- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 2-226-308/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00441-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- B. G.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas, Stasė Jovaišienė
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovui S. V. atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, atsakovei B. G., atstovei advokatei Stasei Jovaišienei žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo S. V. ieškinį atsakovei B. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės B. G. priešieškinį ieškovui S. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. V. pateiktu ieškiniu prašo padalinti žemės sklypą 7149 kv.m. ploto, esantį Puvočių k.Varėnos r., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimui pagal UAB „Druskininkų geodezija“ 2010-02-04 parengtą projektą : S. V. skirti sklypus A1 3414 kv.m., A2 71 kv.m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv.m.), viso 3575 kv.m. B. G. – B1 2663 kv.m., B2 785 kv.m., B3 36 kv.m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv.m.) bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė B. G. pateiktu,priešieškiniu prašo nustatyti 0,7149 ha ploto namų žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Puvočių k.Varėnos r. , nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio B. G. ir S. V. naudojimosi tvarką pagal P.Klimansko IĮ 2010-05-18 sudarytą planą, pagal kurį : B. G. paskirti naudotis sklypo dalis , pažymėtas indeksais B1,B2,B3 ir B4 bendro 3517 kv.m. ploto, o S. V. paskirti naudotis sklypo dalis , pažymėtas žemės sklypo dalis indeksais- A1, A2, A3 ir A4, , bendro 3517 kv.m. ploto,o sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4 , bendro 115 kv.m. ploto, paskirti bendram šalių naudojimui bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašo tenkinti. Ieškovas ir jo atstovas prašo priešieškinį atmesti. Jie nurodo, kad atsakovė visiškai nesirūpina žemės sklypu. Netinkamas atsakovės prašomas nustatyti priėjimas prie šulinio, tualeto, ūkinio pastato.Palaiko ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovo nurodytus motyvus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovo siūlomą variantą.Nurodo,kad nustatant naudojimosi tvarką turėtų būti taikomi kriterijai: 1)teisėtumas,2)realiųjų dalių adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje,3)socialinės taikos užtikrinimas ir proprocingumas,4)naudojimosi daiktu racionalumas(patogumas )ir efektyvumas,5 )faktinių nuosavybės santykių stabilumas.Mano,kad atsakovės pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus.Tarp šalių buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai.Atsakovė pripažįsta,kad ji realiai žemės sklypu nesinaudoja,bei kad ieškovas naudojasi sklypo dalyje užsiima ūkine-komercine veikla.Ieškovas yra sutvirtinęs vidaus kelią per jo naudojamą žemės sklypo dalį,bei atsakovė tam neprieštaravo.2008 m atsakovė buvo inicijavusi ginčo sprendimą dėl sklypo,kur pateiktu projektu faktiškai atitiko dabar jo(ieškovo) pateiktą projektą,bei tada ginčas buvo tik dėl patekimo į kluoną(naudojimosi kluonu),t.y.dėl nepatogumo iškrauti jame baidares.Ieškovo faktiškai naudojamame žemės sklype yra jo pastatyti įrenginiai ,t.y.pavėsinė,baseinas,kiti daiktai,sutvarkyta aplinka,kas patvirtinama pateiktomis fotonuotraukomis.Pakeitus naudojimosi tvarką ieškovui tektų išardyti ir perstatyti laikinuosius statinius,įrenginius,kitus daiktus,bei taip sudarkyti aplinką,kadangi reiktų keisti patekimą į kiemą.Ieškovas negalėtų naudotis žemės sklypo vidaus keliu.Atsakovė nepatikrino,ar tokie pakeitimai atitiktų teisės aktų (Saugomų teritorijų,Statybos įstatymo,statybinių techninių reglamentų ir kt.)reikalavimus.Ieškovo dabartinis naudojimasis žemės sklypo dalimi nepažeidžia atsakovės interesų.Ieškovas nuo pavasario iki vėlyvo rudens verčiasi baidarių nuomos verslu,bei naudoja kluoną baidarių laikymui.Ieškovas šiuo laiku ir gyvena jam priklausančioje namo dalyje,bei naudojasi sklypo dalimi.Tuo tarpu atsakovė nuo 2007 m sklype nesilanko ir realiai sklypu nesinaudoja,jokios veiklos nevykdo.Atribojus naudojimąsi sklypu pagal atsakovės siūlomą variantą ieškovui būtų apribota galimybė patoguiai patekti vidaus keliu į kiemą gabenant baidares ir jas iškrauti kluone,nes šis kelias patektų į ieškovei priskirtą sklypo pusę.Ieškovo projekte atsakovei numatoma suteikti didesnę dalį(plotą) pievos,kuri būtų tinkama naudoti ir kur būtų galima įrengti laikinousius statinius ar kitus daiktus.
Atsakovė B. G. su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad siūloma tvarka pažeidžia sklypo bendraturčių lygiateisiškumą, bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką jam tektų kur kas vertingesnė sklypo dalis, nei jai. Ieškovas siūlo, kad jo naudojimuisi būtų paskirta 3574 kv.m., jai - 3575 kv.m sklypo, kas iš pirmo žvilgsnio idealiai atitiktų turimas nuosavybės dalis. Tačiau faktiškai ieškovui tektų žymiai didesnė vertingiausia namų valdos – kiemo, kuris tęsiasi iki ribos, pažymėtos taškais 12 ir 15, dalis. Jai liekanti kiemo dalis yra žymiai mažesnė, siauresnė, t.y. naudojimasis kiemu jai būtų kur kas mažiau patogus ir racionalus, nei ieškovui. Tuo tarpu nustatant naudojimąsi neužstatyta ir faktiškai nenaudojama sklypo dalimi, esančia Merkio upės pakrantėje, ieškovas jai siūlo paskirti daugiau nei dvigubai didesnę dalį, negu jam. Šioje sklypo dalyje yra didelis nuolydis, todėl bet kokia ūkinė veikla čia negalima. Įvairūs ribojimai šalia upės yra įtvirtinti ir įstatyminiu reglamentavimu (LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9.1. p. nustatyta 100 m. upės apsauginė juosta, o esant šlaitui – 50 m.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo siūloma sklypo naudojimo tvarka pažeidžia šalių, kaip sklypo bendrasavininkų, lygiateisiškumą, teikianti savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, parengtą P. Klimansko individualios įmonės.
Šiuo projektu visas žemės sklypas skirstomas į tris sąlygines zonas:
sklypo dalis po gyvenamuoju namu ir kiemas (A4, B4)sklypo dalis po ūkiniais pastatais (tvartu, kluonu ir kiemo rūsiu) ir ūkinio kiemo dalis (A2, B2, A3, B3);neužstatyta ir nenaudojama sklypo dalis, esanti Merkio upės pakrantėje (A1 ir B1).
Pagal jos siūlomą projektą sklypo dalyje po gyvenamuoju namu ir kiemu šalims naudotis tektų idealiai lygios dalys – po 616 kv.m. kiekvienai šaliai. Jai tektų rytinė dalis, pažymėta indeksu B4, ieškovui – vakarinė dalis, pažymėta indeksu A4. Tai atitiktų šalių interesus pagal Varėnos r. apyl. teismo 2008-03-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-28-547/2008 nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes jai paskirtos gyvenamojo namo dalies naudojimas sietinas su rytine žemės sklypo puse, o ieškovui paskirtos namo dalies naudojimas – su vakarine žemės sklypo dalimi. Šioje zonoje yra šulinys, žemė po kuriuo paskirtina bendram šalių naudojimui (indeksas C4, plotas 9 kv.m.), priėjimą prie jo turėtų abu bendraturčiai.
Namų valdos žemės sklypo dalies po ūkiniais pastatais ir ūkinio kiemo dalies naudojimosi tvarkos nustatymas taip pat sietinas su Varėnos rajono apylinkės teismo nustatyta naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka. Minėtu teismo sprendimu jai paskirta naudotis rytinė kiemo rūsio 2I1b dalis (1/2), rytinė kluono 3I1ž dalis (1/2) ir pietinė tvarto 4I1m dalis (1/2). S. V. paskirta naudotis vakarinė kiemo rūsio 2I1b dalis (1/2), vakarinė kluono 3I1ž dalis (1/2) ir šiaurinė tvarto 4I1m dalis (1/2). Ryšium su tokia naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka, jai skirtina naudotis rytinė žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B2, kurios plotas 1149 kv.m., o taip pat vakarinėje sklypo dalyje 22 kv.m. ploto žemės sklypas po jai paskirta naudotis kiemo rūsio dalimi ir aplink šią pastato dalį. Ieškovui skirtina naudotis vakarinė žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A2, kurios plotas 1459 kv.m., bei rytinėje sklypo dalyje esantis 64 kv.m. ploto žemės sklypas po ieškovui paskirta naudotis šiaurine tvarto dalimi ir aplink šią pastato dalį. Priėjimai prie kiemo rūsio (C3, plotas 41 kv.m.) ir tvarto (C2, plotas 43 kv.m.) paliktini bendram šalių naudojimui. Šioje kiemo dalyje yra lauko tualetas, žemė po kuriuo ir dalis žemės aplink paliktina taip pat bendram šalių naudojimui (22 kv.m. plotas, pažymėtas indeksu C1). Ūkinių pastatų ir ūkinio kiemo dalyje pagal tokią naudojimosi tvarką ieškovui tektų 352 kv.m. didesnė dalis (žemės sklypo dalys A2 ir A3 iš viso sudaro 1523 kv.m.), negu jai (žemės sklypo dalys B2 ir B3 iš viso sudaro 1171 kv.m.), tačiau ji tam neprieštaraujanti, atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti ieškovui patekimą į jam paskirtą kluono dalį.
Šlaito Merkio upės pakrantėje naudojimosi tvarka nustatytina atsižvelgiant į kiemo ir pastatų padalijimą. Ieškovui skirtina vakarinė šio sklypo dalis A1, kuri sudaro 1378 kv.m., o jai - rytinė dalis B1, kuri sudaro 1730 kv.m. Jos dalis būtų 352 kv.m. didesnė, nei ieškovo, kad kompensuoti mažesnę jai tenkančią ūkinio kiemo dalį.
Nustačius naudojimosi tvarką pagal mano siūlomą projektą, abiems bendraturčiams tektų po 3517 kv.m. individualiam naudojimui bei po 57,5 kv.m. bendro naudojimo žemės, abiems būtų užtikrintas patekimas prie ūkinių pastatų, o ieškovui tektų netgi mažesnis plotas nei jai mažiau naudingos šlaito žemės. Mano, kad jos siūlomas variantas atitinka abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir užtikrintų, kiek įmanoma, racionalų namų valdos žemės sklypo naudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovės B. G. atstovė priešieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Nurodo tokius motyvus : prie namo teks sklypo lygiomis dalimis, prie ūkio statinių – ieškovui daugiau naudojantis šiais statiniais. Pievos šalims tenka beveik po lygiai, atsakovei dar kiek daugiau. Įvažiavimai bus du – vienas pro kairę, o kitas – pro dešinę sklypo puses. Geresnė žemės sklypo konfigūracija. Ieškovas galės laisvai patekti prie visų pastatų. Ieškovai želdiniai, medžiai, vaiskrūmiai neatsiduria atsakovei skirtoje sklypo dalyje.Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo,kad šiuo metu yra susiformavusi tokia faktinė namų valdos naudojimosi tvarka ir ieškovas siekia ją išsaugoti.Tačiau tokia jo naudojimosi tvarka yra suformuota vienašališkai tik ieškovo,nepritariant atsakovei,kadangi atsakovė dėl konfliktų su ieškovu ilgą laiką,faktiškai nuo 2007 m negalėjo naudotis kita namų valdos dalimi. Ieškovo siūloma didesnė pievos dalis dėl savo reljefo yra netinkama ,kaip kiemo, naudojimui ir nustačius naudojimosi tvarka pagal ieškovo siūlomą variantą būtų aiškiai pažeista šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas .
2008-03-15 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-547/2008 įsiteisėjusia sprendimo dalimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka S. V. ir B. G. priklausančiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esančiais Puvočių k.Varėnos r. ( b.l. 8-11). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje ( CPK 182 str.1 d.2 p.),nes 2008-03-15 teismo sprendimas dėl bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esančiais Puvočių k.Varėnos r., įsiteisėjęs, todėl tai yra prejudicinis faktas tai kas nustatyta sprendimu. 2008-08-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iš dalies panaikintas 2008-03-15 sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi nebuvo išsiaiškinta ar atsakovas S. V. galės naudotis ūkiniais pastatais teismo nustatytu būdu (b.l. 12-14).
2010-02-02 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49-770/2010 buvo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Puvočių k.Varėnos r. , sudaro 7149 kv.m. ploto . Toks žemės sklypo plotas yra įregistruotas ir viešame nekilnojamojo turto registre (b.l. 7).
CK 4.72 str. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita ( CK 4.74 str.). CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi bendraturčių pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti derinant tarpusavio interesus, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.
Bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau neišskirtos natūroje . Kaip padalinti žemės sklypo dalis, šalys nesutaria. CK 4.80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatas, kai nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadinasi, atidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti teisme, kad jo siūlomas principas yra priimtiniausias , kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( CK 4.75 str.) .
Ieškovas S. V. nurodo, kad siūlo, kaip ir ankstesnėje byloje, padalinti žemės sklypą, tik patikslinti priėjimą prie ūkinio pastato. Tokį siūlymą grindžia jau nusistovėjusia tvarka. Siūlo turėti mažiau bendrai naudojamos žemės, kad nekiltų konfliktų ateityje. Ieškovo pateiktame plane sklypais, pažymėtais C tektų naudotis bendrai, o nes tik taip galima patekti į naudojamus ūkinius pastatus ir šulinį. Todėl prie A ir B pažymėtų plane sklypų plane pridedama po ½ dalį C pažymėtų sklypų ploto. Taip padalijus ieškovui S. V. tektų 0.3575 ha , o atsakovei B. G. – 0.3574 ha. Namo didesnį plotą sutiko skirti atsakovei su sąlyga, jeigu jam atiteks turizmo verslui patogesnė žemės dalis. Jeigu būtų kitaip, tai būtų pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Pagal ieškovo S. V. prašomą nustatyti naudojimosi tvarką jam atitektų du plotai – A1, 3414 kv.m., A2- 71 kv.m. ploto prie gyvenamojo namo, ūkio statinių ir kiemo įrenginių, kai tuo tarpu atsakovei B. G. atitektų plotas B1-2663 kv.m., B2-785 kv.m., B3- 36 kv.m. pievos, prie gyvenamojo namo, ūkio statinių ir kiemo įrenginių. Bendro naudijimo plotai C (93, 65, 22 kv.m.) po ½ dalį būtų priskirti tiek ieškovui, tiek atsakovui.
Toks ieškovo S. V. numatytas naudojimosi tvarkos nustatymas pažeistų atsakovės teises, kadangi mažiausiai naudingas žemės sklypo dalis – pievos didesnė dalis atitektų atsakovės naudojimui, o ieškovui pievos tektų žymiai mažiau. Kokia konkreti dalis pievos tektų atsakovei, ieškovas nenurodo, bet proporcijų dydis akivaizdžiai matyti iš pateikto žemės sklypo plano.
Ieškovas S. V. bendram naudojimuisi skiriamus plotus priskiria po ½ dalį plotų C (93,65, 22 kv.m.).
Kai negalima nustatyti kuriam konkrečiai savininkui priklauso objektas, teisę naudotis tokiu objektu turi savininkai, kurių žemės sklypai ribojasi. Kai ieškovas nustato idealiąją žemės ploto dalį, kuria turės naudotis šalys, tai nenustačius jos realiosios dalies neaišku, kuria dalimi galės naudotis ieškovas ir atsakovė. Jeigu naudojimas bendras, tai naudojamasi bendrai visu nurodytu bendro naudojimo plotu. Pagal tokią ieškovo S. V. prašomą nustatyti bendro naudojimo tvarką yra neaišku kokia konkrečia, bendra žemės sklypo dalimi galės naudotis ieškovas ir atsakovė, kadangi ieškovas konkrečios, realios dalies nenustatė ir plane nenurodo.
Ieškovo S. V. motyvai ieškinyje, kad namo didesnį plotą sutiko skirti atsakovei su sąlyga, jeigu jam atiteks turizmo verslui patogesnė žemės sklypo dalis, todėl nesant šios sąlygos, būtų jam pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teiginiai nepagrįsti. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta 2008-03-15 teismo sprendimu, išnagrinėjus ieškinį ir priešieškinį, t.y. tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, o ne šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi ieškovo sąlygos dėl priimto teismo sprendimo negali būti keliamos, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Procesas byloje gali būti atnaujinamas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka,bet nėra motyvas ieškovui pagrįsti šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes.
Ieškovo S. V. ieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypo tvarka pažeistų sklypo bendraturtės B. G. lygiateisiškumą, bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus.
Ieškovas prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad jam būtų paskirta 3574 kv.m., o atsakovės - 3575 kv.m sklypo. Tai lyg ir atitiktų šalių turimos nuosavybės dalis. Tačiau faktiškai ieškovui tektų žymiai didesnė, vertingiausia namų valdos – kiemo, kuris tęsiasi iki ribos, pažymėtos taškais 12 ir 15 dalis,t.y.jau seno susiformavusio kiemo,kur yra lygi teritotrija ir patogi naudojimui . Atsakovei liekanti kiemo dalis būtų žymiai mažesnė, siauresnė, t.y. naudojimasis kiemu atsakovei būtų kur kas mažiau patogus ir racionalus, nei ieškovui. Tuo tarpu nustatant naudojimąsi neužstatyta ir faktiškai nenaudojama sklypo dalimi, esančia Merkio upės pakrantėje, ieškovas atsakovės naudojimui siūlo paskirti daugiau nei dvigubai didesnę dalį, negu jam. Šioje sklypo dalyje yra didelis nuolydis, todėl bet kokia ūkinė veikla čia negalima,bei ten auga tik pieva.Be to,šią dalį ,kaip esančią šalia upės, paliestų įvairūs ribojima,kurie yra įtvirtinti pagal įstatymus bei teisės aktus. Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9.1. p. yra nustatyta 100 m. upės apsauginė juosta, o esant šlaitui – 50 m.
Atsakovė B. G. pareikštu priešieškiniu nurodo, kad 0,7149 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantis Puvočių km. Varėnos r., ieškovui ir atsakovei priklauso nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam. Šiame žemės sklype stovi ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam priklausantys namų valdos pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, kiemo rūsys ir kiemo statiniai (šulinys). Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais yra nustatyta Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-03-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-28-547/2008.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal atsakovės B. G. pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, parengtą P. Klimansko individualios įmonės, visas žemės sklypas skirstomas į tris sąlygines zonas:
sklypo dalis po gyvenamuoju namu ir kiemas (A4, B4)sklypo dalis po ūkiniais pastatais (tvartu, kluonu ir kiemo rūsiu) ir ūkinio kiemo dalis (A2, B2, A3, B3);neužstatyta ir nenaudojama sklypo dalis, esanti Merkio upės pakrantėje (A1 ir B1).
Atsakovės siūlymas, kad žemės sklypo dalyje po gyvenamuoju namu ir kiemu šalims naudotis tektų idealiai lygios dalys – po 616 kv.m. kiekvienai šaliai, kai atsakovei tektų rytinė dalis, pažymėta indeksu B4, o ieškovui – vakarinė dalis, pažymėta indeksu A4, atitinka šalių interesus pagal Varėnos r. apyl. teismo 2008-03-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-28-547/2008 nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes atsakovei paskirtos gyvenamojo namo dalies naudojimas sietinas su rytine žemės sklypo puse, o ieškovui paskirtos namo dalies naudojimas – su vakarine žemės sklypo dalimi. Šioje zonoje yra šulinys, žemė po kuriuo paskirtina bendram šalių naudojimui (indeksas C4, plotas 9 kv.m.) ir priėjimą prie jo turėtų abu bendraturčiai.
Namų valdos žemės sklypo dalies po ūkiniais pastatais ir ūkinio kiemo dalies naudojimosi tvarkos nustatymas taip pat sietinas su minėto teismo sprendimu nustatyta naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka. Minėtu teismo sprendimu B. G. paskirta naudotis rytinė kiemo rūsio 2I1b dalis (1/2), rytinė kluono 3I1ž dalis (1/2) ir pietinė tvarto 4I1m dalis (1/2). S. V. paskirta naudotis vakarinė kiemo rūsio 2I1b dalis (1/2), vakarinė kluono 3I1ž dalis (1/2) ir šiaurinė tvarto 4I1m dalis (1/2).
Pagal tokią naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, atsakovei skirtina naudotis rytinė žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B2, kurios plotas 1149 kv.m. o taip pat vakarinėje sklypo dalyje 22 kv.m. ploto žemės sklypas po jai paskirta naudotis kiemo rūsio dalimi ir aplink šią pastato dalį. Ieškovui skirtina naudotis vakarinė žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A2, kurios plotas 1459 kv.m., bei rytinėje sklypo dalyje esantis 64 kv.m. ploto žemės sklypas po ieškovui paskirta naudotis šiaurine tvarto dalimi ir aplink šią pastato dalį. Priėjimai prie kiemo rūsio (C3, plotas 41 kv.m.) ir tvarto (C2, plotas 43 kv.m.) paliktini bendram šalių naudojimui. Šioje dalyje yra kiemo tualetas, žemė po kuriuo ir dalis žemės aplink paliktina bendram šalių naudojimui (22 kv.m. plotas, pažymėtas indeksu C1).
Priimtina atsakovės pozicija, kad ūkinių pastatų ir ūkinio kiemo dalyje pagal tokią naudojimosi tvarką ieškovui tektų 352 kv.m. didesnė dalis (žemės sklypo dalys A2 ir A3, viso sudaro 1523 kv.m.), negu atsakovei (žemės sklypo dalys B2 ir B3 ,viso 1171 kv.m.). Tokiu būdu būtų užtikrintas ieškovo patekimas į jam paskirtą kluono dalį.
Žemės sklypo šlaite, Merkio upės pakrantėje, naudojimosi tvarka nustatytina atsižvelgiant į kiemo ir pastatų padalijimą. Ieškovui skirtina vakarinė šio sklypo dalis A1, kuri sudaro 1378 kv.m., o atsakovei – rytinė dalis B1, kuri sudaro 1730 kv.m. Atsakovės dalis 352 kv.m. būtų didesnė, nei ieškovo, kad tokiu būdu galima kompensuoti mažesnę atsakovei tenkančią ūkinio kiemo dalį.
Pagal atsakovės nurodomą naudojimosi tvarką abiems bendraturčiams tektų po 3517 kv.m. individualiam naudojimui bei po 57,5 kv.m. bendro naudojimo žemės, bendraturčiams būtų užtikrintas patekimas prie ūkinių pastatų.
Atsakovės B. G. nurodoma naudojimosi tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir užtikrintų, racionalų namų valdos žemės sklypo naudojimą.
Dalijant žemės sklypą būtina atsižvelgti į žemės teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant šį ginčą reikalinga vadovautis ir bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, nurodytais LR Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose. Teismas turi įvertinti šalių interesus, kad joms skiriami sklypai atitiktų faktinį jų naudojimą, būtų patogūs ir racionalūs, o padalijimo būdas ekonomiškas.
Žemesnės instancijos teismas
LR Žemės ūkio ir LR Aplinkos apsaugos 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/-513 (nauja redakcija nuo 2007-05-31, 2007 m. gegužės 31 d. Nr. 3D-265/D1-308) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ ( toliau – įsakymas)buvo nustatyti reikalavimai sklypų suformavimui. Būtent pagal šio teisės akto reikalavimus, žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad sudarytų sąlygas racionaliai naudoti žemę, kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės šių teritorijų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (įsakymo 20 p.). žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis, statinių bei įrenginių išdėstymu ( įsakymo 21 p.). prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas ( įsakymo 29 p.).
Ieškovo ir atsakovo žemės sklypų paskirtis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ,t.y.namų valdos žemės sklypas. Tai nėra ūkinės - komercinės paskirties sklypas, kurio paskirtis naudoti ūkinei-komercinei veiklai vystyti. Taigi šiuo atveju ieškovo motyvas, kad jam bus nepatogu naudotis tokia tvarka, kaip prašo nustatyti atsakovė dėl jo vykdomos veiklos baidarių nuomos, negali turėti reikšmės naudojimosi tvarkai nustatinėti šia paskirtimi. Žemės sklypas yra nacionalinio ir regioninio parko, kraštovaizdžio draustinio, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonose ( b.l.7).
Kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (įsakymo 32 p.).
Ieškovas S. V. nurodo, kad yra pasodinęs daugiamečius želdinius. Tačiau nagrinėjant bylos aplinkybes nustatyta, kad šie želdiniai buvo pasodinti iki nuosavybės teisių atsiradimo ieškovui ir atsakovei, todėl jų priskyrimas konkrečiam naudotojui nesuteikia pagrindo laikyti, kad ieškovas yra to daugiamečio želdinio savininkas. Kaip ir nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas yra daugiamečio želdinio savininkas, kai jis kilus ginčui ir nenustačius naudojimo tvarkos su bendraturčiu, be kito bendraturčio sutikimo pasodino tokius želdinius.
Ieškovo S. V. nurodomos aplinkybės, kad pagal atsakovės prašomą nustatyti tvarką jam būtų trukdoma naudotis bendro naudojimo kiemo įrenginiais – šuliniu, tualetu yra nepagrįsti. Atsakovė prašo nustatyti bendro naudojimo 9 kv.m. plotą apie šulinį, kai šulinio žiedo skersmuo 1- 1.2 m. Tokio dydžio bendro naudojimo plotas apie šulinį (3x3 m) realiai sudarys galimybes šalims netrukdomai naudotis bendru kiemo įrenginiu. Apie kitą kiemo įrenginį – tualetą atsakovė nurodo, kad bendro naudojimo plotas yra 22 kv.m. Tai taip pat pakankamas plotas, kad būtų galima šalims bendrai naudotis šiuo kiemo įrenginiu.
Kelias, kuris yra naudojamas patekimui į šį žemės sklypą,esantis vakarinėje pusėje,yra tik pradžioje nuo kaimo kelio sustiprintas žvyru ar skalda, t.y. nėra šalių nutiestas, jo įrengimui nėra naudotos šalių lėšos, kadangi tokie įrodymai nebuvo pateikti. Kaip nurodo ieškovas, kelias suformuotas yra senai ir buvo naudojamas ankstesnių žemės sklypo savininkų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi realias galimybes įsirengti įvažiavimą nuo kaimo gatvės, kadangi žemės sklypai pagal atsakovės nurodytą naudojimosi tvarką prieina prie kaimo gatvės ir yra pakankamai žemės sklypo ploto kiekvienam bendraturčiui pasidaryti atskirus įvažiavimus.Atsakovė turėtų galimybę įvažiavimą pasidaryti iš rytinės pusės,bei šioje pusėje tenkanti sklypo dalis leistų padaryti į vzažiavimą,nes plotis nuo namo rytinės sienos iki kaimyninio sklypo tvoros yra 6,01 m. Pagal žemės sklypų planus matyti, kad prie žemės sklypo dalies, skiriamos naudotis ieškovui S. V. eina kelias. Apžiūrint šalių ginčo žemės sklypą vietoje matyti,kad keliuko pažvyravimas yra tik pradžioje ties įvažiavimu nuo gatvės prie ieškovo namo dalies,o toliau eina išvažinėtas kiemo keliukasbe jokio jo papildomo įrengim.Kartu šalia tvoros iš vakarinės pusės(pagal ieškovui siūlomą priskirti kiemo dalį) eina servitutinis kelias,kuris pasibaigia prieš esančią paprastą medinę tvorą prieš ieškovui priskirtiną kiemo dalį (ieškovo pateiktam plane ties taškais 6-7 , atsakovės plane nurodyta taip pat 6-7 taškais).Iš vietovės situacijos matyti,kad šioje vietoje (plotas tarp taškų 6-7 yra nurodytas 4,61 m) ieškovas turėtų galimybę įsirengti įvažiavimo vartus link kluono,kadangi ten nėra jokių gamtinių kliūčių ar kitokių trikdžių padaryti įvažiavimą į kiemą,bei tam nebūtų reikalinga jokie kapitaliniai įdėjimai,ir ieškovas per jam priskirtą kiemo dalį bei bendro naudojimo žemę (C3-41 kv m ) turėtų pilną galimybę privažiuoti prie kluono vykdyti savo nurodomai ūkinei veiklai-baidarių privežimui saugoti kluone ir šiuo atveju ieškovui nereikėtų perkeldinėti plastmasinio lauko baseinėlio(apie 1x 1,20 m pločio),pastatytų kiemo puošybos elementų ,esančių zonoje tarp taškų 4 -5-6 (pagal atsakovės planą).
Ieškovas savo reikalavimas pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-7 d.nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2007 nurodoma proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo ir ieškovas tai sieja su faktiniu susiformavusiu kiemo valdos naudojimu.Tačiau tiek iš atsakovės atskirtimų,tiek iš vietos apžiūros matyti,kad atsakovės kiemo dalis nėra naudojama ir namų valdos sklypo dalies naudojimasis yra nustatytas tik ieškovo nuožiūra,bei šalys nepateikė jokių įrodymų,kad jos kokiu tai būdu būtų sudarę susitarimą(žodinį ar rašytinį) dėl naudojimosi tvarkos ir tik šiuo metu tarp jų iškilo ginčai dėl šios tvarkos peržiūrėjimo.Būtent šios bylos ir 2008-03-15 išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-28-547/2008 eiga patvirtinta,kad tarp šalių nuo 2007 m vyko ginčai ir dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos .Todėl šiuo atveju šalims paveldėjimo procese paveldėjus po ½ dalis statinių ir namų valdos žemės sklypo nėra jokių įstatyminių pagrindų,kurie leistų nustatyti tokią naudojimosi tvarką,kuri būtų ženkliai palankesnė ieškovui,o mažiau palanki atsakovei,t.y.ieškovui skirti didesnę dalį nuo seno suformuotos sklypo dalies,o atsakovei, skiriant daug mažesnę kiemo dalį ,paskirti naudojimui mažai tinkamą ženkliai didesnę namų valdos dalį,kuri yra faktiškai už susiformavusios sodybos kiemo ribų.Tokiu būdu būtų aiškiai pažeista Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2007 nurodomo būdo užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių apsaugą nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principas.Kadangi atsakovė pateiktu priešieškiniu sutinka,kad jai tektų mažesnė susiformavusio kiemo dalis,o jai būtų paskirta kiek didesnė dalis namų valdos,esančios už kiemo (projekte nurodyta B1 1730 kv m ploto pieva-ganykla) ,tai teismas laiko,kad šis principas nebus pažeistas .Atsižvelgus į aukščiau aptartus šalių pateiktus įrodymus ir nurodytus motyvus ieškinys atmestinas,o priešieškinys tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.1 d.) ir už advokato, dalyvavusio byloje pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ( CPK 98 str. 1 d. ) . Atsakovė prašo priteisti turėtas išlaidas: 132 litus sumokėto žyminio mokesčio, 2000 litų advokato, dalyvavusio byloje pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus dėl tokių išlaidų – kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį ir advokato kontoros kvitą.
Atsakovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 132 Lt paduodant priešieškinį .
Atsakovei priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti,kurios patvirtinamos 2010-05-24 advokato kvitu Nr.560717 ir 2011-04-01 kvitu Nr.590807. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Teisingumo ministro įsakymu. Laikytina, kad atsakovės advokatės turėtos išlaidos pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos,nes dalyvavo bylos nagrinėjime tiek pirmojoje instancijoje,tiek apeliacinėje instancijoje ,bei neteikė dokumentų apie advokato darbo apmokėjimą už dalyvavimą nagrinėjant bylą po sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš naujo.
Iš ieškovo priteistinos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo ( CPK 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti,priešieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti 0,7149 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mardasavo k.v.), esančio Puvočių kaime Varėnos rajone nuosavybės teise priklausančio B. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiekvienam, naudojimosi tvarką pagal P. Klimansko individualios įmonės 2010-05-18 parengtą projektą ir priskirti naudojimui :
B. G. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4, bendro 3517 kv.m. ploto;
S. V. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais A1, A2, A3 ir A4, bendro 3517 kv.m. ploto; paskirti
B. G. ir S. V. bendram naudojimui paskirti sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4, bendro 115 kv. m. ploto.
Priteisti iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 132(vieną šimtą trisdešimt du) litus sumokėto žyminio mokesčio ir 3000(tris tūkstančius ) litų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš S. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 58,25Lt(penkiasdešimt aštuonis litus dvidešimt penkis centus)turėtų proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.