Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad bute, kuriame gyveno kartu pusę metų, buvo didelis konfliktas ir konflikto metu niekas nesimušė, dėl ko pykosi – nepamena. Tą pačią dieną pareigūnai jo ir K. Ž. kūnus patikrino, jokių sužalojimų nerado. Jokių smūgių jai į veidą ir pilvą nesudavė. Kiek pamena, jis jai pasakė, kad ji apsiramintų ir būtų namuose arba eitų į parduotuvę, ji ilgai negrįžo, jis suprato, kad kažkas negerai. Susiskambino dėl daiktų, jis pasakė, kad daiktus ji pasiims vakare, bet ji nenorėjo laukti ir iškvietė policiją. Konflikto metu kažką minėjo, kad K. Ž. Vilniuje nepasirodys, bet nužudyti tikrai negrasino. Turėjo omenyje, kad ji grįš namo į (duomenys neskelbtini) ir nebegrįš į Vilnių, nes jai neleis tėvai, kurie ja labai rūpinasi. Su peiliu jai negrasino ir jokių smūgių nebuvo. Tai yra ne pirma moteris, kuri jam taip padaro, ne kartą buvo teismų su merginomis, jos yra kerštingos, bando jam pakenkti, gal K. jį vis dar myli. Savo elgesį konflikto metu vertino kaip normalų. Konflikto metu buvo blaivus, narkotinių medžiagų nevartojo. Įvykio metu jie draugavo ir gyveno kartu bute apie pusę metų, vedė bendrą ūkį, gamino valgytis, tvarkė butą, buvo pora. Pozicijos dėl civilinio ieškinio neturi.

Nukentėjusioji K. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu draugavo, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tik susitikdavo vienas pas kitą, prie buto išlaikymo neprisidėdavo. Pas kaltinamąjį buvo dažnai. Ji pramiegojo darbą, M. atėjo piktas į kambarį ir įvyko konfliktas, muštynės, jis ją visaip įžeidinėjo. M. trenkė jai dešine plaštaka du ar tris kartus į veidą, dešinę pusę, ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą į pilvą, po to ji pajuto fizinį skausmą. Po įvykio mėlynių nebuvo, buvo paraudę prie akies nuo patinimo. Paskambino tetai, ji liepė kviesti policiją, išsikvietė policiją ir laukė kieme. M. tuo metu su kliente išėjo į kiemą, bandė jai kažką sakyti, bet atvyko pareigūnai ir jis pabėgo. Jai buvo šokas, kol laukė pareigūnų, sulaukė dar daug skambučių. Po to M. grįžo ir jį sulaikė, buvo daug grasinimų. Grasino, kad ji neatvažiuos į Vilnių, kad jos tėtis lėtai kvėpuoja, kad Vilniuje ji nepasirodys, kad ją papjaus, todėl suprato, kad Vilniuje bus nesaugu ir pajuto baimę, išsigando. Grasinimas, kad papjaus, buvo iki atvykstant pareigūnams bute, o kad ji nebepasirodys Vilniuje, jau atvykus pareigūnams. Policininkė šalia stovėjo ir girdėjo. Tie žodžiai galėjo būti pasakyti telefonu, tiksliai dabar jau neatsimena. Kaltinamasis barnio metu buvo blaivus, ji taip pat. Konflikto metu peiliu grasinama nebuvo, tądien jis sakė, kad papjaus, kai buvo virtuvėje po to, kai jis ją išvadino tingine ir valkata, bet peilio nebuvo. Ilgą laiką iš jos juto fizinį ir psichologinį smurtą, todėl jo bijojo. Lankėsi ligoninėje, gydytoja liepė gerti probiotikus dėl pilvo, buvo šoko būsenoje, vėmė keturias dienas. Jos veidas buvo sutinęs po įvykio. Civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. J. paaiškino, kad turi psichikos sutrikimų, yra nervingas, sunkiai tvardosi, yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje Vilniuje, yra įrašytas psichiatro įskaitoje. Su K. Ž. jie kartu gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį. 2021 m. birželio 29 d. apie 10.20 val. jo sugyventinė 11.00 val. turėjo išvykti į darbą, tačiau pramiegojo, todėl buvo labai susinervinusi, rėkavo, triukšmavo bute. Jis tada taip pat susinervino, todėl priėjo prie jos ir sudavė jai vieną kartą dešinės rankos plaštaka į veidą, pasakė, jai kad ji nusiramintų ir eitų į parduotuvę nupirkti valgyti ir cigarečių. Ji tada išėjo, o paskui grįžo su policijos pareigūnais. Jis buvo sulaikytas (b. l. 73-74).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 30 d. įtariamasis M. J. paaiškino, kad prisipažįsta kaltu tik dėl vieno smūgio. Minėjo, jog jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau nori patikslinti, kad K. Ž. nuomojasi butą kitu adresu, tačiau dažnai būna ir pas jį bute, kartu leidžia laiką. Taip pat nori patikslinti, kad jie kartu bendro ūkio neveda. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, nesusivaldė todėl jai ir sudavė. Pamena, kad sudavė K. Ž. vieną smūgį delnu į veidą, tačiau, kad sudavė daugiau, nepamena, galbūt ir galėjo suduoti daugiau smūgių, ar suduoti į pilvą, tačiau buvo susinervinęs, todėl gerai neprisimena. Sutinka, kad naudojo fizinį smurtą savo draugės K. Ž. atžvilgiu ir dėl to gailisi (b. l. 85-90).?

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 7 d. įtariamasis M. J. paaiškino, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta iš dalies. Sutinka, kad jis tyčia žodinio konflikto metu K. Ž. sudavė vieną kartą dešinės rankos plaštaka į veidą, ar ji dėl to galėjo jausti fizinį skausmą, negali pasakyti, mano, kad negalėjo, kadangi sudavimas nebuvo toks jau stiprus, jis jai sudavė nežymiai. Kiek pamena, sudavė tik vieną smūgį, o ne tris kartus. Į pilvą K. Ž. rankos kumščiu netrenkė. Nemano, kad dėl to galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Šiuo metu su K. Ž. yra išsiskyrę, iki įvykio pas jį dažnai bute lankydavosi jo buvusi mergina K. Ž. (b. l. 96).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 23 d. įtariamasis M. J. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir jai negrasino. Įvykio dieną tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jie svarstė skyrybų klausimą. Jie susipyko, jis išėjo iš buto, o K. iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Ž. paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji negyvena, šiuo adresu gyvena tik jos draugas M.. Ji pas jį kartais atvyksta praleisti laiko. Ji gyvena visai kitu adresu. Kodėl policijos pareigūnai suprato, kad M. – jos sugyventinis, ji pasakyti negali, galbūt dėl išgąsčio, nes tikrai buvo labai išsigandusi, kadangi prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Jai nuėjus į miegamąjį jis pradėjo ją mušti, t. y. sudavė tris kartus dešine plaštaka jai per veidą, o po to jai rengiantis ir ruošiantis išeiti sudavė savo dešinės rankos kumščiu jai į pilvą, dėl to ji juto fizinį skausmą, išsigando, o po to išbėgo iš buto ir būdama lauke iškvietė policijos pareigūnus. Bute daugiau nieko nebuvo. Ji buvo išbėgusi iš M. namų, nes jo bijojo ir todėl buvo priversta išvažiuoti į Kauną. M. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Ji jo bijo, todėl atsisako atlikti akistatą (b. l. 23-24).

Papildomai 2021 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Ž. paaiškino, kad po to, kai M. J. prieš ją naudojo fizinį smurtą, jai skaudėjo galvą, pilvą, pykino, daug kartų vėmė, vartojo vaistus, ir ji dėl minėtų sužalojimų kreipėsi į kliniką „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), po to tolimesnei apžiūrai ir gydymui buvo nukreipta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (b. l. 26-27).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 10.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), M. J. panaudojo savo sugyventinės K. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jai tris kartus dešinės rankos plaštaka į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja K. Ž. pranešė, jog 2021 m. birželio 29 d. apie 10.20 val. M. J. smurtavo prieš ją (sugyventinę K. Ž.) fiziškai – sudavė tris kartus dešinės rankos plaštaka jai į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat grasino susidorojimu jai ir jos tėvams (b. l. 4-6).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad K. Ž. po darbo atvažiavo pas savo draugą-sugyventinį M. J. 2021 m. birželio 29 d. apie 10.20 val. M. J. namie, būdamas blaivus, pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu M. J. tris kartus dešinės rankos plaštaka sudavė į veido sritį ir vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą, po to ji pajuto fizinį skausmą, tai pat grasino su ja susidoroti, nužudyti, mano, kad grasinimai realūs, nes juos girdi nuolat (b. l. 7-11).

Iš fotolentelės Nr. 1 nuotraukų matyti bendras buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas (b. l. 17-19, 126-128).

Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados Nr. G-2418/2021(01) matyti, kad K. Ž. po 2021 m. birželio 29 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 43-44).

Iš specialistės Rasos Gaidienės paaiškinimų protokolo matyti, kad K. Ž. pilvo srityje jokių objektyvių traumavimo požymių užfiksuota medicinos dokumentuose nebuvo, todėl atsakyti, ar buvo suduotas/nesuduotas smūgis į pilvą, negali. Atsakyti, ar buvo suduoti/nesuduoti smūgiai į pilvą ir veidą, negali, nes jokių objektyvių traumavimo požymių užfiksuota medicinos dokumentuose nebuvo. Negali atmesti, kad tiek galvos skausmas, tiek pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ir svaigimas gali būti kaip pasekmė dėl narkotinių medžiagų vartojimo (b. l. 47-48).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėti Body kameros vaizdo įrašai, matyti, kad įraše matomi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Įraše matoma policijos pareigūnus pasitikusi nukentėjusioji – mergina, kuri sėdi tarnybiniame automobilyje ir verkia. Nukentėjusioji nurodo, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) bute. Policijos pareigūnai vaikšto, dairosi po teritoriją, galimai ieško įtariamojo. Policijos pareigūnams sugrįžus prie tarnybinio automobilio, nukentėjusioji nurodo, kad viską absoliučiai turi, ta prasme viską atėmė, sakė neatidarysiu durų, jis pasivijo, prabėgo pro ją ir atėmė viską, pamatė, kad policija atvažiuoja, pradėjo stebėti ir atbėgo čia, ir ji atbėgo čia. Policijos pareigūnei pasiteiravus nukentėjusiosios, kas tiksliau įvyko, ši nurodo, kad pusė metų taip vyksta, tiesiog visad pasigailėdavo ir niekad policijos nekviesdavo, nes ir taip daug problemų, daug reikalų, vis pasigailėdavo. Du pareigūnai nueina į daugiabučio vidų. Policijos pareigūnė lieka prie tarnybinio automobilio kartu su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji pasakoja, kad įtariamasis smurtauja ne pirmą kartą. Nukentėjusioji nurodo, kad jai įtariamasis skambina į telefoną ir ji per garsiakalbį atsiliepia telefonu. Pasigirsta vyriškas balsas: „skambink šeimininkam, (necenzūriniai žodžiai), policijai skambint drįsti, taip? Tuoj Vilniuj daugiau nepasirodysi“. Nukentėjusioji į pareigūnės klausimą, kur jis yra, atsako, kad jis vaikščios aplink namą, bus kažkur jis (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji toliau pasakoja, kad ji skambino kaimynam, ir tada, kai grįžo namo, jis ją atsivilko ir laiptinėj taip sumušė, kraujais pasruvo, ji išbėgo, jis partempė ją už plaukų namo. Pasiteiravus, ar nukentėjusioji turi raktus, ši nurodo, kad ji raktų neturi. Nukentėjusiajai vėl skambina įtariamasis. Ji atsiliepia telefonu ir paklausia, kur jis yra. Toliau nukentėjusioji su įtariamuoju kalba be garsiakalbio, jam nurodo, kad užteks ją daužyt ir grasint, nurodo jam, kad ir jis bus nuleistas ant žemės, kad karma ateis. Nukentėjusioji, baigusi kalbėti telefonu, nurodo, kad įtariamasis jai grasino, kad sudegins jos mašiną ir kur yra nepasakė. Nukentėjusioji nurodo, kad jis vaikšto aplink namą. Nukentėjusioji nurodo, kad įtariamasis viską apie ją žino, žino kur gyvena, kas jos tėvai ir t.t. Į pareigūnės klausimą, kas šiandien nutiko, nukentėjusioji nurodo patinimą. Pasiteiravus, ar reikia medikų, atsako, kad ne. Policijos pareigūnai, sugrįžę iš daugiabučio, nurodo, kad nieko nerado. Nukentėjusiajai nurodo paskambinti buto šeimininkui ir paprašyti, kad jis atrakintų butą. Nukentėjusioji nurodo, kad M. bijo, bet rašys pareiškimą, su juo yra kartu vienerius metus. Nukentėjusioji nurodo, kad įtariamojo vardas M. J. Policijos pareigūnams kartu su nukentėjusiąja ir galimai buto savininke užeina į butą ir jį apžiūri. Nukentėjusioji dedasi daiktus iš buto. Policijos pareigūnei pasiteiravus, kaip dažnai nukentėjusioji būna bute, ši atsako, kad dažnai. Policijos pareigūnai stovi bute, fone girdimas įtariamasis, kuris keikiasi, įžeidinėja nukentėjusiąją. Toliau girdimas žodinis konfliktas tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios. Įtariamasis nurodo, kad jie gyvena kartu, kad vakar abu ir šiandien ryte rūkė žolę. Girdimas pokalbis tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios ir įtariamasis vartoja tokius žodžius: „pridirbo normaliai, ane?“ „aš tai taip… palauk brolis, tėvas, mama. (duomenys neskelbtini) gražus miestas“, „aš negrasinau, ką aš tau pasakiau, kad grasinau“, „aš negrasinu. Tu gi žinai mane, kad aš darau, o ne grasinu, ane? Tu žinai mane, kad aš nekalbu, o darau, žinai. Žinai, kad aš darau. Žinai, kad man vienodai viskas, ar tu žinai. Tu žinai, kur tu užsirovei vaikas? Tėvas sakau vos gyvas, jau vos kvėpuoja tavo tėvas, jau jaučiu, kaip dūsta“. Nukentėjusiajai nurodoma susidėti daiktus į savo automobilį ir vykti kartu su policijos pareigūnais (b. l. 62-64).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, matyti, kad pranešėja K. Ž. yra išmesta iš namų, prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai ir padėtų jai susirinkti daiktus iš namų, iš kurių yra išmesta, nenori eiti viena, bijo eiti prie laiptinės, bijo, kad jis išeis ir jai bus dar blogiau. Nurodo, kad ją mušė jos draugas, sugyventinis M. J., taip pat kad neatidavė jos daiktų. BPC darbuotoja nurodo jai laukti policijos pareigūnų netoli namo (b. l. 67-68).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1501/2021 (01) nustatyta, jog M. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime nerasta amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, etilo alkoholio (b. l. 71).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1502/2021 (01) nustatyta, jog K. Ž. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime nerasta kokaino, kokaino metabolitų, opiatų (b. l. 72).

Nukentėjusioji K. Ž. teisiamojo posėdžio metu pateikė nuotraukas, darytas iškart po įvykio, kuriose ji fiksavo veido paraudimą ir akies patinimą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso ir vaizdo įrašai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Pažymėtina ir tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo vieni, tiesioginio konflikto bute metu daugiau žmonių nebuvo, proceso dalyviai neišreiškė pageidavimų apklausti kokius nors liudytojus, be to, dalis kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra užfiksuoti tiesioginiame įrodyme – pareigūnų body kamerų įrašuose, dėl ko būtinybės apklausai teisme kviesti liudytojus nebuvo. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu nepripažino, paaiškino, kad jokių smūgių nukentėjusiajai į veidą ir pilvą nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, duodamas parodymus, buvo nenuoseklus – tai kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis nukentėjusiajai sudavė vieną kartą dešinės rankos plaštaka į veidą; tai, kad sudavė vieną smūgį į veidą, galbūt ir galėjo suduoti daugiau smūgių, ar suduoti į pilvą, tačiau buvo susinervinęs, todėl gerai neprisimena; tai, kad kaltės nepripažįsta, smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo.

Kaip jau minėta, gretinant kaltinamojo teisme duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio nėra nuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi. Be pirmiau jau minėtų kaltinamojo parodymų prieštaringumo dėl smūgių (ne)sudavimo, kaltinamasis skirtingai įvardijo ir konflikto priežastį –tai kad nukentėjusioji pramiegojo į darbą ir ji pati buvo labai susinervinusi, rėkavo, triukšmavo bute, todėl jis jai ir sudavė, tai kad konfliktas įvyko svarstant skyrybų klausimą.

Kaltinamojo parodymus paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios K. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji pramiegojo darbą, M. atėjo piktas į kambarį ir įvyko konfliktas, jis ją visaip įžeidinėjo. M. trenkė jai dešine plaštaka du ar tris kartus į veidą, dešinę pusę, ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą į pilvą, po to ji pajuto fizinį skausmą. Tokias aplinkybes nukentėjusioji nuosekliai nurodė nuo pat pradžių – tiek skambindama į BPC, tiek atvykusiems pareigūnams, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios parodymai proceso eigoje esminėse detalėse liko nuoseklūs, jas patvirtina objektyvūs įrodymai – body kamerų įrašų, BPC garso įrašo, specialisto išvados, medicininių dokumentų duomenys. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats M. J. tiek teisme, tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, buvo pripažinęs, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajai, galėjo suduoti ir daugiau kartų, nepamena, buvo susinervinęs, ir tokie jo parodymai atitinka nukentėjusiosios nurodomas esmines aplinkybes apie prieš ją naudotą fizinį smurtą, t. y. atitinka ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų esmę ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiosios K. Ž. parodymų patikimumu. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji jį apkalba, jam kerštauja, tai yra ne pirma moteris, kuri jam taip padaro, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios paaiškinimais ar kad ji yra suinteresuota nepagrįstai jį apkalbėti. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios elgesys iškart po įvykio (nukentėjusiosios skambutis tetai ir į BPC, taip pat jos bendravimas su atvykusiais pareigūnais, jos būsena, patirtas išgąstis ir šokas), neduoda pagrindo abejoti jos nurodomais paaiškinimais apie įvykį, jie yra logiški, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji, būdama minėtos būsenos, viską išsigalvojo ar siekia kerštauti nukentėjusiajam. Be to, nukentėjusioji taip pat po įvykio kreipėsi į gydytojus, dėl susidariusių eilių netgi vyko į kitą miestą, po patirto smurto aiškiai nurodė jai pasireiškusius simptomus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji byloje net nepareiškė civilinio ieškinio, taigi ir tai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sustiprina teismo vidinį įsitikinimą jos parodymų patikimumu. Be to, byloje esantys atvykusių pareigūnų body kamerų įrašai ir juose užfiksuoti duomenys tiesiogiai ir betarpiškai patvirtina nukentėjusiosios nurodomas viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodomas įvykio aplinkybes ir jo detales. Nors kaltinamasis teigia, kad ant nukentėjusiosios kūno nenustatyta jokių sužalojimų, tačiau pažymėtina, jog jam pareikštas kaltinimas yra dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai ir dėl to akivaizdu, kad šiuo atveju akivaizdžių fizinių sužalojimų nukentėjusiajai aplinkiniams ir galėjo akivaizdžiai nesimatyti. Paprastai asmeniui sukeliant fizinį skausmą, jokių matomų žymių gali ir nelikti, tačiau tai nepaneigia asmens, šiuo atveju kaltinamojo, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nes atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą yra įtvirtinta BK ir laikoma nusikalstama veika.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad po kaltinamojo suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą, buvo paraudę prie akies nuo patinimo, jos veidas buvo sutinęs, jai skaudėjo galvą, pilvą. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. fizinio skausmo sukėlimu. Nors specialistės paaiškinimų protokole nurodyta, kad ji negali atmesti, kad tiek galvos skausmas, tiek pilvo skausmai gali būti kaip pasekmė dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji tiek teismo posėdžio metu, tiek ją apžiūrėjusiems gydytojams ir specialistei nurodė, jog fizinį skausmą ji pajuto būtent po kaltinamojo suduotų smūgių, prieš tai skausmų nejautė. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad fizinis skausmas buvo sukeltas ne kaltinamojo veiksmais, o kitų priežasčių. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Kaltinamajame akte kaltinamajam yra inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, t. y. kad M. J. smurtaudamas sukėlė šeimos narei – sugyventinei – fizinį skausmą. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad įvykio metu su nukentėjusiąja buvo pora, draugavo, bute gyveno kartu pusę metų, vedė bendrą ūkį, gamino valgytis, tvarkė butą, nors nukentėjusioji turėjo ir kitą gyvenamąją vietą, tačiau pas jį būdavo labai dažnai, kartu leisdavo laiką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš esmės nurodė panašias aplinkybes apie savo santykius su nukentėjusiąja. Tuo tarpu nukentėjusioji teisme paaiškino, kad įvykio metu draugavo, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tik susitikdavo vienas pas kitą, prie buto išlaikymo neprisidėdavo, pas kaltinamąjį bute buvo dažnai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės panašias aplinkybes dėl savo santykių su kaltinamuoju.

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Visų pirma pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu jie buvo pora, draugavo jau apie metus laiko. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo paaiškinimais teisme, jog jie ir gyveno kartu, darė valgyti, tvarkėsi namuose, kartu leido laiką ir pan. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji dažnai būdavo pas kaltinamąjį namuose, nakvodavo. Be to, kaip matyti iš paties įvykio, nukentėjusioji pas jį nakvojo. Iš pareigūnų body kamerų įrašų, nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimų matyti ir tai, jog nukentėjusioji po įvykusio konflikto norėjo pasiimti daiktus iš buto, pareigūnų body kamerų įrašai patvirtina, kad nukentėjusioji bute renkasi daiktus iš įvairių buto vietų, išsinešė daug daiktų, kelis krepšius, taigi, tai rodo, jog jie kūrė bendrus poros santykius, tiek emocinius, tiek buitinius. Tai, kad nukentėjusioji turėjo ir kitą gyvenamąją vietą, savaime nepaneigia jų, kaip poros statuso ir jų emocinio ir buitinio ryšio. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat tiek į kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios požiūrį į vienas kitą įvykio metu, į jų, kaip poros, ryšį liudijančias objektyvias aplinkybes, konstatuotina, kad įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji faktiškai save laikė pora, sugyventiniais, taigi atitinka BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodytą šeimos nario sąvoką.

Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų neabejotinai konstatuoti, jog M. J. smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė fizinį skausmą: jis 2021 m. birželio 29 d. apie 10.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame, tyčia žodinio konflikto metu priėjęs prie sugyventinės K. Ž. sudavė jai tris kartus dešinės rankos plaštaka į veidą, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė į pilvą, taip sukeldamas K. Ž. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.

Kaltinime M. J. inkriminuota ir tai, kad jis nukentėjusiajai grasino laikydamas rankoje peilį ir atkišęs peilį priešais ją. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto metu peiliu grasinama nebuvo, tądien jis sakė, kad papjaus, kai buvo virtuvėje po to, kai jis ją išvadino tingine ir valkata, bet peilio nebuvo. Yra buvęs įvykis anksčiau, kai jis jai grasino turėdamas peilį. Ji pareigūnei pasakojo visą savo istoriją, todėl gali būti, kad pareigūnė, užrašydama jos parodymus susimaišė ir užrašė, kad įvykio metu buvo ir peilis, tačiau jo nebuvo, jis buvo anksčiau, t. y. visai kito įvykio metu. Kaltinamasis taip pat paneigė, kad įvykio metu nukentėjusiajai grasino peiliu. Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, taip pat į tai, kad baigiamųjų kalbų metu prokurorė peilio naudojimą prašė šalinti iš kaltinimo, teismas šią aplinkybę šalina kaip nepagrįstai inkriminuotą kaltinamajam.