- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1406-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58131-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- L. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (su tėčiu), kita žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (nuomojamas butas), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą (statybose), vedęs (šiuo metu nagrinėjama santuokos nutraukimo byla), turi sugyventinę, 10 metų vaiką, baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus:
1) 2004 m. spalio 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2006 m. kovo 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;
3) 2006 m. birželio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinta 67 parų arešto bausme;
4) 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. liepos 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 3 punktą, paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės;
5) 2011 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. 2013 m. birželio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. birželio 11 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 1 dienos bausmės; 2014 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųstas atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės neatliktos 1 metų 2 mėnesių 1 d. dalies, šios bausmės dalį atliekant pataisos namuose (2017 m. rugsėjo 14 d. paleistas, atlikęs bausmę);
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. grasino nužudyti savo šeimos narį bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 6 d., apie 22.00 val., grįžęs į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), užrakinęs buto duris bei į kišenę įsidėjęs buto durų raktą, grasino sutuoktinei L. V. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad „išspaus pastarajai akis, išmes ją pro balkoną, kad ji cyps ir niekas jai nepadės“, tyčia rankomis stipriai suėmė už nukentėjusiosios žastų, sukeldamas šiai fizinį skausmą, tempė nukentėjusiąją link balkono, sakydamas, kad ji „skris pro balkoną“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei sudarė šiai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino. Nurodė, kad įvykio dieną jis grįžo iš darbo, buvo vakaras, pas nukentėjusiąją buvo draugė, nukentėjusioji norėjo išvažiuoti į soliariumą, kaltinamasis liepė jai pasiimti vaiką kartu, nes ir jam reikėjo išvažiuoti, tada jis vakare grįžo iš draugo ir prasidėjo konfliktas, dar jam būnant su draugu nukentėjusioji jam rašinėjo žinutes. Jis grįžo po 40 minučių – valandos laiko, apie 22.00 val., namuose buvo Laura ir jos sūnus E.. Kaltinamasis sakė nukentėjusiajai, kad reikia išsiaiškinti, dėl ko ji kelia intrigas ir rėkia, o nukentėjusioji parašė savo mamai žinutę ir jos mama atvažiavo po trijų minučių. Liepė nukentėjusiajai pasakyti, kad mama nevažiuotų, kas patys išsiaiškins. Jam grįžus namo, nukentėjusioji buvo svetainėje, ji sujungta su virtuve, neatsimena, ką tiksliai ji veikė, o nukentėjusiosios sūnus buvo kitame kambaryje, jis paskambino į duris ir nukentėjusioji jį įleido į namus, kaltinamasis užrakino duris, nes kai jie aiškinasi, nukentėjusioji pabėga pas buvusį. Duris užrakino su raktu, jie abu turėjo vieną raktą, juo dalindavosi. Neatsimena, kur raktą padėjo, užrakinęs duris. Gali būti, kad įsidėjo raktą į kišenę. Duris iš vidaus galima atrakinti tik su raktu. Raktas nuo buto paprastai būdavo ant stalo arba duryse. Anksčiau nėra buvę, kad atvažiuotų nukentėjusiosios mama kaltinamajam nežinant. Nukentėjusioji parašė mamai, o ką tiksliai parašė, jis nežino. Po kažkiek laiko nukentėjusioji pati jam pasakė, kad parašė savo mamai, nes išsigando, nes jis buvo susinervinęs. Nukentėjusiajai grasinančių žodžių jis nesakė, nepripažino, kad buvo žodžiai, už rankos (riešo) buvo paėmęs, kai vyko pokalbis, jos link balkono netempė ir nieko jai nesakė, nesakė, kad ji skris pro balkoną. Jis pasakė nukentėjusiajai sėstis, ji stovėjo, paėmė jai už rankos ir tada ji atsisėdo, sakė nesinervuoti, tačiau nukentėjusiosios nemušė. Įvykio metu buvo išgėręs nepilną skardinę alaus (du tris gurkšnius), konflikto metu negėrė alkoholio. Jei jis būtų grasinęs nukentėjusiajai, tai ji iš karto būtų padavusi pareiškimą policijai, o dabar į policiją kreipėsi tik kitą dieną, ją taip pamokino patėvis, kuris dirba apsaugoje. Atvykus nukentėjusiosios mamai, mama paklausė, kodėl jis nervuotas, nukentėjusioji susidėjo daiktus ir išvažiavo po 5-10 minučių pas savo mamą. Porą minučių jis neatrakino durų, kai mama atvyko, pasakė jai, kad kitą dieną tegu atvažiuoja, nes jie aiškinasi, iš nervų gal neatidarė durų, paskui nukentėjusiosios mama pasakė, kad skambins policijai, jis neatsimena prieš tokius žodžius ar po jų, bet atidarė atvykusiai nukentėjusiosios mamai duris. Nurodė, kad jis pripažįstą, jog tuo metu, kai pareigūnai buvo atvažiavę, kaltinamasis buvo įpykęs, susinervinęs, kad žodžius, kurie užfiksuoti pareigūnų vaizdo įraše, jis pasakė nukentėjusiajai. Atvykus pareigūnams, jis taip ir pasakė nukentėjusiajai, kad ji gali gauti į nosį. Policija atvyko kitą dieną. Jam atrodo, kad jis bendravo su nukentėjusiąja iki kol atvyko policija po to, kai ji išvyko su mama, telefonu. Gali būti, kad rašė nukentėjusiajai grasinančio pobūdžio žinutes. Jis neatsimena, ar po to, kai nukentėjusioji, jos vaikas ir mama išvažiavo, jis važiavo pas nukentėjusiąją, nes joms išvykus, jis prisigėrė. Įvykio metu buvo susituokęs su nukentėjusiąja, gyveno kartu. Jo santykiai su uošve geri, kaltinamasis nežino, kodėl nukentėjusioji jį apkalba.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. V. paaiškino, kad įvykis įvyko 2017 m. lapkričio 6 d. A. grįžo iš darbo, jis taip pat dirbo, pasakė kaltinamajam, kad nori nueiti į soliariumą, jis pasakė, kad nori išgerti alaus, nukentėjusiajai tai nepatiko, nes jis, išgėręs, tampa agresyvus, bandė užkoduoti kaltinamąjį, bet tai jam nepadėjo. Tuo metu jie apsižodžiavo ir nukentėjusioji išėjo į soliariumą, po to kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad ji grįžtų, nukentėjusioji grįžo ir pasiėmė vaiką kartu su savimi. Nukentėjusioji telefonu rašė kaltinamajam, kad jai atsibodo ir ji nebenori taip toliau gyventi. Kaltinamasis grįžo apie 22.00 val. su alkoholiu, užrakino buto duris, o raktus įsidėjo į savo kišenę. Jie turi vienus raktus, dažniausia, visiems esant namie, raktai būna duryse. Paprastai kaltinamasis nesinešioja rakto kelnių kišenėje. Nukentėjusioji liepė atiduoti raktus, o kaltinamasis jai pasakė, kad „cypsi, kauksi, tau niekas nepadės“ („cypsi, išspausiu akis“), tada ji parašė savo mamai, kad ji atvažiuotų. Kaltinamasis grįžo ir nukentėjusioji po maždaug 10 minučių parašė mamai, nes pajautė pavojų. Parašė: „mama padėk, atvažiuok“. Nukentėjusioji su savo mama prieš tai kalbėjo ir buvo pasakiusi jai, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susipyko. Tuomet jie atsisėdo su A. kalbėtis. Sėdėdamas kaltinamasis gėrė alų. Kaltinamasis sakė, kad jam nepatiko tai, kad nukentėjusioji rašo žinutes, liepė jai pasiaiškinti, o nukentėjusioji jam pasakė, kad jai atsibodo, kad ji negali gyventi baimėje, liepė susirasti kitą ir ją nervuoti. Kaltinamasis pradėjo šūkauti, tada pasakė, kad išmes nukentėjusiąją pro balkoną, o kai vaikas atėjo, sakė, kad abu išmes. Kaltinamasis šaukė, nes nukentėjusioji nesėdėjo šalia kaltinamojo, o ji bijojo. Kai atėjo vaikas, kaltinamasis liepė nešaukti, nes abu skris, sakė, kad vaikas mamą negyvą ras. Kaltinamasis paėmė nukentėjusiąją už žastų ir tempė iki balkono, kaltinamasis suspaudė nukentėjusiąją už žastų ir tempė, nuo sofos tempė iki balkono, maždaug 1,5 m, nukentėjusiajai skaudėjo, žymių neliko. Ji pradėjo sakyti, kad paleistų, kad jai skauda, vaikas pradėjo taip pat sakyti, kad paleistų, ėmė daužyti kaltinamajam per nugarą, tada kaltinamasis ją paleido ir atvažiavo mama. Kaltinamojo visą laiką žodžiai būdavo „kaip aš pasakau, taip ir padarau“, iš kur nukentėjusiajai žinoti, kad jis taip nepadarys, ji su kaltinamuoju gyveno tik 4 mėnesius. Jis nukentėjusiąją tempė link balkono ir ji suprato, kad jis tai gali ją išmesti pro balkoną. Mama atvažiavo, nukentėjusioji susidėjo daiktus ir išvažiavo. Kaltinamasis nenorėjo atidaryti durų, mama pasakė, kad iškvies policiją ir ji jam pasakė, kad mama iškvies, tada jis atidarė duris. Tada naktį kaltinamasis buvo atvažiavęs pas mamą, bet jo neįleido. Kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs, tai nukentėjusioji sprendžia iš kvapo bei jo elgesio, nes kaltinamasis, kai nebūna išgėręs, nebūna agresyvus. Po šio įvykio kaltinamasis buvo atvažiavęs pas nukentėjusiosios mamą, spardė duris, tėvai pamatė, kad su buteliu buvo trenkta į duris ir plokštė sudaužyta, atsisukę kameras pamatė, kad tai buvo kaltinamasis. Nukentėjusiajai išvykus, naktį kaltinamasis jai skambimo, nukentėjusioji pasakė, kad nenori su juo gyventi, liepė išsikraustyti, kaltinamasis paprašė duoti laiko iki penktadienio, tada pasakė, kad nukentėjusiąją išveš į Lenkiją dirbti prostitute ir pinigus jam uždirbinėti. Ji ryte kreipėsi į pareigūnus. Pareigūnams nukentėjusioji skambino, nes kaltinamasis gąsdino ją, kad išveš į Lenkiją, grasino telefonu, kaltinamasis buvo išgėręs ir gana agresyvus, manė, kad tie grasinimai gali būti įvykdyti, todėl ji bijojo užeiti į namus. Atvykus pareigūnams, kaltinamasis elgėsi agresyviai, rūkė, gėrė namuose, labai susinervavo, kai nukentėjusioji pasakė, kad rašys pareiškimą, puolė nukentėjusiąją prie pareigūnų. Po nagrinėjamo įvykio jie buvo susitaikę, vėl gyveno kartu bet vėl prasidėjo nesąmonės, kartu nebegyvena nuo 2018 m. sausio 5 d. Kaltinamojo elgesys pasikeičia pavartojus alkoholio, jis tampa agresyvus. Jis ankstesnių konfliktų su nukentėjusiąja metu yra akvariumą sudaužęs, lovą sulaužęs, tačiau fizinio smurto panaudojimo ir grasinimų iki tol nėra buvę. Po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis gailėjosi, sakė „ačiū, supratau, kad kvailas buvau, man pamoką davei, supratau, kad blogai elgiausi“, jis pripažino savo veiksmus, sakė nukentėjusiajai, kad „žinai, jog nebūčiau tavęs išmetęs pro balkoną, aš tik gąsdinau“.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. (A.) S. paaiškino, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad pareigūnus kvietė moteris, t. y. nukentėjusioji, ji laukė pareigūnų prie namo, nurodė, kad vyras ar sugyventinis viduje. Į įvykio vietą vyko su R. S.. Visi užėjo į butą, ten buvo kaltinamasis ir tuomet pareigūnai aiškinomės aplinkybes. Kiek pamena, buvo daroma vaizdo medžiaga, atrodo, kad kaltinamasis grasino pranešėjai prie pareigūnų susidorojimu. Kitų aplinkybių liudytojas neprisiminė. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas tuomet nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. S.. Patruliuojant iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja bijo pareiti namo, nes vyras grasina ją išmesti pro balkoną. Laukia prie namo. Atvykus į įvykio vietą, lauke, netoli (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, tai L. V.. Ji jiems paaiškino, kad bijo eiti į butą, nes ten yra jos girtas sutuoktinis A. V., kuris grasina ją išmesti pro balkoną bei fiziškai su ja susidoroti. L. V. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, apsiverkusi, ji visa drebėjo. Kartu su pranešėja pakilo iki 42 buto. Buto duris jiems atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Užėjus į butą ir paprašius paaiškinti, kas įvyko, vyriškis pradėjo agresyviai elgtis žmonos atžvilgiu, pradėjo jai žodžiais grasinti, keikėsi jos atžvilgiu, įžeidinėjo. Jų akivaizdoje jis gėrė alų, rūkė bute ir į perspėjimus nusiraminti nereagavo. Buvo įjungtas vaizdo registratorius ir įrašyti du įvykio fragmentai. Kai vyriškis išgirdo, kad žmona rašys pareiškimą, jis bandė prie jos pulti ir vis rėkė, kad jai bus „pizda“, kad jis jai dar parodys. L. V. nesugebėjo parašyti pareiškimo, nes buvo labai susijaudinusi. A. V. jie paaiškino, kad jis yra sulaikomas. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, A. V. buvo pristatytas į Vilniaus m. pirmąjį PK (b. l. 36).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad jis pameną įvykį (duomenys neskelbtini). Buvo gautas iškvietimas dėl galimai įvykdyto smurto. Vyko kartu su A. S.. Atvykus pasitiko moteris, nurodė, jog sugyventinis ar buvęs sutuoktinis jai grasina. Pakilus į butą, minėtas vyriškis elgėsi įžūliai, buvo agresyvus. Pyktis ir agresija buvo moters atžvilgiu išreikšta. Nepamena, ar sakė nukentėjusioji, kaip jai grasino, ji buvo labai išsigandusi, nesugebėjo net pareiškimo parašyti. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 P. K. įvykio aplinkybių liudytojas neprisiminė, todėl buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino.
L. R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. S.. Patruliuojant Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje, iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai vyras grasina išmesti pro balkoną. Pranešėja laukia vietoje, nes bijo eiti į butą, kuriame liko girtas vyras. Atvykus į vietą, kieme prie (duomenys neskelbtini), juos pasitiko mergina, kaip vėliau paaiškėjo, tai L. V.. Ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, apsiverkusi, visa drebėjo iš baimės ar išgąsčio. L. V. papasakojo, kad bijo ir nenori eiti į butą, nes ten yra jos girtas, daug kartų teistas vyras A. V., kuris jai prieš tai grasino išmesti pro balkoną, užmušti ar kitaip fiziškai susidoroti. Kartu su pranešėja užėjo į laiptinę ir pakilo iki 42 buto. Kelis kartus skambino į duris, po ko jas atidarė akivaizdžiai išgėręs vyriškis. Kartu su pranešėja užėjo į butą, paprašė vyriškio paaiškinti, kas tarp jo ir žmonos prieš tai įvyko bute. Po jų klausimo vyriškis pradėjo agresyviai elgtis, keiktis ir žodžiais grasinti savo žmonai. Į jų perspėjimus nusiraminti ir nesikeikti, jis nereagavo ir toliau keikėsi, vaikščiodamas po butą. Be to, jis gėrė alų ir rūkė bute. Kolega A. S. įjungė vaizdo registratorių ir įrašė du įvykio fragmentus. Kai A. V. išgirdo, kad jo žmona nori rašyti pareiškimą, jis bandė prie jos prieiti, užpulti ir kartojo, kad jai bus „pizda“ ir toliau ją įžeidinėjo. Ryšio priemonėmis į įvykio vietą buvo iškviesti NVRS pareigūnai, nukentėjusioji nesugebėjo parašyti pareiškimo, nes buvo labai susijaudinusi. A. V. buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikomas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. Palydėjus A. V. į tarnybinį automobilį, A. S. grįžo į butą, užsirašyti nukentėjusiosios anketinius duomenis (telefono Nr.), o jis liko su sulaikytuoju tarnybiniame automobilyje ir jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino kažkam. Pokalbio metu jis garsiai keikėsi ir sakė, kad sugyventinei bus „pizda“, kad jis jai padarys galą, kad susidoros ir jai ką nors blogo padarys. Kai vyr. patrulis A. S. grįžo į tarnybinį automobilį, sulaikytasis jau nekalbėjo telefonu. A. V. buvo pristatytas į Vilniaus m. pirmąjį PK (b. l. 34).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. B. nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios mama. Paaiškino, jog dukra jai parašė žinutę: „mama gelbėk“, ji iš karto nuvažiavo pas dukrą. Gavusi žinutė, neskambino dukrai, nes ji parašė neskambinti, parašė „gelbėk mama, tik neskambink“. Iš pradžių A. durų neatidarė, ji pasakė, kad iškvies policiją, kai išgirdo, kad kviečiama policija, atidarė duris. Dukra buvo išsigandusi, anūkas taip išsigandęs. Jie visą laiką pykdavosi, liudytoja tai žinojo. L. buvo išsigandusi, ji liudytojai tik paskui papasakojo, kas vyko. Nukentėjusioji ją iškvietė, nes kaltinamasis buvo agresyvus, čiupo ją už rankos, žasto, grasino, kad išmes pro balkoną. Atvykus, dukra atrodė išsigandusi, net nekalbėjo, tylėjo, buvo pilna išgąsčio, A. susinervinęs buvo, nieko daugiau nedarė, akyse ašaras matė, sakė „neišvažiuok L.“. Nukentėjusioji jai vėliau pasakojo, kad ją čiupo už rankos, tempė link balkono. Liudytoja nelabai gerai pamena aplinkybes, susinervavo labai, pasakė, kad pasiima dukrą ir anūką, liepė jiems apsirengti ir važiuoti pas ją. Tokio pobūdžio žinutę L. atsiuntė jai pirmą kartą. Nuo žinutės iki atvykimo užtruko iki 10 minučių. Mano, kad A. buvo išgėręs, matė alų ant stalo. Jis buvo susinervinęs, akyse ašaras matė, vieną kartą sako myliu, o kitą kartą „kauksi auka“. N. A. buvo atvykęs pas liudytoją, apie 1.00 val., skambino, bet durų jam neatidarė, tuomet jis butelį metė į duris, iškvietė policiją, bet atvykus pareigūnams, jo jau nebebuvo. Liudytoja atsimena, kad naktį po įvykio kaltinamasis skambinėjo nukentėjusiajai, bet ji nekėlė ragelio, atrodo, kad nukentėjusioji tą naktį nebendravo su kaltinamuoju. Kitą dieną vežė nukentėjusiąją namo, ji išsikvietė pareigūnus, nes bijojo eiti namo ir su pareigūnais nuėjo, liudytoja kartu nėjo. Dukra bijojo, nes pieš tai ją čiupo ir grasino, ji bijojo eiti namo, nežinojo, kokiame stovyje kaltinamasis. Kiek liudytoja žino, pas juos daiktai lūždavo, nes išgėręs kaltinamasis susinervuodavo, pavydo scenos būdavo, akvariumas sudaužytas buvo. Su kaltinamuoju ji dėl šio įvykio nebendravo.
Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 45), garso įrašo iš BPC apžiūros protokole (b. l. 48), tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 31-32), nukentėjusiosios pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 1-4), vaizdo įrašo apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas atvykus policijos pareigūnams (b. l. 38-40), paminėtuose garso ir vaizdo įrašuose (prisegti prie bylos galinio viršelio).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Be to, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pagal BPK 20 straipsnį pripažintini įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. V. 2017 m. lapkričio 6 d., apie 22.00 val., grįžęs į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), užrakinęs buto duris bei į kišenę įsidėjęs buto durų raktą, tarp jo ir nukentėjusiosios kilus žodiniam konfliktui, grasino savo sutuoktinei L. V., su kuria jis tuo metu gyveno, fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad „išspaus L. V. akis, išmes ją pro balkoną, kad ji cyps ir niekas jai nepadės“, tyčia rankomis stipriai suėmė už nukentėjusiosios žastų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tempė nukentėjusiąją link balkono, sakydamas, kad ji „skris pro balkoną“, tuo savo veiksmais sudarydamas L. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismas neturi pagrindo netikėti ypatingai išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios L. V. paaiškinimais teisme, kurie iš esmės visiškai sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji L. V. nuosekliai teigė, kad jos sutuoktiniui – kaltinamajam A. V. 2017 m. lapkričio 6 d., apie 22.00 val., grįžus į jų namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kuris faktiškai prasidėjo dar kaltinamajam negrįžus namo, jiems bendraujant telefonu (susirašinėjant SMS žinutėmis). Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis. Nukentėjusioji teigia, kad tik grįžęs kaltinamasis, užrakinęs buto duris bei į kišenę įsidėjęs buto durų raktą, pasakė nukentėjusiajai, kad „išspaus jai akis, išmes ją pro balkoną, kad ji cyps ir niekas jai nepadės“. Pasak nukentėjusiosios, tai kaltinamasis nurodė, dėl to, kad jis buvo nepatenkintas nukentėjusiosios elgesiu, nes ji rašinėjo jam žinutes ir priekaištavo dėl jo elgesio. Kad toks susirašinėjimas buvo, minėta, neneigia ir kaltinamasis. Be to, jis taip pat iš esmės nepaneigė, jog, grįžęs namo, konflikto metu jis buto durų raktą įsidėjo į savo kelnių kišenę, nors paprastai, kaltinamojo teigimu, raktas būdavo ant stalo arba duryse, o durys iš vidaus atsirakina tik raktu, be to, jie naudojasi vienu raktu, t. y. turi vieną raktą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, kaltinamajam savo kišenėje turint vienintelį raktą, kuriuo galima atsirakinti buto duris, nukentėjusiajai buvo sukurta bauginanti atmosfera. Be to, kaltinamasis tęsė savo veiksmus ir jiems bendraujant su nukentėjusiąja, tyčia rankomis stipriai suėmė už nukentėjusiosios žastų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tempė nukentėjusiąją link balkono, sakydamas, kad ji „skris pro balkoną“. Faktą, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiajai už rankų, jis pats pripažino, o nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad, kaltinamajam suėmus jai už rankų (žastų) ir tempiant ją link balkono apie 1,5 m, nukentėjusiajai skaudėjo, ji sakė kaltinamajam, kad jai skauda, prašė paleisti. Kaltinamasis ją paleido tik po to, kai tiek ji, tiek nukentėjusiosios mažametis sūnus, buvęs tuo metu namuose, prašė ją paleisti, o vaikas dar ir daužė kaltinamajam per nugarą. Be to, nukentėjusioji visuomet teigė, kad tempimo link balkono metu, kaltinamasis jai grasino, sakydamas, jog ji „skris pro balkoną“.
Paminėtus nukentėjusiosios paaiškinimus, kuriuos iš dalies patvirtina ir kaltinamojo paaiškinimai teisme, įrodo kitų byloje apklaustų liudytojų, t. y. A. S., R. S. bei M. B. paaiškinimai, taip pat išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir garso įrašo iš BPC bei pareigūnų pateikto vaizdo įrašo duomenys. Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusiąją, tyčia smarkiai sugriebdamas ir tempdamas ją į balkoną, bei grasino jai išspausti akis bei išmesti nukentėjusiąją pro balkoną. Šiuose įrodymuose taip pat užfiksuota, kad kaltinamasis buvo agresyvus nukentėjusiosios atžvilgiu ir jo veiksmų pavojingumas bei intensyvumas truko iki kitos dienos, kai 2017 m. lapkričio 7 d. vidurdienio, net prie atvykusių pareigūnų jis elgėsi agresyviai ir pavojingai nukentėjusiosios atžvilgiu, tiesiogiai, matant pareigūnams, taip pat ir telefonu nenustatytam asmeniui grasino nukentėjusiajai susidorojimu.
Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, be to, nagrinėjamo įvykio metu jis grasino nukentėjusiajai ir jo grasinimas buvo konkretus bei aiškus. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra įrodyta ir tai, jog grasinimas buvo realus. Nukentėjusioji tiek pagal jos, tiek ir pagal liudytojų paaiškinimus, buvo išsigandusi, ji bijojo, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, nedelsiant slapta kvietė pagalbą – savo mamą. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis visuomet sakydavo, jog „kaip aš pasakau, taip ir padarau“, įvykio metu ji kaltinamojo gerai nepažinojo, su juo gyveno po to, kai jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos, t. y. pora mėnesių. Be to, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo labai agresyvus, o jo agresija tęsėsi net iki kitos dienos vidurdienio, kuomet jis ir toliau buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko ji bijojo grįžti viena namo ir kvietė pagalbą, o kaltinamasis, net ir dalyvaujant pareigūnams, toliau grasino ir buvo agresyvus nukentėjusiosios atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad, minėta, jog nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi nėra svarbu tai, jog kaltinamasis po šio įvykio, pasak nukentėjusiosios, jai teigė, jog jis nebūtų įgyvendinęs savo grasinimų. Įvertinus kaltinamojo agresyvumą, jo veiksmų intensyvumą bei trukmę, darytina išvada, kad nagrinėjamojoje situacijoje nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, o kaltinamasis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją.
Įvertinęs kaltinamojo versiją, kad jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo ir nukentėjusiajai negrasino, teismas sprendžia, jog ši kaltinamojo versija nepasitvirtino. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo versiją, be to, ši versija yra paneigta aukščiau nurodytų ir aptartų įrodymų visuma. Dėl to kaltinamojo pozicija laikytina gynybine versija, sukurta, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab kad, nukentėjusiosios teigimu, pats kaltinamasis po įvykio jai buvo prisipažinęs atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus. Be to, neturi įtakos teismo išvadoms ir tai, kad nukentėjusioji ne iš karto po įvykio, bet kitą dieną bendruoju pagalbos telefonu iškvietė pareigūnus, kadangi ji iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos, tik ne į pareigūnus, bet į savo mamą, o kaltinamojo agresijai bei veiksmams prieš nukentėjusiąją nesibaigiant ir per naktį, pastarajai bijant grįžti namo, buvo kreiptasi ir į pareigūnus.
Nustatyta kaltinamojo veika, tyčia sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – nukentėjusiajai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o veika –tyčia grasinus nužudyti savo šeimos narį, kai buvo sudarytas pakankamas pagrindas, jog tokie grasinimai gali būti įgyvendinti – atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Kaltinamojo kaltė, įvykdžius šias nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs nusikaltimai, veikiant tiesiogine tyčia), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti sutuoktinės atžvilgiu, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir išgąstis, nusikaltimai įvykdyti nukentėjusiosios ir kaltinamojo namuose, tai matant mažamečiam nukentėjusiosios vaikui), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nurodo šiuo metu gyvenantis su sugyventine nuomojamame bute, turi vieną mažametį vaiką, kuris gyvena atskirai su savo mama, su mama, užsiima individualia veikla, ne kartą baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, neteistas už analogiškas veikas, tačiau kaltinamasis jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę ir praėjus vos keliems mėnesiams po kaltinamojo paleidimo iš pataisos namų, jis įvykdė nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Be kita ko, iš Įvykių paieškos duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų jo ir nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu iki nagrinėjamo įvykio dar du kartus buvo kviesti pareigūnai galimai dėl kaltinamojo neteisėtų (neleistinų) veiksmų.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jų sukeltas pasekmes, jo nenorą taisytis bei keisti savo gyvenimo būdą net ir po griežčiausios bausmės atlikimo, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtinos trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant didesnį nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, grasinant nukentėjusiajai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, darytina išvada, kad veikos buvo įvykdytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme A. V. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Bylos duomenimis, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, t. y. kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Pripažinti A. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. V. galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (su nustatytais įpareigojimais ir draudimais) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintinos.
Daiktai, t. y. kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.