- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- 2YT-23554-466/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž., Luminor Bank AS
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys J. Ž., Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas J. Ž. kreipėsi į teismą su 2022 m. rugsėjo 1 d. skundu dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės Ingos Karalienės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamo namo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atšaukti turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytynes Nr.(duomenys neskelbtini); 3) paskirti pakartotinę skolininko J. Ž. turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog iš internetinio portalo www.evarzytines.lt sužinojo, jog antstolė Inga Karalienė vykdo pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, antstolė nevykdė pareigos pateikti pareiškėjui patvarkymą, kuriuo paskyrė Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turto vertintojo K. K. kandidatūrą, taip atimdama teisę iš pareiškėjo pareikšti nušalinimą ekspertui. Pareiškėjo vertinimu, ekspertas K. K. šališkai atliko netinkamą turto vertinimą ir nustatė per mažą turto vertę, kadangi ekspertą ir antstolės kontorą sieja tarpusavio susitarimai. Be to, K. K. savo ataskaitoje nurodo, jog neva 2022 m. kovo 21 d. apžiūrėjo pareiškėjo turtą kartu su pareiškėju ir jo sutuoktine, tačiau pačioje ataskaitoje vertintojas pateikia 2022 vasario mėnesio apžiūros aktą, kuriame nėra pareiškėjo ir jo sutuoktinės parašų, todėl Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė yra suklastota. K. K. turtą įvertino 1 270 000 Eur sumai, nors pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomus vertintojus ir pateikė išvadą, jog jo turtas įvertinamas 2 000 000 Eur, t. y. 730 000 Eur didesne suma nei įvertino K. K.. Pareiškėjo nuomone, turtas pardavinėjamas ryškiai žemesne kaina nei rinkos, kas prieštarauja jo, kaip skolininko, interesams, be to, turto vertinimas buvo atliktas 2022 m. kovo mėnesi, nuo to laiko pasikeitė nekilnojamo turto rinka, turto vertė išaugo, todėl būtina skirti pakartotinę skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę.
Antstolė Inga Karalienė 2022 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-22-139-17841, skundo netenkino ir persiuntė skundą nagrinėti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė Inga Karalienė nurodo, jog 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-139-23387 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti. Ekspertizė buvo pavesta atlikti turto vertintojui bei ekspertui K. K.. Antstolė nurodo, jog 2021 m. gruodžio 5 d. patvarkymas asmeniškai įteiktas bendraskolei J. Ž., kuri patvarkyme esančiu turiniu buvo informuota, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 str. 1 d. nustatomis vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau skolininkai šia teise nepasinaudojo. Antstolė taip pat nurodo, jog 2021 m. gruodžio 17 d. gautas vertintojo pranešimas apie tai, kad skolininkai atsisako parodyti vertinamo gyvenamojo namo vidaus patalpas, todėl 2022 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) leista antstolei, jos padėjėjui ir ekspertui, be skolininkų sutikimo įeiti į skolininkams priklausantį namą ir atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. 2022 m. kovo 30 d. atliktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta turto vertė – 1 270 000 Eur. Skolininkas 2022 m. gegužės 26 d. pateiktame skunde patvirtino, jog susipažino su turto verte, tačiau prieštaravimų nepateikė, kas įrodo, jog skolininkas melagingai teigia, kad nežinojo apie paskirtą ekspertą ir atliktą turto vertės ekspertizę. Skolininko pateikta konsultacinė pažyma apie galimą turto kainą rinkoje visiškai neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos LR Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 reikalavimų, todėl negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymų vykdymo procese. Antstolės teigimu, skolininkas nepasinaudojo savo (duomenys neskelbtini) str. nustatyta teise pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, be to 2022 m. rugsėjo 2 d. varžytynėse , kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 1 016 000 Eur, paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis, kas patvirtina, jog turto vertė nustatyta pagrįstai ir objektyviai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pateiktame atsiliepime nurodė, kad antstolės Ingos Karalienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai yra teisėti ir atlikti nepažeidžiant skolininko J. Ž. teisių ir interesų. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl neteisėtų antstolės Ingos Karalienės veiksmų ir prašo skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas veiksmus atlikti. Ši norma netiesiogiai apibrėžia ir tokio skundo objektą – reikšdamas tokio pobūdžio skundą asmuo siekia panaikinti neteisėtu antstolio veiksmu ar atsisakymu tokį veiksmą atlikti sukurtas pasekmes. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skundo patenkinimo rezultatu tampa neteisėto veiksmo panaikinimas arba įpareigojimas antstoliui įvykdyti teisėtą pareiškėjo reikalavimą.
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Ingos Karalienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R.B. 2021 m. spalio 12 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko J. Ž.. 2021 m. spalio 28 d. antstolė Inga Karalienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė patvarkymą Nr. S-21-139-21421, kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. 2021 m. spalio 28 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-139-21429. Kadangi skolininkas per raginime įvykdyti nustatytą terminą skolos nesumokėjo, antstolė Inga Karalienė 2021 m. spalio 28 d. turto arešto aktu Nr. S-21-139-21435 areštavo J. Ž. sutuoktinei J. Ž.nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-139-23367 paskirta minėto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė bei turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam teismo ekspertui K. K.. Teismo ekspertas 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu informavo antstolę Ingą Karalienę, kad skolininkai J. Ž. ir J. Ž., nesutinka įleisti eksperto apžiūrėti gyvenamojo namo vidaus patalpų ir pateikti vertinamų nekilnojamųjų daiktų dokumentacijos, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti vertinamų žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertę. Kadangi skolininkai nevykdė antstolės reikalavimo nurodyti kada ir kokiu laiku ekspertas galėtų apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, antstolė 2022 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą , patvarkymu Nr. S-22-139-2098, dėl leidimo įeiti į skolininko būstą. 2022 m. vasario 15 d. teismas, nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkino antstolės prašymą priverstinai (be sutikimo) įeiti į skolininkams J. Ž. ir J. Ž. priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 6 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-22-139-6392, kuriuo J. Ž.nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 1 270 000 Eur suma. Vykdymo proceso šalims nepareiškus jokio prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės, o turto savininkei nepasinaudojus (duomenys neskelbtini)straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti realizuotinam turtui savo pirkėją, pradėtas priverstinis turto realizavimas iš varžytynių. 2022 m. balandžio 29 d. antstolės pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-22-139-8203 paskelbtos pirmosios J. Ž. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinę turto pardavimo kainą nustatant 1 016 000 Eur. Skolininkas J. Ž. 2022 m. gegužės 26 d. pateikė skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų. Antstolė 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-22-139-10379 atšaukė paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-22-139-10836 skolininko skundą tenkino ir panaikino patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, atšaukė pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkė registruotu paštu ar asmeniškai, įteikti pareiškėjui raginimą per 30 d. sumokėti skolą. Kadangi raginimą sumokėti skolą skolininkas J. Ž. gavo asmeniškai, antstolė 2021 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-139-13331 dėl turto įkainavimo bei 2022 rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-22-139-15101, informuojanti apie paskelbtas varžytynes. Antstolės patvarkymai skolininkams įteikti asmeniškai.
Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu nustatytos skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Pateiktu skundu pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kadangi anot pareiškėjo, turto vertinimą atliko šališkas ekspertas, turtas įkainotas varžytynėse neobjektyviai bei prašo iš naujo nustatyti turto vertę skiriant pakartotinę ekspertizę bei atšaukti pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo nesutikimą su antstolės nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte grindžia į bylą pateiktu įrodymu - pareiškėjo užsakymu 2022 m. rugpjūčio 31 d. atlikta turto vertintojos UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad galima turto rinkos kaina 2 000 000 Eur, t. y. žymiai didesnė nei nustatė antstolės pasirinktas turto vertintojas K. K..
Antstolė 2022 m. rugsėjo 8 d. patvarkyme Nr. S-22-139-217841 nesutinka su pakartotinės ekspertizės skyrimu, motyvuodama tuo, jog tokiu būdu yra vilkinamas išieškojimo procesas, be to, ginčo turto vertė yra nustatyta tinkamai – pagal teismo eksperto ekspertizės aktą; tuo tarpu pats skolininkas įstatymo nustatytais terminais nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neskundė įstatymo nustatytus terminu antstolės patvarkymo, kuriuo buvo įkainotas skolininko turtas bei nepasinaudojo teise pačiam skolininkui parduoti vykdymo procese realizuotiną turtą už jam priimtiną sumą.
Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė, areštavusi skolininkams priklausantį turtą ir siekdama užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, pavedė turtą įvertinti teismo ekspertui K. K., kuris atlikęs vertinimą, pateikė antstolei 2022 m. kovo 30 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir ginčo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įvertino 1 270 000 Eur.
Vertinant teismo eksperto K. K. 2022 m. kovo 30 d. parengtą ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad šį turto vertinimą atliko kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertas, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas, ar būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Be to, skolininkas J. Ž. nereiškė ekspertui nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi antstolei pagrįstai nekilo abejonių dėl tiek dėl teismo eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek dėl eksperto kvalifikacijos.
Taip pat pažymėtina, jog 2022 m. liepos 12 d. patvarkymas dėl turto vertės įkainojimo skolininkui J. Ž. buvo įteiktas asmeniškai, šiame patvarkyme pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis, nesutikdamas su antstolės nurodyta turto verte gali pareikšti prieštaravimus. Nepaisant to, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkai prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, taip pat neteikė nuomonės dėl jiems priklausančio turto vertės, neteikė duomenų, jog antstolio nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės.
Be to, skundžiamame 2022 m. liepos 12 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo Nr. S-22-139-13331 skolininkui buvo išaiškinta (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, t. y. tai, jog skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, turto pardavimas iš varžytynių nebevykdomas, jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad skolininkas žinojo, kad areštuotas turtas bus realizuojamas priverstine tvarka, o vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs ir domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nenustatyta, kad skolininkas būtų siekęs pasinaudoti teise parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir tokį prašymą teikusi antstolei. Kaip jau minėta, pareiškėjas tinkamai buvo informuotas apie turto įkainojimą ir žinodamas apie antstolės nustatytą turto vertę, taip pat pardavimo iš varžytynių kainą, jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, prašymo skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti antstolei nereiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis), taip pat neteikė ir jokių duomenų, jog antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertę bei būtina atlikti naują vertinimą.
CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeičia, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė.
Pareiškėjas pateikė pareiškėjo užsakymu 2022 m. rugpjūčio 31 d. parengtą turto vertintojos UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad galima turto rinkos kaina 2 000 000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020).Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo potencialūs turto pirkėjai vertina parduodamą objektą kaip investiciją. Kolegijos nuomone, būtent rinkoje susiklostęs pasiūlos bei paklausos santykis bei pirkėjų domėjimasis nekilnojamuoju turtu atspindi tikrąją nekilnojamojo turto vertę (2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1012-265/2019).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. rugsėjo 2 d. varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 1 016 000 Eur, paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Tai įrodo nustatytos turto vertės pagrįstumą ir objektyvumą.
Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad papildomos ekspertizės paskyrimas ir jos atlikimas pailgintų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir užvilkintų skolininko J. Ž. kreditorių reikalavimų patenkinimą, ir didintų vykdymo proceso šalių išlaidas, todėl būtų perteklinis ir netikslingas, todėl nėra ir pagrindo naikinti 2022 m. liepos 12 d. patvarkymo Nr. S-22-139-13331 ir perkainoti turtą, paskiriant pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti.
Prašymas panaikinti antstolės patvarkymą Nr. S-22-139-15101, kuriuo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir atšaukti pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) nesprendžiamas, kadangi pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) šiai dienai jau yra pasibaigusios, o pasibaigusių varžytynių atšaukimo nenumato įstatymas.
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolė pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo (skolininko) J. Ž. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.