- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-222-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Arvydas Žibas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- B. G.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-308/2012 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei B. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės B. G. priešieškinį ieškovui S. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. V. prašė nustatyti žemės sklypo 7149 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Druskininkų geodezija“ 2010-02-04 parengtą projektą: S. V. skirti sklypus A1 3414 kv.m., A2 71 kv.m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv.m.), viso 3575 kv.m. B. G. – B1 2663 kv.m., B2 785 kv.m., B3 36 kv.m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv.m.) bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka grindžiama iš dalies jau nusistovėjusia naudojimosi tvarka. sklypo dalį, pažymėtą projekte A, ieškovas gražiai sutvarkęs, apželdinęs dekoratyviniais augalais, pritaikęs vandens turizmu užsiimančių poilsiavimui. Toks padalijimas atitinka ir gyvenamojo namo padalijimui – naudojamų patalpų langai atgręžti į siūlomą žemės sklypo dalį. Ieškovas nuo pavasario iki vėlyvo rudens verčiasi baidarių nuomos verslu bei naudoja kluoną baidarių laikymui. Ieškovas šiuo laiku gyvena jam priklausančioje namo dalyje, naudojasi sklypo dalimi. Tuo tarpu atsakovė nuo 2007 m. sklype nesilanko ir realiai sklypu nesinaudoja, jokios veiklos nevykdo. Nustačius naudojimąsi sklypu pagal atsakovės siūlomą variantą ieškovui būtų apribota galimybė patogiai patekti vidaus keliu į kiemą gabenant baidares ir jas iškrauti kluone, nes šis kelias patektų į ieškovei priskirtą sklypo pusę. Ieškovo projekte atsakovei numatoma suteikti didesnę dalį (plotą) pievos, kuri būtų tinkama naudoti ir kur būtų galima įrengti laikinuosius statinius ar kitus daiktus.
Atsakovė B. G. pateiktu, priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal P.K. IĮ 2010-05-18 sudarytą planą, pagal kurį: B. G. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4 bendro 3517 kv.m. ploto, o S. V. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas žemės sklypo dalis indeksais- A1, A2, A3 ir A4, bendro 3517 kv.m. ploto, o sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4 , bendro 115 kv.m. ploto, paskirti bendram šalių naudojimui bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo siūloma tvarka pažeidžia sklypo bendraturčių lygiateisiškumą, bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką jam tektų kur kas vertingesnė sklypo dalis, nei atsakovei, t.y. ieškovui tektų žymiai didesnė vertingiausia namų valdos – kiemo, kuris tęsiasi iki ribos, pažymėtos taškais 12 ir 15, dalis. Atsakovei liekanti kiemo dalis yra žymiai mažesnė, siauresnė, t.y. naudojimasis kiemu jai būtų kur kas mažiau patogus ir racionalus, nei ieškovui. Tuo tarpu nustatant naudojimąsi neužstatyta ir faktiškai nenaudojama sklypo dalimi, esančia Merkio upės pakrantėje, ieškovas atsakovei siūlo paskirti daugiau nei dvigubai didesnę dalį, negu jam. Šioje sklypo dalyje yra didelis nuolydis, todėl bet kokia ūkinė veikla čia negalima. Įvairūs ribojimai šalia upės yra įtvirtinti ir įstatyminiu reglamentavimu (LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9.1. p. nustatyta 100 m. upės apsauginė juosta, o esant šlaitui – 50 m.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Nustatė 0,7149 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal P. K. individualios įmonės 2010-05-18 parengtą projektą ir priskyrė naudojimui: B. G. - sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4, bendro 3517 kv.m. ploto; S. V. - sklypo dalis, pažymėtas indeksais A1, A2, A3 ir A4, bendro 3517 kv.m. ploto; B. G. ir S. V. bendram naudojimui - dalis C1, C2, C3 ir C4, bendro 115 kv. m. ploto. Priteisė iš ieškovo atsakovei 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3000 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Teismas, sprendė, jog ieškovo numatytas naudojimosi tvarkos nustatymas pažeistų atsakovės teises, kadangi ieškovui tektų žymiai didesnė, vertingiausia namų valdos – kiemo, kuris tęsiasi iki ribos, pažymėtos taškais 12 ir 15 dalis, t.y. jau seno susiformavusio kiemo, kur yra lygi teritorija ir patogi naudojimui. Atsakovei liekanti kiemo dalis būtų žymiai mažesnė, siauresnė, t.y. naudojimasis kiemu atsakovei būtų kur kas mažiau patogus ir racionalus, nei ieškovui. Tuo tarpu nustatant naudojimąsi neužstatyta ir faktiškai nenaudojama sklypo dalimi, esančia Merkio upės pakrantėje, ieškovas atsakovės naudojimui siūlo paskirti daugiau nei dvigubai didesnę dalį, negu jam. Šioje sklypo dalyje yra didelis nuolydis, todėl bet kokia ūkinė veikla čia negalima, ten auga tik pieva. Be to, šią dalį, kaip esančią šalia upės, paliestų įvairūs ribojimai, kurie yra įtvirtinti teisės aktais. Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9.1. p. yra nustatyta 100 m. upės apsauginė juosta, o esant šlaitui – 50 m. Nurodė, kad ieškovas bendram naudojimuisi skiriamus plotus priskiria po ½ dalį plotų C (93,65, 22 kv.m.). Pagal tokią ieškovo S. V. prašomą nustatyti bendro naudojimo tvarką yra neaišku kokia konkrečia, bendra žemės sklypo dalimi galės naudotis ieškovas ir atsakovė, kadangi ieškovas konkrečios, realios dalies nenustatė ir plane nenurodo. Pagal atsakovės nurodomą naudojimosi tvarką abiems bendraturčiams tektų po 3517 kv.m. individualiam naudojimui bei po 57,5 kv.m. bendro naudojimo žemės, bendraturčiams būtų užtikrintas patekimas prie ūkinių pastatų. Teismas sprendė, jog atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir užtikrintų, racionalų namų valdos žemės sklypo naudojimą. Žemės sklypo šlaite, Merkio upės pakrantėje, naudojimosi tvarka nustatytina atsižvelgiant į kiemo ir pastatų padalijimą. Ieškovui skirtina vakarinė šio sklypo dalis A1, kuri sudaro 1378 kv.m., o atsakovei – rytinė dalis B1, kuri sudaro 1730 kv.m. Atsakovės dalis 352 kv.m. būtų didesnė, nei ieškovo, kad tokiu būdu galima kompensuoti mažesnę atsakovei tenkančią ūkinio kiemo dalį. Teismas konstatavo, jog ginčo žemės sklypo yra namų valdos žemės sklypas. Tai nėra ūkinės - komercinės paskirties sklypas, todėl ieškovo argumentas, kad jam bus nepatogu naudotis tokia tvarka, kaip prašo nustatyti atsakovė dėl jo vykdomos veiklos - baidarių nuomos, negali turėti reikšmės naudojimosi tvarkai nustatinėti. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodomi želdiniai buvo pasodinti iki nuosavybės teisių atsiradimo ieškovui ir atsakovei, todėl jų priskyrimas konkrečiam naudotojui nesuteikia pagrindo laikyti, kad ieškovas yra to daugiamečio želdinio savininkas. Kaip ir nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas yra daugiamečio želdinio savininkas, kai jis kilus ginčui ir nenustačius naudojimo tvarkos su bendraturčiu, be kito bendraturčio sutikimo pasodino tokius želdinius. Teismas ieškovo nurodomas aplinkybes, kad pagal atsakovės prašomą nustatyti tvarką jam būtų trukdoma naudotis bendro naudojimo kiemo įrenginiais – šuliniu, tualetu vertino kaip nepagrįstas, kadangi apie šulinį nustatytinas 9 kv. m., o apie lauko tualetą – 22 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės plotas, kuris yra pakankamas šalims naudotis minėtais kiemo įrenginiais. Teismas nustatė, jog kelias, kuris yra naudojamas patekimui į žemės sklypą, esantis vakarinėje pusėje, yra tik pradžioje nuo kaimo kelio sustiprintas žvyru ar skalda, t.y. nėra šalių nutiestas, suformuotas seniai ir buvo naudojamas ankstesnių žemės sklypo savininkų. Teismas konstatavo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė turi realias galimybes įsirengti įvažiavimą nuo kaimo gatvės, kadangi žemės sklypai pagal atsakovės nurodytą naudojimosi tvarką prieina prie kaimo gatvės ir yra pakankamai žemės sklypo ploto kiekvienam bendraturčiui pasidaryti atskirus įvažiavimus. Teismas nustatė, jog ieškovas turėtų galimybę įsirengti įvažiavimo vartus link kluono, kadangi ten nėra jokių gamtinių kliūčių ar kitokių trikdžių padaryti įvažiavimą į kiemą bei tam nebūtų reikalinga jokie kapitaliniai įdėjimai. Ieškovas per jam priskirtą kiemo dalį bei bendro naudojimo žemę (C3-41 kv. m.) turėtų pilną galimybę privažiuoti prie kluono vykdyti savo nurodomai ūkinei veiklai-baidarių privežimui saugoti kluone ir šiuo atveju ieškovui nereikėtų perkelti plastmasinio lauko baseinėlio (apie 1x 1,20 m pločio), pastatytų kiemo puošybos elementų, esančių zonoje tarp taškų 4 -5-6 (pagal atsakovės planą).Esant šioms aplinkybėms teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė prašo priteisti turėtas išlaidas: 132 litus sumokėto žyminio mokesčio, 2000 litų advokato, dalyvavusio byloje pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus dėl tokių išlaidų – kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį ir advokato kontoros kvitą. Teismas priteisė atsakovei 132 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, atsakovės advokatės turėtos išlaidos pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos, nes dalyvavo bylos nagrinėjime tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje bei neteikė dokumentų apie advokato darbo apmokėjimą už dalyvavimą nagrinėjant bylą po sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš naujo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; prie bylos prijungti S. V. medicinos dokumentų išrašą ir Darbingumo lygio pažymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, t.y. priimtas pažeidžiant ir netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, netinkamai įvertinus svarbias faktines aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl naikintinas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
Sprendimu nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, buvo pažeistas teisėtumo kriterijus, kadangi tokia tvarka (atsakovės pateikta) objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl žemės sklypo naudojimo, ir kartu pažeidžia socialinės taikos principą. Sprendimu visiškai nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovės pasiūlytai tvarkai (vienam bendraturčiui), kuri realiai nesinaudoja nei statiniais esančiais žemės sklype nei pačiu žemės sklypu (jo dalimi) ir nepagrįstai atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka laikoma kaip priimtiniausia, nepažeidžianti ieškovo interesų.
Visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas sprendimo argumentas, jog ieškovo pateiktame žemės sklypo naudojimo projekte neaišku, kokia konkrečia, bendra žemės sklypo dalimi galės naudotis ieškovas ir atsakovė, nes ieškovas konkrečios, realios dalies nenustatė ir plane nenurodo. Ieškovo pateiktame plane žemės sklypo bendro naudojimo vietos (dalys) aiškiai pažymėtos simboliais C (Cl, C2, C3), nurodyti atstumai (matmenys).
Atsakovės pateiktame plane žemės sklypo bendro naudojimo dalys (vietos) yra per siauros, neproporcingos ir nepatogios naudotis. Atsakovės plane taškuose 67-68 bendros naudojamos žemės plotis sudaro 3 metrus, o taškuose 90-91, tik 2 metrus. Akivaizdu, jog esant reikalui naudotis transporto priemonėmis (pvz.: patekimui prie pastatų, remontui ir pan.), bus sudėtinga išsisukti nepatekus ant kitam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies, tokiu būdu užprogramuojant konfliktus ateityje. Ir priešingai, ieškovo plane nustatytos žemės sklypo bendro naudojimo vietos yra daug patogesnės patekti prie bendraturčių statinių dalies bei reikalui esant užtikrintų patogų patekimą su transporto priemonėmis ar kitokia technika. Atsakovės plane visiškai nepagrįstai nustatytas (priskirtas) bendro naudojimo 22 kv.m. plotas statiniui (tualetui), kuris neregistruotas viešame registre, nepadalintas, ir kuris net nepriklauso nei atsakovei nei ieškovui. Tuo tarpu Atsakovės plane šuliniui nustatytas tik 9 kv.m. bendras plotas, o ieškovo daug patogesnis - 22 kv.m. bendro naudojimo plotas. Taigi šiuo požiūriu prioritetas turėjo būti teikiamas ieškovo projektui (planui), kuris daug patogesnis dėl bendro naudojimo plotų, labiau atitinka socialinės taikos kriterijų bei užtikrins kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje.
Nesutinka su sprendimo motyvu, jog ieškovo plane pateikta žemės sklypo naudojimo tvarka (bendraturčių dalys) pažeidžia atsakovės interesus. Pirmiausia, atsakovė pati pripažino, jog realiai nesinaudoja nei statiniais esančiais žemės sklype nei pačiu žemės sklypu (CPK 187 str., 182 str. 5 p.), jo netvarko, neprižiūri (tai akivaizdžiai patvirtina ir apžiūra vietoje). Atsakovės teiginiai, jog jai tai daryti trukdo ieškovas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ir priešingai, ieškovas gyvena ir naudojasi žemės sklype esančiais statiniais (jų dalimi) bei žemės sklypu, jį prižiūri, tvarko, remontuoja, todėl ir prioritetas turi būti teikiamas ieškovo pateiktam planui, kuris, priešingai nei teigiama sprendime, nepažeidžia teisėtumo kriterijaus, nes bendraturčiams, šiuo atveju atsakovei, tenkanti žemės sklypo dalis yra faktiškai vienodos. Sprendime padarytos išvados, jog atsakovei tenkanti žemės sklypo dalis yra mažiau vertingesnė, taip pat žemės sklypo zonavimas ir t.t., nepagrįsta jokiais įrodymais, vertinimais ar išvadomis ir laikytina sprendimo prielaidomis. Kaip pats teismas pripažino, visas žemės sklypas yra vienos paskirties, t.y. namų valda. Sprendime nurodomi apribojimai, taikomi abiems bendraturčiams ir visam žemės sklypui. Be to sprendime minėti apribojimai, taikomi tik statant naujus statinius. Jokių įrodymų, jog atsakovė išviso galės (turės teisę) žemės sklype statyti naujus statinius, nepateikusi. Be to žemės sklypui taikomi ir kiti apribojimai susiję su saugomomis teritorijomis.
Ieškovas yra sutvarkęs žemės sklypą (aplinką), sutvirtinęs žemės sklypo vidaus kelią. Šiems ieškovo veiksmams atsakovė niekada neprieštaravo, nereiškė jokių pretenzijų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, jog žemės sklypo vidaus kelias egzistavo visada (nuo seno). Todėl sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus. Paveldėjimas įvyko 2005 metais, ir nuo to laiko su atsakove buvo susitarta dėl žemės sklypo naudojimosi, t.y. kuria dalimi naudosis ieškovas. Ginčus atsakovė pradėjo inicijuoti nuo 2007 metų. Aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, kuri atitinka ieškovo pateiktą projektą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, patvirtina ir faktas pati atsakovė 2008 m. inicijavo ginčą teisme bei prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Būtent tuomet atsakovės pateiktas projektas faktiškai atitiko dabar pateikiamą ieškovo projektą, tačiau ginčas buvo kilęs tik dėl patekimo į kluoną (naudojimosi kluonu). Šių aplinkybių teismas sprendimu nevertino, nesiaiškino, kodėl šiuo metu (teikiant priešieškinį) buvo pakeista atsakovės pozicija.
Atsakovės pateiktame plane ieškovui patekimas į kluoną yra apsunkintas, nes palikta tik 3 m. pločio kiemo dalis (nuo taško 72 iki 73). Į kluoną ieškovui būtina patekti automobiliu (baidarių laikymui), todėl toks plotas negali užtikrinti tinkamo patekimo bei užprogramuos konfliktus ateityje, nes ieškovas transporto priemone užvažiuos (pateks) ant atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies. Tuo tarpu ieškovo plane šis atstumas siekia 5 m. (taškai 62-63), ir yra žymiai patogesnis, priimtinesnis bei nepažeidžia atsakovės interesų.
Ieškovo faktiškai naudojamame žemės sklype yra jo pastatyti statiniai (įrenginiai), t.y. pavėsinė, baseinas, kiti daiktai (jie priskirtini prie nesudėtingų (laikinų) statinių (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) Pati atsakovė niekada neprieštaravo ir sutiko, jog tokie įrenginiai būtų statomi ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Sprendimu nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovui tenkančioje dalyje pastatytus laikinuosius statinius (konkrečiu atveju pavėsinę, tvorą), reikėtų išardyti (nugriauti), sudarkyti aplinką, kadangi reikėtų keisti patekimą į žemės sklypo dalį, tenkančią ieškovui, ieškovas negalėtų naudotis žemės sklypo vidaus keliu, kuriuo naudojosi iki šiol.
Sprendimu neįvertinta aplinkybė, jog šiuo metu ieškovas yra neįgalus, turi rimtų sveikatos sutrikimų (dokumentai pridedami), todėl atlikti naujo kelio (įvažiavimo) įrengimą (statybą), ieškovui bus sudėtinga. Šių dokumentų (įrodymų) pateikimo būtinybė iškilo dabar, priėmus Sprendimą ir jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl atsižvelgiant į CPK 314 str., jie prijungtini prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog patekimą į žemės sklypą tvarką galės įsirengti kiekvienas bendraturtis atskirai, tačiau nepatikrino (nesiaiškino), ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Saugomų teritorijų, Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (LAT 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006) ir ar tai patogu, kokios išlaidos dėl to gali būti patirtos, turint omenyje, jog ieškovas naudojasi nuo seno žemės sklype buvusiu patekimu (vidaus keliu). Atsakovei taip pat netrukdoma juo naudotis. Tuo tarpu šis patekimas netenkina tik atsakovės, todėl ji turėjo spręsti, dėl kito patekimo (įvažiavimo) į žemės sklypą įsirengimo, o ne esamo patekimo (įvažiavimo) į žemės sklypą naikinimo, ieškovo įrengtų laikinųjų statinių griovimą ir pan.
Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovo vykdoma veikla neturi reikšmės nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes tai reiškia naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus pažeidimą (nesilaikymą). Ieškovo vykdoma veikla yra susijusiu su jo pragyvenimui skirtų lėšų gavimu, nes kitų pajamų ieškovas neturi ir yra neįgalus. Sprendime kalbant apie atsakovės interesus, akcentuojamas atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies didelis nuolydis bei dėl to negalėjimas verstis ūkine komercine veikla. Tuo tarpu sprendime ieškovo interesai verstis ūkine veikla, laikomi nesvarbiais, nes žemės sklypas nėra ūkinės komercinės paskirties, nurodomi apribojimai. Nors jokios įtakos šie apribojimai ieškovo vykdomai veiklai žemės sklype neturi.
Naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t.y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Ieškovas gyvena žemės sklype (sodyboje). Baidarių nuoma verčiasi teisėtai, turėdamas leidimus, mokėdamas už tai mokesčius valstybei ir tai yra ieškovo pragyvenimo šaltinis. Žemės sklype esančius statinius (kluoną) naudoją baidarių laikymui. Tuo tarpu atsakovė, kaip pati pripažino, jog žemės sklype nesilanko, realiai juo nesinaudoja, jokios veiklos nevykdo. Sprendimu patvirtinus atsakovės pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovui apribota galimybė patogiai patekti į žemės sklypą gabenant baidares. Būtent ieškovo pasiūlytame projekte atsakovei ir suteikiama didesnė dalis (plotas) pievos, kuri tinkama naudoti, t.y. galima įrengti laikinuosius statinius (pvz. pavėsinę), kitus daiktus ir t.t. Nesutinka su sprendime nurodoma aplinkybe, jog šioje žemės sklypo dalyje didelis nuolydis. Nuolydis (be pievos) yra ieškovui tenkančioje mažesnėje dalyje, o atsakovei tenkančioje dalyje yra pieva (nuolydis netrukdo atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi - pieva). Todėl sprendimo argumentas, jog pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovei tektų žymiai mažesnė, siauresnė ar mažiau vertingesnė žemės sklypo dalis yra nepagrįstas bei atsakovės neįrodytas.
Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog atsakovė patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje iš ieškovo priteista 3000 Lt. Atsakovė privalėjo teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė B. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Tarp bendraturčių esant konfliktinei situacijai, kuri tęsiasi jau daug metų, svarbu nustatyti kuo mažiau bendro naudojimo objektų, o šiuo konkrečiu atveju - kuo mažesnį, tačiau užtikrinantį racionalų abiejų bendraturčių naudojimąsi jiems paskirtomis pastatų dalimis, žemės sklypo plotą. Tokias sąlygas atitinka pirmos instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka pagal atsakovės pateiktą projektą. Bendro naudojimo žemės sklypo plotas pagal atsakovės pateiktą projektą sudaro 115 kv.m., kai tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą projektą-net 180 kv.m.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad per siauros žemės sklypo dalys yra taškuose 67-68, kur bendros naudojamos žemės plotis sudaro 3 m., ir taškuose 90-91, kur plotis yra 2 metrai. Plotis taškuose 67-68 yra tos žemės sklypo dalies, kurioje bendras naudojimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę ieškovui patekti prie jam paskirtos naudotis ūkinio pastato (tvarto) dalies, 3 metrų plotis yra pakankamas privažiavimui su bet kokia normalių gabaritų transporto priemone. Atstumas taškuose 90-91, kuris sudaro du metrus, yra paliktas bendram naudojimui tuo tikslu, kad ieškovas galėtų prižiūrėti, remontuoti ir pan., jo naudojimuisi paskirtą tvarto dalį, ir toks atstumas yra tikrai pakankamas pastato priežiūrai ir eksploatacijai.
Lauko tualetas, nors ir neregistruotas, faktiškai stovi dar nuo to laiko, kai pastatų savininkas buvo šalių tėvas V. V., ir yra skirtas bendram naudojimui. Teisę naudotis tualeto pastatu turi kiekvienas iš bendraturčių, todėl ir žemė, ant kurios jis stovi, turi būti paskirta bendram šalių naudojimui. Tualetą yra reikalinga tinkamai prižiūrėti, eksploatuoti, fekalijų šalinimą atliekant technikos pagalba, todėl šiam pastatui atsakovės pateiktame projekte ir buvo numatytas 22 kv.m.. bendro naudojimo plotas.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad šuliniui yra priskirtas tik 9 kv. m. bendro naudojimo plotas, pažymi, kad pagal atsakovės pateiktą projektą šulinys stovi ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, tačiau prie pat atsakovės sklypo dalies, todėl kiekvienas iš bendraturčių gali naudotis ar valyti šulinį iš jam naudojimuisi paskirtos teritorijos, kas šiuo atveju leidžia paskirti bendram naudojimui mažesnę, nei tualeto pastatui, žemės sklypo dalį.
Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o sodyba (duomenys neskelbtini) kaime jis naudojasi šiltuoju metų laiku. Atsakovė šiuo metu nesinaudoja pastatais ir žemės sklypu dėl tos priežasties, kad bendras naudojimasis nuo pat nuosavybės įgijimo pradžios tarp šalių pasibaigdavo konfliktais. Tai, kad sprendžiant paveldėtos tėvo sodybos tvarkymo ir naudojimosi ja reikalus tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, patvirtina ir byloje pateikti Varėnos r. Policijos komisariato 2008-05-21 ir 2009-08-31 raštai dėl pareiškimų tyrimo.
Pagal ieškovo pateiktą projektą, kuris, apelianto teigimu, atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, atsakovei tektų žymiai blogesnė, t.y. mažiau patogi naudotis ir atitinkamai, mažiau vertinga, žemės sklypo dalis. Nežiūrint į tai, kad viso sklypo paskirtis (namų valda) yra ta pati, sklypo panaudojimas yra labai skirtingas. Pati vertingiausia sklypo dalis yra ta, kur stovi gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai ir čia esantis kiemas. Jau vien vizualiai vertinant ieškovo pateiktą projektą akivaizdžiai matyti, kad atsakovei siūloma paskirti naudotis kiemo dalis yra žymiai siauresnė. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje dar stovi du pagrindiniai ūkiniai pastatai (tvartas ir kluonas), kurių naudojimasis paskirtas lygiomis dalimis abiems bendraturčiams, ir dar atsakovės naudojimuisi skirtiną dalį paliekant gerokai siauresnę, nei ieškovo, akivaizdu, kad pagal ieškovo teikiamą projektą jam tenkančia naudotis būtų daug patogiau, nei atsakovei. Sklypo dalis, kur baigiasi kiemas, link Merkio upės, yra faktiškai nenaudojama, čia yra tik pieva, dalis sklypo apaugusi krūmokšniais. Šioje sklypo dalyje yra didelis 12-14 metrų nuolydis, ką patvirtina byloje pateikta topografinio vietovės žemėlapio ištrauka su geodezijos specialisto P. K. pažymėtais aukščiais. Tai, kad šioje sklypo dalyje yra didelis nuolydis, patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, be to, šalys, jų atstovai bei pirmos instancijos teismas tuo galėjo vizualiai įsitikinti apžiūrėdami sklypą vietoje. Nurodytos aplinkybės dėl reljefo vienareikšmiškai patvirtina šios sklypo dalies mažesnį vertingumą, o tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog pirmos instancijos teismo išvados dėl šios sklypo dalies vertės nepagrįstos jokiais įrodymais, vertinimais ar išvadomis.
Nesutinka su teiginiu, kad ieškovas kiemo įrenginius (pavėsinę, baseinėlį) įrengė turėdamas atsakovės sutikimą. Aštrūs nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos tarp šalių vyko nuo pat sodybos paveldėjimo, ir ieškovas su atsakove jokių sklypo tvarkymo darbų niekada nederino. Be to, tokį laikiną statinį, kaip pavėsinė, yra nesudėtinga perkelti į kitą vietą, jeigu tai iš viso būtų reikalinga, juo labiau, jog ieškovas per visą savo šeimininkavimo sodyboje laikotarpį jau ne kartą pavėsinę yra kilnojęs iš vienos vietos į kitą. Tokio apeliaciniame skunde nurodyto teritorijos tvarkymo statinio, kaip šaligatvis, ginčo žemės sklype iš viso nėra. Apelianto įrengtas baseinėlis nėra kažkoks kapitalinis įrenginys, tai tik plastikinis į žemę įleistas apie 1 kv.m. ploto įrenginys, kurį reikalui esant, nėra sudėtinga perkelti į kitą vietą. Be to, kaip pagrįstai nurodo pirmos instancijos teismas, tai daryti, dalyje nuardžius tvorą ir taip įsirengus kitą įvažiavimą prie kluono, apeliantui iš viso būtų nereikalinga.
Dėl kiemo viduje esančio kelio, kurį akcentuoja apeliantas, tai jo dalis, o būtent įvažiavimas nuo kaimo gatvės iki įėjimo į ieškovo naudojamą namo dalį bei vartai lieka ieškovo naudojime. Jam lieka ir ta keliuko dalis, kurią ieškovas yra kiek pažvyravęs. Visoje kitoje dalyje sklypo vidaus kelias yra tik išvažinėtas, o ne kaip kitaip įrengtas, todėl tokiu pat būdu galimas ir kito kiemo vidaus kelio įrengimas. Atsakovei taip pat teks atlikti savo įvažiavimo, o taip pat ir kiemo vartų į jai paskirtą sklypo dalį, įrengimą. Tam tikri darbai, teismo sprendimu nustatant naudojimosi tvarką tarp besiginčijančių bendraturčių, yra neišvengiami, ir jie turėtų vienodai tekti abiems šalims. Tuo tarpu ieškovas siekia, jog būtų nustatyta tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią jis vienas naudotųsi vidaus keliuku, vartais, kurie buvo įrengti dar esant gyvam šalių tėvui, o atsakovei visai tai tektų įsirengti iš naujo savo darbu iš lėšomis. Tokia situacija neatitiktų bendraturčių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų.
Ieškovo nurodytas argumentas, jog jis turi sveikatos problemų, yra neįgalus, nesudaro pagrindo suteikti jam prioritetą nustatant naudojimosi tvarką, juolab kad sveikatos būklė, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, visiškai jam netrukdo užsiimti baidarių verslu.
Ieškovo vykdoma ūkinė veikla taip pat neturėtų būti prioritetas, nustatant ieškovui patogesnį, nei atsakovei, naudojimąsi. Šio sklypo naudojimo turistų priėmimui klausimo ieškovas su atsakove niekada nederino, nors vakarojančių turistų keliamas triukšmas namų valdoje tikrai nebūtų patogus sklypo bendraturčiui. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie savo vykdomą baidarių nuomą, be to, įprastai, bendroje nuosavybėje esantį turtą naudojant ūkinei veiklai, bendraturčio sutikimas yra būtinas, todėl kyla abejonės, ar ši veikla yra teisėta. Ginčo žemės sklypas yra ne ūkinės komercinės paskirties, o namų valda, todėl su tuo susiję apelianto argumentai, jokios esminės reikšmės neturi.
Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo įrašytas jos pateiktame priešieškinyje, o byloje yra pateikti atsakovės šiame procese nuo pat proceso pradžios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai) bendrai 3000 Lt sumai. Byloje yra aiškus advokatės paruoštų procesinių dokumentų skaičius, teismo posėdžių skaičių ir trukmę bei advokatės dalyvavimą juose patvirtina teismo posėdžių protokolai, todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsakovės naudai, pagrįstai priteisė ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė materialinės teisės normas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis šalys yra 0,7149 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, bendraturčiai. Šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio ginčo žemės sklypo. Bendraturčiams nesutarus dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos ieškovas siūlė nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą, o atsakovė priešieškiniu siūlė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal kitą projektą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatė pagal atsakovės pateiktą projektą.
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimus susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Nutartyse išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Taip pat, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje nustatytus faktinius duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjantis teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos. Iš analizuojamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygino ir analizavo tiek ieškovo, tiek ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių apsaugos ir jų interesų pusiausvyros išlaikymo aspektais ir sprendė, jog atsakovės siūlomas projektas labiau atitinka geresnio įgyvendinimo naudojimo teisės kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo padaryta išvada neprieštarauja C K 4. 75, C K 4. 81 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms.
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą atsižvelgė į įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 15d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-547/2008 tarp šalių nustatytą pastatais naudojimosi tvarką. Atsakovei paskyrus naudotis gyvenamojo namo dalimi rytinėje pusėje, o ieškovui palikus naudotis šio pastato vakarine dalimi, o taip pat ieškovui ir atsakovei nustačius kitais ūkio pastatais naudojimosi tvarką apylinkės teismas pagrįstai laikė atsakovės pateiktą projektą dėl žemės sklypu tvarkos nustatymo racionalesniu, ekonomiškesniu ir patogesniu. Teismas savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka neatitinka anksčiau nusistovėjusios tvarkos yra nepagrįsta, nes faktiškai šalys pagal ieškovo siūlomą projektą žeme niekada nesinaudojo. Ta aplinkybė, kad tokia kokią siūlo ieškovas nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką naudojosi jo tėvas būdamas vieninteliu namų valdos savininku negali būti priimtina sprendžiant ginčą tarp bendraturčių. Teismas spręsdamas tarp šalių ginčą ir nustatydamas žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlymą atsižvelgė ir į tai, kad šalims būtų užtikrintas patekimas prie bendrojo naudojimo ūkio pasatų ir sklype esančių įrenginių. Nustatyta, kad šalys nuolat konfliktuoja, todėl teismas tokiu būdu pašalino prielaidas kilti tarp šalių ginčams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektu įvertino atsakovės pateiktą projektą ir sprendė, kad šalys turi realias galimybes įsirengti naujus įvažiavimus nuo kaimo gatvės. Teismas nustatė, kad ieškovui įsirengti įvažiavimą nėra jokių kliūčių ir nesudėtinga. Tai atlikęs jis galės pilnai patekti prie jam paskirtos naudotis kluono dalies ir privežti baidares. Nurodytas aplinkybes teismas nustatė atlikęs vietos apžiūrą (b. l. 146). Spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą ir nustatydamas žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal atsakovės projektą teismas įvertino ir teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl žemės sklypų formavimo. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad faktiškai šiuo metu jo naudojamame sklype yra sutvarkyta aplinka ir gavus atsakovės sutikimą yra pastatyta pavėsinė bei įrengtas baseinas, todėl paskyrus šalims naudotis sklypu pagal atsakovės pasiūlymą reiktų išardyti pavėsinę bei tvorą. Atsakovė tvirtina, kad įsirengti statinius niekada jokių sutikimų nedavė, tarp šalių nesutarimai prasidėjo po sodybos paveldėjimo. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovė buvo davusi sutikimą įsirengti ieškovui baseiną, pavėsinę, todėl spręstina, kad ieškovas tai atliko savavališkai. Minėti statiniai nėra įteisinti ir yra laikini, todėl juos perkelti nėra sudėtinga. Galiausiai apeliantas teikdamas tokius argumentus konkrečiai ir nenurodo kuo būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertino tiek ieškovo ieškinyje, tiek ir atsakovės priešieškinėje nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus.
Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis darė išvadą, kad atsakovės siūlyta turtu naudojimosi tvarka labiau atitinka įstatyme ir teismų praktikoje suformuotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia apelianto teisių bei teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos ir padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų įvertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis ). Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą teisingu ir konstatuoja, kad naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu taip pat keliamas teismo priteistų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 3000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovo reikalavimai buvo atmesti, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje yra pateikti kvitai, kurie patvirtina, jog atsakovė yra patyrusi 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priešingai, nei teigia apeliantas, tiek minėti kvitai, tiek prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (b.l. 65, 99, 121). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsakovė patyrė 2000 Lt išlaidų, tačiau kartu nurodė, jog šias išlaidas patvirtina advokato kvitai Nr. 560717 ir Nr. 590807, t.y. teismas įvertino visus atsakovės pateiktus kvitus, pagal kuriuos bendra suma advokato pagalbai apmokėti sudaro 3000 Lt. Taigi, ta aplinkybė, jog teismas suklydo nurodydamas bendrą išlaidų sumą, tačiau byloje esant duomenims apie bendrą išlaidų sumą bei teismui įvertinus minėtus duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė patyrė tik 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, jog 1000 Lt buvo sumokėta advokatei už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimo (b.l. 94-99). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartimi ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintas, atsakovės B. G., atstovaujamos P. G., priešieškinys paliktas nenagrinėtu, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartimi buvo patenkinta 50 % ieškovo (apelianto) reikalavimų, atsakovei B. G. atlygintina išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą mažintina iki 500 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Vadovaujantis išdėstytu, bendra iš ieškovo atsakovei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 2500 Lt.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai skunde kartojasi ir yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles atsakovei priteistino apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti iš ieškovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 2500 Lt.
Iš ieškovo S. V. priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. G. turėtų apeliacinės instancijos teisme.