- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2-251-669/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.6.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku nustatymo, Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė :
1.1. priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnametės dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 90 Eur iki dukros K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
1.2. priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018m. rugsėjo 10d. iki kreipimosi į teismą dienos 150,90 Eur;
1.3. paskirti motiną E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja;
1.4. nepilnametės dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina E. S., a. k. (duomenys neskelbtini);
1.5. nustatyti tokią atsakovo V. D. ir nepilnametės dukros K. bendravimo tvarką: tėvas su dukros K. gali bendrauti kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12val iki 14val., apie tai pranešdamas vaiko motinai prieš 2 dienas SMS žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas jai nuo 16val. iki 20val.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė dukters K. D..
3. 2014-06-30 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-462-225/2014, jai buvo laikinai apribota motinos valdžia į dukrą K. D. ir jos gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu V. D..
4. 2016-10-12 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-225/2016 buvo panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas į šalių dukrą, bet vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su ieškove, nes dukra norėjo gyventi Plungės vaikų globos namuose.
5. Nuo 2018-09-10 šalių dukra K. gyvena su ieškove, todėl ji prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš dukters tėvo prašo priteisti išlaikymą vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, nes pastarasis jo neteikia nuo 2018-09-10.
6. Nurodo, kad kliūčių tėvui bendrauti su dukra nedarys, tačiau bendravimo tvarką įforminti teismo sprendimu.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukterį pasiėmė gyventi pas save po to, kai 2018-09-09 atsakovo V. D. gyvenamojoje vietoje, kur gyveno dukra, kilo gaisras, kai bute buvo trys mažamečiai vaikai, tame tarpe ir šalių dukra K.. Atsakovui ir jo sugyventinei L. A. buvo nustatyti neblaivumas. Dėl pastovaus atsakovo girtavimo, dėl jo namuose vykstančių konfliktinių situacijų tarp ten gyvenančių ir dažniausiai būnančių neblaivių suaugusių asmenų, mano jog dukrai tokia aplinka yra nesaugi, kyla grėsmė ne tik vaiko sveikatai bet ir gyvybei. Pažymėjo, kad su jų dukra daugiausiai laiko praleisdavo ne pats atsakovas, o jo mama A. D., kuri yra pakankamai garbingo amžiaus ir kuri nepajėgi tinkamai pasirūpinti jų dukra.
8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
9. 2019-02-08 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas pareiškė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Pripažino jautęs potraukį alkoholio vartojimui, tačiau kreipėsi į medikus ir ėmėsi iniciatyvos atsiriboti nuo potraukio alkoholiui. Tam vartoja medikų nurodytus vaistus. Pripažino, kad su L. A. gyvenant kartu dažnai kildavo konfliktų, tačiau nurodė, kad su sugyventine L. A. išsiskyrė ir kartu nebegyvena, o ieškovės minėtas gaisras nekėlė vaikų saugumui jokios grėsmės, nes jis kilo balkone dėl neatsargaus rūkymo. Tvirtina, kad tarp jo ir dukters yra susiformavęs tvirtas emocinis ryšys, jis ją mylintis ir tinkamai ja besirūpinantis.
10. Teismus pasiūlius atsakovui pateikti kokius nors įrodymus, kurie patvirtintų jo parodymus, atsakovas į 2019-03-12 suplanuotą teismo posėdį neatvyko, jokių duomenų ar prašymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta nebedalyvaujant atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl šeimos aplinkos sąlygų, kaip vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų nustatymo kriterijaus
11. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).
12. Byloje nustatyta, kad buvę sutuoktiniai, ieškovė E. S. ir atsakovas V. D., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K. D..
13. Bylos duomenimis, 2014-06-30 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-462-225/2014, ieškovei buvo laikinai apribota motinos valdžia į tris vaikus – V., D. ir K., o atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia į V. ir D.. Pastariesiems nustatyta laikina globa, globėju paskirti Plungės vaikų globos namai ir jie juose apgyvendinti. Šalių dukros K. D. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. D..
14. 2016-10-12 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-225/2016, E. S. buvo panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas į vaikus V., D. ir K.. Sūnų, V. ir D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o V. D. tėvo valdžia į vaikus V. ir D. buvo nuspręsta apriboti neterminuotai.
15. Šalių paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos atstovės pateikta informacija nustatyta, kad šalių dukra iš atsakovo V. D. žinios buvo paimta 2018-09-10, po to kai jo gyvenamojoje vietoje, jam ir sugyventinei L. A. būnant neblaiviems, kilo gaisras.
16. Taip pat bylos duomenimis - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų išvada, socialinių darbuotojų N. P. ir Romos Aleliūnės parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovo šeimoje dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, jo aplinkos, po kilusių pasekmių, t.y. gaisro, įvertintas realus pavojus vaikų saugumui, jų vystymuisi, dėl ko atsakovo vaikai buvo paimti ir perduoti artimiems giminaičiams. Iš jų, šalių dukra K. D. perduota ieškovei.
17. Išvadą teikiančios institucijos atstovės tvirtinimu ir išvadoje fiksuotais duomenimis, V. D. nesudaro ir toliau nesiekia sudaryti tinkamų sąlygų vaikams gyventi su juo, nors jam taikytos socialinės kompleksinės paslaugos, tačiau V. D. pastangos labai minimalios, daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir rezultatų neduodančios. Įvertinę ieškovės aplinką, išvadą teikiančios institucijos atstovai patvirtina, kad ieškovė tinkamai atlieka savo pareigas vaikams, yra sudariusi saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, kurios atitinka vaiko interesus.
18. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įrodytas, nes atsakovo teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
19. Teismas keisdamas vaiko šeimos aplinką, vertina byloje pateiktus duomenis ir sprendžia, kad V. D. aplinka šalių dukrai K. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškove. Kriterijai, lemiantys sprendimą keisti vaiko aplinką yra ne tik paminėtos aplinkybės, bet ir dabartiniu metu esantis tinkamas vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšis su ieškove, kurios pripažintinos svarbiomis.
20. Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.
Dėl išlaikymo
21. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
24. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruoto kilnojamo/nekilnojamo turto neturi. Iš SODROS domenų bazės matyti, kad ieškovei kas mėnesį buvo mokama 253Eur 30 ct suma, kurias sudaro socialinės pašalpos, išmokos vaikui ir vienkartinės išmokos vaikui. Tuo tarpu atsakovas jokių duomenų apie savo pajamas nepateikė, įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomą išlaikymą, taip pat nepateikė. Teismo posėdžio metu tvirtino esąs dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas. Teismaui patikrinus SODROS duomenų bazę, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo atlyginimas yra apie 400 Eur.
25. Vertinant šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas pajėgus teikti prašomą 90 Eur materialinį išlaikymą savo dukrai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaiko poreikius. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkintini ir išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – t.y. 2018-11-02.
26. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo V. D. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018m. rugsėjo 10 d., iki 2018 m. lapkričio 2 dienos skaičiuojant po 90 Eur per mėnesį, viso 150,90 Eur.
27. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
28. Reikalavimas dėl įsiskolinimo neprieštarauja CK 3.200 str. reikalavimams ir jam esant retroaktyvaus pobūdžio, nustačius teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), reikalavimas priteisti susidariusį įsiskolinimą tenkintinas.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
29. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
30. Vertintina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia tėvo teisės ir pareigos, o vaiko teisių dėl tarpusavio bendravimo, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
32. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 90 eurų kas mėnesį nuo 2018-11-02 iki dukros K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 150,90 Eur sumoje už laikotarpį nuo 2018m. rugsėjo 10d. iki 2018m. lapkričio 2d.
Paskirti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja.
Nustatyti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, kad V. D. su dukra K. gali bendrauti kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12val iki 14val., apie tai pranešdamas vaiko motinai prieš 2 dienas SMS žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas jai nuo 16val. iki 20val.
Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ir, 241 Eur 71 ct bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.