškas teisines paslaugas ieškovui suteikusios advokatės teisines paslaugas.
14.4. Teismas nepagristai nevertino, jog procesas 2 metus truko dėl atsakovo bei jo advokatės kaltės bei vilkinimo. Advokatė S. S. pažeidinėja advokato etikos kodekso reikalavimus: veiklos nepriklausomumo, sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio.
15. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu į atsakovo A. S. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. atsakovas neįrodė, kad paskolą grąžino. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens G. S. paaiškinimai yra prieštaringi. Teismas šalims teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
15.2. Atsakovo pateiktas tas pats G. S. sąskaitos išrašas, kurį jis teikė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-631-874/2020 (tik už 2014 m. rugpjūčio 1 d. -2014 m. rugsėjo 10 d. laikotarpį). Atsakovas bandė tais pačiais įrodymais įrodinėti skirtingų paskolų menamą grąžinimą. Tai įrodo atsakovo A. S. nesąžiningumą procesuose. Atsakovas paskolos grąžinimo pagal 2013 m. gruodžio 13 d. išduotą vekselį savo pajamų ir išlaidų deklaracijose nedeklaravo.
15.3. Aplinkybę, jog atsakovas ieškovo nuolat prašė atidėti paskolos gražinimą, nurodydamas, kad atsakovui reikalingi pinigai žemių pirkiniui, įrangos pirkimui, ūkininkavimui, patvirtino ir trečiojo asmens G. S. paaiškinimai. Trečiasis asmuo G. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji atsisakė priimti registruotą ieškovo laišką su raginimu grąžinti 70 000 Eur skolą pagal 2013 m. gruodžio 23 d. vekselį.
15.4. 2021 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-999-330/2021 patvirtina, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu nesąžiningai elgiasi sistemingai.
16. Atsakovas A. S. ir trečiasis asmuo G. S. atsiliepimu į ieškovo V. J. apeliacinį skundą prašo ieškovo V. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. ieškovas melagingai teigia, kad atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos už jo atstovų suteiktas teisines paslaugas, neva, nebuvo realiai patirtos. Atsakovas (jo atstovai) pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais banko sąskaitų išrašais. Visos atsakovo atstovų išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos bankiniais pavedimais, atlikti mokėjimai atitinka atsakovo atstovų išrašytose sąskaitose nurodytas sumas už suteiktas teisines paslaugas.
16.2. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir apimčiai. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas ir adekvatumas yra vertinamas pagal kiekvienos šalies atstovų suteiktų teisinių paslaugų kiekį, jų pobūdį ir apimtį. Atsakovui išrašytose sąskaitose faktūrose pateikiama detali informacija apie atsakovo atstovų suteiktas teisines paslaugas. Atsakovo prašoma priteisti suma už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Byla buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, kurių metu buvo atliekama eilė skirtingų procesinių veiksmų. Atsakovo atstovai atliko daugiau procesinių veiksmų nei ieškovas.
16.3. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovo prašymu byloje atlikti procesiniai veiksmai buvo nereikalingi ar neteisėti. Nemaža dalis procesinių veiksmų buvo atlikta po to, kai atsakovas nusprendė pakeisti savo teisinį atstovą byloje. Ieškovo teiginiai apie tariamą proceso vilkinimą dėl trečiojo asmens įtraukimo yra nepagrįsti. Tai, jog byloje buvo atlikta daug skirtingo pobūdžio procesinių veiksmų, atsakovui siekiant apsiginti teisės aktų leistinomis gynybos priemonėmis, negali patvirtinti, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nepagrįstos ir / ar nereikalingos. Abu atsakovą atstovavę advokatai rezidavo Vilniuje, kas pareikalavo papildomų laiko sąnaudų.
Atsiliepimas
17. Ieškovas V. J. atsiliepimu į atsakovo A. S. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl vekselio juridinės galios. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio įstatymo nustatyta, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Vekselis patvirtina mokėjimo prievolę bei yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
17.2. Atsakovas apeliaciniame skunde, kaip ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, teikia prieštaringą poziciją, tačiau neginčija, kad prievolė pagal 2013 m. gruodžio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį kilo iš paskolos teisinių santykių. Paskolos raštelio originalo buvimas pas ieškovą, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas preziumuoti, kad paskola nebuvo grąžinta. Atsakovo pareiga buvo tokią prezumpciją paneigti.
17.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusia iki 2015 m. sausio 1 d., fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Jos įvykdymas turėjo būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Atsakovas į bylą nepateikė objektyvių paskolos grąžinimo ieškovui įrodymų CK 1.93 straipsnio 2 dalies prasme.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo paaiškinimus dėl paskolos grąžinimo fakto ir paskolos grąžinimo laiko prieštaringais. Negana to, ta pačia G. S. sąskaita atsakovas įrodinėjo ir kitos paskolos ieškovui grąžinimą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje Nr. e2-631-874/2020. Suskaičiavus G. S. išraše iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynintas sumas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., susidaro iš viso 67 760 Lt suma. Atsakovas negalėjo iš šios sumos padengti ieškovui vekselyje nurodytą 70 000 Lt sumą ir grąžinti kitą 24 000 Lt sumą. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo negalėjo pateikti logiškų paaiškinimų dėl pinigų pervedimo tarp sutuoktinių sąskaitų ir jų išgryninimo po keletą kartų tą pačią dieną. Tai rodo, kad pinigai buvo nuimami asmeniniams poreikiams, o ne tikslu juos sukaupti atsiskaitymui su ieškovu.
17.5. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 nėra įsiteisėjęs, todėl teisinio pagrindo laikyti ieškovą teistu nėra. Šioje byloje ieškovui buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla, tačiau nebuvo pareikšta kaltinimų, kad ieškovas būtų naudojęs apgaulę kitų asmenų atžvilgiu.
17.6. Atsakovas turėjo didelės patirties skolinimosi srityje. Atsakovui ir trečiajam asmeniui G. S. yra gerai žinomi paskolos grąžinimo įforminimo ypatumai. Atsakovas už ieškovo paskolintas lėšas supirkdavo žemės sklypus, kas rodo, kad jis turi didelę patirtį sandorių sudaryme. Aplinkybė, kad pinigai buvo naudojami ūkininkavimui, patvirtina, kad atsakovas buvo verslininkas, ir nelaikytinas silpnesne sutarties šalimi.
Atsiliepimas
17.7. Atsakovas nuolat ieškovo prašė atidėti paskolos gražinimą, nurodydamas, kad jam reikalingi pinigai žemių pirkimui, įrangos pirkimui, ūkininkavimui; žadėjo pinigus grąžinti nuėmęs derlių. Ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo 2018 m. faktas paneigia atsakovo versiją, kad ieškovas neva dėl nuteisimo fakto ieško pinigų nuosprendžiui įvykdyti.
17.8. Nėra pagrindo prijungti prie bylos apelianto teikiamo naujo įrodymo, kadangi jis nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Ieškovas neginčija fakto, kad rengia ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo ir kad apie tai informavo atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
20. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė ieškovo V. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis įrodymas niekaip nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimu, todėl jis nėra priimtinas į bylą, jis neturi jokios įtakos bylos baigčiai (CPK 314 straipsnis).
21. Apeliacinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 70 000 Lt (20 273,40 Eur) grąžinimo, pagal 2013 m. gruodžio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, t. y. ar atsakovas A. S. (paskolos gavėjas) įvykdė prievolę grąžinti ieškovui V. J. (kreditoriui, paskolos davėjui) 70 000 Lt paskolą.
22. Byloje nustatyta, jog šalys neginčijo faktinių aplinkybių: 1) kad 2013 m. gruodžio 23 d. vekselis buvo pasirašytas (atsakovas teigė, kad dokumentas faktiškai buvo surašytas vėliau – 2014 m. vasario 13 d., 2) kad 70 000 Lt suma yra teisinga ir būtent šią sumą, kaip paskolą, atsakovas turėjo prievolę grąžinti ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., 3) aplinkybės, kad 2013 m. gruodžio 23 d. vekselis išduotas dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių (CK 6.870 straipsnis), 4) kad 2013 m. gruodžio 23 d. vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti ne tik negrąžintą paskolą, bet ir penkių procentų palūkanas. Atsakovas nurodė, kad paskola buvo grąžinta, o reikalavimui dėl palūkanų priteisimo ieškovas yra praleidęs senaties terminą.
Dėl reikalavimo priteisti 20 273,40 Eur (70 000 Lt) paskolą
23. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog buvo praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020). Šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai dėl 70 000 Lt, kurie buvo perduoti paskolos gavėjui A. S. ir kurie, šalių susitarimu, kreditoriui V. J. turėjo būti grąžinti ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.
24. Byloje esminis ginčas kilo dėl paskolos dalyko grąžinimo: ieškovas V. J. įrodinėjo, kad 70 000 Lt nebuvo grąžinti, atsakovas A. S. įrodinėjo, kad 70 000 Lt paskola buvo visiškai grąžinta 2014 m. Kolegijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad V. J. šioje byloje įrodė savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas nepateikė teismui pakankamai patikimų (neprieštaringų) ir objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti faktinę aplinkybę apie atsiskaitymą su kreditoriumi.
25. Išklausius garso įrašų ir susipažinus su byloje surinktais įrodymais kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad A. S. neįrodė aplinkybės, kad 2013 m. gruodžio 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas ne 2013 m. gruodžio 23 d., o 2014 m. vasario 13 d., o trečiasis asmuo G. S. byloje negalėjo tiksliai nurodyti faktinių aplinkybių dėl vekselio pasirašymo, nes, daugelio detalių ji neprisimena. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs aplinkybę, jog vekselis yra pasirašytas atgaline data ir reikalavęs, kad sandoryje būtų tiksliai nurodyta jo sudarymo data.
26. Atsakovo A. S. argumentai, jog vien tai, kad ieškovas V. J. ieškinį dėl 2013 m. gruodžio 23 d. suteiktos paskolos pateikė 2019 m. spalio 24 d. patvirtina, jog su kreditoriumi atsakovas visiškai atsiskaitė, nes neaišku dėl ko reikėjo tiek delsti.
27. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog ieškovas dėl neįvykdytos prievolės nesikreipė nei į notarą dėl vykdomojo įrašo, nei į teismą penkerius metus, savaime nepatvirtina fakto, kad prievolė buvo įvykdyta.
28. Rašytinių pretenzijų dėl 2013 m. gruodžio 23 d. vekselio nepateikimas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. savaime negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia prievolės tinkamą įvykdymą (CK 6.38–6.40, 6.44, 6.52–6.53 straipsniai, 6.65 straipsnis).
29. Atsakovo A. S. argumentus, kad paskutinio atsiskaitymo metu ieškovas V. J. jam sugrąžino vekselio originalą ir tai, pasak atsakovo, patvirtina, kad su kreditoriumi buvo atsiskaityta, paneigia byloje atlikta teismo ekspertizė dėl 2013 m. gruodžio 23 d. vekselio, kurį teismui pateikė būtent vekselio turėtojas (kreditorius V. J.). Ekspertizės 2020 m. gruodžio 22 d. akte Nr. 11-1388 (20), 11-2845 (20) pateikta ši išvada, jog 2013 m. gruodžio 23 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje 70 000 Lt sumai spausdintinis tekstas (blankas) išspausdintas elektrofotografinio spausdinimo būdu (lazeriniu spausdintuvu / kopijavimo aparatu / daugiafunkciniu spausdinimo aparatu), rankraštiniai įrašai ir parašas atlikti rašikliu (šratinuku), t. y. 2013 m. gruodžio 23 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 70 000 Lt sumai yra originalus dokumentas. Šios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad jis atgavo 2013 m. gruodžio 23 d. vekselio originalą ir kad tai yra įrodymas dėl įvykdytos prievolės (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Atsakovo argumentus dėl vekselio suklastojimo paneigė byloje atlikta teismo ekspertizė dėl 2013 m. gruodžio 23 d. vekselio. 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-1388 (20), 11-2845 (20) buvo pateikta išvada – 2013 m. gruodžio 23 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje 70 000 Lt sumai rankraštinius įrašus parašė ir A. S. vardu pasirašė A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taigi, atmestinas ir atsakovo argumentas dėl dokumento suklastojimo.
30. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo žodiniai paaiškinimai, susiję su paskolos grąžinimu, buvo nenuoseklūs, o kai kuriais atvejais – prieštaringi. 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje (4 min. 35 sek. – 23 min. 50 sek.) atsakovas pabrėžė, kad 70 000 Lt paskolą pagal 2013 m. gruodžio 23 d. vekselį grąžino laiku, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., pinigus prieš tai dalimis išgrynindavęs iš sutuoktinės G. S. banko kortelės. Atsakovas į bylą pateikė savo sutuoktinės G. S. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tačiau iš šio dokumento matyti, kad iš banko sąskaitos iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo išgryninta tik 12 000 Lt suma (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-14007 priedus). Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. gegužės 19 d., atsakovas nurodė jau visiškai kitas aplinkybes – nurodė, kad 70 000 Lt paskola visgi buvo sugrąžinta dalimis ne nustatytu terminu (iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.), bet laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovo A. S. ir jo sutuoktinės G. S. žodiniai paaiškinimai skolos grąžinimo klausimu taip pat buvo ne tik nenuoseklūs, bet ir kai kuriais aspektais prieštaringi.
31. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo A. S. ir trečiojo asmens G. S. žodiniai paaiškinimai tiek dėl paskolos grąžinimo laiko (vienu atveju teigiant, kad paskola grąžinta iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., kitu atveju – nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio), tiek dėl paskolos grąžinimo būdo (atsakovas tvirtino, kad sutuoktinė dažniausiai likdavo prekybos centre „Mega“ ir jis vienas važiuodavo į ieškovo gyvenamąją vietą, tik kartais važiuodavo ir sutuoktinė; tuo tarpu trečiasis asmuo G. S. nurodė visada be išimties važiuodavusi kartu grąžinti paskolą V. J.) buvo neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, atsakovas ir trečiasis asmuo G. S. daugelio aplinkybių nurodė neprisimenantys.
32. Dėl aukščiau minėtų nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl 20 273,40 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas
33. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų dydį ir tvarką už naudojimąsi paskolos suma šalys nustato susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Šios kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi.
34. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju šalys dėl tokio pobūdžio palūkanų taikymo nesusitarė, tačiau net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti iš skolininko (atsakovo) atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Fiziniams asmenims (šiuo atveju atsakovui) taikytinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už 2 009 dienas nuo 20 273,40 Eur sumos.
35. Atsakovas A. S. ir jo pusėje esantis trečiasis asmuo G. S. prašė teismo atitinkamai taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu), įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
36. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 24 d. – 5 068,35 Eur, todėl pagrįstai šį reikalavimą tenkino iš dalies, ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerius metus iki ieškinio parengimo – 5 068,35 Eur, todėl šioje dalyje sprendimas taip pat paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos, kurios kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Procesinės palūkanos, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skaičiuotinos nuo priteistos sumos ir jos nelaikomos „dvigubomis“ palūkanomis, kurių taikymas bendra tvarka yra draudžiamas pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį. Pagrįstai ir tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 341,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
39. Šioje byloje ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų dalims, nustačius, kad jos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
40. Ieškovas V. J. apeliaciniu skundu prašo 2021 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo pakeisti – sumažinti atsakovo A. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki ieškovo V. J. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio – 1 575 Eur – ir sumažinti atsakovui iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidas.
41. Atsakovas už advokatų teisines paslaugas sumokėjo 6 011,02 Eur sumą. Nustatyta, kad prašoma priteisti suma už teisines paslaugas (įvertinus kiekvienos teisinės paslaugos rūšį pagal atsakovo atstovų pateiktas ataskaitas) neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl mažinti šias išlaidas nėra teisinio pagrindo. Byla buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, atsakovo atstovai atliko nemažai procesinių veiksmų, už kuriuos buvo skaičiuotas ir mokėtas atitinkamo dydžio užmokestis.
42. Niekuo nepagrįstas ieškovo prašymas mažinti pirmos instancijos teisme atsakovo A. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki ieškovo V. J. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio – 1 575 Eur – ir sumažinti atsakovui iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidas. Taip pat niekuo nepagrįstas ieškovo argumentas, kad tokios išlaidos neatitinka tikrovės, jos nėra realiai patirtos, kadangi pirmos instancijos teismas akivaizdžiai nustatė jas pagrįstomis ir tai patikrinus apeliacinės instancijos teismui – pasitvirtino.
43. Taigi esant nustatytoms šioms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas, sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias prievolių vykdymą ar jų neįvykdymo teisines pasekmes (CK 6.38–6.40, 6.44, 6.52–6.53, 6.65, 6.210 straipsniai) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
45. Ieškovas V. J. patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.