- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2A-782-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02174-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „LPB Capital“, Achemos, Achemos kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, mogo LT Kauno KAS, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, LPB Capital, Sostinės kreditai, Julianus Inkaso, Nordecum
- Pareiškėjas
- E. D., L. D.
- Advokatai
- Nerijas Makauskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. D. ir L. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „LPB Capital“, Achemos kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. D. ir L. D. (toliau – ir pareiškėjai) prašė teismo nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir biuras) pateiktoje nuomonėje nurodė, jog Sutarties 7.4 punkte numatyta, kad po santuokos nutraukimo E. D. kreditorinį įsipareigojimą biurui vykdys asmeniškai. Su tokiomis nuostatomis kreditorius nesutinka nurodydamas, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-16064-435/2022 pareiškėjas E. D. yra skolingas biurui 3225,16 Eur. Minėtoje byloje aktualaus eismo įvykio metu pareiškėjas vairavo jam priklausančią, t. y. įsigytą po santuokos sudarymo, neapdraustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jeigu minėto turto nepakanka, kreditorių reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Reikalavimo/ieškinio pareiškimas tik vienam iš solidariųjų skolininkų neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą/ieškinį ir kitiems solidariesiems skolininkams. Tokia taisyklė galioja kol solidarioji prievolė baigiasi. Mano, kad minėta skola biurui yra solidari pareiškėjų prievolė. Nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų prašymui nutraukti santuoką su sąlyga - jeigu minėtas pareiškėjų kreditorinis įsipareigojimas biurui bus vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, o jo nepakankant – ir iš asmeninio sutuoktinių turto. Nurodė, kad pareiškėjams neatsiskaičius su biuru ir/ar atsisakius atitinkamai pakeisti minėtą sutarties nuostatą, prašys šią bylą stabdyti kol bus išspręstas biuro reikalavimas solidariai skolininkei L. D..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino. Nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukus santuoką pareiškėjams paliko pavardes: pareiškėjai santuokinę pavardę D., pareiškėjui prigimtinę pavardę D.. Patvirtino pareiškėjų 2023 m. sausio 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitaria ir patvirtina:
I. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
1.1. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų sūnaus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukros A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės nustatoma kartu su L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.
2. Bendravimo su vaikais tvarka:
2.1. Tiek vaiko tėvas (E. D.), tiek vaiko motina (L. D.) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnametį vaiką ir dalyvaujant jo auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, jų interesų užtikrinimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.
2.2. E. D. ir L. D. įsipareigoja rūpintis vaikų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikais, turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės ir moralės normų. Abu tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
2.3. Skyriumi gyvenantis tėvas E. D. praleidžia su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, ar vaikų gyvenamosios vietos penktadienį iki 17 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Apie vaiko paėmimą L. D. turi pranešti prieš 24 val.
2.4. E. D. turi teisę bendrauti su savo vaikais gimimo dieną neporiniais metais. Poriniais metais tėvas su vaiku bendrauja sekantį po vaiko gimtadienio einantį savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, iš anksto bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, suderinęs ir susitaręs su vaiko mama dėl vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretaus laiko. Vaiko gimtadienius tėvai organizuoja ir apmoka taip: kuris organizuoja vaiko gimtadienį, tas moka už jį.
2.5. Per Šv. Velykas tėvas su vaikais bendrauja neporiniais metais ir pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos Šv. Velykų išvakarėse iki 17 val. ir grąžina vaikus į gyvenamąją arba kitą sutartą vietą pirmąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. Apie vaikų paėmimą L. D. privalo informuoti prieš 24 val.
2.6. Per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas su vaikais bendrauja poriniais metais ir pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos ar sutartos kitos vietos Šv. Kūčių išvakarėse iki 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją arba į kitą sutartą vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. Apie vaikų paėmimą L. D. privalo informuoti prieš 24 val.
2.7. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais visą savaitgalį Tėvo dienos proga nepriklausomai nuo eiliškumo. Motinos dienos proga vaikai visą savaitgalį praleidžia su mama nepriklausomai nuo eiliškumo.
2.8. Tėvo atostogų metu vaikai gali būti paimti vienai savaitei, kai vaikams nereikia lankyti ugdymo įstaigos. Apie numatomą vaikų paėmimo terminą atostogų metu tėvas praneša vaiko motinai prieš 30 dienų.
2.9. Tėvas bendravimo su vaikais metu pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta (jeigu bendravimo tvarkoje nenumatyta kitaip ar šalys kitaip nesusitarė). Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl svarbių aplinkybių (liga ar kt.) negali pasiimti ar grąžinti vaiko numatytu laiku, jis apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoja vaiko motiną.
2.10. Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes (telefonu, VIBER ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), kai vaikas yra pas kitą šalį (atsižvelgiant į vaiko norus, pageidavimus, interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko režimo).
2.11.Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).
3. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo
3.1. Šia sutartimi E. D. įsipareigoja periodinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokėti 300 (tris šimtus) eurų dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
3.2. Šia sutartimi E. D. įsipareigoja periodinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokėti 300 (tris šimtus) eurų dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
3.3. Šia sutartimi E. D. įsipareigoja iki einamojo mėnesio 15 dienos vaikų išlaikymo sumą pervesti į L. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ banke. Sutartą vaikų išlaikymo sumą E. D. įsipareigoja mokėti nuo 2023 m. sausio 1 dienos ir iki vaikų pilnametystės.
3.4. E. D. įsipareigoja teikti pusę vienkartinio pobūdžio būtinų papildomų vaikų priežiūros išlaidų, jeigu toks poreikis būtų. Šalys sutaria, jog apie vienkartinio pobūdžio būtinas papildomas vaiko išlaidas L. D. įsipareigoja informuoti E. D. pateikdama mokėjimo ir/ar išankstinio mokėjimo sąskaitas arba kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus,
3.5. Šalys sutaria, kad vaiko lėšas ir (ar) kitą turtą iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys L. D..
II. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
4. Santuokoje įgytą dalinimą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro:
4.1 automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), spalva - pilka, pirmos registracijos data 2007-01-26, Pirmos registracijos Lietuvoje data 2019-07-31, registracijos dokumento Nr. 1488620, automobilio rinkos vertė - 6700 (šeši tūkstančiai septyni šimtai) eurų.
4.2. Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), spalva - pilka, pirmos registracijos data 2007-01-26. Pirmos registracijos Lietuvoje data 2019-07-31, registracijos dokumento Nr. 1488620, automobilio rinkos vertė - 6700 (šeši tūkstančiai septyni šimtai) eurų.
4.3. E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jam tenkančią L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalį priklausančio automobilio įsipareigoja sumokėti 2000 (du tūkstančius) eurų kompensaciją. Pinigines lėšas pervedant į L. D. šios sutarties 3.3 punkte nurodytą asmeninę sąskaitą iki 2024 metų rugsėjo mėnesio.
4.4. Šalys pareiškia, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis) nukrypo šalių sutarimu, kadangi E. D. įsipareigoja asmeniškai, iki pilnai bus atsiskaityta su kreditiniai UAB „mogoLT“ pagal 2019-07-31 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT31072019/0049, mokėti kredito įmokas ir įvykdyti kitus įsipareigojimus pagal nurodytą sutartį.
4.5. Šalys dėl pasidalinto turto pretenzijų viena kitai nereiškia ir ateityje nereikš.
III. Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo.
5. Kaip sutuoktiniai bendrai ir atskirai turi prisiėmę įsipareigojimų kreditoriams.
Šalies argumentai
5.1. Šalys pareiškia, kad vadovaujantis CK 3.126 straipsniu, kreditoriai apie tai, jog šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu, registruota pašto siunta yra informuoti.
6. Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo
6.1. Pareiškia, jog po santuokos nutraukimo visi finansiniai įsipareigojimai UAB „mogo LT“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT31072019/0049 (sudaryta 2019-07-31), išlieka solidaria šalių atsakomybe.
6.2. Pareiškėjai susitaria, kad nesikreips į kreditorių dėl 2019-07-31 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT31072019/0049 modifikavimo, tačiau pareiškėjų tarpusavio susitarimu, pareiškėjas E. D. įsipareigoja nuo šios santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pasirašymo momento, vienasmeniškai iš savo asmeninių lėšų vykdyti visas iš 2019-07-31 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT31072019/0049 atsirandančias prievoles. Šis pareiškėjų tarpusavio susitarimas užtikrina, kad jeigu iš pareiškėjos L. D. bus išieškota bet kokia suma, susijusi su prievolių pagal šiame punkte nurodytą sutartį nevykdymu ar netinkamu vykdymu, pareiškėjas E. D. privalės išskaičiuotas sumas grąžinti L. D..
7. Šalys pareiškia, kad po santuokos nutraukimo asmeninės E. D. prievolės išlieka
kreditoriams:
7.1. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui UAB „LPB Capital“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąją bylą Nr. 010/20/01247, vykdomą antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje, po santuokos nutraukimo išlieka asmeninė E. D. prievolė, iš viso išieškotina suma -3418,40 Eur.;
7.2. kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Julianus Inkaso", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/00747, bendra išieškoma suma - 206,44 Eur, pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/01384, bendra išieškoma suma - 161,85 Eur, vykdomą antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje, po santuokos nutraukimo išlieka asmeninė E. D. prievolė, iš viso bendra išieškotina UAB „Julianus Inkaso“ naudai suma - 368,29 Eur;
7.3. kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau - VMI) pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/00960, bendra išieškoma suma - 25,00 Eur, pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/01391, bendra išieškoma suma - 13329,44 Eur, pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/01918, bendra išieškoma suma -75,00 Eur, pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/02550, bendra išieškoma suma - 800,00 Eur, vykdomos antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje, po santuokos nutraukimo išlieka asmeninė E. D. prievolė, iš viso bendra išieškotina VMI naudai suma - 14229,44 Eur;
7.4. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/02671, vykdomą antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje, po santuokos nutraukimo išlieka asmeninė E. D. prievolė, iš viso išieškotina suma -3123,66 Eur.
8. Šalys pareiškia, kad po santuokos nutraukimo asmeninės L. D. prievolės išlieka
kreditoriams:
8.1. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui „Achemos" kredito unija, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. balandžio 20 d. kredito sutartį Nr. VAR202204-000016, bendra skolos suma - 4458,86 Eur;
8.2. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui UAB „Nordecum“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. lapkričio 2 d. asmeninę vartojimo kredito sutartį Nr. SP1220742, bendra vartojimo kredito suma - 650,90 Eur ir pagal 2021 m. lapkričio 2 d. asmeninę vartojimo kredito sutartį Nr. SP1215165, bendra vartojimo kredito suma 2880,02 Eur, iš viso skola kreditoriui - 3530,92 Eur.
8.3. kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui UAB „Sostinės kreditai", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr.64087, bendra vartojimo kredito suma 1450,20 Eur.
8.4. Pareiškėjai patvirtina, jog kitų įsiskolinimų kreditoriams iki šios sutarties pasirašymo neturi.
IV. Dėl materialinio išlaikymo sutuoktiniams
8.5. Pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo materialinio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
V. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
8.6. Pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo pareiškėja L. D. pasilieka sutuoktinę pavardę „D.", o pareiškėjui E. D. paliekama prigimtinė pavardė „D."'.
VI. Pareiškimai ir garantijos.
8.7. Pareiškėjai pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad nei vienas iš jų neturi kito turto, esančio asmenine sutuoktinio nuosavybe, kuris galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal LR CK 3.90 straipsnio nuostatas. Kiekvieno pareiškėjo sąskaitoje esančios piniginės lėšos, pensijų, draudimų fonduose esančios piniginės lėšos kiekvieno iš pareiškėjų vardu, piniginės santaupos ir visos reikalavimo teisės į bet kokias gautinas sumas priklauso kiekvienam pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjai piniginių kompensacijų nereikalauja ir pretenzijų vienas kitam neturi.
8.8. Nei vienas iš jų nėra prisiėmęs jokių kitų prievolių, kurios galėtų būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.
8.9. Pareiškėjai patvirtina, kad namų apyvokos, asmeninius daiktus, pasidalijo tarpusavyje bendru susitarimu ir dėl šio turto dalybų vienas kitam pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
VII. Baigiamosios nuostatos.
8.10. Ši sutartis surašyta 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas turi būti pateiktas teismui patvirtinti, o likusius saugo pareiškėjai.
Šalies argumentai
8.11. Pareiškėjai perskaitė ir aukščiau nurodytą dieną sudarė šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią jų valią ir tikslus, bei mano, kad visos šios sutarties nuostatos yra sąžiningos, protingos ir teisingos, ir tai patvirtino savo parašais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas sprendė, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, todėl santuoka faktiškai iširusi, jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, dėl to pareiškėjų santuoka nutraukė (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 541 straipsnis)). Teismas patenkino pareiškėjų prašymą po santuokos nutraukimo palikti pavardes: pareiškėjai santuokinę pavardę D. ir pareiškėjui jo prigimtinę pavardę D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų bei kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šalys vedybų sutarties nėra sudariusios.
6. Dėl kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimo teismas sutiko su pareiškėjos pareiškime dėl nesutikimo pripažinti kreditoriaus prievolę solidaria nurodytomis aplinkybėmis, kad prievolė šiam kreditoriui nėra kilusi iš šeimos interesais prisiimtos prievolės, pagal kurią šalys kreditoriui turėtų atsakyti solidariai. Be to, kreditorius teigia, jog pareiškėjams neatsiskaičius su biuru ir/ar atsisakius atitinkamai pakeisti jam aktualią sutarties nuostatą, prašys šią bylą stabdyti kol bus išspręstas biuro reikalavimas solidariai skolininkei L. D., tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad reiškia ar yra pareiškęs reikalavimą skolininkei L. D.. Teismas sprendė, jog kreditoriaus pretenzija pagal nurodytus motyvus ir pateiktus įrodymus nepagrįsta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad solidari E. D. ir L. D. skola biurui bus laikoma asmenine E. D. prievole, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta pareiškėjų santuokos metu ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu priklausė pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2021 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ).
1.2. Byloje nebuvo nustatytos nei aplinkybės, nei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, kurie galėtų atleisti L. D., kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkę, tiek nuo pareigos apdrausti transporto priemonę, tiek nuo solidarios atsakomybės už šios prievolės neįvykdymą.
1.3. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalą asmuo (šiuo atveju – A. N.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – E. D. ir L. D.), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (solidari atsakomybė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-325/2008, Nr. 3K-7-300/2010, Nr. 3K-3-502/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019, 21 punktas). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jeigu minėto turto nepakanka, kreditorių reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis).
1.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
1.5. L. D. neįtraukimas bendraatsakove civilinėje byloje Nr. e2-16064-435/2022 šiuo atveju neturi jokios įtakos jos solidariai atsakomybei: 1) teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (CK 6.14 straipsnio 1 dalis); 2) solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę bet kurio iš skolininkų skyrium, t. y. solidarumas reiškia, jog reikalavimo pareiga (skola) negali būti skaidoma į dalis – prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas (una res). Vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė tokiu atveju laikoma pasibaigusia. Esant pasyviam solidarumui, t. y. esant keliems skolininkams, atsakingiems už visą prievolės įvykdymą (kitaip tariant - esant prievolės nedalomumui), kreditorius gali reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų bet kuris skolininkas atskirai. Tačiau reikalavimo/ieškinio pareiškimas tik vienam iš solidariųjų skolininkų neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą/ieškinį ir kitiems solidariesiems skolininkams. Tokia taisyklė galioja kol solidarioji prievolė baigiasi (CK 6.14 straipsnio 3 dalis; Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-115-109/2011). Biuras aiškiai nurodė, kad reikalavimą grąžinti išmokėtą sumą reiškia ir L. D. kaip solidariai skolininkei; 3) tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju būtent L. D. tenka pareiga paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai apribojo biuro teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir kitas solidarus skolininkas – ne tik E. D., bet ir L. D..
Atsiliepimas
8. Pareiškėja L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjų santuoka de facto yra nutrūkusi nuo 2021 m. pradžios. Pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomosios mediacijos sprendžiant ginčą su E. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Pareiškėjas savo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 27 d. pardavė įmonei UAB „Damita“, kurios vadovė yra A. N., kuri ir yra 2021 m. rugpjūčio 15 d. auto įvykio kaltininkė.
2.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) akivaizdu, jog pareiškėja autoįvykio metu nebuvo automobilio bendrasavininkė, neturėjo jokios galimybės žinoti ir (ar) kontroliuoti, kad transporto priemonė būtų apdrausta. Transporto priemonės draudimu privalėjo pasirūpinti transporto priemonę įsigijusi įmonė UAB „Damita“ arba autoįvykio kaltininkė įmonės direktorė A. N.. Be kita ko, pareiškėjas E. D. asmeniškai pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, pardavęs savo vardu registruotą transporto priemonę privalėjo tinkamai įforminti transporto priemonės pardavimą VĮ „Regitra“, todėl, esant nurodytų aplinkybių visumai, po santuokos nutraukimo nurodyta prievolė kreditoriui pripažintina asmeninė E. D. prievole.
2.3. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-55-378/2016).
2.4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-16064-435/2022 patvirtina, kad biuras dėl nuostolių atlyginimo regreso teise kreipėsi į teismą ir skolą prašė priteisti ne solidariai iš L. D. ir E. D., o iš E. D. ir A. N.. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/22/02671. Be kita ko, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise transporto priemonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko E. D., kito turto santuokos nutraukimo metu šalys neturėjo, todėl biuras gali skolos išieškojimą nukreipti į minėtą automobilį, taip pat, biurui atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-16064-435/2022 nagrinėjimą, atsakove galėtų įtraukti UAB „Damita“, kurios vadovė yra A. N..
2.5. Biuro apeliaciniame skunde nurodytų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-325/2008, Nr. 3K-7-300/2010, Nr. 3K-3-502/2010; Nr. 3K-P-186/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019, 21 punktas) faktinės aplinkybės skiriasi nuo skundžiamojo sprendimo, kadangi tose bylose atsakovais yra įtraukti abu sutuoktiniai, tose bylose sutuoktiniai dalinasi bendrą turtą, o šiuo atveju transporto priemonė buvo parduota pareiškėjai nežinant, ji jokios įtakos sandoriui negalėjo daryti, nes bendro ūkio su E. D. jau nevedė. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16064-435/2022, įsiteisėjęs ir vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagrįstai atsisakė pripažinti abiejų pareiškėjų solidariąją prievolę kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad patvirtinęs, jog kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui pagal vykdomąją bylą Nr. 0110/22/02671, vykdomą antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje, po santuokos nutraukimo laikytinas asmenine E. D. prievole, kurios suma yra 3123,66 Eur, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
13. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta pareiškėjų santuokos metu ir kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu ši transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl to nėra reikšmingi atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos L. D. nurodyti atsikirtimai apie tai, kad bendro ūkio su sutuoktiniu ji nebevedė nuo 2021 m. pradžios.
14. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu pareiškėjams ši transporto priemonė priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 6 d. biurui išreiškus nesutikimą su ginčijama Sutarties nuostata, pareiškėja prie 2023 m. vasario 23 d. pateikto nesutikimo su kreditoriaus pozicija pateikė įrodymą – nurodytos transporto priemonės 2021 m. balandžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo (pardavėjo) ir UAB „Damila“, kurios vadovė yra kalta dėl 2021 m. rugpjūčio 15 d. autoįvykio, ir nurodė, kad pareiškėjas yra atsakingas už nuosavybės teisės perleidimo neišviešinimą VĮ Regitra, biuras nereiškė pareiškėjai pretenzijų inicijuodamas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtą bylą Nr. e2-16064-435/2022, todėl pareiškėjo prievolė biurui yra asmeninė.
16. Apeliantas šios pirkimo – pardavimo sutarties neginčijo.
17. Apeliantas pareiškėjos solidarią prievolę kildina iš TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies, pagal kurią už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos kontekste duomenys apie automobilio pardavimą reiškia, kad, nors iki nuosavybės teisės perleidimo pareigą sudaryti minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartį turėjo abu pareiškėjai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), po nuosavybės teisės perleidimo pareiškėja nebėra už tai atsakinga. Nuo 2021 m. balandžio 27 d. už šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako jo naujoji savininkė UAB „Damila“.
18. Spręsdamas dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties ir nuosavybės perleidimo fakto teisinės registracijos kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją; tokiu atveju neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 1, 2 dalys). Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įsigijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai; viešame registre taip pat registruojami teisių į tokius daiktus suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai, tarp jų sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). Tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo–pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-197-943/2023).
19. Spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonių savininkų ir valdytojų pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas; viešo registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos; viešo registro informacija apie transporto priemonės savininką paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018, 31 punktas).
20. Tuo remiantis atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo nustatytos nei aplinkybės, nei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, kurie galėtų atleisti L. D., kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkę, tiek nuo pareigos apdrausti transporto priemonę, tiek nuo solidarios atsakomybės už šios prievolės neįvykdymą.
21. Remiantis tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pareiškėja negali būti laikoma ir solidariąja pareiškėjo skolininke, šios rūšies jos prievolę grindžiant Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2-16064-435/2022, iškeltoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. N. ir E. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, nustatytomis aplinkybėmis. Toje byloje teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovas (pareiškėjas E. D.) nevykdė įstatymo reikalavimo apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir leido naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui, o transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo atsakovė A. N., todėl ieškovo ieškinį patenkino (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustačius, kad nuo 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėja nebėra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, t. y. pareiškėjai paneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatuoti pareiškėjos solidariąją atsakomybę nėra teisėto pagrindo.
22. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas (atsakovas E. D.) prisiėmė asmeninę prievolę atsiskaityti su biuru, neginčijo minėto Kauno apylinkės teismo sprendimo ir šis sprendimas įgijo prejudicinę galią toje byloje dalyvavusiems asmenims, taip pat nesudaro pagrindo apeliantui reikalauti, kad E. D. teismo nustatytą prievolę įvykdytų ir pareiškėja, o teismui – taikyti CK 6.14 straipsnio 3 dalies nuostatas bei apelianto nurodomą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teismo sprendimas pareiškėjai prejudicinės galios neturi.
23. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16064-435/2022 pareiškėjų E. D. ir L. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į automobilį autoįvykio metu nebuvo įrodinėjimo dalykas.
24. Remiantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie nebuvimą pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjų pasirašyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėja sumokėjo 280 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokato padėjėjui Nerijui Makauskui, tačiau šios išlaidos pareiškėjai iš apelianto nepriteistinos.
26. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 30, 32 punktai). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 punktas), į kurių atlyginimą pagal bendrą taisyklę turi teisę bylą laimėjusi proceso šalis (CPK 93 straipsnis). Atstovaudami asmeniui advokatų padėjėjai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą turi visas šiame įstatyme nurodytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 32 punktas).
27. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.