Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Darius Bliznikas, antstolis Arminas Naujokaitis prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir teismo nuožiūra.

9. Institucija, teikianti išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. šalių šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu šeimoje nenustatyta. Skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka su prašoma patvirtinti tėvų bendravimo su vaikais tvarka, nes tai geriausiai atitiktų vaikų interesus.

10. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovo kaltės įrodinėti nepageidauja, ir panaikinti santuokos sudarymo įrašą. Papildomai paaiškino, kad apie skolas kreditoriams ieškovė sužinojo tik tuo metu, kai prasidėjo priverstinis skolų išieškojimas. Ieškovė niekada nežinojo, kokių skolų turi atsakovas. Išsiaiškinti skolų susidarymo aplinkybių ieškovei nepavyko, kadangi atsakovas niekada nepasako apie savo vykdomą veiklą. Ieškovės nuomone, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo įmonės veiklos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl visas atsakovo skolas prašo pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis. Taip pat paaiškino, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėdavo, o ta dalis lėšų, kurias skirdavo maistui, buvo nepakankama. Iki 2020 m. rugpjūčio mėn. išlaikymą vaikams atsakovas (pinigus pervesdavo jo mama) mokėjo nereguliariai, po 100–200 Eur, tačiau šių sumų ieškovei su vaikais neužteko. Šiuo metu ieškovė kreipėsi dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, kadangi išlaikymo vaikams atsakovas nemoka nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Už vaikus ieškovė gauna po 72 Eur išmokas iš Sodros. Su vaikais atsakovas bendrauja nereguliariai, teisinasi, kad jis neturi sąlygų pasiimti vaikų, pažadų vaikams netesi, švenčių proga vaikams dovanų nedovanoja.

11. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją, ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad ieškovė sudarė tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas ir tinkamai užtikrina vaikų poreikius. Institucijos atstovui bendraujant su atsakovu, jis pageidavo laisvesnės bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau, institucijos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka visiškai atitinka vaikų interesus.

12. Atsakovas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų nepareiškė, byla nagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant.

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMI pateikė duomenis, kad atsakovas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams skolingas 1 487,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (skolos išieškojimą vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00089). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV pateikė duomenis, kad vykdomas priverstinis 1 832,40 Eur skolos išieškojimas iš atsakovo (skolos išieškojimą vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, vykdomosios bylos Nr. 0157/17/02395). Antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/14/02138 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojos UAB „Sostinės kreditai“ naudai, 2020 m. lapkričio 19 d. išieškomos sumos likutis 1 166,97 Eur. Antstolis Dalius Traigys taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/20/00271 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojos UAB „Klaipėdos pilies uostas“ naudai, 2020 m. lapkričio 19 d. išieškomos sumos likutis 1 466,03 Eur. Antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09456 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojo S. S. naudai, 2020 m. rugsėjo 12 d. išieškomos sumos likutis 1 103,78 Eur. Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/15/01417 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojo R. Z. naudai, 2019 m. rugsėjo 1 d. išieškomos sumos likutis 341,08 Eur. 2020 m. spalio 20 d. antstolės Vidos Daugirdienės pažyma nustatyta, kad vykdomas priverstinis vaikams priteisto išlaikymo išieškojimas iš atsakovo pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-12901-1030/2018. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01106, 2020 m. lapkričio 19 d. išieškomos sumos likutis 8 890,04 Eur.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Kaip pagrindas reikalauti nutraukti santuoką dėl kaltės gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinių veiksmai, tokie kaip nuolatinis jiems tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

16. Teismo posėdžio metu ieškovė neprieštaravo, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nuomonės ar nesutikimo dėl santuokos ir jos nutraukimo pagrindo nepareiškė, todėl laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra.

17. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ieškovė neįrodinėja, tačiau ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, tai yra, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šeimyninio gyvenimo metu atsakovas nedirbo, nuolatinių pajamų neturėjo, todėl šeima neturėjo pakankamai lėšų - gyvenimui. Didžiąją dalį pajamų atsakovas išleisdavo savo reikmėms. Vaikus auginti finansiškai padėjo ir padeda ieškovės mama, kadangi už vaikus ieškovės gaunamų pajamų neužteko, atsakovas finansiškai šeimos nerėmė ir ja nesirūpino, todėl šios pareigos buvo perkeltos tik ieškovei. Ieškovė dėl pagalbos kreipėsi į Moterų krizių centrą. Su atsakovu ieškovei taikiai susitarti nepavyko. Dar 2018 m. vasarą buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau dėl atsakovo neveikimo nebuvo parengti reikalingi dokumentai. Ieškovė nurodo, jog šalių tarpusavio nesutarimai ypač paaštrėjo 2018 m. dėl konfliktiško atsakovo elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Kaip šeima šalys nebegyvena nuo 2018 m., vaikai gyvena su ieškove, atsakovas gyvena atskirai. Santuokos metu buvo ir kitų laikotarpių, kai šalys po kelis mėnesius gyvendavo atskirai. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis namo negrįždavo po kelias paras ar net savaites, su ieškove elgėsi nepagarbiai, jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą.

20. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesutardavo finansiniais ir kitais klausimais, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiūrių į tam tikras gyvenimo situacijas, vertybes ir aplinkybes, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

22. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

24. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

25. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taip pat ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas.

26. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

27. Ieškovė nesutinka su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, VSDFV ir UAB „Klaipėdos pilies uostas“ prašymais, kad atsakovo prievolės šiems kreditoriams būtų pripažintos solidariomis šalių prievolėmis, kadangi jos kilo iš asmeninių atsakovo skolų, todėl turi būti išieškomos iš atsakovo asmeniškai.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo skola VSDFV biudžetui susidarė 2011–2012 m., atsakovui vykdant individualią veiklą. Skola UAB „Klaipėdos pilies uostas” taip pat susidarė atsakovui vykdant individualią veiklą, sutarčių tarp atsakovui priklausančios įmonės MB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Klaipėdos pilies uostas” pagrindu. Kadangi atsakovas sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, tarp kreditorės ir atsakovo 2018 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašytas vekselis, kuriuo atsakovas įsipareigojo kreditorei sumokėti skolą. Atsakovas prievolės neįvykdė, todėl kreditorė kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Kadangi atsakovo įsiskolinimas susidarė santuokos metu ir gautos pajamos naudojamos santuokiniams poreikiams tenkinti, todėl, kreditorių nuomone, atsakovo pajamos, gautos vykdant individualią veiklą, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o susidarę įsiskolinimai pripažinti solidariomis šalių prievolėmis.

29. Remiantis kasacinio teismo praktika, individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

30. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jų šeimoje bendrų lėšų nebuvo, kiekviena šalis savo finansinius reikalus tvarkė atskirai. Taip pat nustatyta, kad finansiškai šeimą rėmė ieškovės artimieji, kadangi atsakovas šeima materialiai nesirūpino. Nors ir būdamas santuokoje, atsakovas faktiškai gyveno atskirą gyvenimą, būdavo pakankamai ilgi laikotarpiai, kai atsakovas į šeimą negrįždavo, gyveno atskirai ir visiškai ja nesirūpino. Ieškovė didžiąją laiko dalį viena rūpinosi šeima, kurioje augo trys mažamečiai vaikai. Apie tai, kuo užsiėmė atsakovas, ieškovė niekada nežinojo, prie atsakovo individualios veiklos ji neprisidėjo ir joje nedalyvavo. Pagrindo konstatuoti, kad ieškovės sutuoktinio individualios įmonės veikla buvo šalių šeimos verslas, remiantis teismų praktika, nėra.

31. Tiek kreditoriai, keliantys klausimą dėl prievolių solidarumo, tiek atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovo pajamos, gautos vykdant individualią veiklą, nebuvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nepateikta duomenų, kad ieškovė dalyvavo atsakovo įmonės veikloje, žinojo apie atsakovo sudaromus sandorius, įsipareigojimus užtikrinti įmones prievoles ar kad davė sutikimą tokiems sandoriams sudaryti. Priešingai, nustatyta, kad atsakovas šeimos materialiai nerėmė, duomenų, kad tai buvo šeimos verslas, taip pat nenustatyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė privalo solidariai atsakyti už atsakovo asmenines skolas, nenustačius jos dalyvavimo įmonės veikloje fakto. Todėl darytina išvada, kad atsakovo įsiskolinimas, susidaręs vykdant individualią veiklą, yra asmeninio pobūdžio ir laikytinas jo asmenine prievole, kuri turi būti išieškoma iš jam priklausančio turto.