- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1776-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00602-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- E. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. ir atsakovės E. R. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-950 s /2014 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei E. R. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės E. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 278) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 125-130). Nurodė, kad su atsakove E. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų, kurie yra pilnamečiai. Iš pradžių jo ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo geri ir gražūs, tačiau vėliau šeimyninis gyvenimas pašlijo. Nematydamas jokių galimybių išsaugoti santuoką, ieškovas nuo 2011 m. balandžio mėn. iš šeimos namų išsikėlė. Gyvenamas atskirai, toliau rūpinosi šeimos turtu – tvarkė gyvenamąjį namą, rūpinosi malkomis ir pan. Su M. A. jį sieja išimtinai draugiški santykiai. Santuokinio šeimos turto ieškovas nesumažino, o priešingai – jį padidino. Pervesdamas 23.000,00 Lt seseriai, jis grąžino jam sesers paskolintus pinigus bei pats dar jai paskolino. Kadangi santuokinių ryšių nepalaiko jau ilgą laiką, tolesnis jo ir atsakovės bendras gyvenimas yra negalimas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi atsakovė yra konfliktiško charakterio, santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas turėtų būti padalintas jo siūlomu būdu, kaip įmanoma mažiau paliekant bendrai valdomų nekilnojamojo turto objektų.
Atsakovė E. R., nesutikdama su ieškiniu pareiškė priešieškinį, ir prašė nutraukti jos ir ieškovo V. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 278) dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; priteisti iš ieškovo 5.000,00 Lt kompensaciją neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti; padalyti santuokoje įgytą turtą; priteisti jai iš ieškovo 15.655,00 Lt kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažinimą, nei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 185-190). Nurodė, kad su santuokos nutraukimu sutinka, tačiau mano, jog ji nutrūko dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė sutuoktinio pareigų pažeidimu. Ieškovas nuo 2007 m. lapkričio mėn. iš esmės pasikeitė, pradėjo ją ypatingai žeminti, tyčiotis, grasinti, buvo atsakovei neištikimas, o nuo 2011 m. balandžio mėn. išėjo iš šeimos namų ir apsigyveno su M. A.. Ieškovui išsikrausčius iš šeimos namų, ji viena išlaikė gyvenamąjį namą, mokėjo einamuosius mokesčius. Sudariusi santuoką su ieškovu, dėjo dideles viltis į santuoką, į šeimyninį gyvenimą, tačiau ieškovo neištikimybė ir žiaurus elgesys ją dvasiškai sukrėtė, ieškovės lūkesčiai sudužo, labai pablogėjo sveikata – ji susirgo onkologine liga, tapo neįgali visam likusiam savo gyvenimui. Dėl ieškovo elgesio ne kartą lankėsi pas psichologus, kitus gydytojus, labai pergyveno, patyrė didelę moralinę traumą, emocinę depresiją, todėl prašė priteisti 5.000,00 Lt kompensaciją neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti. Ieškovo pasiūlytas santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdas yra nesąžiningas ir neprotingas, nes nėra jokių pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl prašo visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra po ½ dalį. Ieškovo pateiktos žemės sklypų ir kitų statinių rinkos vertės neginčija. Santuokos metu įgytą transporto priemonę „TOYOTA PICNIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo perrašęs ir tokiu būdu sumažino santuokoje įgyto turto masę. Kadangi teisminio proceso metu nurodytas automobilis vėl buvo užregistruotas V. R. vardu, prašė minėtą automobilį palikti ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Be to, ieškovas 2011-02-09 pervedė V. P. 23.000,00 Lt sumą, sutaupytą ir nuslėptą santuokos metu, taip sumažindamas santuokoje įgyto turto masę, todėl jai iš ieškovo turi būti priteista piniginė kompensaciją už santuokos metu įgyto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (T.2, b.l. 22-31). Teismas konstatavo, jog šalys nuo 2011 m. balandžio mėn., kai ieškovas išsikraustė iš šeimos namų, nebegyveno kaip darni šeima ir jų šeima jau buvo faktiškai iširusi. Iš šalių duotų paaiškinimų matyti, kad jau nuo 2009 m. ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose nebebuvo supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. V. R. ir E. R. jau nebelaikė vienas kito šeimos nariais, nepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų, vienas kitam nepadėdavo ir pan. Teismo nuomone šalių teismo posėdžio metu subjektyviai nurodytos aplinkybės dėl kiekvienos jų elgesio po faktinio šeimos iširimo vertintinos kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti. Įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Teismo vertinimu šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Teismas konstatavo, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, ir darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymėjo, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Teismas, konstatavęs, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino atmestinu. Teismas konstatavo, kad ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto objektų verčių nėra. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytas, santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą. Visi ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai gali būti padalyti natūra, nenustatyta jokių CK 3.123 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas yra labai įvairus ir nelygiavertis. Todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais ir siekdamas nepažeisti nei vieno iš sutuoktinių, kaip savininko, interesų, teismas sprendė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo dalytinas priteisiant kiekvienam sutuoktiniui natūra po ½ jo dalį. Kilnojamojo turto – automobilio „TOYOTA PICNIC“ natūra padalinti nėra galimybės, jis natūra priteistinas ieškovui, kadangi jis nurodytu automobiliu naudojasi, o atsakovei jis turi kompensuoti ½ dalį nurodyto turto. Nustatydamas atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, teismas vadovavosi UAB „Verlita“ Transporto priemonės „TOYOTA PICNIC“ vertinimo ataskaita Nr. AVER 846 kaip objektyvesniu ir patikimesniu įrodymu. Priteisęs ieškovui natūra ginčo automobilį, iš jo atsakovei teismas priteisė 2.600,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Kadangi ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. pervesta 23.000,00 Lt suma buvo jo asmeninė nuosavybė, teismas sprendė, kad ši suma yra jo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2.000,00 Lt ir jokių išimčių skolinat pinigines lėšas savo artimiems giminaičiams nenumatyta. Todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dalis V. P. pervestos sumos – 14.000,00 Lt buvo tariamai jam anksčiau suteiktos paskolos grąžinimas. Teismas atmetė ir ieškovo teiginius, kad likusi 9.000,00 Lt suma yra jo V. P. paskolintos piniginės lėšos, nes tokia paskolos sutartis tarp V. R. ir V. P. sudaryta nebuvo. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, V. P. pervesdamas 23.000,00 Lt sumą, sumažino dalytino santuokinio turto masę, todėl, nutraukdamas santuoką, atsakovei iš jo priteisė 11.500,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Konstatavęs, kad buvo patenkinta 15 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir 85 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, teismas sprendė, jog ieškovui iš atsakovės priteistina 1.322,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 1827,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remdamasis protingumo principu, teismas atliko įskaitymą ir atsakovei iš ieškovo priteisė 505,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliacinius skundus byloje pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo pakeisti tenkinant ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo (T.2, b.l. 35-43). Apelianto nuomone:
1. Teismas po santuokos nutraukimo parinko netinkamą nekilnojamojo turto padalinimo šalims būdą. Toks turto padalinimo būdas iš esmės apsunkino tolimesnį turto valdymą. Ieškovo santykiai su atsakove yra tokie, jog jiems būtų labai sudėtinga derinti jų kaip bendraturčių interesus, susijusius su bendro turto naudojimu bei valdymu. Nekilnojamojo turto visų vienetų padalinimas, bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę transformuojant į bendrąją dalinę nuosavybę, neatitiktų šalių interesų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas turėjo nedalyti nekilnojamojo turto natūra į lygias dalis, išskyrus namų valdą.
2. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei išmokėti pusę automobilio TOYOTA PICNIC vertės, nes atsakovė faktiškai naudojasi ir valdo kitą santuokos metu atsakovės įgytą automobilį Mercedez Benz A170, kuris yra įregistruotas sūnaus vardu. Abu automobiliai santuokos nutraukimo metu rinkoje yra praktiškai tokios pat vertės.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas, seseriai pervesdamas 23.000,00 Lt sumą, sumažino dalytino sutuoktinio turto masę. Teismas netinkamai taikė CK 3.98 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio normas, kurių taikymui šioje byloje nebuvo įrodytas faktinis pagrindas. 23.000,00 Lt sumos atsakovė nebuvo įtraukusi į sutuoktinių turto balansą. Lėšos buvo pervestos 2011-02-09, o nuo 2009 metų, faktiškai iširus santuokai, sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė, tik gyveno tame pačiame name. Teismas šį priešieškinio reikalavimą turėjo atmesti visiškai. Jei apeliacinės instancijos teismas, vis dėlto, šį reikalavimą pripažintų teisėtu, tai atsakovei tenkančio turto dalies vertė yra didesnė nei tenkanti ieškovui ir apimtų atsakovės ginčijamą 23.000,00 Lt sumą.
4. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas turėjo paskirstyti tarp šalių lygiomis dalimis ieškovo išlaidas nekilnojamojo turto vertinimui. Be to, nustatydamas automobilio TOYOTA PICNIC vertę, teismas rėmėsi ieškovo pateikta automobilio vertės nustatymo ataskaita, todėl, priteisdamas šio turto 1/2 dalies vertę atsakovei, teismas turėjo padalinti ir ieškovo patirtas išlaidas šio automobilio vertės nustatymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės E. R. apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistomis sprendimo dalis, kuriose konstatuota, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo moralinę kompensaciją atsakovei (T.2, b.l. 79-82). Atsakovė savo elgesiu sudarė nepakančią aplinką savo sutuoktiniui ir tai buvo santuokos iširimo priežastis. Abipusė kaltė šiuo atveju yra objektyvus ir pagrįstas sprendimas. Neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas. Jokių įrodymų, kad atsakovė patyrė psichologinį sukrėtimą ir/ar stresus, byloje nėra, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Be to, ieškovas prašo nepriimti į bylą atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamų nuotraukų, nes jų prijungimas prie bylos buvo išspręstas tinkamai, be to, šie įrodymai yra gauti neleistinais būdais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. R. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti – nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti 5.000,00 Lt kompensaciją moralinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atlyginti, bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 52-57). Apeliantės nuomone:
1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, šiuo klausimu netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas, nes šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad šalių santuoka buvo faktiškai iširusi 2007 metais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių abiejų šalių kaltę.
2. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovo neturtinės žalos. Ieškovo netinkamas elgesys, santuokinių santykių nesaugojimas, nesirūpinimas ja, atsakovei susirgus onkologine liga, sukėlė bei kelia emocinį ir psichologinį sukrėtimą, gilius dvasinius išgyvenimus, todėl atsakovė pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo V. R. apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 71-77). Atsakovės nuomone teismo sprendimas ieškovo ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus esmines bylos aplinkybes, teisingai taikant bei aiškinant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, atsižvelgiant į realią faktinę situaciją byloje. Teismas, paskirdamas kiekvienam po ½ dalį turto, galimus ateityje kilti ginčus sumažinimo iki minimalios ribos, o kitokio padalinimo būdo apeliantas nepagrindė. Automobilis Mercedes Benz registruotas trečiojo asmens vardu, jis įgytas ne už santuokines lėšas, o priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad V. P. pervesta 23.000,00 Lt suma buvo jo asmeninė nuosavybė, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios lėšos yra apelianto ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė.
Be to, atsakovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2014 m. kovo mėnesį darytas fotonuotraukas, kurias nepagrįstai atsisakė prijungti pirmos instancijos teismas (T.2, b.l. 52-57). Apeliantės nuomone kitoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir tinkamai taikant teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl atsakovės pateiktų fotonuotraukų. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė E. R. pateikė 8 fotonuotraukas, darytas 2014 m. kovo 10-13 dienomis, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jos pateikti nauji įrodymai. Pagal šios bylos duomenis šalims pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo (dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos priteisimo). Atsakovė E. R. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmestas jos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santuoka pripažino iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės.
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t.y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos gali būti nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tvirtina, jog šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė teigia, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas. Tokios pozicijos šalys laikės per visą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2011 metų. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad su ieškovu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį iki 2011 m. lapkričio 22 d., o santuoka iširo tik dėl ieškovo neištikimybės, nes jau nuo 2007 m. įtarė, kad ieškovas yra neištikimas. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (šiuo atveju atsakovei) tenka įrodyti faktą (ieškovo neištikimybės jai faktą), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nors atsakovė ir tvirtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie ieškovo neištikimybę iki 2011 m. lapkričio 22 d. Nors atsakovė teigė, kad su kita moterimi ieškovas pradėjo gyventi iš karto po išėjimo iš namų 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau šios aplinkybės byloje nėra patvirtintos. Liudytojų P. J. ir V. B. parodymai, taip pat nepatvirtina šių aplinkybių, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje artimai bendravo su kita moterimi, ir apsigyveno su ja iš karto po išėjimo iš namų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad sutuoktinių santykiai pašlijo dar 2007 m., t.y. dar iki ieškovui išsikeliant iš šeimos namų (2011 m. balandžio mėn.). Pats išsikėlimas buvo nulemtas blogų ir konfliktiškų santykių su atsakove, o liudytojai P. J. ir V. B., paaiškinimus davė išimtinai apie V. R. veiksmus po 2011 m. balandžio mėn. Automobilį „TOYOTA PICNIC“ ieškovas V. R. perleido M. A. tik 2013-01-16. Teisėjų kolegija nuomone, kad vien tik iš atsakovės paaiškinimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, o jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo neištikimybę, nėra. Kaip jau ir buvo anksčiau minėta, sutuoktiniui, kuris kaltina kitą sutuoktinį neištikimybe, tenka pareiga įrodyti neištikimybės faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė ieškovo neištikimybės jai fakto (CPK 178 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinių santykiai pašliję buvo apie trejus metus iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, abiejų sutuoktinių nepasitikėjimo vienas kitu, nepagarba vienas kitam, vienas kito kaltinimai, nesirūpinimas vienas kitu, neieškojimas bendro sutarimo dėl kilusių šeimyninių problemų sprendimo, sąlygojo jų šeimyninių santykių pablogėjimą ir galiausia jų visišką nutrūkimą. Nei ieškovė, nei atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad būtų atkurti darnūs sutuoktinių santykiai ir nebandė išsaugoti santuokos, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų iš esmės pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmos instancijos teismas nekonstatavo to, jog ieškovas nekaltas dėl santuokos nutraukimo, laikydamas, kad į bylą pateiktų įrodymų visetas suponuoja išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kurie pažeidė CK 3.26-3.28 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Vien apeliantės paaiškinimų kitoks įvertinimas, negali būti pripažįstamas netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Atsakovei nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant šioms aplinkybėms, jos kaltė neturėtų būti konstatuota, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.27 str., 3.60 str. 2 d.).
Pripažinus atsakovės skundą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės atmestinu, nėra pagrindo tenkinti atsakovės skundo ir dalyje dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti 5.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo (dėl santuokinio turto padalijimo). Apeliantas V. R. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Byloje nustatyta, kad santuokos metu V. R. ir E. R. įgijo sekantį turtą – 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1.000,00 Lt, 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinį ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 250.000,00 Lt (T.1, b.l. 18-20), 4,4100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 19.000,00 Lt, 1,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., kurio rinkos vertė 6.000,00 Lt, 0,6300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt 0,8800 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt, 20/100 dalis vandentiekio bokšto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 20/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2.328,60 Lt, ½ dalį veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 37.000,00 Lt (T.1, b.l. 11-16), automobilį „TOYOTA PICNIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5.200,00 Lt (T.2, b.l. 5), t.y. šalys įgijo turto už 326.528,60 Lt. Byloje turto vertės nustatytos pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Šalys iš esmės turto vertės neginčija.
Nurodytas turtas yra įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl dalytini nutraukiant santuoką (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant aukščiau išvardintą santuokoje įgytą turtą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 163.264,30 Lt (326.528,60 /2).
Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118-3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), padalija turtą natūra, t.y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 str. 3 d.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.
Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir visą turtą – žemės sklypus, pastatus padalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis priteisdamas kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį santuokoje įgyto turto natūra. Apeliantas su tokiu padalijimo būdu nesutinka, nurodydamas, kad daiktai yra dalintini, o siekiant išvengti šalių tarpusavio konfliktų ir efektyvesnio turto valdymo, tikslingiau yra padalinti natūra konkrečius daiktus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santykiai nėra geri, šalys nuolat konfliktuoja, o konfliktinė situacija nėra laikina. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyviai ir dėl subjektyvių priežasčių neįmanoma viso santuokoje įgyto turto padalyti natūra lygiomis dalimis, nes toks turto padalijimo būdas nesuteiks šalims galimybės racionaliai turtą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, šalių bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytu ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę, kadangi konfliktuojančioms šalims būtų sudėtinga derinti interesus, susijusius su bendro turto naudojimu, kiltų nauji ginčai, t.y. nebūtų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.
Atsakovė nesutikdama su apelianto siūlomu turto padalijimo būdu, teigia, kad tokiu būdu apeliantas siekia gauti žymiai vertingesnį turtą, tačiau šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia, juolab, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje beveik visus žemės sklypus prašė priteisti ieškovui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovė gyvena gyvenamajame name, todėl ji pageidavo, kad jai būtų priteistas visas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nes ieškovas jo neprižiūri, nemoka mokesčių, neišlaiko ir t.t., nes akivaizdu, kad atsakovė yra labiau suinteresuota valdyti šį turtą (T.1, b.l. 26-29). Nors atsakovė nurodo, kad nėra sąlygų namų valdą padalinti tarp šalių natūra, tačiau iš byloje esančios Turto vertinimo ataskaitos ir prie jos esančios nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, matyti, jog tiek gyvenamojo namo patalpas, tiek ūkinio pastato patalpas galima padalinti natūra, pritaikant jas kiekvienos šalies asmeniniam naudojimui. Atsakovės argumentus, jog ieškovui gyvenamos patalpos nereikalingos, nes jis gyvena M. A. bute, yra išvykęs, nesuteikia pagrindo pagrįstai manyti, kad ieškovui priskyrus dalį gyvenamojo nebus užtikrintas nuosavybės tvarkymas ir tinkamo valdymo racionalumas. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę vertindamas aplinkybes dėl bendraturčio esminio intereso naudotis natūra bendro daikto dalimi ir šią teisę turi įgyvendinti vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo atveju atsakovės interesas gauti natūra vienai valdyti ir naudotis namų valda, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo siūlymui priteisti atsakovei didesnę namų valdos dalį (2/3 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo), ieškovui paliekant 1/3 dalį, kadangi atsakovė jame nuolat gyvena, o toks turto padalijimo variantas būtų teisingas abiem ginčo šalims.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį siūlė turtą padalinti natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priskiriant konkrečius daiktus (T.1, b.l. 87-92; 173-176), tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė ir prašė visą turtą padalinti lygiomis dalimis (T.1, b.l. 185-190). Šį atsakovės prašymą teismas tenkino. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks turto padalijimo būdas neužtikrina racionalaus ir efektyvaus turto valdymo, nėra teisingas šalių atžvilgiu. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, netinkamai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes ir šalių ginčo specifiką, pažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo parinkimą.
Kaip jau minėta, turtas esant galimybei turi būti dalinamas natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Visas šalių santuokoje įgytas turtas yra dalijamas natūra. Iš ieškinio ir priešieškinio turinio darytina išvada, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl sekančio turto: 4,4100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 19.000,00 Lt, 0,6300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt, 20/100 dalių vandentiekio bokšto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2.328,60 Lt, bei ½ dalies veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 37.000,00 Lt (T.1, b.l. 11-16) priteisimo ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį turtą padalijo lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Įvertinus bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų šio turto naudojimą, jis priteistinas ieškovui.
Ieškovas taip pat pageidavo gauti 1,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6.000,00 Lt, atsakovei priteisiant du žemės sklypus – 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1.000,00 Lt ir 0,8800 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt. Atsakovė pradiniame priešieškinyje pageidavo gauti ½ dalį 1,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6.000,00 Lt, kitus sklypus priteisiant ieškovui.
Atsižvelgiant į protingumo principą, byloje nustatytas aplinkybes, kintančias šalių pozicijas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas ieškovui V. R. priteisti 1,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6.000,00 Lt, atsakovei E. R. 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1.000,00 Lt ir 0,8800 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt.
Apeliantas taip pat nesutinka su kompensacijos išmokėjimu atsakovei už automobilį TOYOTA PICNIC, nurodydamas, kad santuokos metu buvo įgytas ir kitas automobilis Mercedes Benz A170, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėja atsakovė. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Byloje nebuvo prašoma šį automobilį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl jis nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą. Kitų registruotų automobilių įgytų santuokos metu pagal oficialius VĮ „Regitra“ duomenis nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė automobilį TOYOTA PICNIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į dalintino turto sąrašą.
Tokiu būdu ieškovui priteistina 1/3 dalis 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 250.000,00 Lt (T.1, b.l. 18-20), 4,4100 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 19.000,00 Lt, 1,3200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6.000,00 Lt, 0,6300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt, 20/100 dalių vandentiekio bokšto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2.328,60 Lt, ½ dalis veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 37.000,00 Lt (T.1, b.l. 11-16), automobilis „TOYOTA PICNIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5.200,00 Lt (T.2, b.l. 5), viso turto už 155.861,93 Lt.
Atsakovei priteistina 2/3 dalys 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 250.000,00 Lt (T.1, b.l. 18-20), 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1.000,00 Lt, 0,8800 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3.000,00 Lt, viso turto už 170.666,66 Lt.
Nenustačius priežasčių, kodėl reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 7.402,23 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog paskolindamas 23.000,00 Lt savo seseriai V. P., taip sumažino santuokinį turtą. Patį paskolos suteikimo faktą apeliantas pripažįsta. Tą patvirtina ir liudytojos V. P. rašytiniai parodymai (T.1, b.l. 163-165), išrašai iš banko sąskaitos (T.1, b.l. 58-63). Apeliaciniame skunde teigdamas, kad paskolą seseriai suteikė iš savo asmeninių lėšų, šiems savo argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų.
Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Pagal CK 3.100 straipsnio 7 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 23.000,00 Lt buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovui neįrodžius, jog paskolą seseriai jis suteikė iš savo asmeninių lėšų, ar tenkindamas šeimos interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas V. R. 2011-02-09 V. P. pervesdamas 23.000,00 Lt suma sumažino dalytino santuokinio turto masę, todėl jis privalo ½ dalį šių lėšų, t.y. 11.500,00 Lt suma kompensuoti atsakovei.
Įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 7.402,23 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, o ieškovas turi kompensuoti atsakovei 11.500,00 Lt už sumažintą dalytino santuokinio turto masę, šias sumas tarpusavyje įskaičius, iš ieškovo atsakovei priteisina 4.097,77 Lt piniginė kompensacija.
Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeičia tas teismo sprendimo dalis, su kuriomis nesutiko ieškovas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs ieškinį ir priešieškinį, priteisė šalims bylinėjimosi išlaidas už advokatų pagalbą, atlikęs įskaitymus teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 505,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra apylygės, todėl sprendimas šioje dalyje nekeistinas.
Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2.000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.2, b.l. 45-46) ir sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio paduodamas apeliacinį skundą (T.2, b.l. 44). Apeliantui V. R. šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8 punkte nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:
Priteisti ieškovui V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 4,4100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 20/100 dalių vandentiekio bokšto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), automobilį „TOYOTA PICNIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 0,8800 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Sumažinti iš ieškovo V. R. atsakovei E. R. priteistą piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažinimą iki 4.097,77 Lt (keturių tūkstančių devyniasdešimt septynių litų 77 centų).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2.500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.